Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ studentas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei padarė kontrabandą, o būtent: jis, 2022 m. birželio 11 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo nešiojamo kompiuterio „MacBook Pro“ per TOR Browser naršyklę prisijungęs prie tamsiojo interneto tinklalapio „AlphaBay Market“ su savo slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ iš ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatyto asmens Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tinklalapyje „AlphaBay Market“ pavadinto slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsisakė 46 g psichotropinės medžiagos „Speed Paste“, už kurią sumokėjo virtualia monero valiuta (1,84554477 XMR – 319,97 JAV dolerių) ir nurodė šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu jo vardu ir jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, nurodydamas savo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), taip inicijavo šios psichotropinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą, dalį psichotropinės medžiagos – 15,0948 g baltos spalvos drėgnos medžiagos, kurioje yra 2,4302 g gryno amfetamino (bazės formoje), kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ąjį sąrašą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 13 d. išsiunčiant jo nurodytu adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minima psichotropine medžiaga nurodytu adresu, tokiu būdu jis, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8¹ straipsnį, kuriame nurodyta, kad į sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus, 2022 m. birželio 16 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, gabeno 15,0948 g medžiagos, kurioje yra 2,4302 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei padarė kontrabandą, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 19 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš savo nešiojamo kompiuterio „MacBook Pro“ per TOR Browser naršyklę prisijungęs prie tamsiojo interneto tinklalapio „AlphaBay Market“, prisijungęs su savo slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ iš ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatyto asmens Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tinklalapyje „AlphaBay Market“ pavadinto slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsisakė 50 g psichotropinės medžiagos „Pure Speed Paste 100% A-OIL“, už kurią sumokėjo virtualia monero valiuta (1,76972426 XMR – 239,92 JAV dolerių), ir nurodė šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu jo vardu į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), taip inicijavo šios psichotropinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą, psichotropinę medžiagą – 13,8570 g amfetamino miltelių, kuriuose yra 9,9909 g gryno amfetamino (bazės formoje), kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ąjį sąrašą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 5 d. išsiunčiant jo nurodytu adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minima psichotropine medžiaga nurodytu adresu, jis neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8¹ straipsnį, kuriame nurodyta, kad į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus, 2022 m. spalio 8 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, siuntėsi 13,8570 g amfetamino miltelių, kuriuose yra 9,9909 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino, po to 2022 m. spalio 13 d. minėtas psichotropines medžiagas savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis nuo 2022 m., ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau nei 0,3968 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16 proc., kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą I-ąjį sąrašą, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2022 m. spalio 5 d. kratos metu jas savanoriškai pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs visumą byloje ištirtų įrodymų, surinktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), juos pripažinęs įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais remdamasis, daro išvadą, kad jų pakanka pagrįsti kaltinamojo A. P. kaltei dėl visų penkių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo ir išsamiai parodė, kodėl nusprendė įsigyti psichotropinės medžiagos – amfetamino, kaip tamsiojo interneto tinklalapyje susikūręs paskyrą jo užsisakė, manydamas, kad šis jam padės nuo (duomenys neskelbtini). Tai, anot kaltinamojo, jis padarė du kartus: 2022 m. birželio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. Minėtą psichotropinę medžiagą jis abu kartus siuntėsi paštu, taip kontrabandos būdu gabeno iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, 2022 m. spalio 5 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams atliekant kratą jo bute, jis savanoriškai pateikė ten savo reikmėms laikytą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (2 t., b. l. 58–60, 70, 145–147). Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti kaltinamojo parodymais, kurie proceso eigoje nesikeitė ir kurie sutampa su kitais bylos įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui, radinio pasisavinimas ir panašiai, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo tvarką. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus.

Byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo A. P. veikose yra objektyvieji alternatyvieji požymiai – psichotropinės medžiagos įgijimas ir siuntimas: 2,4302 g amfetamino (bazės formoje); vėliau iš kito pardavėjo – 9,9909 g (bazės formoje).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. P., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje laikė 0,3968 g kanapių (antžeminių dalių).

Aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė narkotinės medžiagos laikymu, pagrindžia ne tik paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau ir 2022 m. spalio 5 d. atliktos kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. P. bute rasta augalinės kilmės narkotinė medžiaga, kurią A. P. pamiršo savanoriškai pateikti kratą atliekantiems pareigūnams (1 t., b. l. 139). Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,3968 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 16 proc. Kanapės (antžeminės dalys) priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir yra įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas) (1 t., b. l. 172–173). Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad narkotinės medžiagos turėjimas savo žinioje, lakant ją savo bute atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvaus požymio narkotinės medžiagos laikymo sąvoką. Taigi, teismas nustatė, kad A. P. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tačiau vertina, jog šios medžiagos įgijimas jam inkriminuotas nepagrįstai.

Pastebėtina tai, kad A. P. kaltintas ir tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje įsigijo ne daugiau kaip nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol kratos metu ją rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Pažymėtina tai, kad vien nustatytas narkotinės medžiagos laikymo faktas savaime nepagrindžia jos įgijimo. Byloje nenustatytos esminės narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais ir būdu, iš kokio asmens medžiaga buvo įgyta. Iš kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo matyti, kad narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės yra nenustatytos. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kratos metu rastą narkotinę medžiagą jam nemokamai davė nepažįstamas asmuo 2022 m. birželio mėnesį naktiniame klube. Tikslios datos ir naktinio klubo pavadinimo neprisimena, o asmens, kuris davė narkotinę medžiagą apibūdinti negali, nes matė tik vieną kartą, klube buvo blogas apšvietimas (2 t., b. l. 70). Kadangi neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo iš esmės nepagrindžia byloje surinkti duomenys ir šis A. P. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės alternatyvusis požymis grindžiamas tik prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto alternatyviojo „įgijimo“ požymio pašalinimas nepanaikina A. P. atsakomybės už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Pažymėtina tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamų veikų sudėtis neapima neteisėto psichotropinių medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl tokiais atvejais kaltininko veiksmai papildomai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Kaip jau buvo pagrįsta įrodomaisiais bylos duomenimis, kaltinamasis A. P. abiem atvejais įgijo ir siuntė iš Vokietijos į Lietuvą būtent psichotropinę medžiagą. Nagrinėjamoje byloje kontrabandos dalyku laikomos psichotropinės medžiagos – amfetaminas. BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtu gabenimu, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba neteisėtu gabenimu, kitaip išvengiant šios kontrolės. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus.

IV. Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Analizuojant A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis kaltinamasis yra neteistas (2 t., b. l. 8–9); Administracinių nusižengimų registre nerasta išrašų apie asmens baustumą ir galiojančias nuobaudas (2 t., b. l. 1); A. P. studijuoja aukštojoje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137–142); dalyvauja darbo paieškoje. Kaltinamasis ankstesnės mokymosi įstaigos, t. y. (duomenys neskelbtini), apibūdinamas itin teigiamai (2 t., 135–136). Asmuo jauno amžiaus, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. A. P. iki nusikalstamų veikų padarymo gydėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) po mėginimo nusižudyti (2 t., b. l. 16–20); į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, Vilniaus filialą, nesikreipė (2 t., b. l. 21).

Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, sprendžia, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą A. P. skirtinos bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Ši bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių visumą, tarp jų ir tai, kad neteistas jauno amžiaus kaltinamasis, kuris šiuo metu nedirba, o studijuoja, yra išlaikomas motinos, padarė baudžiamąjį nusižengimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti jam skiriant minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Vertindamas kaltinamojo A. P. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir paties kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, vadovaudamasis anksčiau aptarta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, teismas mano, kad bausmės tikslų pasiekimui ir bausmės paskirties užtikrinimui, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (dvi nusikalstamos veikos) skirtinos švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – baudos. Kaip jau buvo minėta, šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl skirtinos baudos dydis gali būti nuo 50 MGL iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių, už pirmąją nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), skiria minimalaus dydžio – 50 MGL baudą. Už antrąją A. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas kaltinamajam skiria artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui – 60 MGL baudą.

Pastebėtina tai, kad sakydama baigiamąją kalbą prokurorė prašė už pastarosios A. P. nusikalstamos veikos, t. y. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (9,9909 g amfetamino (bazės formoje) įgijimo ir siuntimo) padarymą A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 259 straipsnio 3 dalimi, už ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Teismas nenustatė pagrindo A. P. taikyti šį institutą dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl BK 259 straipsnio 3 dalies (ne) taikymo

BK 259 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Minėtos normos pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dviem atvejais: asmuo savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininės pagalbos arba asmuo savo noru kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas neturint tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Abiem atvejais turi būti nustatytas asmens veiksmų – kreipimosi į sveikatos įstaigą ar valstybės instituciją – savanoriškumas. Teismų praktikoje kreipimasis savanorišku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės instituciją savo valia ir savo iniciatyva, o ne žinodamas, kad kompetentingoms valstybės institucijoms yra žinoma apie jo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat, kai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Svarbus asmens manymas, kad kompetentingoms institucijoms nėra žinoma apie jo padarytą ar daromą nusikalstamą veiką. Reikia nustatyti, kad asmuo taip elgiasi dėl savo apsisprendimo, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-468/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-673-593/2021). Be to, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik už tų konkrečių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios buvo vartotos ar atiduotos, pasigaminimą, įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų platinti.

Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. 2022 m. rugsėjo 19 d. internetu užsisakytą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią 2022 m. spalio 13 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, be kita ko, siuntė paštu. Gi, kaip jau minėta, BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios buvo vartotos ar atiduotos, pasigaminimą, įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų platinti, tačiau ne už jų siuntimą.

