- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-1183-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05682-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AS Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė LIDL.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. K. (toliau – atsakovas) 2020 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties. Atskirasis skundas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi laikytas nepaduotu, kadangi per nustatytą terminą atsakovas nepašalino skundo trūkumų. 2020 m. gegužės 14 d. teisme gautas atsakovo atstovo prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovas advokatas V. M. prašyme nurodo, jog 2020 m. gegužės 12 d. buvo informuotas, kad jo pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties nėra gautas Kauno apygardos teisme. Prisijungęs prie EPP sistemos rado Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo. Teigia, jog minėta teismo nutartis nustatytu terminu nebuvo įvykdyta, kadangi atsakovas atlieka bausmę, su juo komunikavimas ypatingai apsunkintas, be to, nagrinėjamoje byloje atstovas vykdė vienkartinį atsakovo pavedimą – paruošė atskirąjį skundą dėl teismo priimtos nutarties, toliau atsakovą atstovauja advokatas A. T. Tvirtina, kad jis specializuojasi baudžiamosios teisės srityje, todėl prieiga prie EPP sistemos civilinėse bylose yra instaliuota tik darbo kompiuteryje, o dėl paskelbto šalyje karantino atstovas, būdamas rizikos grupėje, darbo vietoje lankosi labai retai, todėl neturėjo galimybių laiku prisijungti prie EPP sistemos ir pašalinti teismo nustatytus trūkumus. Teigia, jog, tik sužinojęs apie 2020 m. balandžio 24 d. nutartį, sumokėjo valstybei žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Atstovo vertinimu, terminą įvykdyti 2020 m. balandžio 24 d. nutartį praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to prašo jį atnaujinti.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovo atstovo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pašalinti 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus atmetė; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui jo sumokėtus 50 Eur.
Šalies argumentai
4. Konstatavo, jog atsakovo atstovas advokatas V. M. atsakovo vardu pateikė 2020m. balandžio 23 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi teismas taikė trūkumų šalinimo institutą, kadangi nebuvo sumokėtas valstybei žyminis mokestis už atskirojo skundo pateikimą. Nurodė, kad advokatui V. M. prisijungus prie EPP sistemos ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis, teismas jam pagrįstai išsiuntė procesinius dokumentus per EPP sistemą ir laikė juos įteiktus kitą darbo dieną po procesinio dokumento išsiuntimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas vertino, kad atstovas neveikė pakankamai rūpestingai, nebuvo aktyvus, pasyviai naudojosi atstovaujamojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 ir 42 straipsniuose įtvirtintomis pareigomis ir, tik praėjus dviem savaitėms nuo termino pašalinti atskirojo skundo trūkumus nustatymo, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą. Sprendė, kad atstovo nurodytos aplinkybės, jog jis tik 2020 m. gegužės 12 d. prisijungė prie EPP sistemos, kad jis specializuojasi baudžiamojoje teisėje, EPP sistema įdiegta tik darbo kompiuteryje, be to, šalyje paskelbus karantiną jis griežtai jo laikėsi, yra tik subjektyvaus pobūdžio, kurios negali būti vertinamos kaip svarbi ir nepriklausanti nuo jo valios priežastis, kadangi atstovas veikė nerūpestingai ir savo neveikimu sukūrė atsakovui neigiamas pasekmes, dėl kurių neturi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovo atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovo atstovui advokatui V. M. praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties; apie priimtą sprendimą atstovą informuoti elektroniniu paštu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes skundžiama nutartis yra formali, neargumentuota, todėl nėra užtikrinamas visuomenės pasitikėjimas teisine sistema ir teise apskritai.
1.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas ir akcentuodamas tik žyminio mokesčio nesumokėjimo faktą, atmesdamas atsakovo atstovo paaiškinimus teismui, dėl jo, kaip advokato profesinės specializacijos, pavedimo surašyti atskirąjį skundą aplinkybių, darbo karantino sąlygomis aplinkybių, advokato amžiaus, darbo kompiuterio su EPP prieiga vietos ir adreso, apsunkinto komunikavimo su savo atstovaujamuoju. Teigia, jog, nors teisinė veikla karantino metu šalyje nebuvo apribota, tačiau jis, kaip advokatas, esantis 66 metų amžiaus, saugodamas save, artimuosius ir visuomenę, stengėsi darbą organizuoti jam priimtinais būdais ir imtis visų įmanomų apsaugos priemonių. Atstovo teigimu, skundžiama nutartis, motyvuojant ją atstovo nerūpestingumu ir neveikimu, yra formali, nes pats teismas šioje situacijoje elgėsi neteisėtai ir šališkai, palikdamas atsakovą be realių jo konstitucinių teisių įgyvendinimo.
1.3. Skundžiama nutartis sukelia nereikalingus teisinius ginčus dėl procesinių šios bylos aplinkybių ir procedūrų, o advokatą V. M. įpareigoja papildomai nurodyti visuotinai žinomus SAM privalomus ir rekomendacinius reikalavimus karantino laikotarpiui bei atskleisti kitiems ne tik savo amžių, bet ir sveikatos būklę, kurios objektyviai sutrukdė jam kas dieną dirbti darbo vietoje.
