Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nuteistajam L. A. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 30 d. 20.50 val. iki 2024 m. kovo 31 d. 10.56 val. (viena para) (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. A. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Dėl nuteistajam L. A. paskirtos bausmės

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. A. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad L. A. padarė 1 apysunkį nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Bylos duomenimis, L. A. nusikalto būdamas anksčiau teistas net 9 kartus, iš jų 5 kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir 1 kartą – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos daugiau nei mėnesiui po jo atžvilgiu 2024 m. vasario 20 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 152–165), o tai rodo, kad L. A. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis nedirba (dirbo iki 2020 m. gruodžio 18 d. (1 t., b. l. 167), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus L. A. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais L. A. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus L. A. švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams yra žymiai mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), daryti išvadą, kad ši bausmė per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 10 mėnesių. Pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir pastarojo apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis turi ne tik prieš 3 savaites gimusią dukrą, bet ir dar du mažamečius vaikus, kuriuos padeda išlaikyti dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių (įskaitant ir tai, kad būtent L. A. yra G. S. vaiko tėvas) bylos duomenys nepatvirtina, o tai, kad nuteistasis L. A. blogina tiek savo, tiek jam artimų žmonių padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, L. A. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, subendrino nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai, išnagrinėję Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl L. A. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, 2024 m. birželio 5 d. nutartimi šį teikimą tenkino. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. A. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi, paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė L. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Taigi nuteistajam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams su kitais nuosprendžiais subendrinta 2 kartus, t. y. ji subendrinta ir su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi, paskirta bausme. Kadangi dvigubą bausmių bendrinimą draudžia baudžiamasis įstatymas, padaryta bausmių bendrinimo klaida ištaisytina panaikinant skundžiamu nuosprendžiu taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su kitais apelianto atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais ir neįvykdytais teismo nuosprendžiais klausimą, esant įstatyminiam pagrindui, privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, reglamentuojančiu kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymą.

13. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Skundžiamu nuosprendžiu L. A. nuteistas už 1 apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 10 mėnesių, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują tyčinį nusikaltimą L. A. padarė būdamas anksčiau teistas 9 kartus, neišnykus teistumui, praėjus vos daugiau nei mėnesiui po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai L. A. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų L. A. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2024-08385, kurioje prašoma priteisti valstybei iš L. A. 143,75 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Kęstučio Valio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 60, 63).

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

19. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis L. A. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistajam L. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Valys (2 t., b. l. 35).

20. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (2 t., b. l. 61–62, 63–64), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai, tačiau sumažinant jų dydį ir išieškant valstybės patirtų nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, L. A. paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo L. A. valstybės naudai 70 Eur (septyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.