Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-248-467/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
2S-248-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21619-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
V. K.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-248-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21619-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis D. T., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) V. K. 2016-05-18 kreipėsi į antstolį D. T., vykdantį išieškojimą iš V. K., su prašymu nuimti areštą nuo jo asmeninės sąskaitos, esančios Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Nurodė, kad ši sąskaita yra reikalinga jam įsigyti būtiniesiems produktams įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje, o, kai tik turės finansinių galimybių, skolas mokės dalimis. Antstolis D. T. 2016-05-23 patvarkymu Nr. 0241/16/00208 prašymo netenkino. Pareiškėjas 2016-06-03 apskundė minėtą patvarkymą. Skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo jo sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje. Paaiškino, kad į šią sąskaitą jam pinigus perveda jo artimi žmonės kaip paramą, o pinigai reikalingi būtiniesiems poreikiams tenkinti – išsiskalbti drabužius, kadangi ši paslauga yra mokama. Iš persiunčiamų piniginių lėšų jis gali įsigyti vokų, pašto ženklų, atsispausdinti dokumentų iš kalėjime esančios parduotuvės, tačiau, antstoliui areštavus pareiškėjo sąskaitą, šios galimybės jis nebeturi. Apribojus pareiškėjo galimybę įsigyti vokų, pašto ženklų, jis nebegali palaikyti ryšių su artimais žmonėmis. Antstolis, nesutikdamas su skundu, pareiškėjo 2016-06-03 skundą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog teikė prašymą dirbti, todėl antstolis laikė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis įsidarbins ir dengs skolas, yra deklaratyvūs. Be to atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis vykdo 7 vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimo suma yra didelė, pareiškėjas nedetalizavo, kada ketina atsiskaityti su kreditoriais, kokiomis sumomis, todėl tam, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai, atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti. Antstolis taip pat nurodė, kad artimųjų parama nepatenka į CPK 739 str., kuriame numatytas išsamus sąrašas pinigų sumų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad CPK 739 straipsnyje numatytas sąrašas piniginių sumų, iš kurių negali būti išieškoma, yra baigtinis ir piniginės lėšos, pervedamos į pareiškėjo sąskaitą kaip artimųjų parama, nepatenka į minėtą sąrašą. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, tačiau ši nuostata yra taikytina ne pajamoms, skolininko naujai gaunamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o pajamoms, skolininko jau turimoms, pradėjus išieškojimą. Būtent taip šią nuostatą aiškina ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-03-23 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, antstoliui pradėjus išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, jo vardu atidarytoje asmeninėje sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kurios atžvilgiu turėjo būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas, nustačius, kad tai yra vienintelė pareiškėjo turima pinginė suma (CPK 178 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Skunde nurodo, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjas turi būtinų išlaidų, nes pagal įstatymą siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Be to suimtiesiems tenka susimokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos norams, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, kad valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Seimo kontrolieriaus 2012-03-27 pažymoje Nr. 4D-2012/1-171, 173, 174, 175 ir kt. bausmę atliekančių asmenų skundai pripažinti pagrįstais.

Atsiliepimas

Antstolis D. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnį asmuo, kuris yra suimtas, yra visiškai išlaikomas valstybės bei aprūpintas visaverčiu maistu pagal LR patvirtintas fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, o ne būtiniesiems poreikiams tenkinti. Antstolis pritaria teismo pozicijai, jog CPK 668 straipsnio 1 dalis yra taikytina ne pajamoms, skolininko naujai gaunamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o pajamoms, skolininko jau turimoms, pradėjus išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Byloje nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo septynias vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: 1) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00208 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-89 pagrindu dėl 170 EUR skolos išieškojimo, 2) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00227 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-110 pagrindu dėl 73 EUR skolos išieškojimo, 3) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00256 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-136 pagrindu dėl 40 EUR skolos išieškojimo, 4) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00276 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-159 pagrindu dėl 80 EUR skolos išieškojimo, 5) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00316 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-199 pagrindu dėl 70 EUR skolos išieškojimo, 6) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00330 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-211 pagrindu dėl 120 EUR skolos išieškojimo, 7) vykdomąją bylą Nr. 0241/16/00352 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDAŽ-16-241-236 pagrindu dėl 20 EUR skolos išieškojimo. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2016-03-30 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 974,14 EUR sumą, esančią Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, priklausančioje skolininkui, ir įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad nuteistojo lėšos patenka į CPK 739 straipsnį, kuriame numatytas sąrašas piniginių sumų, iš kurių negali būti išieškoma. Dėl to antstolis turėjo pagrįstą teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias jo sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir, priimdamas skundžiamą patvarkymą, teisės normų nepažeidė. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Atskirajame skunde pareiškėjas (skolininkas) teigia, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtina skolininko ar jo šeimos narių pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (CPK 668 str. 1 d.), o apeliantas iš artimųjų gaunamas lėšas nukreipia būtent tokiems savo poreikiams tenkinti, nes nuteistiesiems (suimtiesiems) neužtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos norams, maistas pagal fiziologines mitybos normas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas apelianto skundo argumentus atmeta.

CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog galima nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį ar kitas jam prilyginamas pajamas, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, taigi paneigiama aplinkybė, kad išieškojimas iš sumos, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos apskritai yra negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“ (CPK 733-743 str.) normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimalios mėnesinės algos.

Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo V. K. sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę.

Jau minėta, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas, apskundęs antstolio veiksmus, nurodė, jog lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, yra įneštos jo artimųjų, skirtos jo pragyvenimui, higienos prekių įsigijimui, asmeninių poreikių tenkinimui. CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui V. K. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjo argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, pripažintinas nepagrįstu.

Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui V. K. artimųjų pervedamos lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ką pripažįsta ir pats apeliantas, nurodydamas, jog šios lėšos yra pervedamos jo artimųjų tam, kad pareiškėjas galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius. Tačiau pareiškėjas taip pat nėra pateikęs įrodymų, jog jo asmeniniai poreikiai, kuriems skiriamos jam priklausančios lėšos, yra būtini. Apelianto skundo argumentas, kad aplinkybė, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, rodo, kad valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nurodytas norminis aktas pats savaime nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių tik sureguliuoja tam tikrus santykius ir nustato tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu įsakymu nustatyta, jog į Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą yra įtrauktos ir cigaretės, papirosai, tabakas, degtukai, vienkartiniai žiebtuvėliai (12 punktas), taip pat stalo žaidimai: šaškės, šachmatai, domino (11 punktas), tikrai negali būti laikoma būtiniausiais reikmenimis.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė