Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1040-994/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-22
Bylos Nr.: e2-1040-994/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01116-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: G. U.
Atsakovas: S. Š.
Trečiasis asmuo: V. Ž.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-1040-994/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01116-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 2.6.3; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 22 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei, Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovui G. U., jo atstovui (duomenys neskelbtini) A. V.,atsakovei S. Š.,trečiojo asmens V. Ž. atstovui (duomenys neskelbtini) A. V.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo ieškovo G. U. ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu (DOK – 113619), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės S. Š. 4 500 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad S. Š. (toliau – atsakovė), laikotarpiu nuo 2018-07-19 iki 2018-12-03 buvo (duomenys neskelbtini). Daugiau vadovaujančių darbuotojų įmonėje nebuvo, todėl ji vykdė ir vyr. buhalterės pareigas, disponavo įmonės banko sąskaitomis, tvarkė buhalteriją ir kasą. Atsakovė pagal 2018-09-04 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą pagal sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė iš A. V. 4500 Eur ir šių pinigų neįnešė į įmonės kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepanaudojo pinigus įmonės reikmėms. Dėl to atsakovė liko skoloje (duomenys neskelbtini) 4500 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) 2022-10-14 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 4500 Eur reikalavimo teisę į S. Š. naujajam kreditoriui V. Ž.. V. Ž. 2022-10-17 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 4500 Eur reikalavimo teisę į S. Š. naujajam kreditoriui G. U. (toliau – ieškovas). Bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad bendrovės vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis bendrovės vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi bendrovės vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). (duomenys neskelbtini) padarytos žalos (nuostolių) dydį 4.500 Eur sumai patvirtinta kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šių pinigų neteko, kadangi atsakovė nepateikė įmonei jokių dokumentų, kad pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, įnešti į įmonės kasą arba įmonės banko sąskaitą. (duomenys neskelbtini) negavusi jai priklausančių 4500 Eur iš atsakovės, 2022-10-14 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 4500 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, atsiradusią pagal 2018-09-04 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), naujajam kreditoriui V. Ž.. Šis 2022-10-17 perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią 4500 Eur reikalavimo teisę į atsakovę pardavė naujajam kreditoriui - ieškovui. Dėl to atsakovė privalo sumokėti ieškovui 4500 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

3. Trečiasis asmuo V. Ž. įtrauktas trečiuoju asmeniu teismo protokoline nutartimi atsiliepimo į ieškinį neteikė.

4. 2024-03-04 teismo posėdžio metu ieškovas G. U. paaiškino, kad jis konsultuoja įmones įvairiais ekonominiais klausimais, atrenka darbuotojus ir pan. Pats turi ekonominį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) taip pat vadovauja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paprašė rasti įmonei (duomenys neskelbtini), tad tokiu būdu ir jis po pokalbio su atsakove ir (duomenys neskelbtini). Buvo susitarta, kad atsakovė atliks buhalterės pareigas ir ieškovo vadovaujamose įmonėse (duomenys neskelbtini). Kai S. Š. 2018 metų pabaigoje išėjo iš darbo, ieškovas tapo (duomenys neskelbtini) ir buvo iki pat (duomenys neskelbtini) pabaigos. Jam (duomenys neskelbtini) buvo rastas į bylą pateiktas 2018-09-04 kasos pajamų orderis 4 500 Eur sumai, todėl jo iniciatyva buvo kreiptasi į policiją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piniginių lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu S. prisipažino, kad tikrai juos gavo, bet neįnešė į įmonės kasą. V. Ž. jis nepažįsta ir niekaip su juo nėra susijęs. Nepamena už kiek įsigijo reikalavimo teisę, bet keli šimtai eurų. Sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) nerado.. A. V. žino iš bankroto proceso. Jis išsipirko iš (duomenys neskelbtini) savo įmonės (duomenys neskelbtini) turtą, todėl ir perdavė 4 500 Eur sumą (duomenys neskelbtini) S. Š.. (duomenys neskelbtini) procese buvo svarstyta dėl kreipimosi CPK tvarka, išieškant skolą/žalą, bet nuspręsta skolą parduoti dėl operatyvumo, nes civilinės bylos nagrinėjimas gali ilgai trukti. Jis pažįsta visus bankroto administratorius, tad ne išimtis ir E. J., kuris tvarkė bankroto procesą (duomenys neskelbtini).

