Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Mano Būstas Vilnius“ pareiškimas dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniui pareikšti (ne)buvimo

23. Visų pirma, pareiškėja atskirajame skunde, atsižvelgdama į tai, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, be to, kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atlieka ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, teigia, kad valstybei, kaip ir kitiems įpėdiniams, pareiga atsakyti už palikėjo prievoles pereina neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina dėl žemiau nurodomų motyvų.

24. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas).

25. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Analogiški palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti ir CK 5.62 straipsnyje.

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Visgi, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina palikimo atsiradimo ir / ar palikimo priėmimo (įforminimo) momentą, kaip ir palikėjo prievolių kreditoriams vykdymą, su kreditorių pareiga informuoti palikėjo įpėdinius apie jų turimus kreditorinius reikalavimus. Pažymėtina tai, kad palikimo priėmimas (jo įforminimas) savaime nereiškia, kad įpėdiniui kyla pareiga atsakyti pagal palikėjo skolas, jeigu kreditorius apie tai tinkamai ir laiku neinformavo įpėdinio ir nesudarė jam galimybės, disponuojant visa reikšminga informacija, apsispręsti dėl to, ar priimti mirusiojo palikimą, ar ne.

27. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

29. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

30. Pažymėtina tai, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nepaisant savo specifinio subjektiškumo, dalyvauja lygiais pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas, todėl kreditoriui privaloma apie reikalavimą pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka nepaisant to, kad palikimą priėmė valstybė. Tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai, kad valstybei pareiga atsakyti už palikėjo prievoles pereina neatsižvelgiant į tai, ar ji apie jas žinojo (buvo informuota), atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui bei minėtai kasacinio teismo praktikai.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Mano Būstas Vilnius“ – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės – skolininkė S. O. L., kuriai nuosavybės teise priklausė atsakovės administruojamame name esantis butas (duomenys neskelbtini), ir kuri pareiškėjai už jos suteiktas namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkančias jai priklausančiam butui, liko skolinga 197,44 Eur, (duomenys neskelbtini) mirė. Ši diena, remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Taigi nagrinėjamu atveju terminas palikėjos kreditorių reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai). Nustatyta, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti šį praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 22 d., t. y. kai terminas jau buvo praleistas dvejus metus ir tris mėnesius.

34. Pareiškėja neginčija to, kad praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tačiau teigia, kad tą padarė dėl svarbių priežasčių, o, be kita ko, nepraleido trejų metų naikinamojo termino. Tiek pareiškime dėl termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde kaip priežastis dėl ko ji praleido trijų mėnesių terminą nurodo tai, kad ji neturėjo galimybės savalaikiai sužinoti apie skolininkės mirtį. Pareiškėjos teigimu, ji, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, neturi pareigos kas mėnesį tikrinti, ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkas yra gyvas, priešingu atveju, įvertinus jos turimą abonentų skaičių (5-20 tūkst.), jos veikla dėl to būtų paralyžiuota. Pareiškėja nurodo, kad ji skolininkės neatsiskaitymo fakto negalėjo susieti su jos mirtimi, tačiau gavusi informaciją, kad skolininkė mirė, operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų – informavo VĮ Turto bankas apie turimą kreditorinį reikalavimą ir šią savo teisę ėmėsi realizuoti, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl termino praleidimo priežasčių, pažymi, kad įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėja turi taip organizuoti savo darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius bei imtis tokių protingų priemonių, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti skolas bei nepraleistų įstatymais nustatytų terminų teisiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis, sukurti mechanizmą, kuris šalintų (ar minimizuotų) grėsmes skolų išieškojimui.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

38. Paminėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad S. O. L. pareiškėjai UAB „Mano Būstas Vilnius“ už jos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas turėjo mokėti kas mėnesį. Nors pareiškėja nurodo, kad dėl savo veiklos pobūdžio ir turimų abonentų skaičiaus neturi galimybės kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas (jos didėjimas kas mėnesį) yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. Tuo tarpu įvertinus tai, kad S. O. L. įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (skolininkės mirties), tai, kad pareiškėjai apie skolininkės mirtį iš esmės paaiškėjo tik iš VĮ Turto banko 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 6 d. VĮ Turto bankas valdo butą patikėjimo teise, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėja, nuo 2020 m. gegužės 1 d. kas mėnesį didėjant skolininkės įsiskolinimui, nebuvo pakankamai aktyvi ir nesidomėjo priežastimis, kodėl skolininkė nemoka už paslaugas, neragino jos ją sumokėti bei nesiekė šios skolos išsiieškoti teismine tvarka. Pagrįstai manytina, kad pareiškėjai domintis priežastimis, dėl ko su ja nėra atsiskaitoma, tai būtų leidę pareiškėjai nustatyti skolininkės mirties faktą, taigi ir savalaikiai įgyvendinti teisę pareikšti skolininkės įpėdiniams kreditorinį reikalavimą per trijų mėnesių terminą (CPK 185 straipsnis).

