Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-298-365/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-09
Bylos Nr.: 1A-298-365/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07700-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: M. R.
Nukentėjusysis: M. R.
Ieškovas: M. R.
Kaltinamasis: M. R.
Advokatai: Arūnas Abraitis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07700-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 2.4.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnatės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei R. N., nuteistojo M. R. (M. R.) gynėjui advokatui Arūnui Abraičiui, nukentėjusiajam M. R. ir jo atstovui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 kovo 14 d. nuosprendžio (patiklsinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi), kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. R. per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. 700 eurų (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-03-13 13:53 val. iki 2021-03-14 11:45 val., t. y. viena diena, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisėjimo nuspręsta palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš M. R. priteista 700 Eur turtinės žalos atlyginimo, 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos ieškovo M. R. naudai.

Priteista iš kaltinamojo M. R. ieškovo M. R. naudai 2273,07 eurų bylinėjimosi išlaid ų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. M. R. nuteistas už tai, kad jis 2021-03-13 apie 13 val. 45 min. Ukmergės g. 229, Vilniuje, viešoje vietoje – prie restorano „Mcdonalds“ maisto išdavimo langelio „Mcdrive“, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, nukentėjusiojo M. R. paragintas stoti į eilės galą, išlipęs iš automobilio tyčia abiejų rankų kumščiais vieną kartą sudavė M. R. į krūtinę bei stvėrė šį už striukės atlapų ir ją suplėšydamas, sugadino svetimą – M. R. priklausantį turtą – odinę striukę, tuo padarydamas nukentėjusiajam 700 eurų turtinę žalą, po to kumščiu vieną kartą sudavė M. R. į galvos sritį bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, laikydamas nukentėjusįjį už striukės, kartu su M. R. nukrito ant žemės, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus darė išvadą, kad kaltinamajam M. R. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai. Teismas sprendė, jog kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės, jog smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė, o priešingai, nukentėjusysis sudavė kaltinamajam smūgius, kad spardė jį keliais, kad smūgiavo galva pastarajam į galvą, nepasitvirtino. Pripažino neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, laukdamas eilėje prie greitojo maisto restorano, kitų žmonių akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam M. R., taip pat susigrūmė su juo, tempė už striukės ir ją suplėšė, sugadindamas svetimą turtą. Tokiu elgesiu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykis vyko viešoje vietoje – gatvėje, eilėje prie greitojo maisto restorano, jį stebėjo visi tuo metu laukiantys eilėje, taip pat parduotuvės darbuotojai, pašaliniai asmenys, kurį laiką žmonės negalėjo netgi privažiuoti nusipirkti maisto. Toks kaltinamojo elgesys – viešoje vietoje užpuolimas nukentėjusiojo ir su juo susigrūmimas, jo drabužio suplėšymas, buvo įžūlus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne kumščiais ir smurtu, keiksmais ir riksmais, o laikantis nustatytos tvarkos. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

2.1. Teismas, atsižvelgęs į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, kad M. R. teisiamas jau 2 kartą sprendė, kad bausmės tikslai M. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, su baudžiamojo poveikio priemone ir įpareigojimu.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog 700 eurų turtinę žalą sudaro nuostolis patirtas dėl striukės suplėšymo įvykio metu, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus, darė išvadą, jog žalos dydis įrodytas, todėl šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė ir neturinę žalą, todėl atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendė, kad šiuo atveju iš kaltinamojo reikalaujama priteisti 600 eurų suma nėra per didelė ir šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendė, kad pagrįstas ir tinkintinas yra M. R. reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 1300,00 eurų sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsitiesėjimo momento iki teismo nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo. Taip pat teismas tenkino ir reikalavimą priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nukentėjusysis samdė advokatą, kad jam suteiktų teisinę pagalbą proceso metu, todėl iš kaltinamojo priteisė 2273,07 eurų.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) prašo: 1) byloje atlikti dalinį įrodymų tyrimą, paskirti teismo medicininę ekspertizę siekiant iš medicininių dokumentų nustatyti M. R. sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicininę ekspertizę paskirti atlikti Valstybinės Teismo medicininės tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertams (Didlaukio g. 86E, LT - 08303 Vilnius); 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, ir nutraukti bylą šio kodekso 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais – nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Apelianto nuomone, teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad:

3.1.1. Šiuo atveju kaltinamajam buvo inkriminuotas įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams. Pasak apelianto, teismo padarytos išvados, jog nuteistasis <...> kitų žmonių akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam M. R. <...> negali būti laikomos teisingos, nes jos nėra paremtos įrodymais BPK 20 str. 4 d. prasme.

3.1.2. Apie tariamą nuteistojo smūgių sudavimą teigia tik nukentėjusiojo M. R. seserys, t. y. šeimos nariai, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Šiuos seserų parodymus teismas laikė, kaip įrodymą, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 284 str.

3.1.3. Tačiau neturėdami intereso bylos baigtimi kiti liudytojai M. R. seserų parodymų apie nuteistojo smūgių sudavimus nukentėjusiajam nepatvirtina:

Atsiliepimas

Eilėje prie maisto patarnavimo įstaigos laukusi liudytoja R. K. parodė (t. 2, b. I. 175-176). <...> Stovėjo mašinų eilėje. Į tarpą įvažiavo mašina be eilės. Iš kito automobilio išlipo moteris, kaip suprato, pasakė to automobilio vairuotojui, kai įvažiavo be eilės. Jis nesitraukė. Tada priėjo vyras. Automobilis vis tiek nesitraukė. Iš atvažiavusio automobilio išlipo žemesnio ūgio vyras juoda striuke, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, kažką sakė. Juoda striuke apsirengęs vyras norėjo pulti kitą vyrą, kuris buvo prie jo priėjęs, bet šis jį prirėmė prie žemės. <...> Atsimena tik prispaudimą. Smūgių neprisimena. Vyras odine striuke spaudė tą, kuris įvažiavo be eilės. Nematė, ar jis kalbėjo telefonu. Tik matė, kaip jį prispaudė prie žemės. Merginos kažką kalbėjo<...>.

Liudytojas R. S. (Nuosprendžio 9 1.) <...> jis išiminėjo kovo 13 d. vaizdo įrašą. Moteris šukavo, vyrai konfliktavo. Faktiškai nieko nematė. Moteris šaukė. Ką konkrečiai veikė vyrai, sunku prisiminti. Visi stovėjo, pavažiavę į aikštelę. Dėl fizinio kontakto sunku prisiminti, painiojasi, ką matė ir kas buvo vaizdo įraše <...>.