1.4. Teismas gegužės 4-5 dienomis per Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę tikrino ir nustatė, kad nei atsakovas, nei jo atstovas mokėjimo neatliko. Pažymi, jog laisvės atėmimo vietose įmokų priėmimo vietų niekada nebuvo ir nėra, o advokatas V. M. tik dėl objektyvių priežasčių – pasaulinės COVID-19 pandemijos ir šalyje (nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.) paskelbto karantino bei subjektyvių priežasčių – savo 66 metų amžiaus ir ligų (cukraligės ir kitų), mokėjimo savalaikiai neatliko.
1.5. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir savitarpio supratimo principais, teismas nors telefonu galėjo pasidomėti, dėl kokių priežasčių advokatas V. M. nesumokėjo nustatyto žyminio mokesčio (ar baigėsi įgaliojimo terminas, ar mirė, ar serga ir kt.). Šios aplinkybės įrodo, jog skundžiama nutartis yra formali ir priimta neįvertinus įrodymų visumos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Priešingai nei nurodo atsakovo atstovas, skundžiama nutartis priimta tinkamai taikant procesines teisės normas. Būtent tinkamas procesinių normų taikymas leido užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas išliko nešališkas.
2.2. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė atsakovo atstovo termino atnaujinimui nurodytų aplinkybių visetą ir tinkamai įvertino jų svarbą. Teismas nutartyje ne tik nuosekliai išdėstė teismo priimtų sprendimų eigą, bet ir nurodė šių sprendimų teisinį pagrindą. Ieškovės vertinimu, procesinio termino praleidimą įtakojo ne kas kita, kaip pasyvus dalyvavimas procese, nes būtent atsakovo atstovas daugiau nei dvi savaites nesidomėjo proceso eiga.
2.3. Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog atsakovo atstovo pareigos domėtis proceso eiga bei laiku ištaisyti atskirojo skundo trūkumus nevykdymas, laikytinas nerūpestingumu ir neveikimu.
2.4. Atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartis sukelia tik nereikalingus teisinius ginčus dėl procesinių aplinkybių ir procedūrų, yra nepagrįsti. Ieškovės teigimu, teismas laikėsi visų įstatyme numatytų procesinių procedūrų, o ginčas šiuo atveju kyla ne dėl procesinių normų taikymo, o dėl to, jog bylos šalies atstovo nerūpestingumą ar neveikimo padarinius norima perkelti teismo atsakomybei.
2.5. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog savalaikį įmokos neįmokėjimą lėmė paskelbtas karantinas bei atsakovo atstovo amžiaus ir ligos. Ieškovė tokios pozicijos laikosi, nes atstovavimo sutartis tarp atsakovo ir advokato buvo pasirašyta 2020 m. balandžio 21 d., t. y. tuo metu, kai šalyje jau buvo paskelbtas karantinas, todėl advokatas žinojo ir suvokė, kokiomis sąlygomis bus teikiamos teisinės paslaugos atsakovui. Be to, advokatas, sudarydamas atstovavimo sutartį su atsakovu, prisiėmė atsakomybę dėl atstovavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamo vykdymo, taigi akivaizdu, įvertino ir savo profesines galimybes teikti teisines paslaugas savo klientui ir rizikas teikti teisines paslaugas karantino metu dėl savo amžiaus.
2.6. Teismų paslaugos „e.teismas“ (EPP) prieinamos internetu nepriklausomai nuo naudojamo įrenginio (telefono ar kompiuterio) ar darbo vietos, todėl jeigu atstovas turėjo galimybę naudotis elektroniniu paštu, kuriam yra būtinas internetas, jis turėjo galimybę prisijungti ir prie „e.teismas“ portalo. Pažymi, jog „e.teismas“ portale yra teikiama tokia paslauga, kaip pranešimo į naudojamą elektroninį paštą atsiuntimas, kuriuo yra pateikiama informacija apie naujai įkeltus procesinius dokumentus byloje. Būtent pats advokatas nurodo, jog yra prisijungęs prie „e.teismas“ portalo ir naudojasi elektroniniu paštu, todėl darytina išvada, jog galimai iš „e.teismas“ portalo advokatas gauna ir teismo pranešimus.
