Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. I. apeliacinį skundą, pasirašytą jo atstovo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov), dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nors ginčo dėl K. I. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo iš esmės nėra, tačiau apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, bei prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirti jį trumpesniam terminui arba pakeisti bauda.

Dėl K. I. kaltės padarius administracinį nusižengimą

7. Administraciniu nusižengimu laikoma Administracinių nusižengimų kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Šių požymių įrodymas sudaro pagrindą administracinei atsakomybei kilti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia (tiesiogine arba netiesiogine) ar dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo) (ANK 5, 7-9 straipsniai).

8. Šioje administracinio nusižengimo byloje K. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, o būtent – lenkė priekyje važiuojantį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeidė KET 140.1 p. reikalavimus. KET 140 punktas tiksliai nustato vietas, kuriose lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (140.1 p.).

9. Kaip matyti ir skundžiamos nutarties, skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu pareiškėjui neginčijant nusižengimo padarymo fakto ir nurodžius, kad jį padarė dėl neatidumo, o jo atstovui advokatui tvirtinant, kad nusižengimas padarytas nesant tyčios, teismui tikslinant pažeidimo aplinkybes buvo išanalizuoti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų Body ir tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kameromis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(I.3.avi“ teismas nustatė, kad lenkimas buvo atliktas toje vietoje, kur pagrindinį kelią žyminčio ženklo neužstoja jokie kiti kelio ženklai, o pareiškėjo atstovo paminėti kelio ženklai (žymintys P. miesto pabaigą ir P. kaimo pradžią) yra toliau, t. y. toje vietoje, kur pareiškėjo vairuojama transporto priemonė jau sustojo policijos pareigūnų stabdoma, o ne prieš pagrindinį kelią žymintį kelio ženklą, kur buvo atliktas neleistinas lenkimo manevras. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šia teismo išvada, kurią patvirtina vaizdo įrašas „I. 3.avi“. Minėtame vaizdo įraše (1,29 min.) užfiksuota, kad kelio ženklas, žymintis P. miesto pabaigą ir P. kaimo pradžią, skunde apylinkės teismui nurodytas kaip užstojęs matomumą, yra ties vieta, kurioje K. I. jau sustojo policijos pareigūnų stabdomas, po to kai atliko draudžiamą lenkimą. Taigi, kaip teisingai nustatyta, kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, draudžiančio lenkimą sankryžoje pagrindiniame kelyje, matomumo jokie kiti kelio ženklai neribojo. Nors skundu aukštesniajam teismui apeliantas akcentuoja jau kitą aplinkybę – kad draudžiantį lenkti kelio ženklą jam užstojo priekyje važiavusios ir jo lenkiamos transporto priemonės gabenamas ekskavatorius, tačiau tas pats vaizdo įrašas „I. 3.avi“ (1,23 min.) patvirtina, kad K. I. vairuojamas automobilis kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ lenkimo momentu pravažiuoja būtent tuo metu, kai šis ženklas gerai matomas tarp dviejų lenkiamų ir tarpusavyje nutolusių transporto priemonių. Nors teismas ir sutinka su kitu apelianto argumentu, kad atlikęs lenkimo manevrą į savo eismo juostą jis negalėjo grįžti anksčiau, nei aplenkęs abi lenkiamas transporto priemones, kadangi jas skyrė nepakankamas atstumas jo transporto priemonei, ką patvirtina ir minėtas vaizdo įrašas (1.23–1.29 min.), tačiau tai nepaneigia apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad grįždamas į savo eismo juostą jis kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. Šiame kontekste pažymėtina, kad K. I. administracinė atsakomybė taikyta už lenkimą draudžiamoje vietoje – sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ir nurodyta aplinkybė (grįžimas į savo eismo juostą kertant viengubą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją) įtakos jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi.

10. Nors savo skunduose teismams apeliantas nurodo vis kitas padarytą pažeidimą lėmusias aplinkybes, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūno surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo aiškiai išdėstyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, K. I. įvykio vietoje pasirašė, padaręs prierašą, jog su viskuo sutinka ir labai gailisi, lenkė nieko nepagalvojęs, nes greitis buvo apie 40 km/h. Tokią apelianto poziciją dėl padaryto nusižengimo ir jo aplinkybių patvirtina ir vaizdo įrašas „I.2mp4“ (2.14 min.), kuriame užfiksuota, kad sustabdytas policijos pareigūno K. I. su pažeidimu sutinka, taip pat ir su numatyta nuobauda (bauda) už tokį pažeidimą, bei paaiškina automobilius lenkęs, nes skubėjęs namo (6.05 min.). Todėl šių duomenų kontekste K. I. dar pažeidimo nustatymo vietoje tiek žodžiu (policijos pareigūnui), tiek ir raštu (protokole) nurodytos aplinkybės (skubėjo namo, o priekyje važiavusi transporto priemonė važiavo labai lėtai, vaizdo įrašo „I.1.mp4“ 1.35–1.50 min.), aukštesniojo teismo vertinimu, ir lėmė KET pažeidimą, tuo tarpu apelianto vėlesni skundų argumentai nepastebėjus kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, kurį neva užstojo kiti kelio ženklai ar priekyje vežamas ekskavatorius, ginčijant padaryto pažeidimo aplinkybes ir kaltę, yra sąlygoti siekio išvengti apeliantui neparankios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, todėl atmestini kaip nepagrįsti, juolab, įvertinus tai, kad apeliantas gyvena padaryto nusižengimo vietovėje, ir pažeidimo padarymo metu, kaip pats nurodė, skubėjo iš P. miesto į gretą esantį P. kaimą namo (vaizdo įrašo „I.1.mp4“ 1.35–1.50 min.), todėl minėto kelio ženklai ir ženklinimas jam turėjo būti gerai žinomi. Šią teismo išvadą patvirtina ir apelianto reakcija įvykio vietoje (vaizdo įrašas „I. 2.mp4“, 00.35–2.20 min.), kai administracinio nusižengimo protokolu su jam paskirta bauda K. I. visiškai sutiko, tačiau visiškai priešingai priimta žinia apie privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams už padarytą nusižengimą, suabejojus tokios griežtos priemonės reikalingumu bei galimybe sprendimą apskųsti.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl K. I. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį argumentuotos ir pagrįstos, todėl skundžiama nutartis teisinga ir pagrįsta.

Dėl paskirtos nuobaudos

12. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali skirti švelnesnę administracinę poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

14. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vairuotojui bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu K. I. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta tiek minimali 170 Eur bauda, tiek ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam – 3 mėnesių terminui.

15 Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo švelninti K. I. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą nesant pagrindo manyti, kad K. I. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo asmenybę yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga ar prieštarauja teisingumo principui, o aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui neskirti šios administracinio poveikio priemonės, nėra.

16. Skundžiama nutartimi teismas, be kita ko, nustatė, kad K. I. turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius KET pažeidimus (dėl kelių nusižengimų nėra priimtas sprendimas), anksčiau taip pat baustas už KET pažeidimus 5 kartus, todėl pagrįstai sprendė, jog tokie duomenys K. I. padaryto administracinio nusižengimo neleidžia vertinti kaip atsitiktinio ir padarė išvadą, kad jis linkęs daryti administracinius nusižengimus, nesilaikyti nustatytų taisyklių. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemonės jam yra reikalinga vykdant darbines funkcijas, K. I. šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises varžantys labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad K. I. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę, o jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismo būtų neįvertinęs, apeliantas aukštesniajam teismui nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) keitimas į administracinę nuobaudą (baudą), kaip to prašo apeliantas, administracinio nusižengimo kodekse nenumatytas ir negalimas.

17. Esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį K. I. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-193-1065/2023 nepakeistą ir K. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.