5. 2024-03-04 teismo posėdžio metu atsakovė S. Š. paaiškino, kad kai baigė buhalterinės apskaitos studijas (duomenys neskelbtini) netrukus buvo pakviesta į pokalbį su G. U. dėl darbo. Ją įdarbino per užimtumo tarnybą, kad gauti subsidijas. Prieš įdarbinant, ji peržiūrėjo G. U. kuruojamų įmonių buhalterinius duomenis. Nors ji buvo paskirta (duomenys neskelbtini, bet ji buvo tik fiktyvi, viską sprendė G. U. – darbuotojai, finansiniai srautai ir pan. Visų trijų įmonių (duomenys neskelbtini) darbuotojai sėdėjo vienose patalpose. Buvo vienas bendras trijų įmonių projektas, kai bankrutuojančių įmonių turtą įsigydavo (duomenys neskelbtini). Įmonėje kasos ir pačių kasos tvarkymo vidinių taisyklių nebuvo, tad gautą 4 500 Eur sumą už prekes, apie kurias nieko net nežinojo ir jų nematė, ji pagal susitarimą padėjo į G. U. kabineto sutartą stalčių. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami grynais. Išeinant jai iš darbo jokių pretenzijų dėl 4 500 Eur sumos nebuvo teikta. Paskui ji dalyvavo teisminiuose procesuose kaip liudytoja, FNTT vykdomuose ikiteisminiuose tyrimuose taip pat liudijo. V. Ž. nepažįsta. (duomenys neskelbtini) turėjo tik vieną butą ir vykdė įvairią veiklą kokios reikėjo G. U. vadovaujamoms įmonėms – supirkdavo turtą iš bankrutuojančių įmonių ir parduodavo, vykdė buhalterines paslaugas, tikrindavo bankrutuojančių įmonių dokumentus ir pan.

Šalies argumentai

6. Ieškovo atstovas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ieškovas įrodė, kad atsakovė gavo 4 500 Eur sumą, ką ir pati pripažino. Ieškovas nebuvo (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė jam nieko neturėjo perduoti. G. U. negalėjo inicijuoti civilinio proceso dėl žalos, o kreditoriai bankroto procese nusprendė skolą parduoti, kas yra galima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2018 m. liepos 19 dieną buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (ieškinio priedas). Kaip paaiškino atsakovė 2024-03-04 teismo posėdžio metu ji realiai atliko (duomenys neskelbtini)

8. pareigas, nes buvo baigusi (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini), nes už darbuotojų priėmimą, finansų valdymą buvo atsakingas G. U., kuris tuo metu (duomenys neskelbtini) ir kitoms dviems įmonėms – (duomenys neskelbtini) ir dirbo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), ofise kartu su ja. Ji niekada nematė (duomenys neskelbtini) akcininko, o visų trijų įmonių reikalus tvarkė G. U., kuris buvo ir (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu atsakovė tikrino bankrutuojančių įmonių finansinius dokumentus bei tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalteriją, vykdė kitus pavedimus. Ji į darbą buvo priimta taip pat G. U., bet ne (duomenys neskelbtini). Ieškovo paaiškinimais 2024-03-014 teismo posėdžio metu nustatyta, kad po S. Š. išėjimo iš (duomenys neskelbtini), jis tapo (duomenys neskelbtini) bei surado tarp finansinių įmonės dokumentų 2018-09-04 Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas), kurį dėl 4 500 Eur sumos gavimo pasirašė (duomenys neskelbtini) tuometinė (duomenys neskelbtini) S. Š.. Kadangi vykdant įmonės bankroto procedūrą ne teismine tvarka, anot ieškovo, buvo nuspręsta kreditorių interesus ginti ekonomiškai ir operatyviai, buvo nuspręsta nesikreipti į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos priteisimo, 2021-09-17 nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl galimų piniginių lėšų pasisavinimo (2021-09-17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą – atsiliepimo į ieškinį priedas), o parduoti reikalavimo teisę (2022-10-14 ir 2022-10-17 Reikalavimo teisių perleidimo sutartys – ieškinio priedai) į skolininkę S. Š., jai neperdavus įmonei 4 500 Eur sumos. (duomenys neskelbtini) 2022-10-14 sutartimi perleidus reikalavimo teisę į S. Š. V. Ž., o 2022-10-17 sutartimi V. Ž. tą patį reikalavimą perleidus G. U., pastarasis reiškia šį reikalavimą dėl skolos priteisimo 2022-10-17 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, pabaigus bankroto procesą ne teismine tvarka (Juridinių asmenų registro viešas išrašas).

9. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sutartis – cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 31 punktas).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 32 punktas).

12. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (pagal pareigas) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; kt.).

13. Tad cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma, reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu.

14. Kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) E. J., turėdamas pareigą ginti visų įmonės bankroto procese kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl galimai padarytos žalos iš buvusios (duomenys neskelbtini) priteisimo, turint 2018-09-04 Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), o nusprendė 2022-03-10 vykusiame (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkime parduoti nepriteistą, nepripažintą 4 500 Eur reikalavimo teisę į S. Š., remiantis turimu minėtu ir bylą pateiktu 2018-09-04 kasos pajamų orderiu (2023-12-20 DOK – 199821).

15. Sutiktina su ieškovo ieškinyje dėstoma teisine argumentacija, kad tarp vadovo ir įmonės susiklosto startiniai santykiai, kyla vadovui įstatyminės teisės ir pareigos, būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai ir pan. Įmonės vadovei kyla atsakomybė už neteisėtą veikimą įmonės naudai, įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau kasacinis teismas yra suformulavęs bendrą taisyklę, pagal kurią kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams, kaip interesų grupei, dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kaip matyti iš bylos duomenų tokio pobūdžio reikalavimo teisės ieškovas iš viso neturėjo ir šiuo ieškiniu reikalavimo kaip kreditorius atsakovei, kaip buvusiai vadovei, ir nereiškia.

