- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- AS-293-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03692-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Generalinę prokuratūrą atsakyti į pareiškėjos klausimus: 1) kodėl valdžios pareigūnų melas teismui, kad S. M. nesumokėjo už privatizuojamą žemės sklypą pinigų, yra teisėti veiksmai; 2) kodėl valdžios pareigūnų sudarymas niekinės notaro nepatvirtintos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties yra teisėti veiksmai; 3) kodėl fiktyvus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į S. M. valstybei sumokėtus už žemės sklypo pirkimą 3 119 rublių yra teisėti veiksmai; 4) kodėl priteisimas mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu, už kurio pirkimą valstybei sumokėti pinigai ir kurį pareiškėja fiziškai paveldėjo, yra teisėti veiksmai, o ne sukčiavimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, dėl ko nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis expressis verbis (aiškiai) numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia (be kita ko) nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Teismas nurodė, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Generalinė prokuratūra 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. 17.2.-890 (toliau – ir Raštas) atsakė į pareiškėjos 2022 m. vasario 28 d. skundą dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo rašto, kuriuo atsisakoma atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja 2022 m. vasario 29 d. skunde, be kita ko, kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos, kaip reikalavimus, suformulavo ir 2023 m. kovo 16 d. skunde teismui. Generalinė prokuratūra, 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. 17.2.-890 išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. vasario 29 d. skundą, sutiko su ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo raštu priimta išvada dėl atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą. Teismas nustatė, kad skunde teismui išdėstyti prieštaravimai ir tuo pagrindu suformuluoti reikalavimai yra kildinami iš prokuratūros pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė neveikimu atliekant jų tiesiogines pareigas (atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir pan.). Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju ginčas keliamas ne iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių Generalinei prokuratūrai atliekant viešąjį administravimą, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, nes Generalinė prokuratūra Rašte įvertino, ar pareiškėjos skunde teismui keliami reikalavimai (klausimai) pagrįstai ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2023 m. vasario 23 raštu Nr. 17.2.-723 buvo pripažinti kaip nagrinėtini ikiteisminio tyrimo teisėjo.
Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant/atsisakant tirti nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Nors pareiškėja suformulavo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl kurių jau buvo atsakyta Generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. 17.2.-890, teismas nurodė, kad keliamas ginčas pagal esmę nėra administracinės prigimties, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir nurodė, kad pareiškėja savo pažeistas teises turėtų ginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėja R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos skundą priimti nagrinėti.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atkreipia dėmesį, kad Rašte nurodyta, jog jis skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą. Pareiškėja paaiškina, kad skundžia Raštą dėl to, jog Generalinė prokuratūra neteisėtai atsisako jai suteikti informaciją. Pareiškėja tvirtina, kad neprašo, jog teismas įpareigotų prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos nurodytų valdžios pareigūnų veiksmų, kuriuos ji laiko nusikalstamais. Pareiškėja pabrėžia, kad tik siekia gauti informaciją, kodėl prokuratūra laiko nurodytus veiksmus teisėtais, dėl kurių nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo. Pareiškėja nurodo, kad ginčas vyksta dėl to, jog viešojo administravimo subjektas – prokuratūra, privalo jai aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kaip to reikalauja ne tik BPK 168 straipsnis, bet ir kiti įstatymai, kodėl atsisakoma atlikti ikiteisminį tyrimą dėl jos nurodytų valstybės valdžios pareigūnų įvykdytų veiksmų, kuriuos ji laiko nusikaltimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčas keliamas ne iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių Generalinei prokuratūrai atliekant viešąjį administravimą, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, nes Generalinė prokuratūra Rašte įvertino, ar pareiškėjos skunde teismui keliami reikalavimai (klausimai) pagrįstai ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. 17.2.-723 buvo pripažinti kaip nagrinėtini ikiteisminio tyrimo teisėjo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).
Byloje nustatyta, kad Generalinė prokuratūra Raštu atsakė į pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. skundą dėl Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo rašto, kuriuo atsisakoma atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja 2023 m. vasario 28 d. skunde nesutiko su Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. 17.2-723. Šiuo raštu, vadovaujantis generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 44.4 punktu, pareiškėjos 2023 m. vasario 19 d. skundas buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi skundas pateiktas dėl prokuroro nutarimo, kuris pagal BPK 168 straipsnio 5 dalies nuostatas yra skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiame rašte pareiškėjai paaiškinta, kad pagal BPK 168 straipsnio 5 dalį prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl prokuratūra neturi teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos 2023 m. vasario 19 d. skundo. Pažymėtina, kad pareiškėjos 2023 m. vasario 19 d. skundas buvo pateiktas dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. sausio 5 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Generalinės prokuratūros Rašto turinį, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jos siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjos skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjos suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje. Pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėja siekia, reikšdama pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad Raštas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.