Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-245/2017

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23434-2015-7

2017 m. balandžio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, E. G., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 38 straipsnį, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju D. S.. Byla E. G. atžvilgiu nutraukta.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinei ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, jam iš E. G. priteisiant 1 000,59 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, kurią jis padarė 2015 m. balandžio 25 d. apie 03.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties, vieną kartą rankos kumščiu smogė D. S. į kairės pusės žandikaulį, dėl ko jis nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės kojos išorinio maleolo lūžimu, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog E. G. veiksmuose yra visi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau pripažino, kad nustatyti pagrindai, kuriems esant galima E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Donatas Jačiauskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį, E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio l dalyje ir nuteisti: pagal BK 284 straipsnio l dalį laisvės atėmimu 7 mėn., pagal BK 138 straipsnio l dalį laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nesilankyti vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, nevartoti alkoholio, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio tvarka ir bylą nutraukti, nepagrįsta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jau vien dėl to, kad pripažino kaltinamąjį E. G. kaltu ir baudžiamąją bylą nutraukė. Tik apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltininkas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai teismas nuosprendžiu baudžiamąją bylą nutraukia esant BK 38 straipsnio sąlygoms, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau kaltu nepripažįsta (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Skundo autoriaus teigimu, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl to, kad apskritai pritaikė baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nors kaltinamasis E. G. teisminio nagrinėjimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklaustas kaip įtariamasis kaltę iš esmės neigė. Cituojami E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir pažymima, kad atsižvelgiant į minėtus parodymus ikiteisminis tyrimas 2015 m. spalio 23 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatuojant, jog E. G. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio l dalyje, 138 straipsnio l dalyje požymių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajam apskundus nurodytą nutarimą ir baudžiamąją bylą perdavus teismui, kaltinamasis E. G. tyčia nėjo į teismo posėdžius. Dėl to, jam 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tik po to, pamatęs, kad artėja Šv. Kūčios, Kalėdos, Naujųjų metų sutikimo šventės, kaltinamasis E. G. „suskubo“ atlyginti nukentėjusiajam D. S. žalą, su juo susitaikyti ir iš esmės pakeitė parodymus. Pastarąjį faktą pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Apelianto manymu, tokie kaltinamojo parodymai tik suteikia teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Pagal teismų praktiką, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, tai nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir pan.) ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Šiuo atveju apylinkės teismas neteisingai taikė BK 38 straipsnį ir nepagrįstai pripažino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą nutraukė.Skunde pažymima, kad net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio l dalyje numatytų sąlygų formalų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ją sukėlusius padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą. Akcentuojama, kad E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad inkriminuojamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, nedėjo pastangų pašalinti sukėlusių padarinių, nesiėmė priemonių kuo greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam bei Ligonių kasai, visiškai nesigailėjo ir nepripažino inkriminuojamų veikų iki buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Žinodamas apie kardomąją priemonę, kad baudžiamoji byla perduota teismui, tyčia nevyko į teismo posėdžius.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir gynėjas prašė skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai E. G. atžvilgiu taikė BK 38 straipsnio nuostatas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, neteisingai suformulavo nuosprendžio rezoliucinę dalį. Pirmos instancijos teismas atleisdamas E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tuo pačiu nurodė, kad E. G. pripažįsta kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje.Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y., jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pritaikė E. G. atžvilgiu BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukė. Vienas iš esminių prokuroro skundo argumentų, yra tai, kad E. G. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas yra nesavanoriškas. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su prokuroro skunde nurodoma aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose E. G. savo kaltę neigė. Susipažinus su kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis neneigė to fakto, kad prie klubo delnu smogė nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau nurodė, kad taip pasielgė dėl nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų ir todėl kaltės nepripažino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą perdavus su kaltinamuoju aktu nagrinėti teisiamajame posėdyje E. G. visiškai pripažino savo kaltę, kad padarė nusikalstamas veikas, nurodė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, labai gailėjosi, nurodė, kad dėl įvykių jaučia gėdą, atsiprašė nukentėjusiojo. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, spręsdamas, ar yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga - asmens prisipažinimas, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-69/2013, 2K-206-697/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje esančių E. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, visumą galima daryti išvadą, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-269/2008). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad E. G. prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas ir tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino teisme, nereiškia jo pripažinimo nenuoširdumo. Todėl darytina išvada, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlyga. Prokuroro skunde nurodomos aplinkybės, kad jis kaltę pripažino tik skyrus jam karomąją priemonę - suėmimą, nepaneigia konstatuoto jo kaltės pripažinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentu, kad kaltininkas tyčia nevyko į pirmos instancijos teismo posėdžius, nes iš bylos medžiagos matyti, jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (šaukimai grįžo neįteikti). Prokuroras skunde akcentuoja, kad E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 38 straipsnyje nėra nustatyta, kad asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jei nusikalstamą veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija vertindama byloje nustatytas aplinkybes, E. G. parodymus, duotus apie įvykio aplinkybes, kuriuose jis visiškai pripažino kaltę, savo poelgį vertino kritiškai, savanoriškai atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad nustatyta sunkinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju, nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Nors E. G. yra teisiamas nebe pirmą kartą, tačiau bausmes atlikęs, ankstesni teistumai seniai išnykę, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo metu E. G. laikomas neteistu. Taip pat vertintina tai, kad jis psichiatrinio gydymo, o taip pat priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, nesigydė ir nesilankė, nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nevedęs, bet turi mažametį sūnų A. G., gimusį 2014 m. kovo 7 d., nuo 2016 m. kovo 10 d. kaltininkas vykdo individualią veiklą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. G. teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas neabejotinai buvo išspręstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis neapskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nedalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl tokia nukentėjusiojo pozicija rodo, kad jis yra nesuinteresuotas, jog kaltininkas būtų nubaustas. Pirmosios instancijos nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras, kuris nebuvo susitarimo susitaikyti šalis ir jokia forma jame nedalyvavo.Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad kaltininkas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas E. G. pripažino kaltu ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad E. G. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinės dalies formuluotė, kad kaltininkas pripažįstamas kaltu, netinkama. Nors apeliacinės instancijos teismas prižįsta, kad netinkama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotė, tačiau, šis netikslumas nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes teisingai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, toje dalyje, kurioje E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, išdėstant ją taip:

vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, E. G. dėl veikos pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitoje dalyje nuosprendžio rezoliucijos netikslinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.