- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1179-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, R. N., T. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. J., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, R. N., T. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir I. J. priešieškinį G. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyta nepilnametės K. J. gyvenamoji vieta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ir priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, juo prašė nutraukti jų santuoką dėl ieškovo kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, pakeitė 2019 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai K. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
5. Plungės apylinkės teisme 2019 m. balandžio 17 d. gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su nepilnamete dukra K. J. kas pirmą, trečią ir penktą mėnesio savaitgalį (duomenys neskelbtini), dalyvaujant centro darbuotojams ir, esant būtinumui, vaiko tėvui ar jo artimiesiems giminaičiams: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 19.00 val., sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 19.00 val. Tais atvejais, kai mama I. J. neturi galimybės bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką, ji ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki nustatyto bendravimo pradžios apie tai informuoja ieškovą.
Šalies argumentai
6. Plungės apylinkės teisme 2019 m. balandžio 18 d. gauti atsakovės prašymai. Viename iš prašymų atsakovė nurodo, jog kategoriškai nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir ieškovo prašymą prašo atmesti. Kitu prašymu atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną I. J. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. J.; atsisakė priimti I. J. atsiliepimą į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pagrindiniai nutarties motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra labai įtempti, šalys nuolat konfliktuoja, atsakovė dėl galbūt neteisėtų, netinkamų ieškovo veiksmų rašo pareiškimus policijai, šalių konfliktai vyksta ir prie jų nepilnamečio vaiko, taip pažeidžiant nepilnamečio vaiko interesus, todėl abi šalys sutinka, jog būtina nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką neutralioje aplinkoje. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė galėtų bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini) šeimos krizių centre, nes ten nuolat yra darbuotojų, kurie galėtų įleisti į patalpas, ir jei kiltų nesklandumų, galėtų pagelbėti.
7.2. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad šalių dukra yra mažametė, jai šiuo metu tėra (duomenys neskelbtini) metų, penkias dienas per savaitę mergaitė lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) , todėl savaitgalį jai reikalingas laikas pailsėti, o kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) truktų ne mažiau kaip keturias valandas, mano, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį atvežti mergaitę į (duomenys neskelbtini) ir leisti jai bendrauti su vaiku nuo 13.30 val. šeštadienį iki 15.00 val. sekmadienį, neatitinka mažamečio vaiko interesų. Nurodė, kad pagal nustatytą tvarką atsakovė su dukra bendraus (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, kuris laiku turi būti tinkamai informuotas apie tai, kad bus reikalingos patalpos. Pažymėjo, kad dėl atsakovės sveikatos būklės nėra pagrindo leisti atsakovei vasaros metu su mergaite bendrauti visą mėnesį, pasiimant mergaitę į atsakovės gyvenamąją vietą.
7.3. Pirmosios instancijos teismas dėl laikino materialinio išlaikymo atsakovei priteisimo nurodė, kad nors atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ieškovas šiuo metu dėl savo turtinės padėties neturi galimybės teikti atsakovei jos prašomo laikino materialinio išlaikymo po 200 EUR. Ieškovas tik neseniai pradėjo dirbti, jį patį ir šalių nepilnametę dukterį visą šį laiką išlaikė ir išlaiko ieškovo artimieji. Ieškovo ketinamas gauti darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nereikalauja iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai, bus skirtas jo paties ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, ieškovo ir jo vaiko daliai tenkantiems komunaliniams mokesčiams sumokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė I. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti motinos ir dukros bendravimo tvarką pagal 2019 m. balandžio 24 d. pateiktą atsakovės I. J. prašymą ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą atsakovei po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki civilinės bylos Nr. e2-1572-1081/2019 išnagrinėjimo teisme dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė dėl proceso teisės pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai neįvertino tarp šalių kilusio ginčo ir pažeidė vaiko interesus. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė veikia priešingai vaiko interesams. Pažymi, kad byloje nėra jokių faktų apie tai, kad apeliantė smurtauja prieš savo mažametę dukrą K. J., nėra jokių objektyvių įrodymų dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, nėra įrodymų dėl apeliantės sveikatos pablogėjimo ar negebėjimo rūpintis dukra.
