- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- eAS-319-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00702-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, Kauno Žaliakalnio policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- N. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo N. A. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2023 m. kovo 24 d. gautas pareiškėjos V. F. (toliau – ir pareiškėja) skundas atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma panaikinti atsakovo 2022 m. spalio 21 d. raštą Nr. 20-S-15481 (toliau – ir Raštas).
Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, pareiškėjai 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo taip pat prašė teismo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. A. chuliganizmo prieš V. F., naikinant jos turtą, stebint jos gyvenimą, ribojant erdvę ir braunantis į jos patalpas bei teritoriją, atsakovams jo nedrausminant asmeniškai atlyginant jos patirtas turtines ir neturtines žalas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.
Teismas, iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nustatė, jog pareiškėja 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo pateikusi pranešimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtas procesinis sprendimas (nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtą procesinį sprendimą pareiškėjai apskundus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu pareiškėjos skundas buvo atmestas.
Pareiškėja 2022 m. spalio 13 d. pakartotinai pateikė pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Ginčijamu Raštu pareiškėja informuota, kad jos pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinį kreipimąsi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia panaikinti Raštą, kuriuo atsakyta į jos pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos; pareiškėja taip pat siekia pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti atsakovus atlyginti žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad su Raštu susipažino 2022 m. lapkričio 14 d., nors, kaip nurodė teismas, pareiškėja skundą teismui turėjo pateikti vėliausiai 2022 m. gruodžio 14 d. Kadangi pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 24 d., teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja tris mėnesius ir 10 dienų praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Todėl skundą dėl Rašto panaikinimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y., kai skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo teismui terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėja patikslintame skunde suformulavo naują reikalavimą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. A. chuliganizmo prieš V. F., naikinant jos turtą, stebint jos gyvenimą, ribojant erdvę ir braunantis į jos patalpas bei teritoriją, atsakovams, kaip įstatymo sergėtojams jo net nedrausminant, asmeniškai atlyginti jos patirtas turtines ir neturtines žalas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.
Taigi, teismas nurodė, kad administraciniam teismui ėmus vertinti pareiškėjos reikalavimo (pradėti ikiteisminį tyrimą) pagrįstumą, faktiškai būtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, nes turėtų būti aiškinamos BPK nuostatos, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Tokio pobūdžio skundai gali būti paduoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka aukštesniam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (ABTĮ 33 str. 3 d.).
Kadangi pareiškėjos reikalavimas (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) susijęs su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, pareiškėjos skundą dėl paminėto reikalavimo teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurią siejo su pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas, t. y. ne viešojo administravimo veiksmais. Teismas pažymėjo, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.272 straipsniai ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo teismas taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundą išnagrinėti iš esmės. Taip pat pareiškėja prašo priteisti iš A. G. padarytą žalą.
Pareiškėja prašo išaiškinti, kuriam teismui turi paduoti skundą dėl to, jog policija netiria jai skiriamų grasinimų. Prašo atnaujinti terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti, nes buvo išvykusi gydytis į užsienį.
Pareiškėja paaiškina, kad jeigu teismas vertintų reikalavimo (pradėti ikiteisminį tyrimą) pagrįstumą, faktiškai nebūtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos. Taip pat pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismas nenagrinėja žalos klausimo. Teigia, kad jeigu tokio pobūdžio skundai gali būti paduodami BPK nustatyta tvarka aukštesniajam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, tuomet teismas turi paduoti skundą pagal CK 300 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė pareiškėjo prašymu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8punktuose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.).
Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).
Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-609-492/2021).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su Raštu susipažino 2022 m. lapkričio 14 d., tačiau su skundu į teismą kreipėsi tik 2023 m. kovo 24 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančios aplinkybių, kurios galėjo jai sutrukdyti laiku kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, uždelsdama pateikti teismui skundą, pati pasirinko savo elgesio variantą, taigi turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jos valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja patikslintame skunde suformulavo reikalavimą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. A. chuliganizmo prieš V. F., naikinant jos turtą, stebint jos gyvenimą, ribojant erdvę ir braunantis į jos patalpas bei teritoriją, atsakovams, kaip įstatymo sergėtojams jo net nedrausminant, asmeniškai atlyginti jos patirtas turtines ir neturtines žalas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos reikalavimas (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) susijęs su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, pareiškėjos skundą dėl paminėto reikalavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintame skunde suformulavo reikalavimą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. A. chuliganizmo prieš V. F. Taigi, toks reikalavimas yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, reguliuojamais BPK normų. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, administracinio teismo patikra neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-815/2023).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų dėl Rašte nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju Rašte pareiškėjai klaidingai išaiškinta jo apskundimo tvarka (skųsti administraciniam teismui) nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-265-575/2022; kt.). Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjos skundo dalį nuo pat pradžių atsisakyta priimti. Nei ABTĮ, nei Civiliniame proceso kodekse nėra numatyta, kad teismas skundą (ieškinį) jo priėmimo stadijoje galėtų perduoti kitam teismui. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p., Civilinio proceso kodekso 34 str. 2 d. 4 p.).
Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.