- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-200-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38997-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) E. L. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė I. B., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 PK viešosios policijos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. L. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti skolininko sąskaitai, esančiai laisvės atėmimo įstaigoje, pritaikytus apribojimus ir grąžinti nurašytas lėšas, kadangi jis neturi galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skunde nurodyta, kad iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, taip pat į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos.
Antstolė I. B. 2016 m. spalio 20 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, todėl išieškojimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas jo pajamas buvo nukreiptas pagrįstai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto nuostata. Sprendimų vykdymo instrukcijoje ar kitose proceso įstatymo normose nėra numatytas draudimas išieškoti iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigos skolininkui priklausančioje sąskaitoje. Antstolė taip pat nurodė, kad patvarkyme dėl išieškojimo nurodyta, kad lėšos gali būti atskaitomos tik iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 611, 733-743 straipsnių nuostatų. Iki šios dienos lėšų iš skolininko nebuvo išieškota, be to, skolininkas turi galimybę pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus bei susigrąžinti lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Patvarkyme taip pat pažymėta, jog skunde nurodyta teismų praktika negalime remtis, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Dėl šių priežasčių antstolė prašė skundo netenkinti
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis bei šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnį, kuriuo vadovaujantis išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas patvarkymas buvo priimtas laikantis nurodytų teisės normų, todėl pripažino, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo pajamų ir likusią dalį jis turėjo teisę naudoti savo reikmėms, todėl skolininko argumentą, jog jis neturi galimybės įsigyti papildomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog išieškojimas į skolininko darbo užmokesčio ir kitas jo pajamas, buvo nukreiptas pagrįstai.
Skolininkas taip pat prašė grąžinti nuskaičiuotas lėšas, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs vykdomojoje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nuo priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo pradžios lėšos nuo skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo įstaigoje, nebuvo nurašytos. Be to, skolininkas turi galimybę pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus bei susigrąžinti lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, tačiau to nepadarė. Dėl nurodytų priežasčių skolininko prašymą grąžinti nurašytas lėšas pirmosios instancijos teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas E. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir skundą dėl antstolės veiksmų dalyje dėl vykdomo išieškojimo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pareiškėjas pataisos namuose nedirba, o artimųjų persiunčiamas lėšas į pataisos namų administruojamą sąskaitą naudoja būtiniausiems maisto produktams ir kitoms reikmėms įsigyti. Be to, artimųjų pervedamos lėšos negali būti nuskaitomos iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi jos neviršija vieno MMA.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolė I. B., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 PK viešosios policijos skyrius ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose Nr. 0011/14/03658, Nr. 0011/14/03733, Nr. 0011/14/04344, Nr. 0011/14/04360 ir Nr. 0011/14/05328 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos nutarimus Nr. 60021634, Nr. 60024452, Nr. 60029030, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-3653-655/2014 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. L.. Vykdymo proceso metu, 2014 m. gegužės 6 d. skolininkui buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, kurie buvo išsiųsti į Kybartų pataisos namus.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno MMA. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir sprendžiant klausimus dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo vadovautis 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja.
Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios apeliantui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats apeliantas nurodo, jog lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, yra įneštos jo artimųjų, skirtos jo pragyvenimui, asmeninių poreikių tenkinimui, būtiniausių prekių įsigijimui. CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantui priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, apelianto argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, laikytinas nepagrįstu. Taip pat paminėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog jam nesuteikiamos būtiniausios priemonės, maistas ir kiti būtini dalykai, todėl šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0011/14/03658, Nr. 0011/14/03733, Nr. 0011/14/04344, Nr. 0011/14/04360 ir Nr. 0011/14/05328 ir atlikdama jose išieškojimą iš apeliantui priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje, neveikė ultra vires, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą, sprendimų vykdymą, reikalavimų.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.