Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kristinos Lysionok, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovėms Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VšĮ „Druskininkų teniso centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą nutraukimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami.

48. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

49.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ pakeitimo nutarta pakeisti Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ ir 11 punktą išdėstyti taip: aerodromo pavadinimas – Druskininkų; vieta Alytaus apskritis, Druskininkų miesto savivaldybė; plotas hektarais 45,5538 ir 1,2654.

49.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pažymoje bei prieduose nurodyta, kad Susisiekimo ministerija iniciavo aerodromų sąrašo 11 punkto pakeitimą, atsižvelgiant į Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriame suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apimanti du žemės sklypus: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 45,5538 ha, ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,2654 ha, kuris numatytas aerodromo infrastruktūrai (administraciniam pastatui su klientų aptarnavimo patalpomis ir pan.).

49.3 Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2019 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-87 nusprendė prašyti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos perduoti savivaldybei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės žemės sklypus, tarp jų – 1,2654 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), ūkinei komercinei veiklai ir 45, 5538 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ūkinei komercinei veiklai.

49.4 Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkančių objektų, kuriems statyti prašomas perduoti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad prašomas perduoti Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise ginčo žemės sklypas reikalingas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti.

49.5 Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) perdavė Druskininkų savivaldybei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise – ūkinei komercinei veiklai vykdyti: 1) 1,2654 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini) (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti); 2) 45,5538 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini) (Druskininkų aerodromui įrengti ir eksploatuoti).

49.6 Ginčo žemės sklypas 2020 m. vasario 10 d. valstybinės žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Druskininkų savivaldybei, perdavimo - priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu nuo 2020 m. vasario 10 d. perduotas Druskininkų savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise – ūkinei komercinei veiklai (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti) vykdyti.

49.7 Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą ginčo žemės sklypą, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2020 m. kovo 4 d. raštu nuomos aukcioną pavedė paskelbti ir vykdyti valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.

49.8 Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, pagal kurio sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną. Bendruoju planu suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apima žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ginčo žemės sklypą.

49.9 Aukciono laimėtoju tapus atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“, 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 26-313-(7.7) Druskininkų savivaldybė išnuomojo žemės sklypą 30 metų aukciono laimėtojai, kuri pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 patvirtintas žemės nuomos sąlygas įsipareigojo savo lėšomis nustatytais I - II darbų etapais pastatyti atvirus teniso kortus ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą, uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

49.10 Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija statytojai atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“ 2021 m. sausio 8 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo žemės sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, paviršinius nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, nuotekų tinklus, tvorą aplinkui lauko teniso aikšteles, automobilių stovėjimo aikštelę, keturias lauko teniso aikšteles pagal projektuotojos UAB „Studija Archispektras“ parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

49.11 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio mėn. atlikto patikrinimo duomenimis ginčo žemės sklype pastatytas sporto paskirties pastatas, kurio baigtumas 53 proc., pagalbinio ūkio pastatas, kurio baigtumas 69 proc., pakloti gatvės ir vėjo bortai, kurių ilgis 450,18 m, įrengtos dvi teniso kortų aikštelės, kurios užtvertos segmentine tvora, paklota 745 kv. m. ploto trinkelių danga, naujai įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, naujai pakloti elektros tinklai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos rašte nurodė, kad remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatyti statiniai (teniso klubas, pagalbinio ūkio pastatas ir dvi teniso kortų aikštelės) priskiriamos II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, remiantis žemės naudojimo būdų turinio aprašu komercinės paskirties objektų teritorijose sporto paskirties pastato statyba galima. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo žemės sklypui aerodromo apsaugos zonos netaikomos, pažeidimų nenustatyta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, jame nuo 2021 m. spalio 28 d. VšĮ „Druskininkų teniso centras“ nuosavybės teise įregistruotas nebaigtas statyti (69 proc. baigtumo) pastatas – pagalbinio ūkinio paskirties pastatas bei nebaigtas statyti (53 proc. baigtumo) pastatas – sporto paskirties pastatas.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

50. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo patikėjimo teise, patikėjimo teisės į šį valstybinės žemės sklypą nutraukimo (pasibaigimo), dėl šio sklypo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, statybą leidžiančio dokumento dėl statybų šiame sklype panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Kertinis, svarbiausias nagrinėjamo ginčo klausimas – ar ginčo valstybinės žemės sklypo patikėtinis tinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į tą žemės sklypą.

Dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo patikėjimo teise

52. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybės institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo teisės sąvokos apibrėžtis yra nurodyta VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalyje, pagal kurią turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų; kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio įstatymo 10 ar 12 straipsnyje ir turto patikėjimo sutartyje. Šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDĮ 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo patikėjimo teise, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, o 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.

53. Žemės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b) viešojo naudojimo poilsio objektams; c) gatvėms ir vietiniams keliams; d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f) ūkinei komercinei veiklai. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas; jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

54. Šią bylą kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad patikėjimo teise valstybės turtą valdančios savivaldybės teisės į patikėtą turtą nėra absoliučios. Jas įgyvendinant turi būti paisoma teisės aktų ir valstybės interesų, patikėtojo nustatytų turto naudojimo sąlygų ir tvarkos, viešojoje teisėje galiojančio principo, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakymu, tai šiame įsakyme nurodytas konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise, reiškia patikėto turto naudojimo sąlygą, kuri savivaldybei, kaip patikėtinei, yra privaloma ir reiškianti, jog patikėtame valstybinės žemės sklype gali būti statomas (įrengiamas, tiesiamas) ir (ar) eksploatuojamas tik tas konkretus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakyme nurodytas objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduotas savivaldybei patikėjimo teise (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023).

55. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perdavė Druskininkų savivaldybei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise – ūkinei komercinei veiklai vykdyti, be kita ko, ginčo žemės sklypą, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti). Šiame įsakyme konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise, nurodytas taip: Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023 nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualus aerodromo administracinės paskirties pastatas pagal naudojimo paskirtį priskirtinas Reglamento 7.2 punkte išskirtam administracinės paskirties pastatų pogrupiui, o aktualūs paslaugų paskirties pastatai pagal naudojimo paskirtį priskirtini Reglamento 7.4 punkte išskirtam paslaugų paskirties pastatų pogrupiui.

56. Minėta, atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione ginčo sklypą, nustatė pagrindines žemės sklypo nuomos sąlygas, pagal kurias, be kita ko: žemės sklypo nuomos terminas, atsižvelgiant į žemės sklype numatomų statyti pastatų ir įrengti objektų ekonomiškai pagristą naudojimo laiką, – 30 metų; I etapas – nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga (reikalavimai kortų pagrindams ir dangai pridedami) ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objektui eksploatuoti (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt.), ir ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą, taip pat ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuodamas į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 Eur; II etapas – nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2024 m. birželio 1 d. įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis; visos nuomininko atliktos investicijos, išskyrus į automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą pagal infrastruktūros plėtros į Savivaldybės viešąją infrastruktūrą sutartį, taps nuomininko nuosavybe.

57. Iš UAB „Studija Archispektras“ parengto dviejų uždarų teniso kortų ir aerodromo administracinio pastato su komercinėmis patalpomis projekto matyti, kad ginčo žemės sklype suprojektuota pastatyti – I etapu: 4 atvirus teniso kortus, automobilio stovėjimo aikšteles, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, pagalbinį ūkio pastatą, buitinių paslaugų pastatą, sporto paskirties pastatą, o II etapu: 1 535 kv. m aerodromo administracinį pastatą su priklausiniais (administracinės paskirties patalpomis, prekybos paskirties patalpomis, paslaugų paskirties patalpomis, maitinimo paskirties patalpas, pagalbines patalpas, technines patalpas) ir 1600 kv. m du uždarus teniso kortus su savo priklausiniais (persirengimo patalpos, dušai, san. mazgai, techninės patalpos, tribūnos). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo žemės sklype yra statomi ir Nekilnojamojo turto registre, kaip nebaigti statyti, įregistruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatas ir sporto paskirties pastatas. Šios nurodytos ir byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė ginčo žemės sklypą išnuomoti, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija ginčo žemės sklypą 2020 m. gegužės 25 d. atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“ išnuomojo ne konkrečiai tam, kam sklypas buvo skirtas, tai yra ne tik aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams, bet ir sporto paskirties pastatams statyti (statyti uždarus teniso kortus, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, sporto paskirties pastatą). Nuspręsta pastatus statyti kaip bendrą kompleksą, skirtą ne tik aerodromo, bet ir sporto veiklai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 26-313-(7.7), netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perduotą ginčo žemės sklypą, nes ginčo žemės sklypą išnuomojo ne tik Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti, todėl tokiu būdu buvo pažeisti VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 12.3 punkto reikalavimai.

