- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-259-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08002-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- O. I.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. I. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nuosprendžio, kuriuo O. I.:
- išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
- pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;
- pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir O. I. paskirta subendrinta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.
Taip pat šiuo nuosprendžiu R. Č. (buvusi pavardė – K.) pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. O. I. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2020-02-23, apie 22.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šio namo laiptinėje, kas pagal savo pobūdį laikytina viešąja vieta, nes prieinama bet kuriam asmeniui, apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios pagrįstos priežasties su peiliu rankose persekiojo nepažįstamą asmenį – A. R., o po to, daužydamas į duris, bandė patekti į pastarojo butą Nr. (duomenys neskelbtini), taip įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, nes A. R., pagrįstai išsigandęs dėl savo ir savo šeimos sveikatos ar gyvybės bei turto saugumo, patyrė neigiamų išgyvenimų ir turėjo atsitraukti nuo įprastos savo veiklos, kad susisiektų su Bendruoju pagalbos centru (toliau – BPC). Šiais veiksmais O. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Taip pat O. I. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė 2,406 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol nuo 2020-03-28 23.45 val. iki 2020-03-29 00.37 val. viešbučio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu policijos pareigūnai šią medžiagą rado ir paėmė. Šiais veiksmais O. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat O. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis platino pornografinio turinio dalykus, o būtent: 2020-01-23, apie 15.31 val., iš išmaniojo telefono „Samsung“, IMEI Nr. 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudodamas bendravimo programą „Telegram“, nenustatytam asmeniui, pavadintam „J.“, išsiuntė vieną pornografinio pobūdžio nuotrauką, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai. Šiais veiksmais O. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas B.Chranovskij prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nuosprendį panaikinti, O. I. išteisinti pagal BK 284 straipsnį jo veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu.
5. Gynėjo vertinimu, teismas nepagrįstai O. I. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį, kadangi nebuvo nustatyti visi būtini šio nusikaltimo požymiai. Nurodo, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio bendravimas apsiribojo tik trumpu susitikimu prie laiptinės durų, kurio metu jokių įžūlių veiksmų O. I. nedarė, jokių grasinimų ar konfliktų nebuvo, šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis, patvirtino ir nuteistasis. Pažymi, kad O. I. nurodė savo veiksmų tikslą, o būtent, kad jis užėjo į namo laiptinę ir vėliau beldėsi bei trankė buto duris tikslu patikrinti, ar bute nėra laikoma moteris, kurios atžvilgiu galimai daromi neteisėti veiksmai. Nurodo, kad tokio tikslo buvimą patvirtina policijos pareigūnai, kurie sulaikė O. I. ir jis jiems nerišliai aiškino dėl kažkokios moters, tai patvirtina ir pačio O. I. skambučiai į BPC su pranešimais apie galimai daromą nusikaltimą prieš moterį ir prašymai atvykti policijos pareigūnams.
6. Pažymi, kad neteisėtų veiksmų padarymo metu jokio smurto nei nukentėjusysis, nei kiti asmenys nepatyrė, jokių pašalinių asmenų rimtis pažeista nebuvo, materialinių padarinių O. I. veiksmai nesukėlė, apklaustas teisme nukentėjusysis parodė, kad jam be sukeltos baimės, jokios nei fizinės, nei materialinės žalos padaryta nebuvo, nei buto durys, nei joks kitas turtas sugadintas nebuvo, asmeniškai jokių pretenzijų O. I. neturi. Gynėjo teigimu, nors O. I. įvykio metu turėjo su savimi peilį, jį paėmė vien tik gynybai, peilio niekam nedemonstravo, negrasino juo, net nepanaudojo. Pažymi, kad visi pareigūnai patvirtino, jog O. I. išeinant iš laiptinės peilis nebuvo rodomas, buvo paslėptas po drabužiais.
7. Gynėjo vertinimu, nei nukentėjusysis, nei policijos pareigūnai nenurodė, kad pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, jog jiems buvo sukeltas didelis išgąstis arba kilo sumaištis, nurodo, kad nukentėjusysis tiesiog pastebėjo peilio rankeną, todėl pasišalino į savo butą ir užsirakino saugumo sumetimais, peilio O. I. rankose nei laiptinėje, nei pro duris nematė, suprato, jog pro duris vyras prasibrauti negalės, buto durų trankymas vyko pakankamai trumpą laiką, kitų asmenų, kuriems O. I. elgesys galimai sukėlė nepasitenkinimą, ar sutrikdė jų rimtį, nenustatyta. Gynėjo teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pasisakydamas O. I. kaltės klausimu teismas išdėstė tik teorinius dalykus apie BK 284 straipsnio nuostatas, tačiau toks nuosprendžio argumentavimas negali būti laikomas tinkamomis teismo išvadomis dėl surinktų faktinių duomenų įrodomumo galios. Gynėjo manymu, O. I. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad už juos būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, o atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, požymius.
8. Gynėjo teigimu, sprendžiant dėl O. I. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis iš karto prisipažino padaręs minėtą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą, anksčiau neteistas, charakterizuojamas tik teigiamai. Nurodo, kad O. I. savo noru 2020-12-08 kreipėsi į medicinos įstaigą tikslu nutraukti narkotinių medžiagų vartojimą, 2021-02-02 buvo konstatuota, kad jokių psichoaktyvių medžiagų nevartoja, potraukio nėra. Gynėjo teigimu, yra pagrindas konstatuoti, kad objektyviai egzistuoja medicininiais dokumentais patvirtintos aplinkybės, numatytos BK 259 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad apsisprendimas kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą tam kad atsikratyti žalingo įpročio, negali būti siejamas su aplinkybe, ar kompetentingoms institucijoms žinoma apie asmens padarytą veiką, ar ne, priešingu atveju tokia įstatymo norma praranda savo prasmę ir faktiškai tampa neįvykdoma, nes asmuo, vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas savaime ne iš karto supranta, jog yra priklausomas nuo ir jam reikalinga medicinos pagalba, tam būtinas laikas.
9. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. I. gynėjo advokato B.Chranovskij skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. I. gynėjas prašo nuteistąjį išteisinti pagal BK 284 straipsnį jo veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties, o dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu.
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą apeliacinį skundą bei byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. O. I. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, o nuo baudžiamosios atsakomybės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu negali būti atleistas, nesant baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, todėl apylinkės nuosprendis nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Dėl O. I. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį
12. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
13. Nuteistojo gynėjas skundu nesutinka, kad O. I. veiksmais buvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos konstatavimui būtinos pasekmės – viešosios tvarkos sutrikdymas, nurodo, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio bendravimas apsiribojo tik trumpu susitikimu prie laiptinės durų, kurio metu jokių įžūlių veiksmų O. I. nedarė, įvykis truko gana trumpą laiką, nei nukentėjusysis, nei policijos pareigūnai nepasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Tokie advokato teiginiai prieštarauja objektyviems bylos duomenimis. Sprendžiant, ar nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį laikytini asmeniniu konfliktu, ar peržengia jo ribas ir atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, apygardos teismas vertina, kokius padarinius sukėlė nuteistojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodė nustatę netinkamą O. I. elgesį. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus pagal iškvietimą jo kolega pastebėjo pro durų langelį vyrą, kuris su kojomis ir rankomis daužė buto duris, liudytojas A. M. nurodė, jog matė, kaip vyriškis trankė buto duris, buvo gauta informacija, jog vyras yra agresyvus ir pavojingas, liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog vyras spardo duris namo pirmame aukšte, atvažiavę pamatė kaip vyras daužo pirmame aukšte esančias buto duris.
14. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad O. I. elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, be jokios pagrįstos priežasties lauke priėjo prie nukentėjusiojo A. R., pradėjo su juo konfliktuoti, sekė paskui jį į laiptinę, po to, daužydamas į duris bandė patekti į jo butą, kėlė triukšmą, su savimi turėjo didelį peilį, kuris nukentėjusiajam buvo matomas ir jį išgąsdino, dėl tokių veiksmų nukentėjusysis turėjo skubiai užsidaryti savo bute ir skambinti bendrosios pagalbos telefonu, tokie O. I. veiksmai buvo itin intensyvūs ir truko pakankamai ilgą laiko tarpą, 10-20 min., jie atlikti vėlyvą vakarą, keliant didelį triukšmą, viešoje vietoje, gyvenamojo namo laiptinėje, kuriame asmeniui keliami elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių bei netrukdyti jiems, tokie veiksmai nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms, jais buvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeisti visuomenės interesai. Priešingai, nei nurodo gynėjas, dėl aptarto nuteistojo elgesio nukentėjusysis buvo sukrėstas, patyrė šoką, jautė baimę, dėl įvykio reikėjo kviesti teisėsaugos pareigūnus, iš BPC garso įrašo girdėti, kad A. R. pranešė, jog į jo butą veržiasi nepažįstamas vyras (b. t. 1, b. l. 49-50), taip pat išsigando nukentėjusiojo šeima – žmona ir nepilnametis sūnus. O vien tai, kad veiksmų padarymo metu jokio smurto ar materialinės žalos nei nukentėjusysis, nei jokie kiti asmenys nepatyrė, O. I. veiksmų kvalifikavimo nekeičia, kadangi BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos konstatavimui būtini padariniai yra ne tam tikra žala, o viešosios tvarkos sutrikdymas, kuris nagrinėjamu atveju yra nustatytas.
15. Nors, O. I. teigimu, jis taip elgėsi norėdamas patikrinti, ar bute nėra laikoma moteris, kurios atžvilgiu galimai daromi neteisėti veiksmai, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog tą vakarą buvo daug išgėręs, vartojo narkotines medžiagas, tai galimai tai buvo tik haliucinacijos ir jis neturėjo priežasties eiti prie A. R. durų. Atkreiptinas dėmesys, kad O. I. nurodomas galimai vykęs įvykis (smurtinis elgesys prieš moterį), jo teigimu, vyko (duomenys neskelbtini) namo 8 aukšte, tuo tarpu A. R. gyvena 1 aukšte, taigi tikrinti jo butą nebuvo jokio loginio pagrindo. Net jei O. I. ir manė, kad A. R. iš tiesų yra susijęs su galimai matytu įvykiu, jo veiksmai, sekimas paskui nukentėjusįjį į laiptinę su akivaizdžiai matomu peiliu, triukšmavimas, spardymas nukentėjusiojo buto durų reikalaujant atidaryti, vietoj to, kad kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ir laukti jų atvykimo, neatitinka visuomenėje priimtos tvarkos ir negali būti pateisinama priežastimi tokiam elgesiui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad BK 284 straipsnyje numatytas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai – viešosios tvarkos sutrikdymas buvo ir byloje surinktais duomenimis yra įrodyti.
16. Gynėjo teigimu, nors O. I. įvykio metu turėjo su savimi peilį, jo niekam nedemonstravo, negrasino juo, vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, iš bylos aplinkybių matyti, kad būtent pamatytas peilis tapo esmine aplinkybe, kodėl A. R. skubiai pasišalino iš laiptinės ir užsirakino savo bute. Tiek pranešime apie jo atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 33), tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 35-37), tiek duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis nurodė, kad jam bekalbant su O. I. pastebėjo, kad vyriškis turi peilį, tą faktą užfiksavęs, jis nutarė nerizikuoti, greitai atidarė duris ir sparčiu žingsniu pajudėjo tiesiai į savo butą, tas daiktas privertė nukentėjusįjį pasijausti nejaukiai ir pasišalinti iš vietos. Apie tai, kad O. I. turėjo peilį taip pat nurodė ir byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jiems atvykus nuteistojo buvo pareikalauta pakelti rankas, kurias jis laikė striukės kišenėse, tuomet pareigūnai pamatė, kad jis rankose turi didelį peilį, liudytojas M. V. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog vyras su peiliu rankose spardo duris namo pirmame aukšte, jie privažiavo, pamatė per laiptinės durų langelį, kad tas vyras spardo duris, turi kažką panašaus į peilį rankoje, pareigūnai atsitraukė, kolegos užsitaisė ginklus ir pradėjo su juo bendrauti, kad šis išmestų peilį, peilis buvo gana didelis, didesnis nei standartinis peilis.
17. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad jo kolega pastebėjo nuteistojo rankose daiktą, panašų į peilį, pareigūnams skubiai buvo duota komanda, kad žmogus galimai ginkluotas, vyrui išėjus iš laiptinės buvo paprašyta parodyti rankas, vyriškis patraukė rankas į šonus ir vienoje iš jų buvo didelis peilis. Aplinkybės apie O. I. turimą peilį užfiksuotos ir šio pareigūno (A. L.) tarnybiniame pranešime, jog jis su kolegomis gavo pranešimą, kas (duomenys neskelbtini), į pranešėjo buto duris skambina ir tranko nepažįstamas asmuo su peiliu, atvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas agresyviai nusiteikęs vyras, koja spardantis duris, jo buvo pareikalauta parodyti rankas, kurios buvo po striuke, iš pradžių vyras nevykdė reikalavimų ir juokėsi, parodžius tarnybinius ginklus, vyras numetė peilį, pranešėjas A. R. paaiškino, kad būdamas lauke pastebėjo nepažįstamą vyrą, kuris ėjo link jo su peiliu rankose (b. t. 1, b. l. 42). Taigi, O. I. turėto peilio aplinkybė ir jo reikšmė (nukentėjusiajam sukelta grėsmė, jo išgąstis) yra įrodyta, o gynėjo nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusysis peilio negalėjo matyti, tik jo rankeną, dėl ko jis neturėjo pagrindo išsigąsti, laikytina tam tikra įvykių inscenuacija, nekeičianti teismo išvadų dėl įvykio metu turėto peilio.
18. Pažymėtina, jog gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismo yra neteisingai konstatuotos aplinkybės, kad kaltinamasis demonstravo peilį, neatitinka tikrovės. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes yra nurodyta, kad „be jokios pagrįstos priežasties su peiliu rankose persekiojo nepažįstamą asmenį – A. R., o po to, daužydamas į duris, bandė patekti į pastarojo butą“. Tai, jog nuteistasis turėjo peilį laikytina įrodyta tik liudytojų – policijos pareigūnų, tiek nukentėjusiojo, tiek ir paties nuteistojo parodymais. Pasak į įvykio vietą atvykusio liudytojo – policijos pareigūno A. M., vyro buvo pareikalauta pakelti rankas, kurias jis laikė kišenėse, tuomet pareigūnai pamatė, kad jis rankose turi didelį peilį. Nukentėjusysis A. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog „nuteistajam bandant įeiti į laiptinę, jis dirstelėjęs žemyn pamatė rankoje daiktą panašų į peilį. Rankoje matėsi peilio rankena, galimai peilis buvo įkištas po striuke. Pagal rankeną nusprendė, kad tai peilis“. Taigi, kaip matyti iš šių parodymų, peilis nebuvo paslėptas taip, kad pašaliniai jo nepastebėtų, o tai akivaizdu sukėlė ne tik nukentėjusiajam, bet ir policijos pareigūnams atitinkamas reakcijas. Buvo imtasi visų būtinų atsargumo veiksmų. Kolegijos nuomone, peilio demonstravimas nėra būtinai susijęs su geležties tiesioginiu parodymu, pakankamai masyvios peilio rankenos vaizdo, taip pat užtenka peilio demonstravimo konstatavimui.
19. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje O. I. atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad O. I. veiksmai neturėjo jokios logiškai paaiškinamos priežasties, buvo nukreipti į nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą. Veiksmai atlikti viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, vėlyvą vakarą, žmonėms esant namuose, ilsintis, kaip nustatyta, nukentėjusysis mėgino išvengti/nutraukti konfliktą, pasišalino iš laiptinės, užsidarė savo namuose, tačiau O. I. toliau agresyviai ir triukšmingai tęsė savo neteisėtus veiksmus – daužė, spardė duris, šūkavo. Laikytina, kad O. I. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y., veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
20. Gynėjas nurodo, jog byloje nenustatyta kitų asmenų, kurių rimtis ir tvarka nuteistojo veiksmais buvo pažeista. Pažymėtina, jog įstatymas neįvardija, kelių konkrečiai asmenų rimtis ir tvarka turi būti sutrikdyta, o tai, kad byloje nėra nustatyta kitų asmenų, kurie girdėjo vėlyvą vakarą kilusį triukšmą, ir jų rimtis buvo pažeista, teismo išvadų nekeičia. Neabejotina, kad buvo sutrikdyta nukentėjusiojo, jo šeimos įprastinis gyvenimas, nuteistojo elgesys nėra priimtinas ir toleruojamas visuomenėje ne tik nakties, bet net ir kitu paros metu, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir O. I. kaltė pažeidžiant viešąją tvarką.
21. Kolegija konstatuoja, jog padarius neabejotiną išvadą dėl nuteistojo veiksmų pagrįsto vertinimo pagal BK 284 straipsnį, apeliaciniame skunde gynėjo nurodomi kiti įvairūs smulkūs liudytojų/nukentėjusiojo parodymų nesutapimai plačiau neanalizuojami ir dėl jų kolegija nepasisako. Aplinkybių tyrimas negali būti begalinis, svarbu, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo O. I. kaltę. Esminių nesutapimų, galinčių turėti įtakos teisiniam nuteistojo veiksmų vertinimui – nenustatyta. Nuteistojo veiksmų vertinti ne kaip nusikaltimą, o kaip administracinį nusižengimą, nėra pagrindo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį
22. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Būtinasis požymis šio straipsnio nuostatų taikymui yra asmens savanoriškumas. Kreipimasis savanorišku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės instituciją savo valia ir savo iniciatyva, o ne žinodamas, kad kompetentingoms valstybės institucijoms yra žinoma apie jo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat, kai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai), apžvalga).
23. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas prašo atleisti O. I. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu, dėl to, kad jis savanoriškai kreipėsi į medicinos įstaigas pagalbos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad O. I. gydytis pradėjo 2020-12-08 (b. t. 4, b. l. 27), o nusikalstama veika padaryta ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2020-03-28 (b. t. 1, b. l. 153), taigi nuteistasis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą pagalbos jau po to, kai pas jį buvo rastos narkotinės medžiagos.
24. Įstatymų leidėjas, numatęs, kad asmenys, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdami atiduoti medžiagas, atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, taip skatina asmenis savanoriškai, dar iki teisėsaugos institucijų įsikišimo, imtis veiksmų savo nusikalstamo elgesio nutraukimui, t. y. kad asmenys, nejausdami grėsmės dėl jiems tikėtina gresiančių teisinių padarinių, kreiptųsi pagalbos. Tuo tarpu asmenų veiksmai, atlikti jiems jau žinant, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu yra atliekamas, šių sąlygų ir tikslų neatitinka. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip ir nurodė apylinkės teismas, nėra šio straipsnio taikymui būtino pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo O. I. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą atmesti.