- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- eB2-2167-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00885-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 3.4.4.12pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Domjana“, atstovaujamos nemokumo administratorės Anos Mikulienės, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Domjana“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 18 d.
2. 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau patikslintas.
3. Teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi BUAB „Domjana“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2025 m. kovo 4 d. teismo rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 30 d. imtinai.
4. Byloje gautas likviduojamos UAB (toliau – LUAB) ,,Domjana“, atstovaujamos nemokumo administratorės Anos Mikulienės, pareiškimas dėl LUAB ,,Domjana“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Paaiškino, kad LUAB „Domjana“ nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningas ir nesąžiningas bei neteisėtas įmonės akcininko, vadovo elgesys (neveikimas), valdant įmonę.
5. Nurodė, kad remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, 2021 metais bendrovė turėjo turto už 34 420 Eur, tačiau šis turtas nemokumo administratorei nebuvo perduotas. Suinteresuotas asmuo, būdamas UAB „Domjana“ vadovas, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, sudaromos teisingos finansinės ataskaitos ir įstatymo nustatyta tvarka pateikiamos VĮ ,,Registrų centras“. Tokiais savo veiksmais UAB „Domjana“ vadovas siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Domjana“ bankroto priežastis bei bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes. Tai rodo A. P. (toliau – ir A. P.) sąmoningą ir kryptingą tyčinį bendrovės vedimą bankroto link.
6. Pažymėjo, kad paskutiniai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai tik už 2021 metus, todėl ir iš viešai prieinamų duomenų nėra įmanoma nustatyti įmonės tikrosios įmonės finansinės padėties pasikeitimų iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi akivaizdu, jog LUAB „Domjana“ vadovas A. P. nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintų pareigų. Be to, buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleidžia nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) bendrovės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo.
7. Suinteresuotas asmuo A. P. 2022 m. kovo 22 d. tapęs bendrovės vadovu, privalėjo nedelsiant išsiaiškinti bendrovės finansinę būklę ir tai padaręs – nedelsiant inicijuoti bankroto procesą. Be to, įmonės finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta 2022 m. balandžio 30 d., todėl laikytina, kad jau nuo 2022 m. balandžio 30 d. atsirado pareiga A. P., kaip bendrovės vadovui, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nuo 2022 m. gegužės 1 d., susidarė didesni bendrovės įsiskolinimai kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) - 17 405,75 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui - 2801,12 Eur; UAB ,,SME Loans“ - 29803,07 Eur; UAB „Rotaja“ – 1089,04 Eur; Circle K Lietuva, UAB – 5,79 Eur; UAB „AUTO KADA“ - 699,20 Eur; UAB „Skuba Lietuva“ – 899,94 Eur; UAB „Martonas“ - 488,80 Eur; J. Z. - 4228,59 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui - 6410,08 Eur. Iš viso 63 831,38 Eur.
8. Nemokumo administratorė teigia, kad visi tolimesni bendrovės valdymo organų veiksmai esant faktiškai nemokiai bendrovei buvo nukreipti dar labiau pabloginti bendrovės finansinę padėtį, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėjo, kad bendrovės akcininkė A. P. aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje ir jai buvo žinoma finansinė bendrovės situacija. Bendrovę iki pat akcijų perleidimo dienos faktiškai valdė A. P. ir A. P., kurie turi prisiimti atsakomybę už netinkamą įmonės valdymą. A. P., kaip vienintelė akcininkė, aktyviai dalyvaujanti bendrovės veikloje, nesirūpino, kad būtų sudaromi ir pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pažymėjo, kad A. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1114-794/2025 pripažino, kad dalis bendrovės turto buvo perleista, bet bendrovė neturi jokių įrodymų, kad turtas buvo perleistas už rinkos kainą ir gautos lėšos būtų panaudotos bendrovės tikslams. Be to, kaip matyti iš pateikiamo sąskaitos išrašo, suinteresuotas asmuo A. P. yra išsigryninęs nemažas sumas bendrovės piniginių lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Bendrovės akcininkė A. P. neabejotinai žinojo apie bendrovės vadovo ir sutuoktinio A. P. tokius veiksmus ir nieko nesiėmė, kad būtų išsaugotas įmonės turtas ir lėšos.
10. Suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P. atsiliepimo į pareiškimą ar kitos informacijos byloje per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas. LUAB ,,Domjana“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų.