8.2. Apeliantė dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodo, kad šiuo metu ieškovas su dukra gyvena dideliu atstumu, tai yra 300 kilometrų nuo atsakovės. Nurodo, kad pagal autobusų tvarkaraščius negali įvykdyti teismo nutarties. Pažymi, kad atvykti penktadienį ar išvykti pirmadienį atsakovė neišgali dėl sunkios materialinės padėties, nes (duomenys neskelbtini) jai tenka apsistoti viešbutyje, kur už vieną nakvynę jai tenka mokėti apie 40 EUR, be to, atsakovei dar papildomai kainuoja kelionės bilietai. Pažymi, kad atsakovė teismo prašė, jog būtų užtikrintas jos ir dukros privatus bendravimas, tai yra kad bendraujant vaikas būtų vienas, nes ieškovas kišasi į bendravimą, jį nutraukia ir provokuoja konfliktus.
8.3. Apeliantė dėl laikino materialinio išlaikymo nurodo, kad ieškovas toli nuo buvusios dukros gyvenamosios vietos dukrą išsivežęs privalėtų ne tik fiziškai netrukdyti motinai bendrauti su dukra, bet ir finansiškai turėtų prisidėti prie atsakovės galimybių matytis ir bendrauti su dukra. Todėl apeliantė pateikė ir palaikė savo prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo – priteisiant iš ieškovo laikiną išlaikymą atsakovei I. J. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos.
Atsiliepimas
9. Ieškovas G. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas dėl procesinės teisės taikymo pažeidimų nurodo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Ieškovas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė neužtikrino vaiko teisių ir kilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, dėl to vaikas buvo perduotas ieškovui. Pažymi, kad atsakovė sutiko, kad jos bendravimas būtų su dukra Socialinių paslaugų centro patalpoje, ir prašė nustatyti jos bendravimą su dukra Kretingos socialinių paslaugų centre atsižvelgiant į jos gyvenamosios vietos atstumą.
9.3. Ieškovas dėl laikino materialinio išlaikymo atsakovei priteisimo nurodo, kad apeliantė yra iš dalies darbinga, gauna šalpos pensiją. Pažymi, kad ieškovas pradėjo dirbti ir kartu su artimaisiais išlaiko dukrą. Nurodo, kad dėl išlaikymo dukrai iš apeliantės priverstinio išieškojimo nesikreipė, nes atsakovė savo pajamas gali skirti tik savo poreikių patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo su vaiku nustatymo ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Apeliantė prašo (Nr. DOK-11444, Nr. DOK-12126) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl byloje kylančių faktinių aplinkybių tinkamo išsiaiškinimo.
13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl būtinumo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl pareiškėjos prašymai (Nr. DOK-11444, Nr. DOK-12126) dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetami (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
16. Apeliantė 2019 m. liepos 1 d. pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus raštą dėl apeliantės dukters saugumo (Nr. DOK-12266) ir 2019 m. liepos 1 d. pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą dėl apeliantės skundo, skundą dėl paimto vaiko iš apeliantės valstybinei darbo ir apsaugos ministerijos administracijos skyriaus vadovui (Nr. DOK-12267). Apeliantė su prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pateikė papildomus įrodymus (Nr. DOK-12126). 2019 m. liepos 10 d. teisme gautas apeliantės prašymas pridėti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. civilinės bylos Nr. 2-1623-950/2018, kur nustatyta apeliantės bendravimo su vaiku bendravimo tvarka (Nr. DOK-12862). 2019 m. liepos 11 d. teisme gautas prašymas (Nr. DOK-12912) pridėti prie bylos svarbius įrodymus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, o su juo pateikti skundai Klaipėdos prokuratūroms. Kadangi apeliantės dalis pateiktų dokumentų sudaryti po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų ir atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai su prašymais (Nr. DOK-12266, Nr. DOK-12267, Nr. DOK-12126, Nr. DOK-12862, Nr. DOK-12912) pridėtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi, apeliantės teigimu, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka riboja jos galimybę bendrauti su vaiku ir teigia, kad objektyviai neturi galimybės įvykdyti teismo nutarties dėl autobusų tvarkaraščių. Pažymi, kad apeliantė patiria išlaidų, todėl ieškovas turėtų prisidėti materialiai prie apeliantės patiriamų išlaidų. Ieškovas nurodo, kad vaikas pas apeliantę būti negali, nes apeliantė yra konfliktiška, kelia pavojų vaikui. Pažymi, kad negali teikti laikino materialinio išlaikymo, nes ieškovas įsidarbinęs išlaiko dukrą.
18. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas rašytinius įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, laikino materialinio išlaikymo priteisimo, nepadarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.
19. Tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas ir tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šių laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, garantuoti, kad būtinos nepilnamečio vaiko vystymuisi sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
20. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis). Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) apeliantė gali bendrauti su nepilnamete dukra K. J. kas antrą savaitgalį (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre šeštadienį nuo 14.30 val. iki 20.00 val. ir sekmadienį nuo 9.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant socialinei darbuotojai, o jai negalint ar nesutinkant dalyvauti susitikime, dalyvaujant ieškovo artimiesiems; 2) apeliantė apie tai, kad ateinantį savaitgalį planuoja atvykti į (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su dukra, privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip 48 val. iki nustatyto bendravimo pradžios, atsiųsdama jam SMS pranešimą. Tuo atveju, jei apeliantė, pranešusi apie savo atvykimą bendrauti su dukra, nebegali atvykti, apie tai nedelsdama privalo informuoti ieškovą, atsiųsdama jam SMS pranešimą; 3) apeliantė gali bendrauti su dukra K. J. ryšio priemonėmis – „Messenger“ programa kas antrą dieną ne ilgiau kaip 15 minučių, išskyrus atvejus, jei mergaitė išreiškia norą bendrauti ilgiau. Pirmosios instancijos teismas papildomai išaiškino, kad pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo.
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, byloje esančius rašytinius įrodymus. Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė dėl sveikatos būklės yra konfliktiška, impulsyvi, konfliktai kyla bendraujant ir su vaiku (Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. vasario 27 d. raštas). Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2018 m. gegužės 29 d. raštas patvirtina, kad vaikui gyventi su mama nesaugu dėl grėsmės sveikatai. Viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. kovo 25 d. raštas patvirtina, kad apeliantė elgiasi agresyviai, grasina ir gąsdina socialinės tarnybos darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų dėl grėsmės šalių nepilnamečiui vaikui. Šių įrodymų pagrindu atmetami ir apeliantės argumentai, kad apeliantei turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku privačiai, kadangi turi būti užtikrintas vaiko saugumas (CK 3.165 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, byloje svarbiausia yra vaiko psichinė, fizinė sveikata bei gerovė, vaiko teisė vystytis, palaikyti emocinį ryšį su abiem tėvais, kurių dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, ir tai turi būti įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais.
23. Apeliantė nurodo, kad negali įvykdyti teismo nutarties dėl atstumo tarp miestų, autobusų grafikų ir viešbučių paslaugų įkainių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės nurodyti argumentai nėra pagrįsti, kadangi kitokių galimybių nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra, kadangi vaikas gyvena kitame mieste. Pažymėtina, kad apeliantei yra sudaryta galimybė bendrauti su vaiku ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis kas antrą dieną po 15 minučių ir tai, kad apeliantė patiria išlaidų dėl autobusų bilietų ir nakvynės, negali būti laikoma prioritetine vaiko teisių apsaugos kontekste, kadangi šalių nepilnametis vaikas neturi objektyvių galimybių atvykti pas apeliantę, be to, pažymėtina, kad ieškovas ne kartą yra nurodęs, kad leidžia apeliantei bendrauti su vaiku ir apeliantė buvo apsistojusi ieškovo namuose. Kita vertus atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji pasikeitus aplinkybėms, gali pirmosios instancijos teismo prašyti pakeisti bendravimo su vaiku tvarką.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiai apeliantei minimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino rašytinius įrodymus, spręsdamas klausimą dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo apeliantei. Su apeliantės argumentais nesutinkama.
26. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal kasacinio teismo praktiką pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad apeliantė iš dalies yra darbinga, gauna 217 EUR pašalpą. Apeliantė nurodė, kad jai kas mėnesį, siekiant bendrauti su vaiku, iš viso reikalinga 312,98 EUR suma. Šią aplinkybę patvirtina apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai, todėl galima konstatuoti, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki. Tačiau būtina įvertinti ir ieškovo galimybę teikti išlaikymą apeliantei. Kaip nustatyta, ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjo dirbti ir ketina gauti 450 EUR atlyginimą, šiuo metu gyvena mamai priklausančiame bute. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad ir ieškovo turtinė padėtis yra sunki, pažymint tai, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškovu. Akivaizdu, kad ieškovui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šiuo metu dėl savo turtinės padėties neturi galimybės teikti atsakovei jos prašomo laikino materialinio išlaikymo, pažymint ir tai, kad priteisus išlaikymą gali nukentėti ne tik ieškovo, bet ir kartu gyvenančio šalių nepilnamečio vaiko interesai.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 17–27punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.