Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., R. Ž., dalyvaujant vertėjai V. R., ieškovei V. V., ieškovės atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), atsakovo atstovui advokatui Sauliui G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį (patikslintą) atsakovui J. V. (J. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamos vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pateikė prašymą nustatyti bendravimo su mažamete dukra N. V. tvarką: atsakovas J. V. bendraus su mažamete dukra N. V. kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, pasiimdamas vaiką 8:00 val. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas į jo namus 17:00 val.

Vaiko tėvas J. V. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dukra N. V. vieną kartą per savaitę: darbo dienomis nuo 16 val. iki 19 val., ir vieną kartą savaitgaliais nuo 16 val. iki 19 val. Apie savo norą bendrauti su vaiku J. V. turi pranešti sms žinute V. V. ne vėliau, kaip iki tos savaitės sekmadienio 18:00 val. Tuo atveju, jeigu tą bendravimo dieną, kurį J. V. turėtų bendrauti su vaiku N. V., vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus ugdymo įstaigoje (vaikų darželyje, mokyklėlėje), J. V. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau turi sudaryti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti. Bendravimo metu J. V. įsipareigoja teikti ieškovei informaciją apie jo ir vaiko buvimo ir lankymo vietas, užtikrinti vaiko poilsį bei maitinimą.Bendravimo metu atsakovas J. V. įsipareigoja nesilankyti specializuotose vietose (parduotuvėse, parduotuvių skyriuose ir kt.), kuriose parduodamas alkoholis, tabako gaminiai. Bendravimo metu J. V. įsipareigoja nerūkyti, nevartoti alkoholio, nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nevartoti keiksmažodžių ir kitaip nedaryti žalingos įtakos vaiko interesams.Bendravimo metu J. V. įsipareigoja neapsvarstinėti ieškovės V. V. ir jos giminaičių.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai, tame tarpe ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė atstovas iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovas pagal savo darbo pobūdį negalės vykdyti atsakovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos. Pagal ieškovės pasiūlytą variantą atsakovas su vaiku bendrauja per savaitę vieną darbo dieną ir vieną savaitgalio dieną. Tarp šalių turi būti padalintas turtas, kuris įgytas iki bylos iškėlimo teisme. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas norėdamas pasiimti vaiką turėtų įspėti prieš 3-4 dienas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta 2014-10-11 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1121. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, pagrindine priežastimi nurodo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir smurtą. Atsakovas su santuokos nutraukimu sutinka, tačiau teigia jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovės nurodytos galimai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės turi būti patvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais atsakovo kaltei konstatuoti įrodymais. Pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo smurtavimą ar kitokį netinkamą elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu ieškovė nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių bendras gyvenimas truko trumpą laiką, tarp šalių nebuvo susiformavę tvirti šeimyniniai santykiai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės, šalių atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau nuo 2014-12-28. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju nė viena šalis neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti pavardę „I.“. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei „I.“, atsakovui „V.“.

Šalys reikalavimo dėl vienas kito išlaikymo nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ko pasėkoje ieškovė patyrė moralinę skriaudą, nes kentėjo atsakovo patyčias, pažeminimus, smurtą.

Remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms.

Ieškovė nurodo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai su ieškove pradėjo gyventi skyrium.

CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadinasi, teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). CK 3.67 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą.

Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013).

CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (LAT 2013 m. liepos 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-398/2013).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2014-12-28 ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, abi šalys šią aplinkybę pripažįsta.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, t.y. nuo 2014-12-28.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo vardu registruota negyvenamoji patalpa, garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl minėto garažo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad garažas įgytas iki santuokos sudarymo, garažas pripažįstamas atsakovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalijamas. Ieškovė nurodo, kad iki santuokos sudarymo jos tėvai padovanojo skalbimo mašiną AEG, šeimos poreikių tenkinimui, kurios kaina buvo 434,14 Eur (1499 Lt), ir kuri liko pas atsakovą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės motina N. I. paaiškino, kad skalbimo mašiną AEG padovanojo šalims kaip šeimai. Atsakovas neprieštaravo, jog nutraukiant santuoką būtų padalinta skalbimo mašina, tačiau nesutiko su jos verte. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ieškovė patikslindama ieškinį prašo skalbimo mašiną AEG priteisti atsakovui, o jai 250 Eur kompensaciją. Skalbimo mašiną ieškovė įvertina 500 Eur. Tuo tarpu atsakovas mano, kad šiuo metu skalbimo mašinos vertė yra 300 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, teismas pripažįsta, kad skalbimo mašinos vertė yra 400 Eur. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo. Įvertinus visas aplinkybes, skalbimo mašina (duomenys neskelbtini) Eur vertės, priteistina atsakovo nuosavybėn, o ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už jos turto dalį 200 Eur (CK 1.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų 7153,43 Eur automobilio išpirkimo įmokų lizingo bendrovei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas automobiliu VW TIGUAN naudojasi lizingo sutarties pagrindu. 2015-06-26 atsakovas su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr.LT108553 dėl automobilio VW TIGUAN, tą pačią dieną turto priėmimo- perdavimo aktu automobilis VW TIGUAN perduotas atsakovui valdyti ir naudotis. Atsakovas sumokėjo turto išpirkimo įmoką 7006,51 Eur ir sutarties mokestį 100 Eur, viso 7106,51 Eur bei remiantis lizingo sutarties nuostatomis turi mokėti įmokas pagal pateiktą įmokų grafiką. Iš įmokų grafiko matyti, kad 2015-07-30 atsakovas turėjo sumokėti 174,31 Eur įmoką.

