Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-205-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-14
Bylos Nr.: e2-205-372/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: B. M., J. M., BUAB „Eurema“
Ieškovas: BTŪB „Žaibas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-205-372/2023Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00214-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.3.1; 3.2.3.8;3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant ieškovės atstovei G. S.,atsakovui B. M., jo ir atsakovės J. M. atstovei advokatei K. G.,atsakovės BUAB „Eurema“ atstovui advokatui S. P.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BTŪB „Žaibas“ patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Eurema“, B. M. ir J. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo patenkinti šiuos reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86424,35 Eur dydžio mokėjimus iš kasos B. M.; 2) pripažinus ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86424,35 Eur dydžio mokėjimus iš kasos B. M. negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 86424,35 Eur dydžio sumą BUAB „Eurema“ naudai; 3) pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3240,00 Eur dydžio mokėjimus J. M.; 4) pripažinus ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3240,00 Eur dydžio mokėjimus J. M. negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – priteisti iš J. M. 3240,00 Eur dydžio sumą BUAB „Eurema“ naudai; 5) pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo UAB „Eurema“ atliktas 15687,51 Eur dydžio mokėjimas UAB „Inchape Motors“ buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į UAB „Eurema“; 6) pripažinus ab initio UAB „Eurema“ 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo UAB „Eurema“ atliktas 15687,51 Eur dydžio mokėjimas UAB „Inchape Motors“ buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į UAB „Eurema“, negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 15687,51 Eur dydžio sumą BUAB „Eurema“ naudai; 7) pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M.; 8) pripažinus ab initio 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M., negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – grąžinti BUAB „Eurema“ nuosavybėn savaeigę žoliapjovę AD Husgvarna CTH; 9) pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M.; 10) pripažinus ab initio 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000206 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M., negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – grąžinti BUAB „Eurema“ nuosavybėn suvirinimo aparatą bei laikrodį.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Eurema“ ir B. M. 2021 m. liepos 5 d. sudarė beprocentę paskolos sutartį Nr. 2021/07/05-P, kuria B. M. paskolino paskolos gavėjui UAB „Eurema“ 50000,00 Eur dydžio sumą, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą B. M. iki 2022 m. liepos 14 d.

3. UAB „Eurema“ ir B. M. 2021 m. lapkričio 3 d. sudarė priedą Nr. 1 prie Paskolos sutarties, kuriuo susitarė paskolos sumą padidinti iki 100000,00 Eur dydžio sumos.

4. B. M. 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu iš UAB „Eurema“ įgijo savaeigę žoliapjovę AD Husgvarna CTH už 508,20 Eur kainą, o 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000206 pagrindu – suvirinimo aparatą bei laikrodį už 4259,20 Eur kainą. Taigi, B. M., įsigydamas kilnojamąjį turtą iš UAB „Eurema“, įsipareigojo pardavėjui UAB „Eurema“ sumokėti 4767,40 Eur dydžio sumą, tačiau pardavėjui UAB „Eurema“ tokios sumos nesumokėjo, o 2022 m. kovo 29 d. pateikė prašymą, jame nurodydamas – „Prašau užskaityti mano skolą UAB „Eurema“ iš suteiktos paskolos pagal sut. Nr. 2021/07/05-P pagal man išrašytas sąskaitas: EUR2000205 – 508,20 Eur EUR 4259,20 Eur.“, tuo buvo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

5. UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliko 84424,35 Eur dydžio mokėjimus B. M. iš UAB „Eurema“ kasos.

6. UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliko 3240,00 Eur dydžio mokėjimą J. M., mokėjimo paskirtyje nurodant – „Paskolos grąžinimas už B. M.“.

7. B. M. 2022 m. kovo 9 d. prašyme, adresuotame UAB „Eurema“, nurodė – „Prašau UAB „Eurema“ avansinę įmoką UAB „Inchape Motors“ 15687,51 Eur užskaityti man kaip paskolos grąžinimą“, o tai reiškia, kad UAB „Eurema“ sumokėjo UAB „Inchape Motors“ 15687,51 Eur dydžio sumą, o tokios sumos sumokėjimas buvo panaudotas transporto priemonės iš UAB „Inchape Motors“ įsigijimo B. M. vardu išpirkimui.

