Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininko) ir Rimo Švirino

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. G. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir jos terminas nustatytas 1 mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., gim. 1985 m. gegužės 14 d. , kaltinamas tuo, kad jis 2015 d. balandžio 25 d., apie 3.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, vieną kartą rankos kumščiu smogė D. S. į kairės pusės žandikaulį, ko pasėkoje D. S. nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą kuris pasireiškė dešinės kojos išorinio maleolo lūžimu, t. y. tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam E. G. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. 2016 m. lapkričio 19 d. 9.35 val. kaltinamasis E. G. buvo sulaikytas ir 2016 m. lapkričio 21 d. pristatytas į teismą spręsti kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrįstumo ir termino nustatymo klausimą.2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas E. G. paliko 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. Nustatė kaltinamajam E. G. 1 (vieno) mėnesio kardomosios priemonės suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos 2016 m. lapkričio 19 d., nustatęs pagrindus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo teisėjo 2016 m. spalio 6 d. nutartį paskirti kardomąją priemonę - suėmimą ir 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį nustatyti kardomosios priemonės suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui kaltinamajam E. G.. Skunde nurodoma, kad BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nesiremta BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kuri numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę, juo labiau, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu.

4.3. Advokato įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai pasisakė, kad šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo pakeisti kardomosios priemonės - suėmimo į švelnesnę, nes kaltinamasis pats į teisiamuosius posėdžius neatvyksta, atvesdinti jo policijos pareigūnams nepavyko, todėl darytina išvada, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese galima tik esant paskirtai kardomajai priemonei - suėmimui. Advokatas skunde nurodo, kad teismo argumentai jog kaltinamasis bėgs ar slėpsis, negali būti vertinami remiantis vien tuo, kad kaltinamasis šaukiamas neatvyko į 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį (šaukimas grįžo neįteiktas), kad į 2016 m. spalio 6 d. teisiamąjį posėdį policija neturėjo galimybės jo atvesdinti, nes kaltinamasis jo gyvenamosios vietos adresu nerastas ir dėl to abu kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, bet turi būti vertinama atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Pats teismas pripažįsta, kad kaltinamasis E. G. nebuvo tinkamai informuotas ir nežinojo apie posėdžio laiką ir vietą, tuo labiau, kad buvo šaukiamas šaukimu tik vieną kartą ir atvesdinimas buvo taikomas tik vieną kartą.

4.4. Advokato teigimu, kaltinamasis E. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena kartu su savo sugyventine, turi vieną mažametį vaiką. Kaltinamasis rūpinasi šeima, dirba pagal individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų.

4.5. Advokatas skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės šiam klausimui spręsti ir laikytis proporcingumo principo.

Teismo posėdyje kaltinamasis E. G. ir jo gynėjas advokatas A.Blaževičius skundą palaikė, prašė jį tenkinti, pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į užstatą. Prokurorė prašė skundą atmesti.Kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad E. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo E. G. paaiškinimuose, nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, asmens atpažinimo protokoluose, medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, daiktų paėmimo, protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, įvertinusi skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, palikdamas kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas 1 mėnesio terminą kaltinamajam E. G., pagrįstai nustatė, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, skyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos terminą 1 mėnsiui BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis šaukiamas neatvyko į 2016 m. rugsėjo 13 d. teisimąjį posėdį (šaukimas grįžo neįteiktas). Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo į 2016 m. spalio 6 d. teisiamąjį posėdį, tačiau policija teismą informavo, jog atvesdinimo nutarties įvykdyti nėra galimybių, nes kaltinamasis jo gyvenamosios vietos adresu nerastas, niekur nedirba, todėl kaltinamasis neatvyko ir į 2016 m. spalio 6 d. teisiamąjį posėdį. Dėl to abu kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam E. G. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. Suradus kaltinamąjį pristačius jį teismui, paaiškėjo, kad kaltinamasis negavęs teismo leidimo eilę kartų buvo išvykęs į užsienį, tačiau apie tai neinformavęs teismo, tuo pačiu pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti vykdymą.Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad E. G. Lietuvos Respublikoje turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, turi mažametį sūnų, sugyventinę, t.y. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina tai, kad E. G. vykdoma individuali veikla susijusi su išvykimu į užsienio valstybes ir kaip matyti iš Lietuvos Respublikos kaltinamasis išvyksta dažnai. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis žinodamas, jog jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, žinodamas kardomosios priemonės nevykdymo pasekmes, išvyko iš Lietuvos į užsienį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad E. G. turi ryšių užsienio valstybėse ir tai sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad E. G. turi sūnų ir sugyventinę, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados apie kaltinamojo E. G. tvirtų socialinių ryšių, kurie galėtų būti kaip apsauginis faktorius mažinantis kaltinamojo bėgimo ir slėpimosi tikimybę, buvimą. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad kaltinamasis paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, eilę kartų išvyko iš Lietuvos Respublikos bei tai, kad iš bylos medžiagos ir joje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), toks asmuo nerastas ir aplinkiniams nematytas, nurodoma, kad bute gyvena moteris. Taip pat vertintina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (BPK 122 straipsnio 2 dalis), vykstant ankstesniam ikiteisminiam procesui, taip pat buvo išvykęs į užsienį.Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik E. G. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, palikdamas 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas vieno mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.