Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovui N. T. (N. T.), atsakovo atstovui advokatui Arūnui Merkiui, trečiajam asmeniui N. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui N. T. (N. T.) dėl tėvo atskyrimo nuo vaiko, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo N. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

16. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

17. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

18. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

19. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio A. T. (T.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas N. T. (N. T.) ir G. K. (dabar M.). 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko motinai buvo laikinai apribota motinos valdžia, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu N. T. (N. T.) bei priteistas išlaikymas. Iš 2021 m. lapkričio 3 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Tarnyba gavo N. T. prašymą dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), kuriame nurodoma, kad nepilnamečio A. T. (T.) motina G. M. vaiku nesirūpina visai ir yra nusišalinusi nuo jo auklėjimo ir ugdymo, neremia nei moraliai, nei materialiai, turi kitą šeimą. Vaiko tėvas nuo 2017 metų gyvena Vokietijoje ir nepilnametis yra likęs be tėvų globos. Prašyme nurodyta, kad nepilnametis gyvena senelių šeimoje. Minėtame pranešime taip pat nurodoma, kad buvo bendrauta su vaiko tėvu telefonu, kuris nurodė, kad jau daugelį metų gyvena ir dirba Vokietijoje. Anot tėvo, jo vaikas gyvena su savo senele N. T. ir jis tame nieko blogo nemato. Teigė, kad su sūnumi bendrauja, palaiko ryšį, teikia išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis turi daug darbo ir sunkiai dirba, todėl pats auginti ir tinkamai pasirūpinti savo vaiku negali, o artimiausiu metu grįžti į Lietuvą neplanuoja. Vaiko tėvas nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja, kad jo vaiką laikinai prižiūrėtų jo motina N. T.. 2021 m. lapkričio 3 d. surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (T.) laikinai apgyvendintas pas senelę N. T.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios rūpybos A. T. nustatymo“, vaikui nuo 2021 m. lapkričio 3 d. nustatyta laikinoji rūpyba; laikinąja rūpintoja paskirta jo senelė – N. T.; vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su rūpintoja. Iš 2021 m. lapkričio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vaikas Tarnybai nurodė, kad su seneliais gyventi jam patinka, senelių namuose jis jaučiasi mylimas ir reikalingas. Pažymėjo, kad senelių šeima yra vienintelė jo šeima. Teigė, kad seneliai tinkamai juo pasirūpina ir jis jaučiasi gerai senelių namuose. Nurodė, jog su tėvu labai dažnai bendrauja per „Skype“ programėlę; o motinos net nepažįsta, senelės namuose gyvena nuo pat gimimo. Vaiko tėvui išvykus į užsienį, berniukas toliau gyveno su seneliais. Vaiko senelė teigė, kad nori ir sutinka tapti vaiko globėja (rūpintoja). N. T. (N. T.) teismo posėdyje nurodė, kad ryšys su vaiku yra stiprus, tačiau neprieštarauja, kad vaikas gyventų su seneliais. Pateikta 2021 m. lapkričio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba, vertindama vaiko apsaugos poreikį, remiantis Aprašu, vaikui nustatė Apraše numatytus rizikos veiksnius: 30.6, 30.11, 31.1, nes biologinis vaiko tėvas gyvena užsienyje ir negali prižiūrėti vaiko, sutinka, kad vaiko globėja (rūpintoja) būtų jo motina, vaiko senelė. Senelė sutinka būti vaiko globėja (rūpintoja). Biologinė vaiko motina yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota motinos valdžia. Tarnybos vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2022 m. sausio 28 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 11 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 19 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. spalio 30 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nėra išnykusios, globėja (rūpintoja) tinkamai vykdo savo pareigas ir globa (rūpyba) atitinka geriausius vaiko interesus, siūloma kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.