11. Pagal Juridinių asmenų nemokymo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
12. JANĮ 70 straipsni 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
13. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
14. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
15. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).
Dėl LUAB ,,Domjana“ nemokumo momento nustatymo
16. Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
17. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB ,,Domjana“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės VĮ ,,Registrų centras“ teikė už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (dokumento data 2022 m. balandžio 30 d.). A. P. bendrovės vadovu (direktoriumi) tapo nuo 2022 m. balandžio 22 d. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu), bendrovė turėjo turto iš viso 61 058 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 34 420 Eur ir trumpalaikis turtas 25 881 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojantis ir galintis būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 51 975 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovė jau tuomet turėjo 21 017 Eur nuostolių. Be to, 2023 m. rugsėjo 12 d. duomenimis, bendrovės atžvilgiu buvo vykdoma 12 (dvylika) vykdomųjų bylų. Taigi, remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, jau 2022 m. bendrovė turėjo finansinių įsipareigojimų ir negalėjo laiku vykdyti savo prievolių.
19. Remiantis nustatytais duomenimis, teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad bendrovės nemokumo momentas siejamas su paskutinių VĮ ,,Registrų centras“ teiktų finansinės atskaitomybės dokumentų data, t. y. 2022 m. balandžio 30 d.
Dėl konkrečių tyčinio bankroto požymių
20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Šiuo nurodytu požymiu nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB ,,Domjana“ bankrotą tyčiniu.
21. Viena iš juridinio asmens valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
22. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis).
23. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
24. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
25. Nemokumo administratorė teigia, kad kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirta tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskutinį kartą VĮ ,,Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nemokumo (bankroto) byla bendrovei iškelta 2023 m. rugsėjo 13 d. Nuo paskutinių teiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikta jokios kitos informacijos, dokumentų. Nei A. P., nei A. P. nepateikė jokių paaiškinimų, įrodymų, kurie paneigtų nemokumo administratorės pareiškimą ir jo argumentus. Teismo vertinimu, finansinių ataskaitų neteikimas patvirtina aplinkybę, kad tai buvo daroma tyčia, siekiant nuslėpti realią bendrovės finansinę būklę. Šiuo atveju teismas pritaria nemokumo administratorės argumentams, kad UAB „Domjana“ vadovas būtent ir siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Domjana“ bankroto priežastis bei įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Nemokumo administratorės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratorei iki pat šiol nėra perduotas nei bendrovės turtas, nei jokie kiti dokumentai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-429-779/2025) A. P. paskirta 200 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei UAB ,,Domjana“ dokumentus bei turtą, nevykdymą.
28. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.
29. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, darytina išvada, kad buvęs bendrovės vadovas A. P. nesilaikė JANĮ 57 straipsnio numatytos pareigos, JANĮ 5 straipsnio 1 dalies pareigos (inicijuoti nemokumo procesą bendrovei). Taigi, nebuvo įvykdytos esminės bendrovės vadovo pareigos. UAB „Domjana“ buvusio vadovo A. P. veiksmai sudaro pakankamą pagrindą taikyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalie 4 punktą ir konstatuoti tyčinį bankrotą. Šiuo pagrindu galima teigti, kad bankroto procedūrų vilkinimas, dokumentų ir turto neperdavimas, apskaitos pažeidimai bei įstatymų reikalavimų ignoravimas – tai sąmoningi, kreditorių interesams bei bendrovei kenktini sprendimai.
30. Nemokumo administratorė nurodė, kad A. P., 2022 m. balandžio 22 d. tapęs bendrovės vadovu, privalėjo nedelsiant išsiaiškinti bendrovės finansinę būklę ir tai padaręs – nedelsiant inicijuoti bankroto procesą. Bendrovės finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta 2022 m. balandžio 30 d., todėl nemokumo administratorės vertinimu, laikytina, kad jau nuo 2022 m. balandžio 30 d. atsirado pareiga A. P., kaip bendrovės vadovui, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nuo 2022 m. gegužės 1 d. susidarė didesni bendrovės įsiskolinimai kreditoriams.
31. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
32. Nagrinėjamu atveju aukščiau nustatytais ir įvertintais bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis (laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad jau tuomet bendrovė dirbo nuostolingai. Be to, pateikti paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra A. P. vardu. Pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo inicijavo kreditorė VMI. Taigi, akivaizdu, kad bendrovė toliau dirbo nuostolingai ir nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Iš duomenų apie darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus pokyčius matyti, kad nuo 2022 m. spalio 18 d. (8 darbuotojai) darbuotojų skaičius bendrovėje mažėjo: 2022 m. spalio 25 d. – 5 darbuotojai; 2022 m. lapkričio 29 d. – 4 darbuotojai; 2023 m. vasario 4 d. – 3 darbuotojai; 2023 m. birželio 20 d. – 1 darbuotojas; 2023 m. liepos 19 d. – 0 darbuotojų. Nemokumo (bankroto) byla bendrovei iškelta 2023 m. rugsėjo 13 d. Be to, kaip nurodė ir nemokumo administratorė, buvusiam bendrovės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nuo 2022 m. gegužės 1 d. susidarė didesni įmonės įsiskolinimai kreditoriams, viso 63 831,38 Eur. JANĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai reglamentuota, kad asmuo, privalantis inicijuoti nemokumo procesą, yra juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Teismo vertinimu, bendrovės nemokumas buvo aiškiai matomas pagal finansinius dokumentus. Taigi, buvęs bendrovės vadovas elgėsi pasyviai, neatsakingai ir savo veiksmais didino žalą, taip prisidėdamas prie bendrovės finansinės būklės blogėjimo.
33. Nemokumo administratorė pateikė bendrovės sąskaitų išrašus, kuriais remiantis teigia, jog A. P. yra išsigryninęs nemažas sumas bendrovės piniginių lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Remiantis pateiktu bendrovės sąskaitų išrašu teismas nustatė, kad į A. P. sąskaitą buvo atliekami mokėjimai įvairiomis sumomis.
34. CK 2.87 straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis). Teismas nustatė, kad piniginių lėšų išgryninimai nėra patvirtinti jokiais dokumentais, todėl sprendžia, kad išgrynintos lėšos, pervedimai į asmeninę sąskaitą, neatitinka CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų, prieštarauja juridinio asmens interesams. Akivaizdu, kad išgrynintos, perverstos lėšos galėjo būti panaudotos tenkinant kreditorių interesus. Be to, šios aplinkybės parodo, kad A. P. akivaizdžiai veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams.
35. Papildomai pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-2474-794/2024) buvo tenkintas BUAB ,,Domjana“ ieškinys atsakovui A. P. dėl vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) 147 546,43 Eur padarytą turtinę žalą, kurią sudarė bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydis. Teismas sprendė, jog atsakovas, jam einant ieškovės vadovo pareigas, neperdavė ieškovei nurodyto turto ir savo neveikimu pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, taip pat neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą įmonei. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniais atsakovas privalo atlyginti žalą ieškovei. Byloje atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė minėtą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Šio pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1114-794/2025 pagal ieškovės BUAB ,,Domjana“ ieškinį atsakovei A. P. dėl vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. 2025 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta. Teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi byloje buvo tenkintas ieškovės BUAB ,,Domjana“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes A. P. nesilaiko taikos sutarties sąlygų.
36. Teismo vertinimu, aukščiau minėtas sprendimas už akių bei vėliau tarp šalių sudaryta taikos sutartis sudaro pagrindą išvadai, jog A. P. pripažino savo atsakomybę ir neneigė ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo esmės bei aplinkybių. Be to, prievolė atlyginti žalą išliko, nes 2025 m. kovo 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas (civilinė byla Nr. e2-1114-794/2025) dėl taikos sutarties nevykdymo.
Dėl atsakingo už bankrotą asmens
37. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
38. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, iki UAB ,,Domjana“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu nuo 2022 m. balandžio 22 d. buvo A. P.. Taigi, A. P., būdamas bendrovės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą, be to, sąmoningai neperdavė ir iki šiol neperduoda nemokumo administratorei bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžiančių ir kitų reikšmingų dokumentų.
39. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. P. savo veiksmais ir neveikimu sukėlė tyčinį UAB ,,Domjana“ bankrotą ir yra už tai atsakingas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Domjana“, atstovaujamos nemokumo administratorės Anos Mikulienės, pareiškimą dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Domjana“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.
Pripažinti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Domjana“ (juridinio asmens kodas 305740267) bankrotą tyčiniu, o atsakingu asmeniu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinti suinteresuotą asmenį A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.