Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prevencinį ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei, tretiesiems asmenims D. O. ir S. B. dėl neteisėtų veiksmų vykdymo uždraudimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

11. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-910-912/2022, 18 punktas ir jame nurodyta praktika).

12. Kaip minėta, pirmoji iš sąlygų, kurią turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

13. Preliminarus ieškinio pagrindo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

15. Komercinės paslapties sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnyje. Komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.

16. Pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu CPK nustatyta tvarka gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį; 2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; 3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą; 4) kitas Civilinio proceso kodekse nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

17. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad D. O. ir S. B. yra buvę AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie vykdydami darbo funkcijas įgijo informaciją bei duomenis apie genetinės medžiagos pirkėjus (klientus), parengtus veisimo planus ieškovės klientams, todėl tikėtina šią informaciją gali panaudoti atsakovės (duomenys neskelbtini) UAB interesams, kadangi atsakovė turi licencija vykdyti veiklą analogišką ieškovės vykdomai veikslai (veislininkystės veikla\ūkinių gyvūnų spermos laikymo ir teikimo rinkai veikla). Atsakovės (duomenys neskelbtini) AB kontrolinį akcijų paketą – 60 procentų valdo buvusio ieškovės darbuotojo D. O. sutuoktinė L. O., o likusius 40 procentų – buvęs ieškovės darbuotojas S. B., einantis ir (duomenys neskelbtini) UAB vadovo pareigas. Tretieji asmenys D. O. ir S. B. buvo pasirašytinai susipažinę su AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintinomis komercinių paslapčių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisyklėmis ir sąrašu. Ieškovės reikalavimu D. O. turėjo perduoti konfidencialią informaciją bei turimą sunaikinti, tačiau buvęs darbuotojas neperdavė ieškovei reikalautos informacijos.

19. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas klientų sąrašas nelaikytinas komercine paslaptimi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje esantys įrodymai nėra tiriami iš esmės.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir CK įtvirtintą komercinės paslapties sąvoką, spręstina, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus, preliminariai spręsti apie pagrindą laikyti ieškovės nurodomus duomenis komercine paslaptimi, nagrinėjamu atveju, įrodymų pakanka. Ieškovė įrodė, kad duomenis, kuriais tikėtinai neteisėtai naudojasi atsakovė, atitinka komercinės paslapties kriterijus, apibrėžtus CK 1.116 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra įrodytos Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kad komercinė paslaptis egzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti dėl Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.

21. Klausimai, susiję su ginčo (ieškinio reikalavimų) teisiniu kvalifikavimu, šalių pateiktų argumentų bei įrodymų vertinimu, taip pat su įrodymų (ne)pakankamumu ieškiniui patenkinti yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas atlikęs preliminarų vertinimą, pagrįstai ieškovės pateiktą klientų sąrašą vertino kaip duomenis sudarančius komercinę paslaptį. Tik ištyrus bei pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti patenkinti.

22. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinys nurodytas aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai, kylantys dėl komercinės paslapties galimo panaudojimo, nėra pagrįsti. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, atmestini apeliantės argumentai, jog nenustatyta, jog egzistavo pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

23. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs apeliantės nesąžiningumo, nei galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

24. Ieškovė grėsmės egzistavimą iš esmės grindė tokiomis aplinkybėmis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės neribotą galimybę panaudoti iš D. O. ir S. B. tikėtinai gautą komercinę paslaptį sudarančią AB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, ir įvykdyti genetinės medžiagos pardavimus pagal parengtus ilgalaikius veisimo planus ieškovės klientams (sukeliant žalą ieškovei), todėl prevencinis ieškinys (net jeigu būtų tenkinamas) netektų prasmės, o priimtas šioje byloje sprendimas nebūtų realiai įgyvendinamas. Apeliantė teigia, kad ji jokios grėsmės ieškovei nekelia, kadangi realia veikos nevykdo, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nereikalingos, kadangi ieškovei galimai palankų teismo sprendimą bus galima įvykdyti ir netaikius atsakovei apribojimų.

25. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

26. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016).

27. Vertindamas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, atsakovei netaikius draudimo ribotą laiką – iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus AB „(duomenys neskelbtini)“ klientams, pagal pridedamą sąrašą, ir atsakovei savo vykdomoje komercinėje veikloje, kuri sutampa su ieškovės vykdoma komercine veikla, toliau naudojantis ieškovės klientų sąrašu, kuris laikytinas komercine paslaptimi, galimai teismo sprendimu patenkinus ieškovės prevencinio ieškinio reikalavimus, palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-514-943/2020).

29. Akivaizdu, kad jei nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, apeliantė turėtų galimybę toliau vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės klientams, nurodytiems sąraše, dėl ko ieškovė patirtų nuostolius. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji jokios veiklos nevykdo, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių nurodytą argumentą. Pažymėtina, kad vien darbuotojų skaičius, nepagrindžia aplinkybės, kad įmonė veiklos realiai nevykdo. Tokius duomenis gali patvirtinti ne deklaratyvūs teiginiai, o įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau tokių įrodymų apeliantė nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas ribotą laiką vykdyti veiklą naudojantis ieškovės klientų sąrašu, atitinka ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismo taikytas apribojimas, neriboja apeliantės teisės vykdyti kitos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės klientams, pagal konkretų sąrašą.

31. Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu. Pažymėtina, jog prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.

32. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-178/2016). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį (Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei (CPK 144 straipsnis) bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.