Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini), apie ieškovės šeimą duomenų nėra. Atsakovas su savo motina gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Ieškovė turėtų teikti įrodymus apie vaiko poreikių padidėjimą, esminį jos turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar susijęs su darbingumo netekimu, bei kitus svarbius įrodymus, turinčius įtakos išlaikymo dydžio padidinimui.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, ją atstovavo advokato padėjėjas. Ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino, kad ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su dukra (duomenys neskelbtini) m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) atsakovui sutikus. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra bloga, tačiau tai patvirtinančių įrodymus pateikimas yra apsunkintas, kadangi jie visi yra anglų kalba, o jų vertimas į lietuvių kalbą labai didina bylinėjimosi išlaidas. Net priteisus visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovės naudai, nėra aišku, kada priteistos sumos būtų išieškotos. Būsto nuomai (duomenys neskelbtini) ieškovė išleidžia apie 1 004 Eur (vaiko dalis yra 502 Eur) per mėnesį. Ieškovė dirba valymo paslaugų įmonėje. 2016 metais patyrė traumą, dėl sveikatos būklės negali dirbti pilnos darbo dienos. Jos mėnesinės pajamos nėra pastovios, tačiau vidutinis atlyginimas per mėnesį siekia apie 598 Eur, kai minimalus darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra apie 1396,90 Eur per mėnesį. Iš atsakovo prašo priteisti nepilnametės dukters išlaikymą, kuris sudaro ¼ dalį (duomenys neskelbtini) minimalios mėnesinės algos. Atsakovas su dukra ryšių nepalaiko ir neteikia išlaikymo, nieko jai neperka, todėl visa finansinė dukters išlaikymo našta tenka ieškovei. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pažymos matyti atsakovo metinės pajamos - 5000-6000 Eur. Teismui priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, jis pradėjo deklaruoti 10 kartų mažesnes pajamas.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 163).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą A. M. (e. b. l. 10). 2004-09-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2004-08-13 iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2004-09-06 išduodant teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui teismo įsakymu priteisiant iš atsakovo nepilnametės šalių dukters išlaikymą, vaikui buvo du su puse metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, būtina kad situacija, lyginant su buvusia teismo įsakymo priėmimo metu, yra iš esmės pasikeitusi. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikia 690 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodyto dydžio išlaidos vaiko maistui (iš viso 200 Eur per mėnesį), drabužiams (iš viso 57 Eur per mėnesį), būsto išlaidoms (30 Eur per mėnesį), vaistams, vitaminams ir maisto papildams (20 Eur per mėnesį), higienos priemonėms (10 Eur per mėnesį), telefonui (10 Eur per mėnesį), transporto išlaidoms (10 Eur per mėnesį), kanceliarinėms prekėms (6 Eur), rinkliavoms mokykloje (3 Eur per mėnesį), neformalaus lavinimo priemonėms (8 Eur per mėnesį), kelionėms, išvykoms, atostogoms (16 Eur per mėnesį), renginiams (8 Eur per mėnesį), kirpėjo paslaugoms (4 Eur per mėnesį), odontologo paslaugoms (12 Eur per mėnesį), gimtadieniams (8 Eur per mėnesį) iš dalies pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (e. b. l. 39-49, 50-61). Šios išlaidos, susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, taip pat sveikatos profilaktika, vaiko papildomo ugdymo ir laisvalaikio poreikiais, remiantis nurodyta teismų praktika, pripažintinos būtinomis, atsakovas to neginčijo. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, į tai, kad nepilnametei šalių dukrai yra 16 metų, ji yra paauglė, lanko mokyklą (e. b. l. 20, 38), nurodyti išlaidų dydžiai yra protingi.

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad vaiko vadovėliams išleidžia po 8 Eur per mėnesį, tačiau atitinkamų įrodymų į bylą nepateikia. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad 20 Eur per mėnesį kainuoja internetas vaiko poreikiams. Teismas nepagrįstomis laiko ir nurodytas 20 Eur per mėnesį išlaidas rankšluosčiams ir patalynei, kurios sudaro net 240 Eur per mėnesį. Tokio dažno šių prekių įsigijimo būtinybė neįrodyta nei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nei į bylą pateiktais įrodymais. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik 25 Eur per mėnesį išlaidas sporto klubui (e. b. l. 39).

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje taip pat nurodo vienkartines vaiko išlaidas iki pilnametystės: 600 Eur vienam kompiuteriui, 600 Eur dviem mobiliesiems telefonams, 300 Eur vienam dviračiui, 1000 Eur vaiko baldams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, į šią sumą neįskaičiuoja ieškovės nurodytų lėšų vienkartiniams vaiko poreikiams iki jo pilnametystės.

Remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, teismas sprendžia, kad nuo (duomenys neskelbtini), kuomet šalių dukrai buvo dveji su puse metų ir kuomet teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, mokamas po 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šalių vaiko poreikiai labai išaugo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, uniformos poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos ir kiti poreikiai, kurių neturi 2 metų vaikas. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2004 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra (e. b. l. 35). Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje nuomojasi būstą už 900 svarų (1006,71 Eur) per mėnesį (e. b. l. 169-170). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (e. b. l. 195). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 205). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dirba „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra virš 1000 svarų sterlingų (virš 900 Eur) per mėnesį (e. b. l. 14-19, 21-27). Duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra. Bylos duomenimis ji turi sveikatos problemų – yra patyrusi kojos traumą (e. b. l. 166-167).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. l. 197). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (e. b. l. 196). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų gamybos), kurių eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas, transporto priemonės išregistruotos iš dalyvavimo eisme (e. b. l. 195-198). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą (e. b. l. 147), turi dviračių taisyklą (e. b. l. 28-29), ką patvirtino teismo posėdžio metu. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad atsakovo pajamos 2004 metais buvo 51 117 Lt (e. b. l. 100-143), 2017 metais atsakovo pajamos siekė 2565 Eur (e. b. l. 183-186). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra.

Ieškovės atstovo teigimu, atsakovo pajamų sumažėjimas iš karto po išlaikymo vaikui priteisimo patvirtina, kad atsakovas nedeklaruoja visų gaunamų pajamų ir neatskleidžia realios savo turtinės padėties. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl teismas taip pat įvertina atsakovo galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl verslo sezoniškumo dirba tik šiltuoju metų laiku, likusį laiką niekur nedirba, kadangi gautų tik minimalų atlyginimą. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, duomenų apie sveikatos problemas, kurios sudarytų kliūtis dirbti ir užsidirbti pakankamai pajamų, kad galėtų teikti dukrai tinkamo dydžio išlaikymą, į bylą nepateikė. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybes nuolat dirbti, papildomai užsidirbti, imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tai, jog atsakovo manymu, jam finansiškai neapsimoka dirbti, kadangi ji negaus didesnio, nei minimalus Lietuvos mėnesinis atlyginimas, darbo užmokesčio, negali būti priežastimi perkelti savo vaiko išlaikymo pareigą ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 345 Eur per mėnesi, nurodo, jog tai yra ¼ dalis minimalaus mėnesinio atlyginimo (duomenys neskelbtini). Tačiau kasacinis teismas formuluoja taisyklę, kuria remiantis, tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5548-656/2007 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurios 1.3 dalies b) punkte pareiškėjai susitarė, kad „R. M. neprieštarauja dėl nepilnametės dukters gyvenamosios ir mokymosi vietos (duomenys neskelbtini) ar kitoje jos motinos J. M. pasirinktoje gyventi užsienio šalyje“. Teismas daro išvadą, kad vaikas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, ieškovės iniciatyva, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, Lietuvoje likusiam gyventi atsakovui neturėtų būti perkelta pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusias išlaidas vaiko poreikių tenkinimui.

Nors ieškovė pateikė į bylą duomenis apie tai, kad dėl patirtos traumos jai nustatyta hipertenzija, lėtinis dubens skausmas, iš jų nėra galimybės daryti išvadą apie tai, kad šios pasekmės yra ilgalaikės, kokia apimtimi jos riboja ieškovės darbingumą. Pažymėtina, kad ieškovė gyvena valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštas, mokami didesni atlyginimai nei Lietuvoje, todėl ji turi didesnes galimybes užsidirbti nei atsakovas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad vaiko poreikiai išaugo iki 450 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 225 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-22 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas (e. b. l. 63-64) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys patenkintas 65 proc. (225 Eur x 100 proc. / 345 Eur). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 37 Eur ((225 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1874,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 118,58 Eur procesinių dokumentų vertimams atlikti (e. b. l. 171-178), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 1294,74 Eur (1993,44 x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 3,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kiekvienai iš šalių tenkančios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės nei 3 Eur, jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-09-06 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1294,74 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.