16. Dar daugiau, kai įmonė tampa nemoki JANĮ prasme ir jai iškeliama nemokumo byla, bendrovės vadovams gali būti reiškiami reikalavimai ne tik CK 2.87 straipsnio pagrindu, bet ir savarankiškais pagrindais, įtvirtintais JANĮ, nustatančiais vadovo atsakomybę už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, bendrovės turto neperdavimą ir kt. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais abiem pagrindais (CK ir JANĮ), yra įmonės nemokumo administratorius. Antai vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinio buvusiam įmonės vadovui, šiam laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pagrįstumo, konstatavo, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. <...> bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami.

17. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

18. Šiuo konkrečiu atveju, bankroto procedūrą neteismine tvarka vykdęs bankroto administratorius, nesinaudojo subjektine teise kreiptis į teismą dėl žalos iš buvusios vadovės priteisimo, ginant kreditorių interesus. Bendrovės vadovo ir/ar jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

19. Byloje ieškovui neįrodžius, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini), įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, civilinio proceso tvarka įrodžius buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakomybės sąlygas ir jos neteisėtais veiksmais padarytą įmonei žalą, o teismui patvirtinus tokį bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus atstovaujančio subjekto reikalavimą buvusios vadovės atžvilgiu, teismas sprendžia, kad 2022-10-14 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini) neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę S. Š., kurią galėjo šia sutartimi perleisti trečiajam asmeniui V. Ž..

20. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikalavimo teisės į S. Š., o tik procesinę galimybę reikšti ieškinį buvusiai vadovei, įrodinėjant jos civilinės atsakomybės sąlygas, pardavė V. Ž. ne prievolinę subjektinę teisę, o „teisę į būsimą ieškinį“, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.102 straipsnio imperatyvias nuostatas.

21. Pripažinus 2022-10-14 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. niekine dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, niekine pripažintina ir iš jos sekusi 2022-10-17 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp V. Ž. ir ieškovo G. U., kurios pagrindu yra kildinamas reikalavimas atsakovei dėl skolos priteisimo šioje byloje. Kaip minėta, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 32 punktas).

22. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (pagal pareigas) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; kt.). Teismas parengiamųjų teismo posėdžių metu akcentavo, įtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu V. Ž., kad nagrinėdamas ginčą iš esmės vertins Reikalavimo teisių perleidimo sutartis teisėtumo aspektu. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti.

Dėl restitucijos taikymo sandorius pripažinus negaliojančiais

23. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pripažinus sandorį negaliojančiu paprastai taikoma restitucija. Tačiau teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ir taikydamas restituciją, įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), ir tai nevertintina kaip ieškinio ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

24. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atkreipęs dėmesį į reikalavimo teisių perleidimo sutarčių priedus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nepateikti su sutartimi, tačiau ieškovas jų į bylą nepateikė, teigiant, kad jų nerado. 2024-03-04 teismo posėdžio metu, paklausus apie sandorių kainą, paaiškino, kad reikalavimo pardavimo kaina nebuvo ženkli, t. y. keli šimtai, bet įvardinti konkrečiai jos ieškovas negalėjo.

25. Kadangi pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, užbaigus bankroto procedūrą, o naujasis kreditorius pagal antrąją reikalavimo teisių perleidimo sutartį G. U. jokių objektyvių duomenų dėl sumokėtos kainos už įgytą reikalavimo teisę į atsakovę nepateikė, teismas sprendžia, kad restitucijos taikymas netenka prasmės šiame kontekste, G. U. neįrodžius realiai patirtų išlaidų, įsigyjant reikalavimo teisę, o pradiniam kreditoriui nebeegzistuojant, jį išregistravus.

26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog reikalavimo teisė į S. Š., kaip buvusią (duomenys neskelbtini), negalėjo būti perleista nei trečiajam asmeniui V. Ž., nei ieškovui G. U., pradiniam kreditoriui tokios pagrįstos reikalavimo teisės į atsakovę S. Š. neturėjus. Konstatavęs niekinį reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pobūdį dėl šios sutarties dalyko neatitikties įmanomumo reikalavimui, teismas naikina niekinius du sandorius – 2022-10-14 ir 2022-10-17 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (CK 1.80 straipsnis) ir atmeta ieškovo ieškinį atsakovei kaip nepagrįstą dėl 4 500 Eur skolos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

29. Byloje yra susidariusių 87,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo G. U. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2022 m. spalio 14 dienos Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. dėl 4 500 Eur reikalavimo teisės perleidimo į S. Š..

Panaikinti 2022 m. spalio 17 dienos Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. Ž. ir G. U. dėl 4 500 Eur reikalavimo teisės perleidimo į S. Š..

Priteisti iš ieškovo G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 87,42 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė