Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 29 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, savo asmeniniam vartojimui neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, tai yra nusipirko vieną polietileninį maišelį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,063 g, ir vieną polietileninį maišelį su smulkintomis kanapių dalimis, kurios yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,408 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,5 %), ir laikė jas savo piniginėje, kol 2021 m. gegužės 30 d., apie 1.20 val. nakties, (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu juos rado Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienų metų laikotarpiui.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apylinkės teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo asmenybę, neįvertino bausmės vykdymo tikslingumo bausmės paskirties kontekste. Apeliantas pažymi, kad savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei pagalbai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo gauti, todėl turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo padaryta veika yra ne nusikaltimas, o tik nusižengimas, kuris asmeniui net neužtraukia teistumo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jo teisė į gynybą nebuvo realizuota, jis neturėjo galimybės tinkamai gintis, nes neturėjo advokato. Be to, teismas nesprendė klausimo, ar jo veikoje yra nusikaltimo sudėtis, nes rastų medžiagų kiekis nesiekia net nedidelio, todėl jis galėjo būti baudžiamas tik administracine tvarka. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad turi mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), su kuria praleidžia daug laiko, nori dalyvauti jos auklėjime, prisidėti prie išlaikymo ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam jos vystymuisi.

2.3. Apeliantas skunde pažymi, kad turi sergančią, neįgalią, didelių specialiųjų poreikių reikalaujančią močiutę (pridedami tai patvirtinantys duomenys), kuriai reikalinga nuolatinė ir kompleksiška priežiūra. Su močiute, kaip ir su dukra, jį sieja tvirti socialiniai ir emociniai ryšiai. Be to, jis turi darbą ir pastovias pajamas, dirba pagal verslo liudijimą statybose, stengiasi išlaikyti šeimą ir būti atsakingu piliečiu. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino, labai gailisi dėl savo poelgio, yra padaręs kategoriškas išvadas daugiau nebenusikalsti. Jis nori keistis ir tapti visuomenei naudingu piliečiu. Taikant per griežtas poveikio priemones, asmenį galima tik pastūmėti į nusikaltimų recidyvą. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas (paskyrus intensyvios priežiūros priemonę ar konkrečias pareigas) turės teigiamą įtaką ir užtikrins jo veiksmingą resocializaciją.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo įvertinti, ar jis pagrįstai nuteistas baudžiamąja tvarka, nes už analogiškus veiksmus gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė, taip pat prašo peržiūrėti jam paskirtos bausmės individualizavimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienų metų laikotarpiui.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti buvo taikomas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnis, ir BK 259 straipsnio 2 dalis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, įstatymų leidėjas panaikino buvusią teisinę koliziją (kuomet už tą pačią veiką buvo galima taikyti skirtingas atsakomybes), tokiu būdu ANK nebeliko atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. Dabartinis ANK 71 straipsnis numato administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Įstatymų leidėjas yra numatęs ir tai, kad asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus (ANK 71 straipsnio 4 dalis).

6. Šiuo atveju R. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas ne dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, tačiau už šių medžiagų neteisėtą įgijimą ir laikymą. BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 1.20 val. nakties, (duomenys neskelbtini), R. B. dalinės apžiūros metu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai nuteistojo striukės vidinėje kišenėje rado piniginę, kurioje buvo du plastikiniai maišeliai su baltos spalvos biriais milteliais ir augalinės kilmės medžiaga. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (1 t., b. l. 58–61) nustatyta, kad R. B. dalinės apžiūros metu rasti baltos spalvos milteliai yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,063 g, o žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,408 g. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ įtvirtinta, kad kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o kanapių – ne daugiau kaip 5 g. R. B. įsigytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekiai patenka į nedidelių kiekių kategoriją, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

8. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Abiem atvejais turi būti nustatytas asmens savanoriškumas. Kreipimasis savanorišku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės instituciją savo valia ir savo iniciatyva, o ne žinodamas, kad kompetentingoms valstybės institucijoms yra žinoma apie jo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat, kai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Svarbus asmens manymas, kad kompetentingoms institucijoms nėra žinoma apie jo padarytą ar daromą nusikalstamą veiką, kai jis pats savanoriškai kreipiasi į medicinos įstaigą ar atiduoda neteisėtai pagamintas, įgytas ir laikytas neturint tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi, reikia nustatyti, kad asmuo taip elgiasi dėl savo apsisprendimo, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio metu pareigūnai pasiteiravo R. B., ar šis neturi neleistinų, draudžiamų daiktų, atsakymas buvo neigiamas. Tuomet paprašyta išimti visus turimus daiktus iš kišenių ir sudėti ant tarnybinio automobilio variklio dangčio, atlikta dalinė asmens apžiūra. Nuteistojo striukės kišenėje buvo rasta piniginė, kurios viduje – narkotinės medžiagos. Taigi, savanoriškai šių medžiagų apeliantas policijos pareigūnams neatidavė, jos buvo rastos apžiūros metu. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad R. B. būtų gydęsis dėl potraukio narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Prienų r. Psichikos sveikatos centre iki 2014 m. birželio 1 d. priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei jis nepriklausė (1 t., b. l. 71). UAB „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos centre lankėsi profilaktinio patikrinimo tikslu 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. Psichikos sutrikimai tuo metu nenustatyti (1 t., b. l. 74). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu R. B. pripažino, kad įvykio metu buvo vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat šių medžiagų turėjo su savimi (piniginėje, kurią laikė kišenėje), kurias surado ir paėmė policijos pareigūnai. Narkotines medžiagas jis vartoja labai retai (1 t., b. l. 131–132). Taigi, jokių duomenų apie kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos, vartojant psichiką veikiančias medžiagas, apylinkės teismui nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (2 t., b. l. 6), kuriame nurodyta, kad R. B. 2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Respublikinės priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialą dėl marihuanos rūkymo (piktnaudžiavimą neigia). Rekomenduotos psichologo konsultacijos. Aptarti duomenys liudija, kad į Priklausomybės ligų centrą nuteistasis kreipėsi praėjus beveik pusmečiui po nusikalstamos veikos padarymo, kai jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad R. B. savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės pagalbos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, dėl ko turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vertinamas kaip deklaratyvus ir patvirtinantis ne norą gydytis, o siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Analizuojant apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltininko atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamasis nusižengimas buvo užbaigtas ir padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Šis teistumas R. B. nėra pirmasis, naują nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl apylinkės teismas jam pagrįstai parinko griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismas, įvertinęs nuteistojo prisipažinimą bei tai, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tokiu būdu nustatyta 30 parų arešto bausmė pripažintina teisėta, pagrįsta ir proporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

13. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

14. Analizuojamu atveju nustatyta, kad R. B. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas septynis kartus, taip pat yra teistas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80–89). Dauguma jo daromų nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio, šiuo metu inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą jis padarė pirmą kartą. Apeliantui buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant konkrečiam terminui, tačiau švelnus baudžiamumas R. B. nebuvo efektyvus, nes ir toliau buvo daromos nusikalstamos veikos. Paskutinį kartą apeliantas buvo teistas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu dėl sukčiavimo neteisėtai panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę. Jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 30 d., tačiau jau po kelių mėnesių R. B. įvykdė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo yra nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu. Taigi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos (be kita ko, buvo paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tuo tarpu apeliantas ne tik išėjo iš namų, tačiau ir padarė naują nusikalstamą veiką) buvo pažeistos labai greitai, kas patvirtina, kad laikytis įstatymų imperatyvų nuteistajam sudėtinga.

15. Pagrindiniai argumentai, kodėl prašoma pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, yra tai, kad R. B. turi mažametę dukrą, su kuria ir toliau nori palaikyti artimą ryšį, dalyvaudamas jos auklėjime, bei neįgalią, didelių specialiųjų poreikių reikalaujančią močiutę, kuriai būtina padėti buityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesuteikia pagrindo švelnesnės bausmės atlikimo formos skyrimui. Bylos duomenimis apeliantas iš tiesų yra mažametės V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (1 t., b. l. 153), tačiau duomenų, kad jis aktyviai dalyvautų vaiko auginimo bei auklėjimo procese, bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad su dukros motina G. Ž. R. B. bendro šeimos ūkio neveda, V. B. gyvena kartu su motina, duomenų apie tėvo bendravimo su vaiku tvarką, finansinę paramą ir pan. bylos medžiagoje nėra. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo močiutei I. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t., b. l. 155–157). Tačiau duomenų, kad I. N. globėju būtų paskirtas R. B. ar kad daugiau nėra artimų asmenų, kurie galėtų šiai padėti, nepateikta. Taigi, aptartos aplinkybės nėra aktualios sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kitų svarbių aplinkybių, kodėl teismas turėtų dar kartą parodyti pasitikėjimą nuteistajam, nenustatyta.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Tokiais sprendimais formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Šiuo atveju R. B. paskyrus realią 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nebuvo pažeistas teisingumo principas, pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo išlaikyta, todėl tenkinti apelianto skundą pagrindo nėra. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme jis nesinaudojo advokato teikiamomis paslaugomis. BPK 51 straipsnyje numatyti atvejai, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau R. B. inkriminuota veika į šiuos atvejus nepatenka. Jis turėjo galimybę pasirinkti sau tinkamą gynėją ir pasikviesti jį dalyvauti procese, tačiau to nepadarė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio (1 t., b. l. 131) matyti, kad teisėja išaiškino kaltinamajam jo teises ir pareigas, jis suprato tai, kas jam išaiškinta, taip pat nurodė, jog sutinka bylą nagrinėti be gynėjo dalyvavimo. Taigi, jo teisė tinkamai gintis nuo inkriminuoto kaltinimo nebuvo suvaržyta.

17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos R. B. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.