Liudytojas E. B. teismo posėdyje paaiškino (Nuosprendžio 9 l. ) <...> 2021 m. kovo mėn. dirbo Mc Donalde Ukmergės gatvėje direktoriaus pavaduotoju. Teko matyti konfliktą. Per kameras pamatė kamštį, vyko kažkoks aiškinimasis. Kai su vadovu išėjo į kiemą, jau ėjo kalba apie policijos kvietimą. Fizinio kontakto nematė, konfliktas vyko tik žodžiais. Ant žemės nieko nematė<...>.

Liudytoja M. S. teismo posėdyje paaiškino (Nuosprendžio 10 l.), kad buvo toks faktas, kad susistumdė du vyrai, kaip suprato, dėl vietos eilėje. Daugiau nieko negali pasakyti. Kažkas išlipo iš automobilio ir priėjo prie kito automobilio. Kas vyko toliau – nežiūrėjo. Spėja, kad buvo fiziniai veiksmai,kuo baigėsi, nežino. Neprisimena ar kas griuvo. Negali pasakyti iš kurio automobilio pirmiau išlipo žmonės. Prisimena du vyrus ir, kad rėkė moteris.

Liudytoja N. V. teismo posėdyje paaiškino (Nuosprendžio 10 1.) <...> Matė konfliktą. Pamatė, kad grūmėsi du vyrai. Ko jie grūmėsi, neužfiksavo, tik pamatė patį faktą. Iš vienos mašinos išlipo vienas vienas vyras ir dvi moterys. Nesuprato dėl ko vyko konfliktas. Keiksmažodžių, riksmų negirdėjo, kas pirmas išlipo nematė. Vyrai stumdėsi, smūgių nematė, ar kas griuvo, taip pat nematė. Kas buvo labiau agresyvus, nežino <...>.

Liudytojas Z. V. teismo posėdyje paaiškino (Nuosprendžio 10 l.), stovėjo eilėje, atvažiavo automobilis ir užlindo be eilės. Iš prieš juos stovėjusio automobilio išlipo moterys pakalbėti su tuo automobilio vairuotoju. Jie apsižodžiavo, iš automobilio išlipo vyras, pasistumdė, kiek prisimena, suplėšė striukę. Liudytojas išlipo iš savo automobilio, bet viskas baigėsi. Smūgių neprisimena, vyrai stumdėsi. Negali pasakyti, kas pirmas sudavė smūgį. Iš automobilio išlipo moterys, vyras apsistumdė. Gal, kai vyrai stumdėsi, plyšo striukė. Nežino, ką moterys sakė tam užlindusiam vairuotojui. Po to išlipo ir vyras. Sužalojimų nematė. Moterys išlipo, kalbėjo, tada išlipo vyras, o po to išlipo automobilio, kuris užlindo be eilės, vairuotojas. Keiksmažodžių, grasinimų negirdėjo <...>.

3.1.4. Pasisakydamas dėl teismo išvadų, jog įžūliu elgesiu pripažintina ir tyčinis svetimo turto gadinimas, žalojimas ir niokojimas, apeliantas pažymi, kad:

byloje yra patvirtintas tik vienas neginčytinas įrodymas, jog suplyšo nukentėjusiojo M. R. odinė striukė. Tačiau šį svetimo turto sugadinimą lėmė, ne nuteistojo įžūlus ir provokuojantis elgesys. Objektyviai surinkti duomenys patvirtina, jog ginčas viešoje vietoje kilo dėl nuteistojo neapdairumo ir nesilaikymo mobilaus aptarnavimo maitinimo įstaigoje taisyklių, t.y. privažiavimas į „gyvą eilę“ prie maitinimo įstaigos, pažeidžiant nustatytą tvarką. Aplinkybę, jog nuteistasis nesiruošė įžūliai elgtis viešoje vietoje: grasinti, piktybiškai tyčiotis, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ar nepaisyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių, patvirtina 2021-04-13 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įrašo apžiūros protokolas (toliau – ir Protokolas, t. 1, b. 1. 95-97), kuris laikytinas įrodymu ir patvirtina, kad agresyviai ir vartodama necenzūrinius žodžius viešoje vietoje keikėsi būtent nukentėjusiojo sesuo liudytoja S. A.. Nuteistojo neketinimą kaip nors įžūliai elgtis patvirtina ir nuteistojo parodymai užfiksuoti 2021-04-13 apžiūros protokole surašytame apžiūrėjus policijos nešiojamų vaizdo kamerų vaizdo įrašus (t. 1, b. 1. 90-93).

Ikiteisminiam tyrime ir teisme įvykių seka, jo aplinkybės buvo nustatytos remiantis išimtinai asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi parodymais, t.y. liudytojai, davę parodymus, yra tiek nukentėjusiojo, tiek įtariamojo artimieji. Vienintelė nešališka liudytoja R. K. patvirtino, kad kilo konfliktas dėl M. R. užlindimo prieš M. R. automobilį, matė, kad vyrai susikibo ir nugriuvo ant žemės, tačiau ar sudavė vienas kitam smūgius, dėl ko plyšo nukentėjusiojo striukė, ji sėdėdama savo automobilyje nematė.

Vertinant duomenis, kurie buvo užfiksuoti jau po įvykio vaizdo įrašuose, matyti, kad tiek M. R., tiek ir M. R. nurodė policijos pareigūnams, jog sudavė vienas kitam smūgius. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis į teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nurodė, kad jei jam būtų atlyginta žala už suplėšytą odinę striukę, jis pretenzijų neturėtų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar nukentėjusiojo M. R. striukę tyčia suplėšė įtariamasis, ar ši suplyšo vyrams mušantis.

