- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 2YT-42577-934/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) I. G. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dalius Traigys, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 4-6): Pareiškėjas nurodo, kad svarbi priežastis, kodėl jis nespėjo apskųsti antstolio patvarkymo, yra ta, kad jo sąskaita, esanti įkalinimo įstaigoje, buvo areštuota, ir jis neturėjo galimybės nusipirkti voko ir pašto ženklo; Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis; Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktį išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą;Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis;Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V- 172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis;Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, pagal kurią vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto;Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje;Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. 0241/15/00991 atsisakė pareiškėjo (skolininko) skundą tenkino iš dalies ir leido skolininkui laisvai disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis visa apimtimi, esančiomis Lukiškių TI-K sąskaitoje, kurios lieka atlikus išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pagal priimtą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Likusioje dalyje skundas netenkintas. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 2-3): CPK 688 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis;Vadovaujantis CPK 688 straipsniu ir Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu 2017-06-27 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. BVK 173 straipsnis išsamiai nurodo, kokie nuteistojo poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Ši įstatymo norma nurodo, kad nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteitieji nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji taip pat yra visiškai išlaikomi valstybės bei aprūpinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Suimtiesiems yra užtikrintas nemokamas maitinimas ir aprūpinimas apranga bei kitais būtiniausiais reikmenimis. Išsamus valstybės lėšomis patenkinamų būtiniausių poreikių sąrašas pateikiamas Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje;Be to, laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnis netaikytinas. CPK 668 straipsnio vykdymo tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte;CPK 668 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, tačiau ši nuostata taikytina ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o jau turimoms skolininko pajamoms, pradėjus išieškojimą. Antstolis neturi duomenų, patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, pinigų suma, neviršijanti 1 MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Būtent tokiu aspektu minėtos normos taikymą aiškina ir LAT 2016-03-23 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016, kurioje pažymima, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą, ir iš užmokesčio ir kitų pajamų;Tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes šios nepatenka nei į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Suimtiesiems ir nuteistiesiems artimųjų pervedamos lėšos turi būti traktuojamos kaip dovana. Būtent taip ir pasisako Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-39147-294/2016, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas. Toks pat pareiškėjo skundas buvo atmestas ir apeliacinės instancijos teismo 2017-01-12 nutartyje Nr. 2S-248-467/2017, išnagrinėjus apelianto atskirąjį skundą;Antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra ir nebuvo skolininkui priklausančių piniginių lėšų, gautų iš Lukiškių TI-K;Atsižvelgiant į tai, kad į Lukiškių TI-K 2017-06-27 buvo išsiųstas patvarkymas dėl išieškojimo Nr. 6 241 2017 06 27 991, vykdyti išskaitas pagal CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitų vykdymo taisykles, antstolis iš dalies tenkino skolininko skundą ir leido laisvai disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis visa apimtimi, esančiomis Lukiškių TI-K sąskaitoje, kurios lieka atlikus išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pagal priimtą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Likusioje dalyje skundas netenkintas.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
II. Skundo esmė
Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados
Dėl praleisto termino pateikti skundą atnaujinimo
CPK 512 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes bei pareiškėjo skundo turinį bei atsižvelgęs į CPK 512 straipsnio 5 dalyje nurodytą teisinį reguliavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia spręstinas klausimas dėl praleisto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolės 2017-06-27 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2017 06 27 991 (v. b. l. 53) ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 6 241 2017 06 27 991 (v. b. l. 54). Byloje esanti įteikimo pažyma patvirtina, kad skundžiami patvarkymai skolininkui buvo įteikti 2017-07-04 (v. b. l. 59). Skundas antstolio kontoroje buvo gautas 2017-09-18 (b. l. 4). Taigi nagrinėjamu atveju, kad pareiškėjas (skolininkas) praleido 20 terminą, tačiau nepraleido naikinamojo 90 dienų termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pareiškėjas teigė, jog svarbi priežastis, kodėl jis nespėjo apskųsti antstolio patvarkymo, yra ta, kad jo sąskaita, esanti įkalinimo įstaigoje, buvo areštuota, ir jis neturėjo galimybės nusipirkti voko ir pašto ženklo (b. l. 6). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) aktyviai gina savo teises, taip pat į tai, jog pareiškėjas (skolininkas) atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, t. y. pareiškėjo (skolininko) laisvė yra realiai apribota, taip pat į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) nepraleido CPK 512 straipsnyje numatyto 90 dienų naikinamojo termino, sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju praleistas terminas skundui pateikti turi būti atnaujintas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas atnaujina terminą skundui pateikti bei nagrinėja pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio 2017-06-27 skundžiamų patvarkymų (CPK 510 straipsnio 5 dalis).
Dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių asmeninėje sąskaitoje
Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/15/00991, nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 išduotą nutarimą Nr. A2.6.-2407-818/2015, dėl 1200 Eur skolos išieškojimo iš skolininko I. G. išieškotojos Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės naudai (v. b. l. 2-3, 9-11). Nustatyta, kad antstolis nustatęs, jog pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlieka bausmę (v. b. l. 12, 51), priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 54) bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 53). Antstolis nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 54). Skolininkas skundžia antstolio patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininko asmeninėms reikmėms.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-200-450/2017).Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, o ir duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs lėšų, nepateikė.
9. Taigi, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjui priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, todėl abstraktūs samprotavimai, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į jam priklausančias lėšas, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, jog jis dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat duomenų, jog vykdomi atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.
10. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolis, priimdamas patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, veikė teisėtai, tinkamai ir vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.