- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-273-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02469-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- T. I., I. I.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. I. ir I. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovams T. I. ir I. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų T. I. ir I. I. (toliau – atsakovai) 80 000 Eur negrąžintą paskolą, 4 700 Eur sutartines palūkanas, 1 233,33 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. spalio 5 d., 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o nesant piniginių lėšų arba jų esant nepakankamai, trūkstamai pinigų sumai areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir / arba turtines teise, esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis 85 933,33 Eur sumai.
3. Ieškovas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina atsakovų ieškovo atžvilgiu galiojančią ir vykdytiną piniginę prievolę 80 000 Eur sumai. Ieškovo teigimu, atsakovas su ieškovu nebendrauja, piktybiškai vengia vykdyti prievolę, nors šios prievolės įvykdymas jau buvo atidėtas. Atsakovas, siekdamas išvengti prievolės ar atidėti jos vykdymą, kreipėsi į policiją pateikdamas pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, apkaltindamas ieškovą, kad šis tariamai suklastojo vekselius, kurie buvo pasirašyti kaip atsakovo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, kad ieškovas apgaulės būdu siekė užvaldyti atsakovo turtą, nors ieškovas tiesiog šalių sutartu būdu reikalavo grąžinti atsakovui suteiktą paskolą. Atsakovai nei šalių sutartais terminais, nei kitais terminais negrąžina paskolos, o dalį grąžintinos paskolos priverstinai išieškojo antstolis. Nurodė, kad įregistruotos sutartinės hipotekos, kuriomis užtikrintas atsakovo piniginių prievolių vykdymas tretiesiems asmenims, neginčijamai patvirtina, kad atsakovas yra įsiskolinęs ir kitiems kreditoriams. Atsakovas nėra finansiškai pajėgus įvykdyti piniginę prievolę ieškovui, todėl sąmoningai elgiasi nesąžiningai siekdamas išvengti jam tenkančios piniginės prievolės įvykdymo ar atidėti jos vykdymo terminą neapibrėžtam laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį turtą ir / arba turtines teises, esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis 85 933,33 Eur sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, disponuoti juo, įkeisti kitiems asmenims arba kitokį nuosavybės teisės pakeitimą; nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos, areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, naudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti; pavedė atsakovų turto areštą vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovų gali būti panaudota operacijoms atlikti.
5. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir reiškiamo reikalavimo turtinis pobūdis bei tai, kad atsakovai savo prievolę grąžinti gautą paskolos sumą turėjo vykdyti laiku, nustatytais terminais grąžindami dalį mokėtinų sumų, tačiau šios prievolės tinkamai, ieškovo teigimu nevykdo, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
6. Teismo nustatė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškovo pareikštų reikalavimų suma yra 85 933,33 Eur, kuri, teismo vertinimu šiuo atveju laikytina pakankamai didele, nes turtinio pobūdžio reikalavimas reiškiamas fiziniams asmenims, apie kurių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar jo faktinę vertę, banko sąskaitose esančias lėšas teismas išsamių duomenų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtos kelios vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo, kurios šiuo metu yra užbaigtos, tačiau tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra linkęs nevykdyti pareigos laikytis įstatymų ir vykdyti teismo sprendimus. Nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys apie sutartines hipotekas patvirtina, jog atsakovai turi ir daugiau kreditorių, atsakovas nebendrauja su ieškovu, vengia vykdyti savo prievoles, kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ieškovo neva padaryto nusikaltimo, šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad atsakovas gali būti linkęs nevykdyti savo įsipareigojimų ir imtis priemonių jų vykdymo išvengti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovai prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Aplinkybė, kad buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą nėra ir negali būti laikoma įrodymu, kad atsakovas siekia išvengti prievolės. Ieškovas veikia nesąžiningai, galimai suklastodamas 9 vnt. vekselių, kurių suma yra 25 000 Eur, ir pagal juos reikalaudamas sumokėti nemažą pinigų sumą.
1.2. Vykdomosios bylos buvo inicijuotos paties ieškovo. Ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl vekselio apmokėjimo, o kreipėsi tiesiogiai į notarą, o paskui į antstolį. Atsakovas, gavęs antstolio nurodymą, viską sumokėjo ieškovui.
1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nebendrauja su ieškovu. Priešingai, visus klausimus atsakovas siekė išspręsti taikiai. Aplinkybė, kad atsakovai turi ir daugiau kreditorių, nesuponuoja išvados, jog atsakovai neįvykdys ar vengs vykdyti prievoles.
1.4. Atsakovų turimo turto vertė yra apie 1 040 691,76 Eur, o kreditorinių įsiskolinimų bankams suma šią dieną yra apie 200 000 Eur. Atsakovo pajamos iki 2023 m. lapkričio 10 d. yra 76 368,76 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera, todėl net ir patenkinus ieškinį ir priteisus reikalaujamas sumas, atsakovai bus pajėgūs atsiskaityti su ieškovu.