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo skundžiama, atsakovės dėl teismo konstatuotų aplinkybių apeliacinių skundų neteikė, kas reiškia, jog atsakovės su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko ir šioje bylos dalyje ginčo nėra.

Dėl viešojo intereso gynimo

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą kad ieškovės nurodytas viešasis interesas šiuo atveju realiai nebuvo pažeistas, ieškiniu prašomas viešojo intereso gynimas nebėra toks aktualus ir svarbus, o jo prašomas gynimo būdas nėra prioritetinis, nes tenkinus ieškinio reikalavimus nukentėtų visuomenės teisėti interesai, todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti neturi pagrindo.

60. Pagal Konstitucijos teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuri išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-400/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011 ir kt.).

62. VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pat aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas. Atskirais atvejais gali būti svarbu ir teismai turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašo taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2023 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad kertinis, svarbiausias nagrinėjamo ginčo klausimas – ar ginčo valstybinės žemės sklypo patikėtinis tinkamai įgyvendina patikėjimo teisę į tą žemės sklypą. Teismas pabrėžė, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 punktas).

64. Nagrinėjame atveju byloje nustatyta, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė ginčo žemės sklypą išnuomoti, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija ginčo žemės sklypą 2020 m. gegužės 25 d. atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“ išnuomojo ne tik aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatui, bet ir sporto paskirties pastatams statyti. Šiuo metu ginčo žemės sklype yra pastatyti pagalbinio ūkio bei sporto paskirties pastatai ir inžineriniai tinklai bei statiniai, tarp kurių ir dvi atviros teniso kortų aikštelės. Byloje nėra duomenų, kad Druskininkų savivaldybė būtų atlikusi kokius nors veiksmus aerodromo administracinio pastato statybai, priešingai, prioritetas yra suteiktas privačiam subjektui ir jo vykdomai komercinei veiklai (teniso kortų nuomai).

65. Priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114- 403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomeninės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklype pastatytas sporto paskirties pastatas ir atviri teniso kortai yra visuomeninės paskirties, t. y. pastatas skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, tačiau teismas byloje nenustatė koks konkretus visuomenės interesas yra užtikrinamas. Teniso kortai yra valdomi privataus subjekto, kurio pagrindinis tikslas yra pelningas veikimas. Byloje nėra duomenų, jog ši paslauga (teniso kortų nuoma, teniso pamokos ar pan.) būtų teikiama neatlygintinai visiems Druskininkų miesto gyventojams/lankytojams, kas galėtų rodyti visuomenės poreikių tenkinimą, tačiau šiuo atveju yra priešingai – naudojimasis atsakovės VšĮ „Druskininkų teniso centras“ valdomais teniso kortais yra mokamas, kas patvirtina, jog pastatyti teniso kortai yra skirti finansinei naudai juridiniam asmeniui siekti. Taigi šiuo atveju valstybės turto valdymu nėra užtikrinamas visuomenės interesų tenkinimas.

66. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas viešojo intereso egzistavimą rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su XI pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pernelyg sureikšmino ir jomis pateisino netinkamą valstybės turto naudojimą. Suprantama situacija, jog Druskininkų savivaldybės administracija siekė surasti būdų įrengti naujus teniso kortus ar statyti naują teniso aikštyną tam, kad Druskininkuose galėtų įvykti pasaulio lietuvių sporto žaidynės, tačiau šios žaidynės nesudaro pagrindo keisti valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir tikslus, kadangi žemės sklypas atsakovei buvo skirtas aerodromo, o ne teniso kortų statybai. Viešasis interesas negali būti įgyvendinamas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės turto naudojimą. Ginčo žemės sklypas Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise perduotas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu ir konkrečiai reikmei, apibrėžiančiai sklypo naudojimo turinį. Minėtas įstatymas nenumato, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, savivaldybė gali pakeisti jai patikėjimo teise perduoto valdyti žemės sklypo reikmę, numatytą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakyme. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