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, kad konflikto metu prie MC Donalds restorano jis gindamasis stvėrė vyrui už striukės atlapų ir tuo tarpu susižalojo savo kairės rankos delną, kur jam prieš parą buvo ištrauktos siūlės. Po šio įvykio jam siūlės trūko, todėl vėl teko kreiptis į medikus, kad ranka būtų sutvarstyta, buvo nedarbingas kelias savaites ir negalėjo dirbti jokio fizinio darbo. Tyrėjai pateikė medicininių dokumentų kopijas 8 lapai. Prašė atsižvelgti į jo patirtus sužalojimus įvykio metu (t. 1, b. 1. 128). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, ir teismas atmetė nuteistojo prašymą paskirti teismo medicinos specialisto išvadą ir teismo medicininę ekspertizę tikslu nustatyti M. R. sveikatos sutrikdymo mastą atsiradusį įvykio metu. Šį prašymą M. R. teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo šioje dalyje atlikti įrodymų tyrimą.

Šalies argumentai

3.1.5. Apeliantas teigia, jog teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, jog <...> kaltinamasis iš esmės neginčijo tų faktinių aplinkybių, kurios yra nurodytos kaltinime. Pabrėžia, jog nuteistasis neginčijo aplinkybės, jog neteisingai įvažiavo prie maitinimo įstaigos, tačiau, kad išlipo iš automobilio ir „tyčia abiem rankomis vieną kartą stūmė M. R. į krūtinę“ nepripažino nei ikiteisminiame tyrime nei teismo posėdžio metu.

3.1.6. Nuteistasis M. R. apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus 3.1. punkte, pažymi, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, teismas neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė įstatymą, neteisingai M. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje. Todėl mano, jog įvertinus byloje (ne) surinktus įrodymus, M. R. turėtų būti išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos turinčios BK 284 straipsnio požymius.

3.2. Apeliantas skundą grindžia ir dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimų. Šioje dalyje apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

3.2.1. Teismas iš nuteistojo priteisė 600 Eur M. R. neturtinei žalai atlyginti byloje nesant surinkta patikimų įrodymų BPK 20 str. 3 d., 4 d. prasme, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam M. R.. Teismas, nukrypdamas nuo LAT formuojamos teismų praktikos, neteisingai konstatavo, jog <...> dėl to nuketėjusysis patyrė fizinį skausmą. <...>. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Akivaizdu, jog nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminiame tyrime nei teisme neparodė, jog apskritai, nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą išreikštą taip, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba nukentėjusysis kreipėsi pagalbos į medikus. Teismas deklaratyviai konstatavo tokie veiksmai sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą.<...>. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus: išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Teismo padaryta išvada, jog <...> kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo provokuojantis, jis tik priėjo pasiteirauti, kodėl kaltinamasis nepasitraukia iš eilės ir neatsistoją į ją ten, kur visi turi stotis į eilę <...>, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog provokuojančiai (keikėsi, demonstravo nepagarbų elgesį nuteistojo atžvilgiu), elgėsi ne nuteistasis, o nukentėjusiojo M. R. sesuo liudytoja S. A.. Akivaizdu, jog teismas priteisdamas iš M. R. nukentėjusiajam M. R. 600 EUR neturtinę žalą nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Neįvertino visų objektyvių ir subjektyvių aplinkybių ir tai tiesiogiai įtakojo teismo priimtą ydingą apkaltinamąjį nuosprendį.

3.2.2. Teismas iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 700 Eur turtinei žalai atlyginti. Pasak apelianto, byloje nėra pateikti įrodymai (fiskaliniai daikto įsigijimo dokumentai), patvirtinantys, kada nukentėjusysis įgijo ginčo striukę, tai svarbu sprendžiant nusidėvėjimo laipsnį, tai pat patvirtinantys striukės įsigijimo kainą. Nukentėjusysis pateikė ikiteisminiam tyrimui vyrišką juodos spalvos striukę, tačiau nepateikė įrodymų apie jos įsigijimo laiką ir vertę. Striukė buvo apžiūrėta surašant 2021-03-22 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriška striukė yra juodos spalvos, tamsiai žalios spalvos pamušalu. Viduje etiketė su užrašu E. Z.. Po dešine kišene išplėštas gabalas medžiagos, viršutinėje rankovės dalyje virš siūlės plėštinis pažeidimas (t. 1, b. 1. 98-103).

3.2.3. Teismas dėstomojoje nuosprendžio dalyje konstatavo <...> ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tenkintinas yra M. R. reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 17 688,01 sumos<...>. Nuteistasis nurodo nesuprantantis, kuo remiantis teismas skaičiuoja 5 procentų procesinių palūkanų nuo mistiškai priteistos 17 688,01 sumos. Jeigu ši suma yra apsirikimo klaida, tai teismas ją privalėjo ištaisyti.

3.3. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismai, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendi neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistąjį pripažino kaltu pagal veiką, kurios jis nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas, baudžiamoji byla nutraukta, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. R. atstovas advokatas R. K. (toliau – ir nukentėjusiojo atstovas) pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo prašo 1) netenkinti M. R. prašymo dėl dalinio įrodymų tyrimo atlikimo; 2) nuteistojo M. R. apeliacinio skundo netenkinti ir 2023-03-14 nuosprendį b palikti nepakeistą; 3) M. R. naudai priteisti iš M. R. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Nukentėjusiojo atstovas nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu, mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4.1. Atsiliepime dėl veikos kvalifikavimo nurodoma, jog:

4.1.1. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas tokį elgesį bandė pateisinti neapdairumu ir sąžiningu suklydimu, tačiau nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl, gavęs pastabą, nepasitraukė į eilės galą, o toliau eskalavo konfliktą.

4.1.2. Apeliantas neginčijo faktinės aplinkybės, jog, išgirdęs nukentėjusiojo bei jo seserų raginimus pasitraukti į eilės galą, metė mobilų telefoną ant sėdynės ir staigiai išlipo iš automobilio. Kodėl reikėjo tokiu būdu išlipinėti iš automobilio, kodėl nebuvo galima bendrauti atidarius automobilio durelių langą, bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas įtikinamai paaiškinti taip pat negalėjo. 2021-10-06 akistatos su nukentėjusiuoju metu apeliantas pripažino, kad konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius ir, kad jis pirmas pastūmė nukentėjusįjį.

4.1.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra surinkta patikimų įrodymų apie tai, kad apeliantas būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Pažymima, kad tiek S. A., tiek P. R. parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Jų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Jokių prieštaravimų ar neatitikimų minėtų asmenų parodymuose nenurodo ir apeliantas. Todėl vien tik giminystės ryšio su proceso šalimi buvimas, nėra kliūtis remtis tokių liudytojų parodymais.

