Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-59-952/2015 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant valstybinei institucijai, teikiančiai išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė M. J. į parengiamuosius ir teismo posėdžius neatvyko, prašymų teismui neteikė, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu V. S. bei ar pagrįstai priteisė iš atsakovės M. J. išlaikymą sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 38 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus LR CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. LR CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (LR CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į vaiko gebančio pareikšti savo nuomonę norus, ir kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama priimant sprendimą jo pareikštam norui. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, įvertinti visumą įrodymų. Apeliacinio teismo vertinimu, konkrečiu atveju atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko norus, poreikius, susiklosčiusias faktines aplinkybes.

16. Bylos duomenimis šalims nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L.. LITEKO duomenimis 2013-02-12 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu tenkintas ieškovės M. J. ieškinys ir nuginčyta G. J. tėvystė L. J. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Iš teismo sprendimo matyti, kad M. J. ir G. J. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką ir esant įregistruotai santuokai gimus L. jis buvo įregistruotas J. pavarde, tėvas nurodytas J. M. J. nurodė, kad tikrasis vaiko tėvas yra V. S., tačiau ji nežino jo asmens duomenų, nežino jo buvimo vietos. Iš gimimo liudijimo 2013-11-14 įrašo Nr. 310 matyti, kad L. S. tėvu įregistruotas V. S.. Nuo 2003-03-18 V. S. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). 2014-10-08 VĮ Panevėžio profesinio rengimo centro pažymoje nurodoma apie V. S. studijų programą ir jų baigimą 2017-06-30. 2014-11-06 duomenimis M. J. nuo 2010-11-25 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2014-12-19 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad M. J. nuolat nuo 2011 m. išvykdavo į užsienį, o nuo 2013-10-13 gyvena Jungtinėje karalystėje nuolat. Nuo 2010-10-21 iki 2013-03-18 M. J. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos bei negebėjimo tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi L. S. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Išbraukta iš apskaitos, nes išvyko gyventi į užsienį. 2013-10-21 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iki M. J. grįžimo į Lietuvą vaikui L. S. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta E. V. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). 2014-09-18 atsižvelgiant į V. S. prašymą laikinoji globa panaikinta. 2014-10-23 šeimos aplankymo akte Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad V. S. gyvena su tėvais, jo seseriai J. S. priklausančiame name. Namas yra su visais patogumais, šiuolaikiškai įrengtas, namuose jauku, tvarkinga. L. S. turi atskirą kambarį, jame yra visi būtini daiktai, vaiko žaislai. Apsilankymo metu V. S. nurodė, kad dar tebesimoko (duomenys neskelbtini), jam sūnų išlaikyti padeda jo tėvai. L. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, bendrauja su senele, M. J. mama E. V.. Akte nurodoma, kad vaikui yra sudarytos tinkamos būtinos vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi sąlygos. Bylos duomenimis, M. J. su sūnumi L. 2014-11-10 be tėvo sutikimo išvyko į Didžiąją Britaniją dėl ko V. S. kreipėsi į policiją, dėl jo kreipimosi buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2015-02-02 nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo V. S. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė nepilnamečio L. S., laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu - vaiko tėvu V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės M. J., laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., mokant periodinėmis išmokomis po 38,00 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Paskyrė ieškovą V. S., nepilnamečio vaikui L. S. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis. Aukščiausiasis Teisingumo teismas 2015-06-08 sprendimu nustatyta tvarka ir terminais įpareigojo M. J. gražinti sūnų L. tėvui V. S., pristatyti jį 2015-06-16 12 val. į policijos nuovadą iš kur jį pasiims tėvas. Bylos duomenimis V. S. grįžo į Lietuvą su sūnumi.

17. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Įvertinęs tai kad sūnus gyvena su tėvu, vaikas yra prie jo prisirišęs, vaikui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ką patvirtino Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikti duomenys 2014 m. spalio 23 d. Šeimos aplankymo akte Nr. VAA-267. Teismas įvertino tai, kad M. J. nuo 2011 m. nuolat išvykdavo laikinam darbui į užsienio valstybes, kad nuo 2013-10-13 ji nuolat gyvena užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje. Teismas nurodė, kad tiksli jos gyvenamoji vieta nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovei, prašė jos nurodyti jos gyvenamąją vietą, tačiau atsakovė duomenų neteikė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2010-10-21 iki 2013-03-18 M. J. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos bei negebėjimo tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi L. S. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir buvo išbraukta dėl jos išvykimo į užsienio valstybę. Atsižvelgė į tai, kad L. S. nuo 2013-10-13 iki 2014-09-18 buvo globojamas atsakovės motinos E. V..

18. Apeliantė nurodė, kad tuomet kai su J. santykius nutraukė, sūnui L. buvo apie vieneri metai. Ji epizodiškai apie pusę metų gyveno su ieškovu V. S., kuris niekur nedirbo, girtavo, vaiku nesirūpino, teigia, kad ji viena padedant jos motinai išlaikė sūnų. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie rūpinimąsi vaiku, jo išlaikymui skirtas išlaidas. Teigia, kad 2011 m. pavasario negalėdama pragyventi Lietuvoje pradėjo dirbti užsienyje, o nuo 2013m. spalio 13d. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgiant į apeliantės argumentus nurodytus apeliaciniame skunde nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar tėvas gali užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas. Aplinkybes, kad ieškovas neturi nuosavo būsto, gyvena seseriai nuosavybės teise priklausančiame name teismas įvertino. Ieškovas gyvenamąją vietą seseriai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name deklaravo 2003 m., dėl gyvenamosios vietos ir vaiko gyvenimo sąlygų pasisakė ir vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodydamas minėtas aplinkybes. Kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas neturi savo nuosavo būsto, įvertinus konkrečias byloje nustatytas aplinkybes nėra kliūtis vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Atsakovė teigia, kad ieškovas nedirba ir neturi pajamų, girtauja, todėl negali pasirūpinti sūnumi, iš esmės nepateikė jokių duomenų. Atsakovės pateikti duomenys apie ieškovui taikytą administracinę nuobaudą, nėra konkrečiai susijusi su vaiku, ir nors apeliacinio teismo vertinimu nuobaudos taikymas gali formuoti atitinkamą nuomonę apie ieškovą, kaip asmenį, tačiau nėra susijusi su vaiku ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad sūnus yra prisirišęs prie tėvo, nes jos vertinimu trumpai su tėvu tegyveno. Jos vertinimu nors ji ir buvo išvykusi į užsienį, ne tėvas rūpinosi vaiku. Vaiku rūpinosi jos mama. Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis turi pagrindo spręsti, kad atsakovei būnant užsienyje su vaiku bendravo, juo rūpinosi tiek tėvas, tiek jo tėvai, vaiko seneliai, tiek atsakovės mama. Konkrečias aplinkybes nurodė ir vaiko teisų apsaugos tarnyba.

19. Apeliacinis teismas sprendžia, kad įvertinus byloje pateiktus dokumentus, labiau tikėtina ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nes atsakovė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovo argumentus teismui nepateikė. Nors atsakovė nesidomėjo bylos eiga, o apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka, kad neteikė teismui įrodymų apie galimybes sudaryti sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Tačiau vis tiek nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Be to apeliantės vertinimu teismas turėdamas duomenis, kad ji laukiasi, turėjo civilinę bylą sustabdyti iki jos pasveikimo, privalėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Tačiau apeliantės teigimu teismas nerinko įrodymų apie jos gyvenimo sąlygas, kuriomis tektų gyventi vaikui. Atsižvelgiant į ieškovės argumentus nėra pagrindo su jais sutikti, nes atsakovė buvo informuota apie ieškinį, bylos duomenimis dar 2014-11-06 atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, taip pat, kad jos turtinė padėtis skurdi, turto neturi, dirba atsitiktinius darbus užsienyje. Tačiau, kaip minėta į bylą jokių duomenų neteikė, nesidomėjo bylos eiga, 2015-02-16 nurodė apie nėštumą, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovė teismo prašymu neteikė duomenų apie jos gyvenamąją vietą. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje turimus duomenis, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio interesus pagrįstai nusprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu.

20. Apeliacinio teismo vertinimu nors apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. F. ir ji su vaiku 2015-08-13 grįžo į Lietuvą, tačiau jokių duomenų neteikė ar liks gyventi Lietuvoje ir kur bei kokiomis sąlygomis gyvens, kokia jos materialinė padėtis ir kita. Atsakovė pateikė duomenis apie sudarytą trumpalaikę garantuotos nuomos sutartį užsienyje laikotarpyje nuo 2015-05-22 iki 2016-05-21, apie gautas pajamas užsienyje, tačiau minėti duomenys bei kitos atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą ir nepagrįstai nustatė sūnaus L. gyvenamąją vietą su tėvu. Byloje nepateikta jokių duomenų ir nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas negali pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jam reikalingų būtinų vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi sąlygų. Kaip minėta, kadangi pati atsakovė neteikė į bylą jokių duomenų, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nenurodė savo gyvenamosios vietos todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimant sprendimą negalėjo tinkamai išsiaiškinti apie tai, kokias ieškovė gali suteikti vaikui gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad nepilnamečiui L. S. yra sudarytos saugios ir stabilios gyvenimo ir mokymosi bei vystymosi sąlygos.

21. LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Pažymėtina, kad net ir su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė duomenų, kurie suteiktų pagrindo padaryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

22. Bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismas 2015-11-09 nutartimi paliko galioti 2015-09-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį dėl baudos paskyrimo dėl neatvykimo į teismo posėdį. Taip pat Šiaulių apygardos teismas paliko galioti 2015-09-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį dėl atsakovės priešieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palikimo nenagrinėtu.

Dėl išlaikymo priteisimo

23. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į nustatytą orientacinį priteistino išlaikymo dydį, kuris šiuo metu yra 325 Eur, į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, turimus duomenis apie turtinę padėtį, tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie materialinę padėtį, pajamas, į vaiko amžių, vaiko poreikius. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pagrįstai pripažino būtinu ir priteistinu iš atsakovės 38 Eur per mėnesį L. S. išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2014-10-06 iki vaiko pilnametystės. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovės priteistas 38 Eur išlaikymo dydis yra minimalus ir gali užtikrinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

25. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą dalyje nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. birželio 15d., nes sūnus gyveno su ja ir buvo jos išlaikomas Jungtinėje Karalystėje. Vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju teismas priėmė atsakovės pateiktus papildomus duomenis, nors apeliantė ir nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių papildomai nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad nors atsakovė ir pateikė papildomus duomenis, tačiau, kaip minėta jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Tuo pačiu pažymėtina, kad LR CPK nenumano galimybės skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kuriomis atsakovė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. (LR CPK 312 straipsnis). Atsakovė iš esmės neginčija priteisto išlaikymo dydžio, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl išlaikymo teikimo laikotarpiu, kuomet vaikas gyveno pas ją ir buvo jos išlaikomas. Nors apeliantė nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo prašys vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau tokią galimybę turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat turėjo galimybę teikti duomenis dėl vaiko išlaikymo, tačiau jokių duomenų neteikė, konkrečių reikalavimų nereiškė. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus, rūpintis jais, auklėti ir prižiūrėti išlieka nepaisant to, kad tėvai kartu negyvena. Šalys pasikeitus esminėms aplinkybėms turi teisę spręsti gera valia dėl išlaikymo dydžio, tvarkos, o nepavykus išspręsti taikiai, esant ginčui kreiptis į teismą. Taip pat pažymėtina, kad dėl teismo priteisto išlaikymo šalys tarpusavio klausimus turi galimybę spręsti vykdymo procese. Atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad išlaikymas yra priteisiamas vaikui ir lėšos naudojamos tik vaiko interesais, konkrečiu atveju spręstina, kad apeliantės nurodytais argumentais keisti, ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priteisto iš atsakovės išlaikymo nėra pagrindo. Visumoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvais naikinti teismo sprendimo ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo.

26. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

28. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, nes skyrium gyvenantis tėvas, motina iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

29. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.