8. Taigi, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. UAB „Eurema“ grąžino B. M. 108119,26 Eur dydžio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. vasario 22 d. buvo priimtas kreditoriaus BTŪB „Žaibas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurema“. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-312-883/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Eurema“, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022. Nuo 2022 m. kovo 31 d. visam UAB „Eurema“ turtui galiojo turto areštas.

10. Bankrutavusi TŪB „Žaibas“ yra BUAB „Eurema“ kreditorius su 188378,28 Eur dydžio teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo suma. Dėl to bankrutavusi TŪB „Žaibas“, kaip BUAB „Eurema“ kreditorius, turi teisę reikšti reikalavimą dėl UAB „Eurema“ sudarytų sandorių, kurie pažeidžia kreditoriaus bankrutavusios TŪB „Žaibas“ teises.

11. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos sąlygos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., minėtu laikotarpiu UAB „Eurema“ buvo BTŪB „Žaibas“ skolininke. BTŪB „Žaibas“ reikalavimo teisė į UAB „Eurema“ susiformavo iki sandorių sudarymo momento, tokia prievolė nėra įvykdyta iki šiol.

12. Sandoriais buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai. UAB „Eurema“, atstovaujama direktoriaus B. M., laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. ėmėsi visų veiksmų, kad būtų atsiskaitoma tik su vienu UAB „Eurema“ kreditoriumi – B. M. ir vykdomi turto perleidimo sandoriai B. M. naudai.

13. Išdėstytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog UAB „Eurema“ jau esant nemokiai, buvo atlikti atsiskaitymai ir turto perleidimo sandoriai, iš kurių naudą gavo tik UAB „Eurema“ vadovas B. M., kurie ne tik sumažino UAB „Eurema“ kilnojamojo turto ir piniginių lėšų kiekį, bet įmonė prarado reikalavimo teises į B. M. 20454,91 Eur dydžio suma, o tai galėjo būti panaudota proporcingai atsiskaitant su visais UAB „Eurema“ kreditoriais, tačiau tokie atsiskaitymai, įskaitymai ir turto perleidimo sandoriai UAB „Eurema“ buvo atlikti pažeidžiant CK įtvirtintą mokėjimų eiliškumo tvarką, turto areštus bei visų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

14. Nepaisant to, kad kreditorių teisių pažeidimas akivaizdus, ieškovė pateikia argumentus, pagrindžiančius, kad iš esmės visų sandorių sudarymo metu UAB „Eurema“ buvo nemoki.

Žemesnės instancijos teismas

15. Vertinant UAB „Eurema“ turtą, išskirtini 2 skolininkų (S. P. ir TŪB „Žaibas“) skolų dydžiai ir pripažinimo beviltiškomis momentas. Nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skolininko S. P. prievolė susidarė 2013 m., tuo tarpu nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui TŪB „Žaibas“ įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d.

16. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto sumos atėmus S. P. ir TŪB „Žaibas“ skolų sumas (452346,00 Eur), išeina, kad UAB „Eurema“ turtas 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo didesnis nei 563605 Eur dydžio suma, tuo tarpu įsipareigojimai tai pačiai dienai siekė net 1008229,00 Eur dydžio sumą, dėl ko vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurema“ buvo nemoki.

17. Kad skolininkų S. P. ir TŪB „Žaibas“ skolos, kurių bendra suma siekia 452346,00 Eur, buvo įtrauktos ir į 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurema“ finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtina UAB „Eurema“ bankroto bylos dokumentai – UAB „Eurema“ pirkėjų skolų detalizacija 2022 m. kovo 10 d., kurią pasirašė B. M., kurioje nurodyti ir S. P., ir TŪB „Žaibas“.

18. Nemokumo administratoriui apie ginčijamus sandorius tapo žinoma iš UAB „Eurema“ bankroto byloje pateiktų dokumentų. Vertinant tai, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurema“ įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d., akivaizdu, kad vienerių metų terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra suėjęs, kas sudaro pagrindą konstatuoti ir šios sąlygos įrodymo faktą.

19. Nagrinėjamu atveju nei įstatymas, nei sutartis nenustatė UAB „Eurema“ pareigos sudaryti ginčijamus sandorius. Jokiomis faktinėmis aplinkybėmis negalima pateisinti tokių sandorių sudarymo, kai įmonė, būdama nemoki, suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, kuris yra skolininko UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini), gauti jo reikalavimo patenkinimą ar įgyti turtą bei turtines teises (duomenys neskelbtini) naudai, kas sumažino vertę, be kita ko, ginčijamus sandorius sudarant, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (galiojant turto areštui).

