Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininko) ir Rimo Švirino

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės-suėmimo terminas kaltinamajam E. G. nustatytas 1 mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., gim. 1985-05-14 , kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. balandžio 25 d. , apie 3.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, vieną kartą rankos kumščiu smogė D. S. į kairės pusės žandikaulį, ko pasėkoje D. S. nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą kuris pasireiškė dešinės kojos išorinio maleolo lūžimu, t. y. tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam E. G. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. 2016 m. lapkričio 19 d. 9.35 val. kaltinamasis E. G. buvo sulaikytas ir 2016 m. lapkričio 21 d. pristatytas į teismą spręsti kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrįstumo ir termino nustatymo klausimą.2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas E. G. paliko 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. Nustatė kaltinamajam E. G. 1 (vieno) mėnesio kardomosios priemonės suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos 2016 m. lapkričio 19 d., nustatęs pagrindus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo nutartį. 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pratęsė E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 19 d. Kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skunde prašo Kauno apylinkės teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui kaltinamajam E. G.. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad prokurorė prašė kaltinamajam E. G. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Iš tiesų, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras D. Jačiauskas išreiškė nuomonę, kad netikslinga pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, kadangi byla išnagrinėta. Skunde rašoma, kad taip pat apylinkės teismo nutartyje neteisingai nurodyta nukentėjusiojo pozicijos, nes nukentėjusiojo D. S. atstovė advokatė D. Survilienė pritarė prokuroro nuomonei.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad priimant skundžiamą nutartį visiškai nepagrįstai nurodytas suėmimo pagrindas BPK 122 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, nes kaltinamajam neliko jokios galimybės vengti proceso, nes byla išnagrinėta.

4.3. Advokatas skunde nurodo, kad E. G. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam žalą, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė ir pateikė teismui susitaikymo aktą. Kaltinamais neturi teistumo, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokuroras prašė jam paskirti bausmę, jos vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnį, todėl tokia neadekvati kardomoji priemonė aiškiai prieštarauja BPK įtvirtintam proporcingumo principui.

4.4. Advokato teigimu, kaltinamasis E. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena kartu su savo sugyventine, turi vieną mažametį vaiką, t.y., jo socialiniai ryšiai yra stiprūs ir pastovūs. Kaltinamasis rūpinasi šeima, dirba pagal individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

4.5. Advokatas skunde nurodo, kad kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios - suėmimo - skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės šiam klausimui spręsti ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis).

Teismo posėdyje advokatas A.Blaževičius savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, įvertinusi skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 mėnesiui, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo pagrindų ir sąlygų, formaliai konstatavo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, ją taikant iš esmės apribojamos asmens teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje SÜVEGES v. HUNGARY Application no. 50255/12). Taigi, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tokiu atveju, kaip yra nustatytos visos šios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai, tiksliai laikantis BPK reglamentuotos šios priemonės skyrimo tvarkos.Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismoKauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatuota, kad yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija, patikrinusi ikiteisminio tyrimo byloje surinktus duomenis ir įvertinusi baudžiamojo proceso eigą, sprendžia, kad suėmimo pratęsimo pagrindai išnyko. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. G. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam žalą, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė ir pateikė teismui susitaikymo aktą. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, byloje nuosprendis bus skelbiamas 2017 m. sausio 12 d. Baigiamosiose kalbose prokuroras prašė E. G. paskirti bausmę, jos vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnį. Lietuvoje E. G. turi deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir turi mažametį sūnų. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis naikintina, kaip nepagrįstą, ir, vadovaujantis BPK 130 straipsnio nuostatomis, spręstinas klausimas dėl kitos BPK numatytos rūšies kardomosios priemonės kaltinamajam E. G. paskyrimo ar nepaskyrimo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad, įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, iki apylinkės teismas byloje priims galutinį procesinį sprendimą, tikslinga pakeisti kaltinamajam E. G. kardomąją priemonę švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo E. G. asmenybę, jam iki teismo nuosprendžio paskelbimo tikslinga paskirti kardomąsias priemones, užtikrinančias jo buvimą Lietuvoje. E. G. skirtinos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. G. pratęstas 1 (vienam) mėnesiui panaikinti.

Kaltinamąjį E. G. iš suėmimo paleisti.

Paskirti E. G. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę, paėmimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.