67. Vienas iš Druskininkų savivaldybės bendrajame plane numatytų susisiekimo sistemos vystymo tikslų - atnaujinti Druskininkų aerodromą, užtikrinant jo panaudojimą rekreaciniais tikslais, numatant galimybę vykdyti tarptautinius skrydžius mažosios aviacijos priemonėmis - įgyvendinti, ginčo žemės sklype įrengiant tinkamą eksploatavimui aerodromą bei sukuriant infrastruktūrą, leidžiančią tenkinti ne tik skraidančiųjų per Druskininkų aerodromą turistų ir lankytojų, bet ir Druskininkų miesto gyventojų interesus bei poreikius. Šiuo atveju valstybė perleido žemės sklypą būtent šio tikslo vystymui – tai yra aerodromo statybai. Druskininkų miesto savivaldybė, leisdama statyti teniso kortus žemės sklype, kuris yra skirtas aerodromo veiklai, pažeidė visuomenės interesą turėti aerodromą ir su juo susijusius pastatus.

68. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-175-402/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01188-2018-3) pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje pareiškėja prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 1,2654 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir sprendimą motyvavo tuo, jog prašomas grąžinti žemės sklypas yra priskirtas Druskininkų aerodromui, jo aptarnavimui skirtiems pastatams ir apsaugos zonai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 1845- 525/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, susiklosčius situacijai, kai žemės sklypas yra skirtas aerodromo statybai, fiziniam asmeniui yra atsisakoma atkurti nuosavybės teises šiuo pagrindu ir Druskininkų savivaldybei nusprendus ginčo sklype statyti statinius, nesusijusius su aerodromo veikla, yra pažeidžiamas teisinio tikrumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principas.

69. Taigi, valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Šiuo atveju valstybės turtas atsakovei Druskininkų savivaldybės tarybai buvo perleistas su tikslu statyti aerodromo administracinį pastatą, todėl nustačius, kad atsakovė žemės sklypą naudoja ne konkrečiai tam, kam žemės sklypas buvo skirtas, yra pagrindas daryti išvadą, jog viešasis interesas šioje byloje egzistuoja (nutraukti įstatymams prieštaraujantį valstybės turto naudojimą), ir jis yra pažeistas. Susiklosčiusi situacija sudaro prielaidas ir kitiems asmenims tikėtis, kad valstybės turtas gali būti naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir valstybės turto naudojimo principus, taip sudarant išskirtines sąlygas atskiriems ūkio subjektams naudotis valstybės turtu.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino

70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad ieškovė nesilaikė rūpestingumo, aktyvumo bei operatyvumo standartų, terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo praleido nesant svarbių bei pateisinamų priežasčių. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

71. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimai – ginčijami administraciniai aktai bei žemės nuomos sutartis. Dėl ginčijamų administracinio pobūdžio reikalavimų aktualus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnis. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

72. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

73. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 273- 701/2023 nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje, nusprendžiant dėl termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo eigos pradžios nustatymo, teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nustatė viešojo intereso pažeidimą, tačiau atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Generalinės prokuratūros prokuroras 2021 m. spalio 27 d. nutarimu panaikino minėtą Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą ir, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį teisme, t. y. kad viešojo intereso pažeidimas, dėl kurio gynimo pareikštas ieškinys, nustatytas apygardos prokuratūros prokuroro, o ieškinys teisme pareikštas aukštesniojo prokuroro – Generalinės prokuratūros prokuroro.

74. Teismų praktikoje šiuo aspektu nurodyta, kad prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant duomenis apie viešojo intereso pažeidimą yra taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-686/2016, 42 punktas). Todėl nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: 1) pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; 2) ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; 3) kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; 4) ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai paskirtų veiksmų, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-840/2013).

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 273- 701/2023 96 punkte konstatuota, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo šioje byloje ieškovei prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir baigėsi 2021 m. rugsėjo 11 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad prokurorė, gindama galimai pažeistą viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo bei nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, teismui pateikė 2021 m. spalio 27 d., t. y. 45 dienomis praleidusi kreipimosi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo terminą. Ieškovė prašė šį praleistą terminą atnaujinti.

76. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, taip pat nustato šiuos taisyklės taikymo ribojimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tuo atveju, kai konstatuojamas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereiškia absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį – teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjekto veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 65 punktas).

77. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros sprendimo gavo 2021 m. rugsėjo 13 d. Gavusi skundą susipažino su Kauno apygardos prokuratūros surinkta medžiaga bei nusprendė, jog surinktų duomenų sprendimui dėl skundo bei kreipimosi į teismą priimti nepakanka, todėl rinko papildomą informaciją bei dokumentus iš įvairių institucijų, ir tik surinkusi visus reikalingus duomenis bei juos įvertinusi pareiškė ieškinį teisme. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 3VI-55 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gavo 2021 m. rugsėjo 13 d., t. y. jau praleidus terminą administraciniams aktams ginčyti, todėl yra svarbu įvertinti ieškovės Generalinės prokuratūros atliktus veiksmus po šio skundo gavimo iki kreipimosi į teismą dienos.

78. Bylos duomenys patvirtina, kad Generalinei prokuratūrai visa medžiaga, susijusi su skundo nagrinėjimu, iš Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pateikta 2021 m. rugsėjo 17 d. (skundas - 2021 m. rugsėjo 13 d.). Gavusi visą skundo nagrinėjimo medžiagą, ieškovė 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją prašydama pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, susijusius su 2020 m. gegužės 12 d. įvykusiu žemės sklypo nuomos aukcionu ir sklypo nuoma, bei į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama informuoti, kokių veiksmų ėmėsi Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama nutraukti teisės aktams prieštaraujantį valstybinės žemės sklypo valdymą ir naudojimą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu informavo ieškovę, kad yra pradėta žemės sklypo patikėjimo teise į valstybinės žemės sklypą pasibaigimo procedūra, o Druskininkų savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė ieškovei informaciją apie ginčo žemės sklypo nuomą ir vykusį aukcioną bei pridėjo Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ nuorašą, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. GĮ-158 „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ kopiją bei valstybinė žemės nuomos 2020 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. 26-313-(7.7) kopiją. Gavusi šiuos duomenis ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į valstybės įmonę Valstybės žemės fondą, prašydama pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, susijusius su 2020 m. gegužės 12 d. įvykusiu ginčo žemės sklypo nuomos aukcionu. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas 2021 m. spalio 4 d. pateikė ieškovei informaciją apie ginčo žemės sklypo aukcioną ir pridėjo Druskininkų savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 4 d. rašto Nr. S12-723, Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31, žemės sklypo plano, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų bei aukciono laimėtojo patvirtinto sutarties projekto, kopijas.

80. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Generalinės prokuratūros prokurorė pagrįstai rinko papildomus duomenis, reikalingus ieškiniui galimam viešojo intereso pažeidimui ginti parengti, tačiau duomenys iš institucijų rinkti nesavalaikiai bei nepakankamai atidžiai, gautų duomenų vertinimas užsitęsė neprotingą terminą, kas turėjo įtakos, jog gan ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl galimo viešojo intereso gynimo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Iš ieškovės atliktų veiksmų gavus skundą ir bylos medžiagą matyti, jog ieškovė nustatė, kad jai nepakanka surinktų duomenų sprendimui dėl skundo priimti, kas lėmė būtinybę rinkti papildomus dokumentus ir informaciją. Kadangi iš ieškovės sprendimo matyti, kad ji priėmė priešingą, nei buvo priimtas, sprendimą ir nutarė kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, kas lėmė, jog ji turėjo iš esmės atlikti papildomą tyrimą, įvertinti ir ištirti visus byloje esančius duomenis bei surinkti naujus. Pažymėtina, kad apygardos prokuroro priimtas sprendimas dėl viešojo intereso pažeidimo ginčo situacijoje nesaistė aukštesniojo prokuroro, kuris turi savarankiškai įsitikinti viešojo intereso pažeidimo buvimu arba nebuvimu, kas taip pat pagrindžia būtinybę ieškovei rinkti papildomą informaciją. Kaip pagrįstai byloje nurodo ieškovė, ieškinys teismui buvo parengtas per 5 dienas nuo paskutinių dokumentų gavimo, kas patvirtina, kad aukštesnysis prokuroras (ieškovė), nagrinėdamas skundą, papildomai aktyviai rinko medžiagą, ją analizavo ir priėmė sprendimą kreiptis į teismą be aiškių delsimo požymių.

81. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė, Generalinės prokuratūros prokurorė, terminą praleido dėl išskirtinių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių (R. K. skundas dėl apygardos prokuroro nutarimo gautas pasibaigus 30 dienų terminui kreiptis į teismą, apygardos prokuratūroje nebuvo surinkti visi ieškiniui pateikti reikalingi duomenys), o joms išnykus dėjo visas pastangas, jog ieškinys teismui būtų parengtas per protingą terminą. Laikotarpis - nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 12 d., per kurį buvo renkami dokumentai, teikiamos užklausos, negali būti pripažintas kaip nepateisinamai ilgas dokumentų surinkimui, priešingai - tai vertintina kaip aktyvus prokurorės veikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės pagrindžia, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą tokį terminą atnaujinti. Šiuo atveju ieškovės ginama vertybė – viešasis interesas yra svarbesnė, nei ieškovės praleistas terminas tokiam ieškiniui pateikti, ypač įvertinus tai, jog terminas praleistas nežymiai, termino praleidimą lėmė ne ieškovės neveikimas, o jos veiksmai, siekiant išsiaiškinti visas su ginčo žemės sklypu susijusias aplinkybes ir priimti sprendimą ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentu, kad nežymus termino praleidimas administraciniams aktams ginčyti negali užkirsti kelio valstybinės žemės nuomos sutarties ir patikėjimo teisės nuginčijimui, kurioms ginčyti terminas nėra praleistas.

82. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovės praleistas terminas ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo yra praleistas nežymiai, jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas tokį terminą atnaujinti.

Dėl procesinės bylos baigties

2) viešasis interesas šioje byloje egzistuoja ir jis yra pažeistas;

3) terminas ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo praleistas dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą tokį terminą atnaujinti.

84. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė įrodė savo ieškinio pagrįstumą, todėl jos ieškinys turi būti tenkinamas.

86. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

87. Kaip jau buvo minėta, kad Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 26-313-(7.7), netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perduotą ginčo žemės sklypą, nes ginčo žemės sklypą išnuomojo ne tik Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti, tokiu būdu buvo pažeisti VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 12.3 punkto reikalavimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba pažeidė imperatyvius įstatymų reikalavimus ir 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ yra panaikinamas kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

88. Taip pat ieškovė ieškiniu reiškia kitus reikalavimus: pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 26-313-(7.7), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)statytojui – VšĮ „Druskininkų teniso centras“ – statyti naują statinį pagal parengtą sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą; nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai; įpareigoti statytoją VšĮ „Druskininkų teniso centras“ savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ sudarymo.

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A- 127- 781/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021). Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip pagrindinį ir išvestinį yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį pagrindinio reikalavimo patenkinimas tampa išvestinio reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai).

90. Šiuo atveju išvestiniai ieškinio reikalavimai yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu, kadangi panaikinus Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, vėliau priimti procesiniai sprendimai – sudarytos sutartys, išduoti statybą leidžiantys dokumentai tampa negaliojantys. Kadangi byloje nustatyta, jog savivaldybė nenaudoja jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo pagal paskirtį, yra pagrindas nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai.

91. Ieškovė prašo įpareigoti statytoją VšĮ „Druskininkų teniso centras“ savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ sudarymo. Tiek pats įstatymo leidėjas pripažįsta (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024).

92. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir nusprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kad tik statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą, atsakovais dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, išdavę statybą leidžiantį dokumentą, bet ir subjektai, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Ši pareiga yra apibrėžta specialiu įstatymu ir ji nukreipta į tą patį neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslo pasiekimą – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, reikėtų neatmesti galimybės apsvarstyti klausimą dėl dalies naštos paskirstymo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 331- 1075/2020, 79-80 punktai). Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką pareiga nugriauti (pašalinti) šiuo metu pastatytus statinius ir atstatyti žemės sklypą į pradinę padėtį, kyla ne tik šiuos statinius pastačiusiam asmeniui (atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“), tačiau ir žemės sklypą atsakovei išnuomojusiai, leidimą statyboms išdavusiai institucijai Druskininkų savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė VšĮ „Druskininkų teniso centras“ ginčo statinius žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais, teisėjų kolegija sprendžia, jog abiejų atsakovių kaltė šiuo atveju yra tolygi ir egzistuoja pagrindas jas įpareigoti pašalinti žemės sklype pastatytus statinius ir atstatyti žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ sudarymo lygiomis dalimis.

93. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovės ieškinį tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį tenkinti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 26-313-(7.7), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos.

Panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)statytojui – VšĮ „Druskininkų teniso centras“ – statyti naują statinį pagal parengtą sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai.

Įpareigoti statytoją VšĮ „Druskininkų teniso centras“ savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ sudarymo“.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.