20. A. B. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Eurema“ esant nemokiai, sudarė atsiskaitymus ir turto perleidimo sandorius su savimi arba savo sutuoktine J. M. (dalis sandorių, kurių vertė buvo 140580,60 Eur, buvo sudaryti jau pripažinus UAB „Eurema“ nemokumą ir jau galiojant UAB „Eurema“ turto areštui).

21. UAB „Eurema“, B. M. ir J. M., kurie tiesiogiai buvo susiję su UAB „Eurema“, neabejotinai žinojo ir/ar turėjo žinoti, jog atsiskaičius pagal Paskolos sutartį su UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini), atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymus bei perleidžiant UAB „Eurema“ turtą B. M., bus suteikiama pirmumo teisė B. M. ir jo šeimos asmeninių poreikių tenkinimui prieš kitus UAB „Eurema“ kreditorius, kada visi objektyvūs duomenys rodė UAB „Eurema“ nemokumą ir buvo aiškus pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams kiekis.

22. Ginčijami sandoriai buvo atlikti atsakovams turint žinoti ir žinant apie įregistruotus turto areštus UAB „Eurema“ atžvilgiu, taigi suvokiant, jog ginčijamais sandoriais yra pažeidžiamos ne tik UAB „Eurema“ ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, bet ir imperatyvios įstatymo nuostatos – CK 6.930¹ straipsnis. Tai tik dar kartą pagrindžia atsakovų nesąžiningumą ir siekį pažeisti UAB „Eurema“ bei jos kreditorių interesus.

23. UAB „Eurema“ kreditoriams praradus galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus iš UAB „Eurema“ turto, kuris buvo perleistas atsakovams, bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eurema“ yra iškelta bankroto byla, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina vienašalė restitucija natūra – UAB „Eurema“ grąžintina 103351,86 Eur dydžio suma, tokią sumą priteisiant UAB „Eurema“ naudai iš B. M., J. M., taip pat UAB „Eurema“ nuosavybėn grąžintinas perleistas turtas – savaeigė žoliapjovė AD Husgvarna CTH, suvirinimo aparatas ir laikrodis.

24. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., minėtu laikotarpiu UAB „Eurema“ buvo BTŪB „Žaibas“ skolininke.

25. UAB „Eurema“ turėjo tiek su B. M., tiek BTŪB „Žaibas“ atsiskaityti penktąja eile, laikantis mokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos, tačiau tokios tvarkos UAB „Eurema“, vadovaujama to paties B. M., nesilaikė ir, turėdama pradelstų mokėjimų BTŪB „Žaibas“, UAB „Eurema“ atsiskaitė su kreditoriumi, kuriam mokėjimo terminas net nebuvo suėjęs (pagal Paskolos sutarties 2.1. punktą – paskola B. M. turėjo būti grąžinta iki 2022 m. liepos 4 d.).

26. UAB „Eurema“, sudarydama sandorius iki 2022 m. kovo 31 d., pažeidė CK 6.930¹ str., o sudarydama sandorius nuo 2022 m. balandžio 1 d. – ir Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. nustatytą reglamentavimą. Esant akivaizdiems imperatyviųjų teisės normų pažeidimams, konstatuotina, kad prioritetinis atsiskaitymas su vienu iš UAB „Eurema“ kreditorių ir UAB „Eurema“ turto perleidimas UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini) bei su juo artimais ryšiais susijusiems asmenims yra neteisėtas, ir tokių pažeidimų padariniai yra tik sandorių pripažinimas negaliojančiais.

Atsiliepimas

27. Atsakovė BUAB „Eurema“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė turi teisę ginčyti su turto perleidimu (įskaitant lėšų perdavimu) susijusius veiksmus visais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsakovė nurodė, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana sąlygą – kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Motyvuojamoji dalis

28. Atsižvelgiant į tai, jog S. P. skola atsakovei BUAB „Eurema“ susidarė 2013 m., bei į tai, jog nutartis dėl TŪB „Žaibas“ bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d., sutiktina su ieškovės argumentais, jog minėtų skolininkų skolos sumos negalėjo būti įtrauktos į 2021 m. UAB „Eurema“ balansą, tad jos turtas 2021 m. gruodžio 31 d. buvo ne didesnis nei 563605,00 Eur, o įsipareigojimai tai pačiai dienai siekė net 1008229,00 Eur, dėl to vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurema“ buvo nemoki. Taigi galima teigti, jog BUAB „Eurema“, sudarydama ginčijamus sandorius, jau buvo nemoki ir atsiskaitymais pagal sandorius išimtinai suteikė pirmenybę vieno kreditoriaus (B. M.) naudai, taip pažeisdama kitų kreditorių interesus.

29. UAB „Eurema“, vadovaujama paties B. M., sudarė sandorius dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo. Bet kuriuo atveju, netgi vykdytina paskolos grąžinimo prievolė neįpareigojo BUAB „Eurema“ visas lėšas ir turtą sandoriais perleisti B. M..

30. A. B. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad veikdamas šios bendrovės vardu, B. M. sudarė atsiskaitymo ir turto perleidimo sandorius su savimi arba savo sutuoktine J. M., sandorių šalims taikomos CK 6.67 str. nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos.

31. Atsakovai nebejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog sudarant sandorius bus suteikiama išimtinė pirmumo teisė B. M. ir jo šeimos asmeninių poreikių tenkinimui prieš kitus UAB „Eurema“ kreditorius, kada visi objektyvūs duomenys rodė UAB „Eurema“ nemokumą ir buvo aiškios pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumos.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytas atsiskaitymo eiliškumas yra imperatyvus. CK 1.80 str. 1 d. nurodyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

33. Sandorių sudarymo ir vykdymo metu atsakovas B. M. su atsakove UAB „Eurema“ galėjo atsiskaityti tik tuo atveju, jeigu prieš tai būtų atsiskaitęs su kitais penktosios ir aukštesnės eilės kreditoriais. Tačiau atsakovė UAB „Eurema“ šio eiliškumo nesilaikė ir, turėdama pradelstų mokėjimų darbuotojams ir ieškovei, atsiskaitė su kreditoriumi, kuriam mokėjimo terminas net nebuvo suėjęs.

34. Nuo 2022 m. kovo 31 d. visam UAB „Eurema“ turtui galiojo turto areštas, todėl galima teigti, jog sandoriai, sudaryti po turto arešto taikymo, taip pat pažeidė TAARĮ 2 str. 3 d. numatytą reglamentavimą.

35. A. B. M. ir J. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė atsakovų sudarytus sandorius ieškiniu ginčija LR CK 1.80 straipsnio ir LR CK 6.930¹ straipsnio pagrindu motyvuodama tuo, kad ginčijami mokėjimo sandoriai yra sudaryti nesilaikant LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos.

36. LR CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

37. Tačiau norint, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal aptartą normą, turi būti nustatyta LR CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas (nagrinėjamu atveju atsakovė BUAB „Eurema“) atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, ar egzistavo tuo metu pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu LR CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu LR CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

38. Ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo atsakovės BUAB „Eurema“ kreditorė, kurios reikalavimai turėjo būti patenkinami penktąja eile. Tačiau iš viešai skelbiamos informacijos yra žinoma, kad atsakovė UAB „Eurema“ ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo kreditorių, su kuriais atsakovė BUAB „Eurema“ turėjo atsiskaityti trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus). Be to, ieškovė nepateikia į bylą duomenų, kad kitų kreditorių, su kuriais atsakovė BUAB „Eurema“ turėjo atsiskaityti kaip ir su ieškove penktąja eile, mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka nelemia tai, kad atsakovė BUAB „Eurema“ su kitais kreditoriais, esančiais toje pačioje penktoje eilėje, turėjo atsiskaityti anksčiau nei su ieškove, kaip tai numato LR CK 6.930¹ str. 2 dalis. Tokiu būdu, kreditoriai, kurie turėjo ankstesnius reikalavimus atsakovei BUAB „Eurema“ nei ieškovė, teigdami, kad dėl pirmenybės suteikimo atsakovams B. M. ir J. M., atsiskaitant su jais, kaip tik su vienais iš kreditorių, pažeistos visų kitų jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, turėjo teisę pareikšti ieškinį, kad skolininko (šiuo atveju BUAB „Eurema“) atlikti ginčijami mokėjimai pažeidžia LR CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, todėl sandoris negalioja (LR CK 1.80 str. 1 d.). Tokios praktikos savo jurisprudencijoje laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 40 p.). Todėl ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais LR CK 1.80 straipsnio ir LR CK 6.930¹ straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

39. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nagrinėdamas actio Paulina pagrindu pareikštus reikalavimus, teismas, viena vertus, turi vertinti ir spręsti dėl kiekvienos iš nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo; kita vertus, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamų sąlygų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-469/2020).

40. A. B. M. ir J. M. nesutinka su ieškovės ieškinyje išdėstyta pozicija ir nurodo, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės kreditorių teisių, tačiau priešingai, buvo jai naudingi. A. B. M. ir J. M., gavę iš BUAB „Eurema“ pervestus pinigus, juos panaudojo tenkindami ne savo, o pačios atsakovės BUAB „Eurema“ poreikius – ginčijamais mokėjimais jam pervestas pinigų sumas, kartu su savo asmeninėmis lėšomis, atsakovas panaudojo atsiskaitydamas su atsakovės BUAB „Eurema“ darbuotojais ir kontrahentais; tokiu būdu faktiškai vykdydamas atsakovės BUAB „Eurema“ įsipareigojimus kreditoriams, atsakovas B. M. išleido daugiau pinigų, negu buvo iš BUAB „Eurema“ gavęs. Tokiu būdu atsakovas B. M. šioje byloje teigia ir įrodinėja, jog ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos BUAB „Eurema“ kreditorių teisės, t.y. neegzistuoja viena būtina sąlyga taikyti actio Pauliana.

41. Kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrįsti reikalavimai pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą, teismas turi visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas ginčo aplinkybes, tam, kad būtų nustatyta, ar ginčijami sandoriai buvo sudaryti nesąžiningai siekiant pabloginti skolininko turtinę padėti ir išvengti atsiskaitymo su jo kreditoriais, patenkinti tik vieno skolininko proteguojamo kreditoriaus interesus, ar priešingai, šie sandoriai nebuvo sudaryti siekiant pakenkti įmonės kreditoriams, bet norint išsaugoti jos veiklą, jie atitiko įmonės interesus, verslo logiką, faktiškai nepablogino įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir pan. Teismas turi įvertinti ne sandorių formalų pobūdį, bet jų realų turinį ir pasekmes, kurias sandoriai sukėlė skolininkei ir jos kreditoriams.

42. Nagrinėjamu atveju, kai atsakovė BUAB „Eurema“ susidurdavo su finansiniais sunkumais ir stokojo apyvartinių lėšų, su ieškovės darbuotojais ir kitais kontrahentais savo lėšomis atsiskaitydavo atsakovai B. M. ir J. M.. Tokiais atvejais atsakovų B. M. ir J. M. atsakovės BUAB „Eurema“ interesais sumokėti pinigai buvo atvaizduojami avanso apyskaitose, be to, su atsakovu B. M. buvo sudaromos paskolos sutartys. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė atsakovo B. M. ir atsakovės BUAB „Eurema“ sudarytas paskolos sutartis, t.y. byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas B. M. skolindavo atsakovei BUAB „Eurema“ pinigų. Be to, dar iki paskolų sutarčių sudarymo, atsakovas B. M. kaip atskaitingas asmuo, atsiskaitinėjo su BUAB „Eurema“ kreditoriais savo asmeninėmis lėšomis, kas atsispindėjo avansinėse apyskaitose.

43. Tokiu būdu, nors atsakovė BUAB „Eurema“ grynaisiais pinigais, bankiniais pavedimais ir tarpusavio įskaitymais ir perdavė atsakovams B. M. ir J. M. tam tikrą piniginių lėšų sumą, o pervesdama/išmokėdama/įskaitydama šiuos pinigus atsakovams B. M. ir J. M. deklaravo, kad ji atsiskaito su atsakovu B. M. pagal jų sudarytas paskolos sutartis. Vis dėlto atsakovai B. M. ir J. M. nurodo, kad faktiškai šios iš atsakovės BUAB „Eurema“ gautos pinigų sumos, kurios formaliai buvo mokamos dengiant atsakovės BUAB „Eurema“ įsiskolinimus atsakovui B. M., buvo skirtos atsiskaityti su BUAB „Eurema“ kreditoriais. Dėl šių argumentų negalima konstatuoti, kad šioje byloje ginčijamais sandoriais buvo pažeisti BUAB „Eurema“ kreditorių, taip pat ir ieškovės interesai.