21. Teismo posėdžio metu atsakovas pritarė pareikšto ieškinio pagrinde nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams, jų neginčijo, iš esmės juos pripažino. Nors posėdžio metu atsakovas išsakė nepasitenkinimą Tarnybos specialistais, tačiau reikalavimui dėl vaiko atskyrimui neprieštaravo. Trečiasis asmuo taip pat palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

22. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

23. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir atsakovo ieškinio pripažinimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo bei laikinos gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo (neprieštaravimą ieškinio pagrinde nurodytoms aplinkybėms ir ieškinio reikalavimams), teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu šioje dalyje surašo sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

24. Kaip minėta, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovo N. T. (N. T.) negyvenimas kartu su vaiku A. T. (T.) yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovo (vaiko tėvo) N. T. (N. T.) gyvenimo užsienyje (Vokietijoje), darbo ir stabilių ryšių šioje šalyje susiformavimo, Atsakovas neturi planų grįžti į Lietuvą. Tačiau atsakovas nuolat palaiko ryšį su vaiku (nuolat bendrauja nuotoliniu būdu, dažnai susiskambina), nėra nusišalinęs nuo tėvo pareigos vykdymo, nuolat domisi vaiku, nuolat bendrauja su vaiko seneliais (rūpintojais), teikia išlaikymą, pagal galimybes aplanko vaiką per atostogas, su vaiku palaiko emocinį ryšį, pats vaikas teigiamai atsiliepia apie savo tėvą. Šioms aplinkybėms byloje iš esmės pritarė tiek Tarnybos specialistai, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo. Tai patvirtina ir bylos medžiaga. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas nepilnametį vaiką A. T. (T.) atskirti nuo jo tėvo N. T. (N. T.).

25. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

26. Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

27. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl vaiko atskyrimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

28. Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti A. T. (T.) gyvenamąją vietą su senele N. T.. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. T. (T.) laikinaja rūpintoja paskirta N. T.. Rūpintoja atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje pateiktų Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų 2022 m. sausio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vaiko rūpyba vyksta sklandžiai, sudarytos tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos, užtikrintos sąlygos gauti sveikatos priežiūrą ir ugdymą, todėl, teismo vertinimu, ieškovo prašymas iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti A. T. (T.) gyvenamąją vietą su senele N. T., tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

30. Atsakovas nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių – žmonos sunkios ligos, jis šiuo metu nėra pajėgus teikti 180,00 Eur sūnaus išlaikymui. Paaiškino, jog Vokietijoje ne visos medicinos paslaugos yra nemokamos, todėl jis galėtų sūnaus išlaikymui teikti po 80,00 Eur kas mėnesį. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo prašymą dėl mažesnės išlaikymo sumos pritesimo, paaiškino, kad yra pajėgi savo jėgomis išlaikyti vaiką, padeda kitas sūnus, sutuoktinis. Sutiko, kad atsakovas sūnaus išlaikymui teiktų po 80,00 Eur. Paaiškino, kad jai žinomos aplinkybės, jog sūnaus žmona sunkiai serga, patvirtino, kad iki jos ligos, kai tiek sūnus, tiek jo žmona dirbo, atsiųsdavo vaiko išlaikymui net po 400,00 Eur – 500,00 Eur.

31. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas neturi pareigos išlaikyti sutuoktinės, tačiau turi išlaikyti nepilnametį vaiką. Tačiau ieškovo atstovė atsižvelgdama į atsakovo nurodytas aplinkybes bei trečiojo asmens paaiškinimus apie atsakovo žmonos sunkią ligą, teismo posėdyje prašė klausimą dėl išlaikymo dydžio spręsti teismo nuožiūra.

32. Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur. Atsakovas sutiko teikti po 80,00 Eur sūnaus išlaikymui, motyvuodamas savo sunkia turtine padėtimi. Trečiasis asmuo N. T. teismo posėdyje sutiko, kad vaikaičio išlaikymui būtų teikiamas 80 Eur dydžio išlaikymas. Šiuo atveju atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 608,75 Eur, todėl, atėmus vaikui mokamą universalią išmoką 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis yra apie 218,00 Eur). Tačiau atsižvelgdamas, kad ieškovas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo paliko spręsti teismo nuožiūra, teismas atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo galimybių teikti išlaikymą bei nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės.

34. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvo atskyrimo ir iš atsakovo priteisus išlaikymą, nustatytina, jog iš atsakovo priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdo nepilnamečio rūpintoja N. T..

35. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

36. Sprendimo dalys dėl vaiko atskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas iš dalies.

38. Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. ATP-C-2023-02026 atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 5 punktas).

39. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką A. T. (T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo N. T. (N. T.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. T. (N. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. T. (T.), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 26 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko A. T. (T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja rūpintoja N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Laikinąją rūpintoją N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti iš atsakovo priteistų lėšų vaiko išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko atskyrimo vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko nuolatinio rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.