Antra, iš pirmosios kaltinamojo apklausos 2022 m. spalio 5 d. protokolo matyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, detaliai paaiškino veikos aplinkybes bei nurodė, kad laukia dar vienos siuntos su psichotropinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 58–60). Iš 2022 m. spalio 13 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. P., gavęs minėtą siuntą, užsakytą 2022 m. rugsėjo 19 d., ją atnešė ir savo iniciatyva pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams (2 t., b. l. 74–75), tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams dar iki kaltinamojo pirmosios apklausos momento jau buvo žinoma apie šios siuntos užsakymą. Iš 2022 m. spalio 5 d. kratos protokolo matyti, kad krata pradėta 10.59 val. ir baigta 12.10 val. Pačiame kratos protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad kompiuteryje matomas atliktų ir įvykdytų užsakymų sąrašas, tarp jų ir 2022 m. rugsėjo 19 d. padaryto užsakymo išsami informacija (2 t., b. l. 138–154). Kaltinamojo apklausa prasidėjo 2022 m. spalio 5 d., 13.24 val. (2 t., b. l. 58). Kai kaltinamasis per apklausą nurodė, kad laukia dar vienos psichotropinių medžiagų siuntos, buvo akivaizdžiai matomas teisėsaugos institucijų įsikišimas – A. P. jau buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jau buvo atlikta krata jo namuose. Manytina, kad šių procesinių veiksmų jis suprato gresiančius teisinius padarinius dėl savo nusikalstamo elgesio ir tai paskatino kaltinamąjį kreiptis į valstybės institucijas. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau į aptartą A. P. elgesį atsižvelgta skiriant bausmę, vertinant kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl bausmių skyrimo už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Už BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Vis dėlto, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be kita ko, nusikalstamas veikas daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, nes kaltinamasis savanoriškai nepranešė apie nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir prokurorės poziciją, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta realaus laisvės atėmimo bausmė A. P. būtų per griežta ir neįgyvendintų bausmės paskirties, svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad tiek paties kaltinamojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Viso proceso metu A. P. nuosekliai teigė, kad psichotropines medžiagas įsigijo dėl prastos psichinės būklės – (duomenys neskelbtini), kurios metu bandė atimti sau gyvybę. Vartojami vaistai nuo (duomenys neskelbtini) nepadėjo, negalėjo susikaupti, todėl radęs informacijos, kad amfetaminas padeda sukoncentruoti dėmesį, nusprendė jo įsigyti (2 t., b. l. 58, 145–146). Tai, kad kaltinamasis serga (duomenys neskelbtini) ir nuolat vartoja vaistus, patvirtina byloje esančios Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizės (2 t., b. l. 58, 17–20). Kaltinamasis teismui pateikė medicinos dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad A. P. tęsiamas gydymas dėl (duomenys neskelbtini), jis reguliariai lankosi psichiatro konsultacijose, vartoja vaistus. Pažymėta, kad gydymas padeda: pagerėjo nuotaika, susikaupia darbui, pradėjo mokytis. Numatyta ir toliau tęsti gydymą (2 t., b. l. 143). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad gydymas ir šiuo metu skiriami vaistai jam padeda, atsirado motyvacija tęsti studijas (2 t., b. l. 146). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatuotos dvi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Asmuo studijuoja, ieško darbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jis yra teigiamai apibūdinamas buvusios mokymosi įstaigos. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o pats kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nes kaltinamojo veikos, kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, neatitinka rūšinio šio nusikaltimo pavojingumo. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų iš esmės tik kaltinamojo, turinčio rimtų (duomenys neskelbtini) problemų, nubaudimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi nusikalstamos veikos) skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Už pirmąją nusikalstamą veiką, pradėtą 2022 m. birželio 11 d. (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas skiria laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, o už antrąją, pradėtą 2022 m. rugsėjo 19 d. (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Dėl bausmių subendrinimo, BK 64¹ straipsnio taikymo ir kt. klausimų išsprendimo

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius ir du sunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos, pradėtos 2022 m. birželio 11 d. (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos, sudaro idealiąją sutaptį, be to, šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl bausmė, paskirta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktas, BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Analogiškai apėmimo būdas taikytinas ir bendrinant bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, pradėtus 2022 m. rugsėjo 19 d. (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini))). Laisvės apribojimo bausmė, skirta už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, subendrintina ją apimant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Teismas, subendrintas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu subendrina ir A. P. skiria 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, subendrinta bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1(vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas teismas įpareigoja A. P. per vienerių metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, teismas įpareigoja A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti mokslus arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu teismas visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžia be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Ikiteisminio tyrimo metu Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. spalio 5 d. nutarimu A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 96–99). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas be kita ko išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje, klausimas spręstinas taip:

siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vokai, vokas ir dvi lėkštės, dvi plastiko kortelės, popieriaus lapelis, folija, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (1 t. b. l. 126–129, 174–177; 2 t., b. l. 92–95);

psichotropinė medžiaga amfetaminas – 14,7354 g (2,37323 g gryno amfetamino) ir psichotropinė medžiaga amfetaminas – 13,6329 g (9,8293 g gryno amfetamino), sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (1 t. b. l. 126–129; 2 t., b. l. 92–95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, įpareigoti A. P. per pirmų 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti mokslus arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti A. P. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nesant gydytojo paskyrimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vokus, voką ir dvi lėkštes, dvi plastiko korteles, popieriaus lapelį, foliją sunaikinti kaip menkaverčius;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, psichotropinę medžiagą amfetaminą – 14,7354 g (2,37323 g gryno amfetamino) ir psichotropinę medžiagą amfetaminą – 13,6329 g (9,8293 g gryno amfetamino) sunaikinti kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.