4.1.4. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad vertinant duomenis, kurie buvo užfiksuoti jau po įvykio vaizdo įrašuose, matyti, kad tiek M. R., tiek M. R. nurodė policijos pareigūnams, jog sudavė vienas kitam smūgius. Tai yra, apeliantas savo skunde pats pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, nors tuo pačiu teigia, kad byloje tokių įrodymų nėra.

Šalies argumentai

4.1.5. Apeliantas prieštarauja pats sau teigdamas, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino fakto, jog tyčia abiem rankomis pastūmė nukentėjusįjį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-14 apeliantas nurodė, kad „abiem rankom pastūmiau vyrą nuo savęs, stumdamas delnais į krūtinį“. 2021-10-06 akistatos sus nukentėjusiuoju metu apeliantas pažymėjo, kad „savo delnais nustūmiau jį nuo savęs. Jis prarado pusiausvyrą, bet nenukrito. <...> aš neneigiu, kad pirmas stūmiau“. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad užfiksuotos aplinkybės yra teisingos, ir jis nieko pildyti nenori (t.1, b.l. 118). Analogiškus parodymus apeliantas davė ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

4.1.6. Nukentėjusiojo atstovas pastebi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti nėra būtini smurtinio pobūdžio veiksmai, todėl net jei būtų pripažinti pagrįstais apelianto teiginiai, kad jis nesudavė smūgių nukentėjusiajam, apelianto veiksmai (įlindimas į eilę, agresyvus išlipimas iš automobilio, necenzūrinių žodžių naudojimas, nukentėjusiojo tyčinis pastūmimas, striukės suplėšimas) kvalifikuotini kaip visuomenės rimtį trikdantis įžūlus elgesys.

Atsiliepimas

4.1.7. Atsiliepime atkeipiamas dėmesys, kad liudytoja R. K. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad būtent apeliantas buvo nusiteikęs labai agresyviai ir puolė ant nukentėjusiojo, kas paneigia apelianto iškeltą versiją apie gynybą nuo nukentėjusiojo veiksmų. Tai, kad apelianto veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina net kelių liudytojų, t.y. E. B., R. S., N. V., Z. V., R. K. parodymai. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto veiksmus, o skundo teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą tėra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.2. Atsiliepime dėl turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusiojo striukės sugadinimai yra užfiksuoti 2021-03-22 apžiūros protokole, kuriame pažymėta, kad po dešine kišene yra išplėšas medžiagos gabalas, o rankovės viršutinėje dalyje virš siūlės plyšinis pažeidimas. Iš minėto protokolo priedų (striukės nuotraukų) akivaizdžiai matyti, kad sugadinimai yra itin ženklūs ir daikto naudoti pagal tiesioginę paskirtį nebegalima. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiojo striukės įsigijimo kainą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė striukės etiketės originalą, kurioje nurodyta kaina — 850 Eur. Kaip buvo nurodyta civiliniame ieškinyje, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas drabužis buvo įsigytas vos prieš kelis mėnesius iki sugadinimo 2021-03-13, nebuvo nudėvėtas, civilinis ieškovas patirtą turtinę žalą vertino 700 Eur. Pastebima, kad baudžiamajame procese galioja rungimosi principas. Apeliantas, nesutikdamas su striukės įvertinimu, turėjo galimybę teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

4.3. Atsiliepime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nei BPK, nei teismų praktika nenumato reikalavimo neturtinės žalos faktą įrodinėti vien tik psichologų/psichiatrų išvadomis. Pažymima, kad kaip buvo nustatyta nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, 2021-03-13 civilinis ieškovas ketino praleisti šeštadienio popietę pietaudamas su šeimos nariais, tačiau šie planai buvo nutraukti įžūliais ir ciniškais apelianto veiksmais. Pastarasis, rodydamas visišką nepagarbą aplinkiniams, įvažiavo į įvažiavo į eilėje prie „McDonalds“ restorano laukiančių automobilių eilės vidurį ir vietoje to, kad būtų pro atidarytą automobilio langą atsiprašęs aplinkinių asmenų ir pasitraukęs į eilės galą (kaip būtų buvę sąžiningo suklydimo atveju), agresyviai ir staigiai šoko iš automobilio, civilinio ieškovo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmasis abiem rankom pastūmė civilinį ieškovą, o vėliau dar ir sudavė smūgį ranka į veidą. Po užpuolimo civilinis ieškovas patyrė emocinį sukrėtimą, nes buvo užpultas viešoje vietoje, daugelio žmonių akivaizdoje, t.y. vietoje, kur turėtų jaustis visiškai saugus. Civilinis ieškovas, stebint kitiems asmenims, buvo pažemintas išvadinant jį necenzūriniais žodžiais, pagriaunant ant žemės bei suplėšant jo striukę. Vietoje malonaus šeštadienio popietės praleidimo, civiliniam ieškovui teko vykti į policijos komisariatą, duoti parodymus, rašyti pareiškimą ir kt. Akivaizdu, kad minėtas įvykis smarkiai pakeitė civilinio ieškovo gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas, padidėjo nerimas ir dirglumas, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas – įprastinės vietos (pvz. viešo maitinimo įstaigos), kurios anksčiau saugios, šiuo metu kelia nemalonias asociacijas su 2021-03-13 įvykiu ir nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Visa tai sąlygojo psichologinį diskomfortą. Kaip nukentėjusysis pažymėjo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl 2021-03-13 įvykio, ikiteisminio tyrimo, vykstančio teisminio proceso labai nerimavo ir vyresnio amžiaus civilinio ieškovo tėvai. Manoma, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis (600 Eur) yra protingas ir atitinkantis priteisiamą analogiškose bylose. Dėl šių priežasčių, mažinti priteistą neturtinę žalą (o tuo labiau – apskritai atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo) nėra jokio pagrindo.

4.4. Dėl prašymo atlikti dalinį įrodymų tyrimą, atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas apelianto atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą klausimas (BK 284 str.). Faktinė aplinkybė, ar apeliantas patyrė kokius nors sužalojimus ar ne, niekaip negali įtakoti pastarojo baudžiamosios atsakomybės klausimo ir nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Apeliantas, manydamas, kad jam buvo padaryta žala, turi teisę inicijuoti atskirą baudžiamąjį/civilinį procesą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas A. Abraitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas R. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš skundo turinio seka, kad nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 straispnį, teigia, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė inkriminuotą nusikaltimą. Virtinama, jog teismo padarytos išvados, kad nuteistasis kitų žmonių akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam M. R. negali būti laikomos teisingos, nes jos nėra paremtos įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Anot apelianto, liudytojų S. A. bei P. R. parodymais šių aplinkybių patvirtinti negalima, kadangi pastarosios yra nukentėjusiojo seserys ir yra suinteresuotos bylos baigtimi. Tvirtinama, jog byloje yra patvirtintas tik vienas neginčytinas įrodymas, jog suplyšo nukentėjusiojo M. R. odinė striukė, tačiau šį svetimo turto sugadinimą lėmė, ne nuteistojo įžūlus ir provokuojantis elgesys, o jo (M. R.) neapdairumas ir sąžiningas suklydimas. Tap pat apeliaciniu skundu nesutinkama su nukentėjusiajam priteista turtine ir neturtine žala.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, įvertinusi byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad M. R. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Darytina išvada, kad nuteistojo kaltė įrodyta visiškai, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų nepadarė.

8. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

9. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą arba neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Formuojamoje teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

10. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).

Žemesnės instancijos teismas

11. Ginčo dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje kilo konfliktas dėl to, kad kaltinamasis M. R. automobiliu įvažiavo į eilėje prie prie restorano „Mcdonalds“ maisto išdavimo langelio „Mcdrive“ eilės vidurį (t.y. be eilės), nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog nukentėjusiojo M. R. paragintas stoti į eilės galą, M. R. išlipo iš automobilio, abiem rankomis vieną kartą stūmė M. R. į krūtinę, po ko jiedu susikibo, kartu nukrito ant žemės, o šio incidento metu suplyšo nukentėjusiojo M. R. odinė striukė.

12. Tačiau nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu, kaltės nepripažino ir teigė, kad įvažiavus į eilę prie jo automobilio priėjo trise – dvi moterys ir vyras, kurie rėkė. Kaltinamasis M. R. pasakė pasitraukti, nukentėjusysis neatsitraukė, buvo labai arti kaltinamojo, todėl stūmė jį abiem rankomis, ne kumščiais. Kai nukentėjusysis atstatė pusiausvyrą, jis ėjo link M. R. su kumščiais, norėjo trenkti, bet nepataikė, norėjo trenkti kita ranka, čiupo už atlapų, laikė, negalėjo pasiekti. Laikymas truko neilgai. Tada vyras palenkė kaltinamąjį, keliu pataikė vieną smūgį į krūtinę, skaudėjo, antro smūgio nepavyko suduoti, nes kaltinamasis pagavo koją. Abu griuvo. Kaltinamasis griuvo ant kairio šono, gulėjo tarp mašinos ir bortelio. M. gulėjo aukščiau, pradėjo jį smaugti. Jo ranka buvo prie kaltinamojo kaklo. Gal tai nebuvo smaugimas, o spaudimas, tačiau apeliantui skaudėjo. Smaugė kaire ranka. M. R. gulėjo ant viršaus. Abu bandė stotis. Jis laikė suspaustą kaklą. Sąmonės nebuvo praradęs, galėjo kvėpuoti. Pajuto smūgį į galvą iš galo. Mano, kad trenkė kaktą į galvos šoną virš dešinės ausies. Labai skaudėjo. Greitai paleido. Kol M. R. laikė, liudytoja bandė trenkti kaltinamajam, broliui sakė „užmušk jį“ ir necenzūrinius žodžius. Pati bandė spirti, bet nepataikė. Tuomet M. R. paleido kaltinamąjį. Kilo diskusijos, moterys rėkė. Iš esmės tokios versijos nuteistasis laikosi ir pateiktame apeliaciniame skunde.

13. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina kaip gynybinę, kuri paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, kuriais apžiūrėti vaizdo įrašai bei užfiksuotas skambutis bendrajam pagalbos centrui, kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurie visumoje patvirtina nuteistojo kaltę.

14. Analizuojant nukentėjusiojo M. R. parodymus matyti, kad nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios kategoriškai teigė, kad stovint eilėje prie McDonaldo, prieš juos be eilės užlindo VW Passat automobilis, vairuotojas kalbėjo telefonu. Sesuo, kuri vairavo automobilį, pyptelėjo, bet jis nereagavo. Ji išlipo ir nuėjo paklausti, ar vairuotojas negalėtų patraukti mašinos. Vairuotojas parodė gestą, kurį nukentėjęs suprato kaip „dink iš čia“. Tada M. R. išlipo, priėjo prie minėto automobilio ir pabeldė į jo langą. Vairuotojas numetė telefoną ant sėdynės ir išlipo, buvo agresyvus, jiems pasakė: „stojite, kak bydlo“. Nuketėjęs jam pasakė, kad yra eilės galas. Žmonės pradėjo šaukti iš eilės galo. Automobilio vairuotojas priartėjo prie nukentėjusiojo maždaug metro atstumu, toliau ėjo link jo, kumščiais trenkė į krūtinę. Nuo smūgio prarado pusiausvyrą, o kai atsigavo, gavo antrą smūgį į veidą. Pajuto, kad plyšo striukė, nukrito akiniai, abu nugriuvo. Nukentėjęs apkabino kaltinamąjį, ramino, stojosi pirmas. Girdėjo, kad sesuo kvietė policiją. Pamatė, kad kaltinamasis apsiramino, nebuvo tokio aršumo. Kai paleido, pasakė, kad jis nuketėjusįjį palaidos. Tai suprato, kaip grasinimą.

15. Iš 2021-03-13 pareiškimo apie padarytą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. R. jame nurodė analogiškas aplinkybes, jog 2021-03-13 13:30 val. jis su seserimis S. A. ir P. R. atvažiavo į greito maisto kavinę McDonalds, laukė eilėje, kuri skirta važiuoti automobiliu. Iš kavinės aikštelės atvažiavo automobilis VW, kuris įvažiavo priešais jų automobilį be eilės. Sesuo, kuri vairavo automobilį, papypsėjo garsiniu signalu, tikėdamasi, kad automobilis atsistos į eilę, tačiau jis nekreipė dėmesio. Sesuo P. nuėjo link vairuotojo, kad su juo pasikalbėtų. Vyras nekreipė į ją dėmesio. Tada prie vairuotojo nuėjo pareiškėjas, pastukseno į automobilio langą. Vyras numetė telefoną, kurį laikė rankose ir agresyviai iššoko iš automobilio ir pradėjo rėkti, klausdamas, kodėl jie ten stovi prie automobilio. Pareiškėjas bandė vyrą sudrausminti, kad jų neįžeidinėtų. Jis toliau juos įžeidinėjo, dviem kumščiais trenkė pareiškėjui per krūtinę, jis prarado pusiausvirą, vyras trenkė jam į dešinį skruostą ir įsikabino į striukę, ją suplėšė. Po smūgio pareiškėjo akiniai nukrito ant žemės. Po visų šitų jo veiksmų, pareiškėjas pajuto fizinį skausmą, pradėjo gintis, jie pradėjo grumtis. Pareiškėjas stengėsi jį laikyti, kad vyras nurimtų ir nepultų jo. Sesuo S. paskambino į policiją. Kai pajautė, kad vyras tapo ramesnis jo nebelaikė, ir jį paleido, tada išgirdo jį sakant „Aš tave palaidosiu“. Suplėšius striukę padaryta 1000 eurų žala, medikų pagalba nereikalinga, tačiau jaučia skausmą skruoste, petyje ir kaklo srityje (t. 1, b. l. 1-10). Apžiūros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiūrėta vyriška striukė juodos spalvos, tamsiai žalios spalvos pamušalu. Viduje etiketė su užrašu „E. Z.“. Po dešine kišene išplėštas gabalas medžiagos, viršutinėje rankovės dalyje virš siūlės plyšinis pažeidimas (T.1, b. l. 100-104).

16. Apklaustos kaip liudytojos P. R. ir S. A. (nukentėjusiojo seserys) parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip nukentėjusysis, t. y. kad kaltinamasis užlindo eilėje prie McDonaldo. P. R. privažiavo, signalu bandė atkreipti dėmesį, kad vairuotojas netinkamai pasielgė, tačiau jis ignoravo juos. Tada P. R. priėjo prie automobilio, pabeldė į langą, nes norėjo pasikalbėti su vairuotoju, vairuotojas kalbėjo telefonui ir gestu parodė pasitraukti. Tuomet priėjo M. R., beldė į langą. Vairuotojas numetė telefoną ir staigiai atidaręs duris išlipo, necenzūriniais žodžiais priekaištavo jiems, po ko prie automobilio priėjo ir S. A.. Kaltinamasis tuo metu kumščiais smogė M. R. į krūtinę, dėl to jis vos nenugriuvo. Kitu smūgiu trenkė į veidą, kabinosi, stvėrė už striukės, ją suplėšė. Matėsi, kad M. R. nebijojo eiti į kontaktą. Nuo smūgio nukrito nukentėjusiojo akiniai, S. A. juos pakėlė. Po to M. R. ir M. R. susikibo, nukentėjusysis laikė kaltinamąjį, kad šis nurimtų, pastarasis muistėsi, mosikavo rankomis, jie abu buvo nukritę. M. R. iš tikrųjų laikė kaltinamąjį už kaklo, tačiau ne smaugė, o laikė, kad jis nebūtų agresyvus, ir nusiramintų.

17. Nuteistasis tvirtina, jog jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės nustatytos remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo ir jo pusės liudytojų (seserų P. R. ir S. A.) parodymais. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš kiekvieno įrodymų šaltinio gautą informaciją įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o savo išvadas pagrindė ne atskirais įrodymais, bet jų visumos vertinimu. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teisiamojo posėdžio protokolų, nagrinėjant bylą teisme buvo atidžiai tiriami, tikrinami ir vertinami nukentėjusiojo bei liudytojų P. R. ir S. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Todėl teisėjų kolegija įvertinus nustatytas aplinkybes, kad tiek nukentėjusiojo M. R., tiek liudytojų P. R., S. A. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jie sutampa tarpusavyje, konstatuoja, jog šių proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra vieni reikšmingiausių formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutiniame įrodymų vertinimo procese konstatuojant M. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos padrymo.

18. Be to, nesivadovauti liudytojų P. R. ir S. A. parodymais pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo ir dėl to, jog šių liudytojų parodymai neprieštaravo ne tik nukentėjusiojo parodymams, bet ir nešališkos liudytojos R. K. parodymams, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad būtent apeliantas buvo nusiteikęs agresyviai ir puolė ant nukentėjusiojo, kas paneigia apelianto iškeltą versiją apie gynybą nuo nukentėjusiojo veiksmų. Ji patvirtino, kad kaltinamasis (nuteistasis) iš automobilio išlipo agresyvus, norėjo pulti kitą vyrą, buvo prie jo priėjęs, tačiau šis jį prirėmė prie žemės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. K. taip pat nurodė, kad iš vyro elgesio (t.y. M. R.) buvo matyti, kad pastarasis nusiteikęs labai agresyviai, nes jis mosikavo rankomis, buvo arti priėjęs prie merginos, jai net pasirodė, kad šis trenks merginai. Tada ji (R. K.), išlipusi iš automobilio, priėjo prie kitoje mašinoje sėdėjusio vyro ir paprašė padėti tai merginai. Vyras, kurio prašė išlipo iš savo automobilio, pamatęs, kad iš tamsios spalvos automobilio išlipo vaikinas, vėl atsisėdo į savo automobilį. Tada ji irgi grįžo į savo automobilį. Tuo metu iš tamsios spalvos (nukentėjusiųjų) automobilio jau buvo išlipusi ir kita, stambesnio kūno sudėjimo mergina ir vaikinas, apsirengęs odine striuke, su akinukais. Ir jie visi trise aiškino VW vairuotojui, kad eilė yra kitoje pusėje ir, kad pastarasis atsistotų į bendrą eilę. Tvirtino, jog būtent M. R. puolė vyrą su akinukais, t. y. nukentėjusįjį, tačiau šis apsikabino kaltinamąjį lyg tai už kaklo, lyg tai už liemens, ir laikė, bet vyras su mėlyna striuke bandė ištrūkti, jie tarpusavyje grūmėsi (T. 1, b.l. 71). Pažymėtina, kad tiek S. A., tiek P. R. parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Jų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Jokių prieštaravimų ar neatitikimų minėtų asmenų parodymuose nenurodo ir apeliantas. Todėl vien tik giminystės ryšio su proceso šalimi (šiuo atveju – nukentėjusiuoju) buvimas, nebuvo kliūtimi pirmosios instancijos teismui remtis tokių liudytojų parodymais.

19. Nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra surinkta daug tiesioginių apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-976/2019). Kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai M. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be jau aptartų nukentėjusijo bei liudytojų parodymų, apelianto kaltę patvirtina ir stenografuotas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame girdisi, kad liudytoja S. A. kviečia policijos pareigūnus į įvykio vietą Ukmergės g. 229, Vilniuje, ir nurodo, jog nori iškviesti policiją prie McDonalds restorano Ukmergės g., nes primušė jos brolį. Paaiškina, kad stovėjo eilėje, įvažiavo jisai, sesuo priėjo prie jo, išlipo iš mašinos ir puolė ant brolio. Įvyko muštynės, prašo policijos, greitoji nereikalinga. Pirmasis skambutis fiksuotas 13:41 val. Antrasis skambutis fiksuotas 13:48 val. moteris S. A. pasitikslina, ar ji iškvietė policiją, ar viskas gerai (t. 1, b. l. 86-87). Nukentėjusiojo bei liudytojų P. R. ir S. A. parodymus, kad nuteistasis buvo nusiteikęs labai agresyviai ir puolė nukentėjusįjį patvirtina ir 2021-04-13 apžiūros protokolas, surašytas apžiūrėjus policijos nešiojamų vaizdo kamerų vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti vienos iš nukentėjusiojo sesers paaiškinimai, kad nuteistasis mušė nukentėjusįsjį „ ne už ką“ ir stūmė brolį, kuris gynė seserį, kad nukentėjusysis „neįžeidė, nieko nepasakė“ nuteistajam, (kurie detaliai aprašyti skundžiamame nuosprendyje, ir kurių apeliacinės instancijos teismas visų nebekartoja).

20. Sprendžiant dėl nukentėjusiojo bei liudytojų P. R. ir S. A. parodymų patikimumo ir objektyvumo, šiems tvirtinant, kad nuteistasis būdamas agresyvus pirmas kumščiais smogė M. R. į krūtinę, o kitu smūgiu trenkė į veidą, ir atmetant apelianto argumentus, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad jis (M. R.) būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, atkreiptinas dėmesys, jog ir pats apeliantas savo skunde, vertindamas vaizdo įrašus, nurodo, kad tiek M. R. (apeliantas), tiek M. R. (nukentėjusysis) nurodė policijos pareigūnams, jog sudavė vienas kitam smūgius. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-14 apeliantas taip pat nurodė, kad „abiem rankom pastūmiau vyrą nuo savęs, stumdamas delnais į krūtinę“. 2021-10-06 akistatos su nukentėjusiuoju metu apeliantas taip pat nurodė, kad „savo delnais nustūmiau jį nuo savęs. Jis prarado pusiausvyrą, bet nenukrito. <...> aš neneigiu, kad pirmas stūmiau“. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad užfiksuotos aplinkybės yra teisingos, ir jis nieko pildyti nenori (t.1, b.l. 118). Analogiškus parodymus apeliantas davė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams nuteistojo parodymai rodo, jog M. R. proceso eigoje savo aiškinamas aplinkybes derina prie byloje paaiškėjusių aplinkybių ir teisme apklaustų liudytojų parodymų, dėl ko nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, nes jie paneigti byloje surinkta įrodomąja medžiaga.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto akcentuojama aplinkybė, kad liudytojai R. S., E. B., M. S., N. V., Z. V. tiesiogiai nematė smūgių sudavimo fakto, negali paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad smūgiai buvo suduoti ir nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojų P. R. ir S. A. parodymų patikimumo. Priešingai, šių liudytojų parodymai nepatvirtino nuteistojo keliamos versijos, kad nukentėjusysis sudavė kaltinamajam (nuteistajam) smūgius, kad spardė jį keliais, kad smūgiavo galva pastarajam į galvą, o jų parodymų visuma liudija, jog vis tik apelianto veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. „McDonalds“ darbuotojas E. B. nurodė, kad buvo sustojusi restorano veikla, liudytojai R. S. ir N. V. nurodė, kad matytas konfliktas jiems sukėlė neigiamas emocijas. Pastaroji liudytoja papildomai pažymėjo, kad kažkiek sunerimusi buvo net jos dukra, kuriai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Liudytojas Z. V. nurodė, kad išlipo iš automobilio norėdamas išskirti apeliantą ir nukentėjusįjį, o liudytoja R. K. pagalbos nutraukiant konfliktą prašė asmenų šalia stovinčiuose automobiliuose.

22. Taigi tiek nukentėjusiojo bei liudytojų, tiek ir iš dalies paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis iki nuteistojo tyčinio fizinės jėgos panaudojimo būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Būtent kaltinamasis (nuteistasis) viešoje vietoje, laukdamas eilėje prie greitojo maisto restorano, kitų žmonių akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam M. R., taip pat susigrūmė su juo, tempė už striukės ir ją suplėšė, sugadindamas svetimą turtą. Nuteistasis M. R. veikė neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu ir tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nustatyta, kad įvykis vyko viešoje vietoje – gatvėje, eilėje prie greitojo maisto restorano, jį stebėjo visi tuo metu laukiantys eilėje, taip pat parduotuvės darbuotojai, pašaliniai asmenys, kurį laiką žmonės negalėjo privažiuoti nusipirkti maisto. Toks nuteistojo elgesys – viešoje vietoje užpuolimas nukentėjusiojo ir su juo susigrūmimas, jo drabužio suplėšymas, buvo įžūlus, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios, kaip teisingai pažymėjo teismas, reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne kumščiais ir smurtu, keiksmais ir riksmais, o laikantis nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia būtinosios ginties situacijos, atsižvelgdamas į nustatytas bei jau aptartas aplinkybes, ir konstatuoja, kad šiuo atveju joks pavojingas kėsinimasis neegzistavo, nes, kaip nustatyta, fizinę jėgą pradėjo naudoti būtent nuteistasis, puolimo tikslais, kai jam jokio tiesioginio pavojaus nebuvo. Akivaizdu, jog tokie nuteistojo veiksmai buvo nulemti pykčio dėl šiam padarytos pastabos, o ne būtinybės gintis, kaip tvirtinama skunde, nuo per arti priėjusio nukentėjusiojo. Todėl šioje susiklosčiusioje situacijoje, nuteistajma vienareikšmiškai ir nekilo teisė į būtinąjį gintį.

23. Apelianto deklaruojamos aplinkybės taip pat ir dėl jam padarytų sužalojimų nagrinėjamo įvykio metu ir iš to sekantis prašymas paskirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant iš medicininių dokumentų nustatyti jo (M. R.) sveikatos sutrikdymo mastą netenkinamas. Pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos, esant kaltinamųjų ar jų gynėjo prašymui, visais atvejais skirti ekspertizę. Ekspertizė skiriama tik teismui nustačius, kad ji būtina, siekiant nustatyti veikos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju išreikštas prašymas ir argumentai dėl nuteistojo sužalojimo nagrinėjamo įvykio metu neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes šioje byloje vertinami būtent nuteistojo veiksmai. Šiuo aspektu pasisakytina ir tai, jog nuteistasis buvo iniciavęs tyrimą, kuris yra nutrauktas, ir nėra duomenų, jog jis būtų atnaujintas. Todėl plačiau dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina.

24. Įvertinus virš aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavo rašytinius įrodymus, sugretino šiuos duomenis tarpusavyje ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

25. Apeliantas argumentų dėl bausmės nepateikia, tačiau teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir M. R. paskirtos bausmės aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai, todėl paskirdamas jam bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, M. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą.

Dėl civilinio ieškinio

26. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistu 700 Eur turtinės žalos dydžiu už sugadintą nukentėjusiojo striukę ir teigiama, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad striukę suplėšė apeliantas bei neįrodyta, jog striukė būtų nebetinkama dėvėjimui.

27. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo tenka nukentėjusiajam. Jis privalo pateikti įrodymus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-07 apeliantas pažymėjo, kad „aš gindamasis stvėriau jam už striukės atlapų ir tuo tarpu susižalojau kairės rankos delną“ (T.1 t. 118, 128, t. 2 92). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad užfiksuotos aplinkybės yra teisingos (t.1, b.l. 118). Nuteistojo panaudotas žodis „stvėriau“, leidžia daryti išvadą, jog už striukės buvo paimta staigiai, stipriai, turinti tikslą neleisti ištrūkti, o dėl to sekęs rankos sužalojimas rodo, jog suėmimas buvo itin stiprus, nulėmęs striukės suplėšimą. Nukentėjusiojo striukės sugadinimai yra užfiksuoti 2021-03-22 apžiūros protokole, kuriame pažymėta, kad po dešine kišene yra išplėšas medžiagos gabalas, o rankovės viršutinėje dalyje virš siūlės plyšinis pažeidimas. Iš protokolo priedų (striukės nuotraukų, T.1, b.l. 4-6) akivaizdžiai matyti, kad sugadinimai yra itin ženklūs ir daikto naudoti pagal tiesioginę paskirtį nebegalima. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė striukės etiketės originalą, kurioje nurodyta kaina – 850 Eur (T.2, b.l. 19-20). Tai, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgęs į nukentėjusiojo pateiktus įrodymus, kad striukės vertė buvo 850 Eur, kad minėtas drabužis buvo įsigytas prieš kelis mėnesius iki sugadinimo 2021-03-13 ir nebuvo nudėvėtas, kad nukentėjusysis prašė priteisti 700 eurų, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, darė išvadą, jog žalos dydis įrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiajam padarytą turtinės žalos dydį laikyti nepagrįstu nėra objektyvaus pagrindo.

28. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo priteista iš M. R. nukentėjusiojo R. K. naudai 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Tvirtinama, jog byloje, anot apelianto, nėra surinkta jokių įrodymų, jog nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis ketino praleisti laiką su šeimos nariais (liudytojomis P. R. ir S. A.), tačiau, kaip pasitvirtino kaltinimas, įžūliais apelianto veiksmais, rodant nepagarbą aplinkiniams, agresyviai ir staigiai iššokus iš automobilio ir nukentėjusiojo atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius, pirmam abiem rankom pastūmus nukentėjusįjį, o vėliau dar ir sudavus smūgį ranka į veidą, jo planuotas laisvalaikis ir poilsis su šeimos nariais buvo nutrauktas. Tokios faktinės aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad dėl kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė neturinę žalą, nes tokiais nuteistojo veiksmais nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė emocinį sukrėtimą. Stebint kitiems asmenims, jis buvo pažemintas išvadinant nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, pargriaunant ant žemės bei suplėšant jo striukę, o tokios aplinkybės akivaizdu sąlygojo ir psichologinį diskomfortą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios dydis dėl fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020), daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 600 Eur suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti yra adekvati padarytai veikai. Gynybos argumentai, susiję su kreipimusi pagalbos į medikus, norint konstatuoti fizinis ir dvasinius išgyvenimus vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, kurie nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo, neigiamų emocijų ir išgyvenimo.

30. Apelianto prašymas patikslinti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl palūkanų skaičiavimo nuo priteistos sumos, šiuo atveju nėra aktualus, nes šis klausimas išpręstas patiklsinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi (T. b.l. 62-64).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Nukentėjusiojo M. R. atstovas advokatas R. K. pateikė prašymą civilinio ieškovo M. R. naudai priteisti iš nuteistojo M. R. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Iš teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų apie išlaidų faktą bei dydį, t.y. PVM sąskaitos-faktūros ir patvirtinimo apie lėšų įskaitymą, matyti, jog bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su apeliaciniu skundu, atsiliepimo parengimą ir atstovavmą 2023-05-16 posėdyje sudaro – 704,395 Eur. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turėti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų visapusiškai ginami ir užtikrinami. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-7-628/2020).

32. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą, kuris netenkinamas. Byla nėra sudėtinga, nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bylos apimtis nėra didelė – ją sudaro nepilni trys tomai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis buvo atstovaujamas to paties advokato, todėl jam nereikėjo iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, o nukentėjusiojo atstovavimas apeliacinės instancijos teisme nereikalavo ypatingo pasiruošimo. Byloje pateiktas atsiliepimas nėra didelės apimties, byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta per vieną posėdį, kurio bendra trukmė nesudarė nei valandos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, advokato turėtas papildomas darbo sąnaudas, bylos rezultatą (apeliacinis skundas atmestas), protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam priteisiant 300 Eur išlaidų, patirtų advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. R. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R. naudai 300 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys