Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio, patikslinto 2025 m. kovo 24 d. nutartimi, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 (metų) laisvės atėmimo bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams 14 dienų.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) T. G. pripažintas recidyvistu.

Iš T. G. priteista S. B. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Iš T. G. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 7255,40 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt penki eurai 40 ct) žalos.

Kardomoji priemonė – suėmimas T. G. palikta galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestinas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. G. pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta ne tik nukentėjusiojo S. B. parodymais, tačiau ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia T. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kuriuos atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

8. Kaip matyti, apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai grindė jo kaltę prieštaringais nukentėjusiojo S. B. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantas, įvertinęs nukentėjusiojo S. B. viso proceso metu duotus parodymus ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė nukentėjusiojo S. B. parodymais, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, nuteistojo T. G. kaltę.

9. Pasisakant dėl nukentėjusiojo S. B. parodymų patikimumo, pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, o konkrečiai dėl T. G. smurtinių veiksmų, viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs. Nors nukentėjusysis paaiškindamas įvykio aplinkybes ir nurodė daugiau T. G. suduotų smūgių skaičių, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės.

10. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad T. G. pirmą smūgį sudavė jam būnant ant lovos, pataikė kumščiu į kairę veido pusę. Kraujas nebėgo, bet juto skausmą. Nuo smūgio bandė dengtis veidą rankomis. Po to pajuto smūgius. Kiek smūgių buvo suduota į kairį šoną, negali pasakyti, jam atrodo, kad daug. Juto skausmą kairiame šone. Taip pat juto smūgį saulės rezginyje, sudavė ne vieną smūgį į veido sritį, ne vieną smūgį į kairį šoną. Skausmą pajuto nuo pirmo smūgio į šoną.

11. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina vaizdo stebėjimo kameros įrašas, paimtas iš (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 41–42). Minėtame vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip vyras (bylos duomenimis nustatyta, kad tai T. G.) stovintis prie lovos, ant kurios sėdi nukentėjusysis S. B., dešine ranka suduoda pirmą smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, nukentėjusysis kaire ranka dengiasi veidą (2024-07-17 vaizdo įraše nurodomas laikas 20:27:54), po to T. G. ant lovos užkelia dešinę koją, kairės rankos kumščiu suduoda smūgį nukentėjusiajam į veido sritį (2024-07-17 vaizdo įraše nurodomas laikas 20:27:59), tada dešinės rankos kumščiu suduoda pakankamai stiprų smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną, arčiau juosmens (2024-07-17 vaizdo įraše nurodomas laikas 20:28:01), po ko nukentėjusysis užsideda kepurę, pasiima kuprinę ir išeina iš kambario.

12. Be to, pats nuteistasis T. G. neneigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Nuteistasis T. G. tiek apklausiamas teisme, tiek tai jis nurodo ir savo apeliaciniame skunde, kad nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius į galvą, smūgius sudavė kaire ranka, nors yra dešiniarankis, smūgiai nebuvo stiprūs. Ši apelianto versija, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius į galvą, jog smūgio nukentėjusiajam į kairį šoną nesudavė, todėl negalėjo nukentėjusiajam sukelti tokias sunkias pasekmes, t. y. padaryti blužnies plyšimą, kaip jau buvo minėta, paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir aptartame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, taip pat ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad S. B. nustatytas trauminis blužnies plyšimas, kuris padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2024 m. liepos 18 d., vieno trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tai, kad nukentėjusiajam sužalojimas užfiksuotas tik po paros, kai jo atžvilgiu buvo smurtaujama nakvynės namuose, iš esmės nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi esant ir kitiems, įrodymams (nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, liudytojos I. G. parodymai, kad pas ją atėjęs S. B. pasakė, jog jį sumušė nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, vaizdo įrašas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išraše ir jo apžiūros protokole nurodytos aplinkybes, kad „<...vakar sumuštas...>, 2023 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) sumušė iš matymo pažįstamas asmuo), nekyla abejonių, jog nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta būtent T. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais. Taip pat, kaip jau ir buvo minėta, pats nuteistasis T. G. neneigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė T. G. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina T. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentai dėl nuosprendyje padarytų išvadų, tai yra dėl jo kaltės, nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl paskirtos bausmės

16. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

17. Skirdamas nuteistajam T. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Įvertinus tai, kad T. G. teistas 11 kartų, už paskutinius nusikaltimus bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, visi nuteistojo padaryti nusikaltimai iš esmės buvo smurtinio pobūdžio, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertinus veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nes jis toliau daro smurtines nusikalstamas veikas, nuteistajam buvo skirta mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

18. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatyta ir neatlikta bausme, tinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas T. G. paskirtos laisvės atėmimo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, neįskaitydamas suėmime išbūto laiko, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

19. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuspręsta bausmės pradžią T. G. skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. Kaip nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje, T. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje dienos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018, 2K-30-689/2019). Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nustatytina, kad bausmės pradžia T. G. skaičiuotina nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

21. Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi T. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 170–171). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. ir 2025 m. vasario 12 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas T. G. pratęstas iki 2025 m. 2025 m. gegužės 20 d. (3 t., b. l. 58–60, 174–176). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad į T. G. paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, nebuvo įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl šis suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į nuteistajam T. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką.

22. Dėl šių nurodytų priežasčių skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. nenurodo argumentų, kodėl jis nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam S. B., o tik prašo civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl priteistų civilinių ieškinių pagrįstumo.

24. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

25. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 7255,40 Eur S. B. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 75–77). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai įrodyti pateiktais dokumentais, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta dėl nusikalstamų T. G. veiksmų (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 7255,40 Eur S. B. gydymo išlaidų.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nustatyta, jog būtent dėl neteisėtų T. G. veiksmų (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų už nukentėjusiojo gydymą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pareikštas ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, jog civilinis ieškinys (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteistas pagrįstai. Nepriteisti pareikšto civilinio ieškinio ar mažinti priteistą sumą nėra pagrindo.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl nuteistojo T. G. tyčinių nusikalstamų veikų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jog dėl padarytų sužalojimų S. B. patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus, ištvėrė chirurginę operaciją bei pooperacinį laikotarpį, jautė baimę, stresą, dėl plyšusios blužnies patyrė ne tik skausmą, bet gali jausti pasekmes ir ateityje, iš nuteistojo T. G. nukentėjusiojo naudai priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos.

28. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-64-654/2024). Nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), vis dėlto, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-70-458/2020).

29. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, įvertinami po nusikalstamos veikos atsiradę neigiami padariniai, kuriuos teismas nustato atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, jo mastą. Tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria ilgalaikes pasekmes, be kita ko, išliekančias visą gyvenimą, pavyzdžiui, netenka darbingumo ir taip suprastėja nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ar ribojama įprasta veikla, yra padaroma didesnė žala, kuri atitinkamai įvertinama ir didesne pinigų suma. Taip pat privalu įvertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, nusikaltimo sunkumą ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2021).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam S. B. yra padaryta dėl nuteistojo T. G. nusikalstamų veiksmų. Bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam S. B. dėl T. G. padarytos nusikalstamos veikos teko iškęsti ilgą ir varginantį gydymo procesą: nukentėjusysis S. B. buvo operuojamas, gydomas reanimacijoje. Sužalojimų gydymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei nepatogumus, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, jam sunku judėti. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius išgyvenimus ir nepatogumus, iki šiol jaučiamos patirto sužalojimo pasekmės.

31. Aptartų bylos aplinkybių visuma, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam S. B. priteistas neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur – nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisingas, todėl nepriteisti neturtinės žalos, ar mažinti priteistą sumą nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

33. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistajam T. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gegužės 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už T. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 87–89).

34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jo pripažinimo kaltu, atmetė kaip nepagrįstą ir šioje dalyje skundžiamą nuosprendį paliko galioti, o nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir paskirtos bausmės pradžios nustatymo pakeitė, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Pažymėtina ir tai, kad gynėjas nuteistajam T. G. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

35. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam T. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis T. G. nors šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra darbingo jauno amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo T. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį, patikslintą 2025 m. kovo 24 d. nutartimi, pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Bausmės pradžią T. G. skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 20 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo T. G. 75,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.