40. Nors sprendžiant dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti vertinamos termino eigos metu buvusios priežastys, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įvertinus tai, kad įstatymas numato ir trejų metų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinimas ir dėl ko kreditorius apskritai prarastų teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams, darytina išvada, kad aktualus yra ir laikotarpis bei kreditoriaus elgesys po trijų mėnesių termino praleidimo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo dienos. Tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors pareiškėja apie tai, kad skolininkė mirė buvo informuota dar 2021 m. gruodžio 14 d. VĮ Turto banko pranešimu, visgi ji, būdama daugiabučio namo administratore ir turėdama teisę gauti duomenis iš Gyventojų registro, šio registro netikrino net iki 2022 m. vasario 14 d., tik kuomet VĮ Turto bankui išsiuntė pranešimą dėl palikėjos susidariusio įsiskolinimo. Taigi po fakto apie skolininkės mirtį sužinojimo pareiškėja papildomai dar delsė du mėnesius įgyvendinti savo turimą teisę pareikšti reikalavimą palikėjos palikimą priėmusiai valstybei.

42. Negana to, pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjai sužinojus apie skolininkės mirtį, jau buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams, tačiau net ir tokiu atveju pareiškėja nesielgė atidžiai ir rūpestingai, t. y. į teismą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pareiškėja apskritai kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 22 d, t. y. daugiau nei po metų ir aštuonių mėnesių po skolininkės mirties paaiškėjimo fakto (2021 m. gruodžio 14 d.). Pareiškėja priežasčių, kodėl ji tokį ilgą laiko tarpą delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nenurodė, o termino praleidimo priežastis iš esmės grindė tik tuo, kad ji nežinojo apie skolininkės mirtį, dėl ko jau anksčiau šioje nutartyje pasisakyta ir šie pareiškėjos teiginiai atmesti kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniui reikalavimui mirusios skolininkės įpėdinei pareikšti. Toks pareiškėjos elegesys nėra suderinamas su protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens – bonus pater familias, standartu, ir negali būti pateisinamas pareiškėjos vykdomos veiklos specifika, turimais žmogiškaisiais, finansiniais ar kitais resursais.

43. Kaip jau minėta, pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Pareiškėja, kaip bendrovė, teikianti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugą, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai. Tai, kaip pareiškėja tą daro, organizuoja savo darbą, išimtinai priklauso nuo jos valios ir pasirinkto veikimo modelio, tačiau tokiu atveju su tuo susijusių pasekmių rizika taip pat tenka jai pačiai.

44. Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastys nebuvo nulemtos pareiškėjos objektyvaus negalėjimo laiku sužinoti apie skolininkės mirtį, tačiau pačios pareiškėjos pasyvumo (CPK 185 straipsnis).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo įvairius įpėdinių apie kreditorių turimus reikalavimus informavimo būdus, įtvirtintus tiek įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje), tiek plėtojamus kasacinio teismo praktikoje. Visgi nurodydama šiuos informavimo būdus ir cituodama kasacinio teismo praktiką, pareiškėja taip ir nepaaiškina, kokias aplinkybes ji tuo siekia įrodyti, nesusieja šių būdų (ar vieno jo) su šia susiklosčiusia konkrečia ginčo faktine situacija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą, arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Byloje taip pat nėra ir duomenų, kad skolininkės atžvilgiu būtų buvęs pradėtas priverstinis išieškojimo procesas, pasitelkiant antstolius, dėl ko būtų pagrindas tikrinti Antstolių informacinės sistemos duomenis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs to, kad palikėjos S. O. L. palikimą priėmusi Lietuvos Respublika apie palikėjos pareiškėjai turimą įsiskolinimą būtų buvusi informuota bet kuriuo būdu per įstatyme numatytą terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), pareiškėjai atskirajame skunde to taip pat nepagrindus, nenurodžius konkrečių su tuo susijusių argumentų, plačiau šiuo aspektu šioje nutartyje nepasisako.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, taip pat po to, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas pareiškėjos delsimas kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo, taigi ir dėl termino jam pareikšti atnaujinimo, nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo ir rūpestingumo standartais, todėl pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo šio termino atnaujinti.

47. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jos valios ir objektyviai jai sutrukdė be nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.