44. Nors formaliai atsakovė BUAB „Eurema“, atlikdama mokėjimus (atsiskaitymus, įskaitymus) atsakovams B. M. ir J. M., atsiskaitė su atsakovu B. M. pagal sudarytas paskolos sutartis, faktiškai atlikus šiuos mokėjimus (atsiskaitymus, įskaitymus), atsakovo B. M. padėtis, lyginant ją su kitais atsakovės BUAB „Eurema“ kreditoriais, iš esmės nepagerėjo – atsakovo B. M. reikalavimai atsakovės BUAB „Eurema“ atžvilgiu nesumažėjo, po ginčijamų mokėjimų atsiskaitymų, įskaitymų) faktiškai buvo patenkinti ne atsakovo B. M., o kitų atsakovės BUAB „Eurema“ kreditorių, su kuriais jos vardu atsiskaitė atsakovai B. M. ir J. M., taip pat ir jos darbuotojų, piniginiai reikalavimai.

45. A. B. M. ir J. M. nurodė, kad panaudojo atsakovės BUAB „Eurema“ jiems išmokėtus pinigus atsiskaitydami su BUAB „Eurema“ darbuotojais ir kitais kreditoriais, kad atsakovė BUAB „Eurema“ vykdė atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais, o atsakovai B. M. ir J. M. savo lėšomis atsiskaitė su BUAB „Eurema“ kreditoriais, kad atliekant ginčijamus mokėjimus nebuvo siekiama suteikti atsakovams B. M. ir J. M. prioritetą kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, išvengti pareigos BUAB „Eurema“ atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo pradelsti ar kitokiu būdu pažeisti ieškovės kreditorių teises. Nurodytos aplinkybės paneigia šiuo atveju taikomą atsakovų nesąžiningumo prezumpciją. Tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju actio Pauliana instituto taikymas yra negalimas ir ieškovės ieškinys atmestinas.

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

46. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

48. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

49. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

50. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju bankrutavusi TŪB „Žaibas“ yra BUAB „Eurema“ kreditorė su 188378,28 Eur dydžio teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo suma. Dėl to bankrutavusi TŪB „Žaibas“, kaip BUAB „Eurema“ kreditorė, turi teisę reikšti reikalavimą dėl UAB „Eurema“ sudarytų sandorių, kurie pažeidžia kreditorės bankrutavusios TŪB „Žaibas“ teises.

51. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

52. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

53. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Eurema“ kreditorių sąrašai (el. bylos 1 failas, 60-62 lapai). Iš jų matyti, kad bendrovė turi daug pirmosios eilės kreditorių, tačiau buvo atsiskaitoma ne CK 6.930¹ tvarka.

54. UAB „Eurema“, atstovaujama direktoriaus B. M., laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. ėmėsi visų veiksmų, kad iš esmės būtų atsiskaitoma tik su vienu UAB „Eurema“ kreditoriumi – B. M. ir vykdomi turto perleidimo sandoriai B. M. naudai: 1) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. UAB „Eurema“ atliko net 84424,35 Eur dydžio mokėjimus B. M. iš UAB „Eurema“ kasos; 2) laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliko 3240,00 Eur dydžio mokėjimą J. M., kaip paskolos grąžinimą tam pačiam B. M. iš UAB „Eurema“ banko sąskaitos; 3) iki 2022 m. kovo 9 d. UAB „Eurema“ sumokėjo 15687,51 Eur dydžio sumą UAB „Inchape Motors“, o tokios sumos sumokėjimas buvo panaudotas transporto priemonės iš UAB „Inchape Motors“ įsigijimo B. M. vardu išpirkimui, tačiau UAB „Eurema“ piniginių lėšų iš B. M. negavo, nes tokia B. M. prievolė buvo įskaityta su UAB „Eurema“ turėta skola; 4) 2022 m. kovo 28 d. UAB „Eurema“ pardavė B. M. savaeigę žoliapjovę AD Husgvarna CTH, suvirinimo aparatą bei laikrodį už 4767,40 Eur dydžio sumą, tačiau pardavėjas UAB „Eurema“ pinigų negavo, nes gautina suma iš B. M. buvo dengiama skola B. M..

