Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. I., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. I. 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, tai yra, už tai, kad jis 2023 m. balandžio 27 d. 21 val. 00 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė priekyje važiuojantį automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. I. nurodė, kad jeigu neturės teisė vairuoti, neteks darbo, nes vasaros metu žemės ūkyje yra darbymetis. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą. Automobilis kurį aplankė važiavo lėtai, jo greitis buvo apie 20-25 km/h, todėl ir lenkė, ženklo nematė, kad negalima lenkti, nes jo nesimatė. Teisė vairuoti transporto priemones pagrinde reikalinga dėl darbinės veiklos, jis gyvena (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), iki darbo 11 km. Aplenkęs per veidrodėlį matė, kad atvažiuoja policija, jie įjungė švyturėlius ir jis sustojo. Kai jis pradėjo lenkimo manevrą, nebuvo kelio žymėjime ištisinė juosta. Darbe, kaip jo pareigybė yra viena. Jo darbas yra (duomenys neskelbtini). Transporto priemone vyksta pas tiekėjus, per mėnesį pravažiuoja apie 10000 km. Jeigu būtų matęs ženklą, nebūtų lenkęs. Nusižengė per neatidumą ir skubėjimą. Niekam nesukėlė pavojaus. Gailisi, kad taip įvyko. Gali prižadėti, kad ateityje taip nebepasikartos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašė skundą tenkinti, nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas skunde.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straispnio 1 dalyje administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę.

Nagrinėjamu atveju, institucija skundžiamu 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), K. I. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė minimalaus – 170 Eur dydžio baudą, bei minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. K. I. kaltę dėl padaryto nusižengimo be 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo, ir jo paties prisipažinimo, patvirtina 2023 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimo registro išrašas ir kita bylos medžiaga. Teismas vertindamas byloje surinktų duomenų visumą, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada dėl K. I. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, už kurį jis nubaustas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, tačiau K. I. skundu prašo pakeisti 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio nuostatas, netaikyti jo atžvilgiu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir pakeisti ją bauda, arba ją sušvelninti.

K. I. padarė vieną administracinį nusižengimą – vairuodamas automobilį lenkė priekyje važiuojantį automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų, 140.1 punkto reikalavimus, tuo padarydamas nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Teismas pažymi ir tai, kad privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas specialiosios teisės atėmimas, konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo sunkumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad K. I. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas, iš kurių trejas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai pat anksčiau administracine tvarka baustas penkis kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tokie duomenys charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir leidžia spręsti, ar jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, ar asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, ar daro tinkamas išvadas dėl jų ir pan., tokie duomenys neleidžia K. I. padaryto administracinio nusižengimo vertinti, kaip atsitiktinio, ir vertintini, kad asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti nustatytų taisyklių.

Skunde ir teismo posėdžio metu K. I. dėstė aplinkybes, kad jam reikalinga vairuoti transporto priemones darbo funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju K. I. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbines funkcijas, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindu sutrumpinti jam ar visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Teismas daro išvadą nesant pagrindo manyti, jog K. I. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pagal byloje nustatytas aplinkybes, jo asmenybę yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Konstatuotina, kad aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti terminą ar visai neskirti K. I. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra. Įstatymo leidėjas nėra numatęs administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo galimybės pakeisti bauda, todėl toks prašymas netenkinamas.

Nors teismui pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės neginčijo nusižengimo padarymo fakto, nurodydamas, kad padarė jį dėl neatsargumo, neatidumo, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad nusižengimas padarytas nesant tyčios, nes pradedant lenkti ženklo nebuvo matyti, jį užstojo kiti ženklai. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo atstovo minimi kelio ženklai (žymintis (duomenys neskelbtini) pabaigą ir (duomenys neskelbtini) kaimo pradžią) yra toje vietoje, kur K. I. vairuojama transporto priemonė sustojo stabdoma policijos pareigūno, o ne prieš pagrindinį kelią žymintį kelio ženklą toje vietoje, kur buvo atliktas neleistinas pareiškėjo lenkimo manevras. Lenkimas atliktas tokioje vietoje, kur jo neužstoja jokie kiti kelio ženklai. Pastebėtina ir tai, kad net ir tuomet, kai aplenkė policijos tarnybinį automobilį, K. I. jau akivaizdžiai būdamas kelyje, kur eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, savo vairuojama transporto priemone į dešiniąją eismo juostą negrįžo, o aplenkė ir antrąją transporto priemonę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia keliamas abejones dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. I. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. I. skundo netenkinti.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos priėmimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.