Pagal formuojamą teismų praktiką į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Iš vieno sutuoktinio atlyginimo sumokėtos įmokos pagal lizingo sutartį, šiam sutuoktiniui sudarius susitarimą dėl lizingo sutarties nutraukimo tokiomis sąlygomis, pagal kurias turtinė teisė įgyti sutarties dalyku buvusį turtą pasibaigė, pripažintos lizingo davėjo nuosavybe, todėl jos neįtrauktinos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą kaip realiai neegzistuojančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Sutuoktinių patirtos išlaidos taip pat nėra laikomos bendru turtu ir nėra dalijamos, nes tai nėra šalių santuokos metu ar iki santuokos įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Byloje duomenų, kad automobilis VW TIGUAN priklausė/o sutuoktiniams nėra. Todėl tai, kad už automobilį buvo mokamos lizingo įmokos, teisinės reikšmėms neturi, nes šio turto sutuoktiniai nuosavybės teise neįgijo, todėl nei minėtas automobilis, nei už jį mokėtos įmokos nelaikytinos bendru turtu ir nėra dalijamos. Be to, nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-12-28, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, vėliau įgytas turtas ar atsiradusios prievolės pripažįstami asmeninėmis.

Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo J. V. nuo 2015-01-01 iki ieškinio padavimo dienos 8700 Eur negautų pajamų, teigia, jog jai priklauso ½ atsakovo pajamų gautų iš darbinės veiklos.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-12-28, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, todėl nuo šios datos atsakovo gautos pajamos iš darbinės veiklos pripažįstamos asmeninėmis atsakovo pajamomis ir ieškovė neturi teisės į ½ atsakovo gautų pajamų nuo 2015-01-01 iki ieškinio padavimo dienos.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra N. V..

CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra N. V. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos nebuvo. Teismo vertinimu vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės N. V. gyvenamąją vietą su jos motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2014-12-28, nepilnametė mergaitė gyvena su ieškove. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena pas savo tėvus. Ieškovė pateikė vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog per mėnesį vaikui reikalinga 697 Eur suma. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis apie 2900 Eur per mėnesį. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji N. V. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra kiek daugiau nei pusę metų amžiaus. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 300 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsakovas nurodo, kad nors ir turi galimybę kas mėnesį teikti 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui, tačiau yra įsitikinęs, kad šiuo metu vaikui nėra tokių poreikių, mano, kad atsižvelgiant į dukters amžių, ieškovės galimybes skirti dalį savo pajamų dukters išlaikymui, atsakovo skiriamo išlaikymo dydis užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas turi būti 150 Eur kas mėnuo mokamomis periodinėmis išmokomis. Įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad atsakovas turi realią galimybę teikti 300 Eur išlaikymą. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Nors abi šalys teigė, jog ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, tačiau abi pateikė savo siūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas kenktų vaiko interesams, kad atsakovas netinkamai elgtųsi vaiko akivaizdoje, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, jo dienos režimą, į atsakovo darbo pobūdį, laikytina, jog atsakovo pasiūlyto varianto bendravimo su vaiku nustatymas (praktiškai kas antrą dieną nuo 8 iki 17 val.) dabartiniu metu nėra tikslingas, tačiau atmestinas ir reikalavimas nustatyti minimalią kelių valandų bendravimo trukmę bei privalomą informacijos teikimą ieškovei. Todėl, atsižvelgiant tiek į atsakovo ir vaiko teises ir interesus laikytina, kad tėvo bendravimas su vaiku per savaitę- vieną savaitės dieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., ir vieną savaitgalio dieną nuo 11 val. iki 19 val. atitiks ir atsakovo galimybes ir vaiko teises. Atsakovas konkretų laiką turi suderinti su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas.

Išaiškintina, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis 50 Eur ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas. Byloje yra įrodymai apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas –išlaidos už teisines paslaugas 1500 Eur.

Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, laikytina, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 325 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina iš viso 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus tarpusavio įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų 425 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi turtiniai reikalavimai iš esmės atmesti, o ieškovė 2015-08-20 nutartimi buvo atleista nuo 256 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur (300 Eur × 12 mėnesių × 3% × 75% = 81 Eur) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 540 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2014-10-11 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 1121) tarp V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. V. (J. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „I.“, „V.“.

Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-12-28, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.

J. V. (J. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti skalbimo mašiną (duomenys neskelbtini) Eur vertės.

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš J. V. (J. V.) 200 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

Nepilnamečio vaiko N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-08-18 iki jos pilnametystės.

Paskirti V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas J. V. (J. V.) bendrauja su vaiku N. V. kiekvieną savaitę: vieną savaitės dieną- trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., ir vieną savaitgalio dieną nuo 11 val. iki 19 val., vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas konkretų laiką turi suderinti su vaiko motina ieškove V. V. ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas.

Priteisti iš ieškovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 425 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. V. (J. V.).

Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), 81,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį (patikslintą) atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį pinigines lėšas, gautas vykdant 2015 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.