1.5. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai imtųsi veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti. Atsakovai turto neslepia.
1.6. Atsakovų turto areštą už 85 933,33 Eur lėmė prezumpcija, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vien tik didelė ieškinio suma pagal teismų praktiką negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti atsakovų turto areštą.
1.7. Vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant turto areštą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovas paskolų sutarčių galiojimo metu elgėsi nesąžiningai, iš anksto savo veiksmais ar neveikimu siekė išvengti jam tenkančios piniginės prievolės vykdymo ar apsunkinti tokį vykdymą. Atsakovas prievolių pagal su ieškovu sudarytas paskolos sutartis įvykdymą turėjo užtikrinti paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Suėjus vekselių apmokėjimo terminui, atsakovas nevykdė ieškovo prašymų užtikrinti paskolos grąžinimą kitu patvirtintu vekseliu. Dėl to dalis ieškovo suteiktos paskolos tapo neužtikrinta vekseliu, kaip buvo susitarta paskolos sutartyse, ir ieškovas prarado galimybę pradėti priverstinį vykdymą dėl suteiktos paskolos grąžinimo.
2.2. Atsakovas buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu vykdydamas vykdančiojo direktoriaus darbo funkcijas ieškovo valdomoje UAB „Brosta“, neprisipažindavo dėl savo atliktų pravaikštų.
2.3. Atsakovo nesąžiningumą ir vengimą vykdyti prievolę patvirtina tai, jog atsakovas, motyvuodamas, jog neturi pakankamų finansinių resursų visos paskolos sumos grąžinimui, prašė paskolos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau net ir pratęsus paskolos mokėjimo terminą, atsakovas vis tiek nevykdė prievolės ir nemokėjo įmokų.
2.4. Atskirajame skunde nurodyta faktinė aplinkybė apie atsakovo sumokėtą paskolos dalį yra melaginga. Atsakovas vykdymo metu pilnai nesumokėjo/nepervedė į banko sąskaitą visos išieškomos sumos.
2.5. Atsakovas, būdamas skolingas 84 700 Eur, policijai pateikė pranešimą apie ieškovo tariamai suklastotus vekselius ir ieškovo siekimą apgaulės būdu užvaldyti 84 700 Eur pinigines lėšas. Ikiteisminio tyrimo metu atliekama rašysenos ekspertizė patvirtins, jog vekseliai buvo pasirašyti paties atsakovo.
2.6. Atsakovas, deklaruodamas neva esąs sąžiningas ir turįs pakankamai turto prievolių vykdymui, nevykdo prisiimtų prievolių ir toliau neatsiskaito su ieškovu ir negrąžina pagal paskolos sutartis negrąžintos paskolos. Atsakovas yra nesąžiningas, linkęs sistemiškai piktnaudžiauti situacija, teise, reikšdamas atskirąjį skundą, grindžiamą melagingais argumentais.
2.7. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina geros atsakovų turtinės padėties. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gautų lėšų kilmę, šaltinį bei įrodymų, kad tokio paties dydžio pajamos bus gaunamos ir ateityje.
2.8. Atsakovo pajamos yra nepakankamos iš karto visa apimtimi grąžinti paskolą, atsakovo nekilnojamas turtas, išskyrus tas kuris buvo areštuotas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra suvaržytas hipoteka ir iš jo priverstinis vykdymas faktiškai neįmanomas.
2.9. Atsakovai nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog atsakovų įsiskolinimas bankams sudaro apie 200 000 Eur. Atsakovų turto vertė nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą į hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, tik tuo atveju, jei hipotekos kreditorius prisijungtų prie išieškojimo. Nesant pažeidimo, hipotekos kreditoriai neturėtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo pradėti priverstinio paskolų išieškojimo veiksmų, išieškant iš įkeisto turto.
2.10. Atsakovai neįrodė, jog jų turtinė padėtis yra gera, taip pat neįrodė, jog nėra grėsmės būsimo, tikėtina, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, priešingai atsakovai melagingai nurodydami faktines aplinkybes bei melagingus argumentus, patvirtino savo nesąžiningumą ir nesąžiningą elgesį.
2.11. Atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nesukelia suvaržymų, kadangi atsakovai turtu gali naudotis. Atsakovų piniginės lėšos nėra areštuotos ir jomis atsakovai gali naudotis be apribojimų ar kitų suvaržymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: prokurorės L. B. leidimą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, duomenis apie sutartines hipotekas, atsakovo banko sąskaitos išrašus, duomenis apie nekilnojamojo turto preliminarias vertes.
11. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė elektroninio susirašinėjimo dėl vekselio pasirašymo notaro biure duomenis, pranešimus pateikiant vekselį apmokėjimui (registruotu paštu ir el. paštu), pranešimai apie neapmokėtus vekselius, patikslinti prašymai antstolių rūmams, pranešimai notarams, butų ir namo skelbimų kopijas.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad naujais įrodymais grindžiamos galimai teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, be to, atsakovų įrodymų pateikimo būtinumas atsakovams iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties motyvus, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti šalių pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų duomenys šalims yra žinomi. Šalių papildomi įrodymai priimtini ir vertintini su kitais bylos duomenimis tiek, kiek tai yra reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui teisingai išspręsti.
14. 2024 m. vasario 12 d. atsakovas pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-3649) dėl specialisto išvados iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri atsakovo nuomone patvirtina, jog vekseliai, kurių pagrindu ieškovas reikalauja skolos sumokėjimo iš atsakovų, nėra pasirašyti atsakovo, prijungimo. Atsakovo prašymas netenkinamas ir specialisto išvada prie bylos neprijungiama, kadangi minėtas įrodymas yra pateiktas po atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškinio dalyką ir pagrindą, padarė išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovai atskirajame skunde šios teismo išvados nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, plačiau nepasisako ir pripažįsta, kad preliminarų ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai.
19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, iš esmės pritarė ieškovo argumentams, kad atsakovai yra linkę nevykdyti pareigos laikytis įstatymų ir vykdyti teismo sprendimus. Tokią išvadą dėl atsakovų nesąžiningumo pirmosios instancijos teismas grindė šiomis aplinkybėmis: atsakovų kitų kreditorių be ieškovo turėjimu, atsakovų nebendravimu su ieškovu, atsakovų kreipimusi į policiją su pareiškimu dėl ieškovo neva padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas papildomu pagrindu spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui laikė didelę ieškinio sumą, išsamių duomenų apie atsakovų turimą turtą nebuvimą.
20. Apeliantai, teigdami, kad teismų praktikoje vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo nurodytą prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos, prie atskirojo skundo pridėjo rašytinius įrodymus (atsakovo banko sąskaitos išrašus, duomenis apie atsakovų nekilnojamojo turto sutartines hipotekas), siekdami įrodyti, kad jų turimo turto vertė yra pakankama ieškovo reikalavimams patenkinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad didelė ieškinio suma pagal teismų praktiką negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti atsakovų turto areštą.
22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu yra akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai), kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
23. Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl, nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-620-943/2019 ir kt.).
24. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
25. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad atsakovai su ieškovu nebendrauja ir vengia vykdyti prievolę ieškovui. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai ieškovo reikalavimus dėl paskolos ir palūkanų priteisimo laiko nepagrįstais, teigdami, kad ieškovui nėra skolingi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovų vengimo grąžinti paskolą ieškovui, nebendradarbiavimo, šalių atskirajame skunde ir atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl vekselių apmokėjimo/neapmokėjimo, dalies skolos sumokėjimo/nesumokėjimo yra bylos nagrinėjimo dalykas, bet jos nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai gali imtis neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, dėl kurių sumažėtų galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovų prievolių nevykdymas pagal paskolos sutartis, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimą, yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad atsakovas, galimai siekdamas išvengti prievolės ar atidėti jos vykdymą, inicijavo ikiteisminį tyrimą, apkaltindamas ieškovą vekselių suklastojimu. Kaip jau buvo minėta, aplinkybės dėl galimo vekselių suklastojimo, kuriomis grindžiami atsakovų atsikirtimai į ieškinį, yra bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės bus įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra pagrindas manyti, jog padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo paskirtis – išsiaiškinti, padaryta nusikalstama veika ar ne. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo pradėto ikiteisminio tyrimo pabaigą, jo metu gautas išvadas. Vien atsakovo kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nesudaro pagrindo vertinti atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
28. Iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovų nekilnojamojo turto sutartinės hipotekos sandoriai buvo sudaryti (2019 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. gegužės 29 d.) dar iki ieškovo kreipimosi į teismą (2023 m. spalio 6 d.) ir iki šalių paskolos sutarčių, iš kurių yra kildinami ieškovo reikalavimai, sudarymo (atitinkamai 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 29 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. birželio 10 d. ir 2022 m. spalio 21 d.). Dėl šios priežasties sutartinės hipotekos sandorių sudarymu negalėjo būti siekiama išvengti prievolių ieškovui vykdymo pagal sutartis, kurias šalys sudarė vėliau, todėl atsakovų veiksmai nustatant sutartinę hipoteką jų nekilnojamam turtui negali būti vertinami kaip nesąžiningi.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai galimai neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išsakomos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovų realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti atsakovų turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas.
30. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti objektyvią prielaidą dėl atsakovų nesąžiningo elgesio požymių buvimo, nepagrindus grėsmės ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovams taikyti turtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
31. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) dar nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto areštų aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.