2.7. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismas nesivadovavo sąžiningumo ir savitarpio supratimo principais. Šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos advokatų etikos kodekso normomis, būtent advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
8. Atsakovo atstovas advokatas V. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 1) V. M. 2020 m. sausio 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją; 2) V. M. 2020 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją. Atsakovo atstovas šių įrodymų neprašė prijungti prie bylos, tačiau atsižvelgiant į ginčijamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiamam ginčui, todėl pateiktus įrodymus priima į bylą ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Spręstina, kad ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, nes pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo atstovo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo pašalinti 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – paskyrė ieškovę bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Dėl priimtos nutarties atsakovo vardu, atsakovo atstovas advokatas V. M. 2020 m. balandžio 23 d. pateikė atskirąjį skundą. Teismas 2020m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. priimta teismo nutartis tą pačią dieną atsakovo atstovui buvo išsiųsta per EPP sistemą, todėl laikyta įteikta 2020 m. balandžio 27 d., o paskutinė termino diena atskirojo skundo trūkumams pašalinti – 2020 m. gegužės 4 d. Iki nustatyto termino pabaigos atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl šiuo pagrindu teismas 2020 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį, kuria atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Atsakovo atstovas 2020 m. gegužės 12 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog nutartis buvo neįvykdyta dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis jis laikė tokias aplinkybes: jis specializuojasi baudžiamosios teisės srityje, todėl prieiga prie EPP sistemos civilinėse bylose yra instaliuota tik darbo kompiuteryje; dėl paskelbto šalyje karantino atstovas, būdamas rizikos grupėje, darbo vietoje lankosi retai, todėl neturėjo galimybių laiku prisijungti prie EPP sistemos ir pašalinti teismo nustatytus trūkumus; atsakovas atlieka bausmę, todėl su juo komunikavimas yra apsunkintas; nagrinėjamoje byloje atstovas vykdė vienkartinį atsakovo pavedimą – paruošė atskirąjį skundą dėl teismo priimtos nutarties, o toliau atsakovą atstovauja advokatas A. T.
14. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog atstovas neveikė pakankamai rūpestingai, nebuvo aktyvus, pasyviai naudojosi atstovaujamojo CPK 7 ir 42 straipsniuose įtvirtintomis pareigomis. Tuo tarpu atsakovo atstovo nurodytas, jo manymu, svarbias aplinkybes, tokias kaip: jis tik 2020 m. gegužės 12 d. prisijungė prie EPP sistemos; jis specializuojasi baudžiamojoje teisėje; EPP sistema įdiegta tik darbo kompiuteryje; šalyje paskelbus karantiną jis griežtai jo laikėsi; vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, kurios negali būti laikomos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo jo valios. Teismas sprendė, kad atstovas veikė nerūpestingai ir savo neveikimu sukūrė atsakovui neigiamas pasekmes, dėl kurių neturi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.
16. Visų pirma, atsakovo atstovas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas ir akcentuodamas tik žyminio mokesčio nesumokėjimo faktą, atmesdamas atsakovo atstovo paaiškinimus teismui dėl jo, kaip advokato profesinės specializacijos, pavedimo surašyti atskirąjį skundą aplinkybių, darbo karantino sąlygomis aplinkybių, advokato amžiaus, darbo kompiuterio su EPP prieiga vietos ir adreso, apsunkinto komunikavimo su savo atstovaujamuoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių nepagrįstai nelaikė svarbiomis. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovas iš esmės pagrindinę priežastį, dėl kurios nebuvo įvykdyta 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, nurodo pasaulinę COVID-19 pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną, t. y. dėl minėto viruso atsakovo atstovas, būdamas rizikos grupėje, darbo vietoje, kurioje yra kompiuteris su instaliuota EPP sistema lankėsi labai retai, todėl neturėjo galimybių laiku prisijungti prie EPP sistemos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., o Vyriausybės sprendimu buvo atšauktas 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Byloje esanti atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir advokato V. M., pasirašyta 2020 m. balandžio 21 d., t. y. tuo metu, kai šalyje jau buvo įvestas karantinas ir buvo taikomos karantino sąlygos. Šis nustatytas faktas įrodo, jog atsakovo atstovui buvo žinoma darbo karantino sąlygomis specifika (jog karantino metu galima dirbti nuotoliniu būdu). Svarbi ta aplinkybė, jog karantino metu, akivaizdu, buvo apsunkintas bendravimas su atstovaujamuoju, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi ir dėl to, kad atsakovas taip pat turėjo apsunkintas galimybes ginti savo teises civilinėje byloje, susirasti atstovą. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas, kuris specializuojasi baudžiamojoje teisėje, su atsakovu sudarydamas teisinių paslaugų atstovavimo sutartį, prisiėmė tik vienkartinį pavedimą, t.y. parengti atskirąjį skundą. Iš šių aptartų aplinkybių darytina išvada, jog tiek atsakovo atstovas karantino laikotarpiu turėjo objektyviai apsunkintas sąlygas teikti teisines paslaugas.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad atsakovo atstovas veikė nerūpestingai ir savo neveikimu sukūrė atsakovui neigiamas pasekmes, dėl kurių neturi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai, nes šio argumento niekaip nepagrindė. Atsakovas turi teisę skųsti teismo procesinius dokumentus, jeigu su jais nesutinka. Akivaizdu, jog atskirasis skundas nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl jo priėmimo ir skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo instancine tvarka gali kaip nors nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Atvirkščiai, nepatikrinus nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir su kuria nesutinka atsakovas, pagrįstumo ir teisėtumo, gali nukentėti atsakovo teisėti interesai.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas karantino įtaką procesinių veiksmų atlikimui, bei aplinkybę, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai nepripažino šių aplinkybių svarbiomis ir neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, t.y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes pažeidė CPK 185 straipsnį, todėl nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir priimama nauja nutartis, klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovui atnaujinamas terminas atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį.
Atnaujinti terminą atsakovui A. K. atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paduoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.