55. UAB „Eurema“ jau esant nemokiai, buvo atlikti atsiskaitymai ir turto perleidimo sandoriai, iš kurių naudą gavo tik UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini) B. M., kurie ne tik sumažino UAB „Eurema“ kilnojamojo turto ir piniginių lėšų ir kiekį, bet įmonė prarado reikalavimo teises į B. M. 20454,91 Eur dydžio sumai, tai galėjo būti panaudota proporcingai atsiskaitant su visais UAB „Eurema“ kreditoriais, tačiau tokie atsiskaitymai, įskaitymai ir turto perleidimo sandoriai UAB „Eurema“ buvo atlikti pažeidžiant CK įtvirtintą mokėjimų eiliškumo tvarką, turto areštus bei visų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįsta teigti, jog ir ši actio Pauliana sąlyga tenkinama.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

57. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Be kita ko, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

58. Nagrinėjamu atveju nei įstatymas, nei sutartis nenustatė UAB „Eurema“ pareigos sudaryti ginčijamus sandorius. Jokiomis faktinėmis aplinkybėmis negalima pateisinti tokių sandorių sudarymo, kai įmonė, būdama nemoki, suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, kuris yra skolininko UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini), gauti jo reikalavimo patenkinimą ar įgyti turtą bei turtines teises (duomenys neskelbtini) naudai, kas sumažino vertę, be kita ko, ginčijamus sandorius sudarant, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (galiojant turto areštui).

59. UAB „Eurema“ reikalavimo teisės į S. P. ir TŪB „Žaibas“ turėjo būti nurašytos ne vėliau kaip 2021 m. liepos 7 d. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto sumos atėmus S. P. ir TŪB „Žaibas“ skolų sumas (452346,00 Eur), matyti, kad UAB „Eurema“ turtas 2021 m. gruodžio 31 dieną nebuvo didesnis nei 563605,00 Eur dydžio suma, tuo tarpu įsipareigojimai tai pačiai dienai siekė net 1008229,00 Eur dydžio sumą, dėl ko vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 dieną UAB „Eurema“ buvo nemoki. Nepaisant to, nekyla abejonių, vertinant beviltiškų skolų buvimo faktą, UAB „Eurema“ nemokumas egzistavo ir tęsėsi nuo 2021 m. liepos 8 dienos, t. y. ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Eurema“ buvo nemoki (el. bylos failas 1, 7 lapas).

60. Pagal CK 6.67 str. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu – skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.) (CK 6.67 str. 2 p.); skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis (CK 6.67 str. 3 p.); sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (CK 6.67 str. 5 p.).

61. A. B. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Eurema“ esant nemokiai, sudarė atsiskaitymus ir turto perleidimo sandorius su savimi arba savo sutuoktine J. M. (dalis sandorių, kurių vertė buvo 140580,60 Eur, buvo sudaryti jau pripažinus UAB „Eurema“ nemokumą ir jau galiojant visam UAB „Eurema“ turto areštui).

62. UAB „Eurema“ prievolės vykdymo terminas kreditoriui B. M. turėjo sueiti 2022 m. liepos 4 d., tačiau sandorių sudarymo datos aiškiai parodo, kad UAB „Eurema“, vadovaujama B. M., sudarė sandorius dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (CK 6.67 str. 5 p.).

63. Atsakovai, kurie tiesiogiai buvo susiję su UAB „Eurema“, neabejotinai žinojo ir/ar turėjo žinoti, jog atsiskaičius pagal Paskolos sutartį su UAB „Eurema“ (duomenys neskelbtini), atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymus bei perleidžiant UAB „Eurema“ turtą B. M., bus suteikiama pirmumo teisė B. M. ir jo šeimos asmeninių poreikių tenkinimui prieš kitus UAB „Eurema“ kreditorius, kada visi objektyvūs duomenys rodė UAB „Eurema“ nemokumą ir buvo aiškus pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams kiekis.

64. Teismas pripažįsta, kad atsakovams, sudarant ginčijamus sandorius, buvo žinoma apie UAB „Eurema“ sunkią finansinę padėtį, turtą ir, kad turto nepakaks visų kreditorių prievolėms dengti, tai atskleidžia sandorius sudariusių šalių – B. M. ir J. M. nesąžiningumą CK 6.67 str. pagrindu ir leidžia konstatuoti, kad ir šioji actio Pauliana sąlyga laikytina įrodyta.

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

66. Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

67. Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

69. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu (bylos atveju – JANĮ 94, 95 straipsniai), reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme (JANĮ) esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo (JANĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

70. Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka.

71. Teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

72. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo sandoriai pažeidė Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo reikalavimus, todėl ginčo sandoriai negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu.

73. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TARĮ) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį turto arešto aktas – dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą. TARĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.

74. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

75. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal teismų formuojamą teisės aiškinimo praktiką skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus bei padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. Skolininko diskreciją ypač riboja tai, kad už nepateisinamą, nesąžiningą ir žalos sukėlusį kreditorių diskriminavimą gali kilti ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė (BK 208 straipsnis). Pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau įvykdyti prievolę, nes skolininkas actio Pauliana kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Pažymėtina ir tai, jog teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir pagal šias sutartis būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais.

76. CPK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga – trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju atsakovės J. M.) nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

77. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

78. Teismas pažymi tai, kad nagrinėjamoje byloje vienašalių sandorių sudarymo schema, kai jų pagrindu atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini), vienašaliai nusirašė lėšas nuo bendrovės sąskaitos, apskritai nepripažintina sąžininga sutarčių vykdymo civiliniuose teisiniuose santykiuose praktika, nes šių sandorių sudarymas ieškovei reiškia, jog ji neturi teisinių svertų užkirsti kelią tokiam bendrovės lėšų išsimokėjimui. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2012.

79. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, pripažįsta, jog atsakovas išsimokėdamas lėšas iš nemokios bendrovės buvo nesąžiningas. Taigi egzistavo ieškovės ginčijama actio Pauliana taikymo sąlyga – atsakovo nesąžiningumas.

80. Ieškovės ieškinys pateiktas nepraleidus 1 metų senaties termino, todėl actio Pauliana atveju taikoma sąlyga galioja.

81. Tenkinant patikslintą ieškinį, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovė naudojosi advokato pagalba, todėl yra pagrindas iš atsakovų priteisti advokato pagalbos išlaidas iš atsakovų B. M., J. M. ir BUAB „Eurema“ po 726,00 Eur (failas 1, 158–160 lapai).

82. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl ji neturėjo mokėti žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą. Bankrutuojant UAB „Eurema“ taip pat atleista nuo žyminio mokesčio Tokiu atveju priimant sprendimą žyminio mokesčio suma priteisiama iš atsakovų B. M. ir J. M. lygiomis dalimis. Pagal patikslintą ieškinį žyminis mokestis sudaro 2354,00 Eur. Tokiu atveju iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama suma sudaro 1177,00 Eur.

83. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovams B. M. ir J. M. buvo paštu siunčiami dokumentai. Šios išlaidos sudaro 13,28 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, po 6,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86424,35 Eur dydžio mokėjimus iš kasos B. M..

Pripažinus ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86424,35 Eur dydžio mokėjimus iš kasos B. M. negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 86424,35 Eur dydžio sumą BUAB „Eurema“ naudai.

Pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3240,00 Eur dydžio mokėjimus J. M..

Pripažinus ab initio UAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3240,00 Eur dydžio mokėjimus J. M. negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – priteisti iš J. M. 3240,00 Eur dydžio sumą BUAB „Eurema“.

Pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo UAB „Eurema“ atliktas 15687,51 Eur dydžio mokėjimas UAB „Inchape Motors“ buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į UAB „Eurema“.

Pripažinus ab initio UAB „Eurema“ 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo UAB „Eurema“ atliktas 15687,51 Eur dydžio mokėjimas UAB „Inchape Motors“ buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į UAB „Eurema“, negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 15687,51 Eur dydžio sumą BUAB „Eurema“ naudai.

Pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M..

Pripažinus ab initio UAB „Eurema“ 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M., negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – grąžinti BUAB „Eurema“ nuosavybėn savaeigę žoliapjovę AD Husgvarna CTH.

Pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M..

Pripažinus ab initio UAB „Eurema“ 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2000206 pagrindu atliktą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Eurema“ ir B. M., negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – grąžinti BUAB „Eurema“ nuosavybėn suvirinimo aparatą bei laikrodį.

Priteisti iš atsakovų B. M. ir J. M. po 1177,00 Eur žyminio mokesčio ir po 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovų B. M., J. M. ir BUAB „Eurema“ po 726,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei BTŪB „Žaibas“.

Iš BUAB „Eurema“ priteisiamos advokato pagalbos išlaidos mokamos iš administravimo išlaidų sąmatos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė