Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-59-952/2015 išnagrinėjus atsakovės M. J. prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui panaikinti baudas pateikti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. ir 2015 m. balandžio 14 d. nutartimis, atsakovei M. J., už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, buvo paskirtos piniginės baudos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė įsitikusi, kad į teismo posėdžius neatvyko nevilkindama teismo procesą, o todėl, kad gyveno Jungtinėje Karalystėje, laukėsi kūdikio, ir tuo metu kartu su ja gyveno mažametis sūnus L. S.. Teismas ignoravo pateiktus duomenis, kad iki gimdymo atsakovei nerekomenduojama skirsti lėktuvu. Tik grįžus į Lietuvą, jos mama 2015-08-17 įteikė visus dokumentus gautus iš teismo, tarp kurių buvo ir nutartys dėl baudų paskyrimo. Apeliantės teigimu, šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki, nes niekur nedirba ir augina neseniai gimusį sūnų. Mano, jog tai pakankamai svarūs argumentai jos prašymui, atnaujinti terminą dėl baudų panaikinimo pateikti ir panaikinti paskirtas baudas, patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl baudų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike. LR CPK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties skirti baudą priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti pareiškimą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas (LR CPK 78 str. 1 d.). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Atskirajame skunde teigiama, kad visus dokumentus gautus iš teismo, tarp kurių buvo ir nutartys dėl baudų paskyrimo, apeliantė gavo 2015-08-17, jai sugrįžus į Lietuvą.

Visų pirma, pačios apeliantės pripažįstama, kad grįžus iš Jungtinės Karalystės, jos mama E. V., 2015-08-17 įteikė atsakovei nutartis dėl piniginių baudų jai paskyrimo. Tačiau apeliantė sąmoningai nutyli pačios pareikštame priešieškinyje nurodytą aplinkybę, kad jeigu atsakovė M. J. bus išvykusi į užsienį, teismo šaukimus prašo siųsti mamos E. V. adresu ir laikyti juos įteiktais (20 b. l.). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pateiktame priešieškinyje yra nurodytas atsakovės adresas tik Lietuvoje, tai yra (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad nutartys dėl piniginių baudų skyrimo yra įteitos atsakovės M. J. motinai – E. V. (65,79 b. l.). Byloje nepaneigti ir duomenys, kad tiek 2015 m. kovo 17 d, tiek 2015 m. balandžio 17 d. nutartys, kuriomis už neatvykimą į teismo posėdį atsakovei paskirtos piniginės baudos, buvo asmeniškai išsiųstos elektroniniu būdu pačiai apeliantei (64,77 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei teismo nutartys dėl baudų skyrimo įteiktos nepažeidžiant LR CPK 122 str. 1 d. tvarkos ir tinkamai.

Pažymėtina, kad svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Svarbu ir tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra konstatuojama, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis

Bylos duomenys patvirtina, kad 14 dienų terminas pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti atitinkamai dėl abiejų nutarčių pasibaigė 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. gegužės 14 d., o pareiškimą dėl teismo paskirtų baudų panaikinimo ir prašymą atnaujinti terminą apeliantė teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 28 d. (127-128 b. l.). Apeliantė pareiškimą dėl baudų panaikinimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikė praėjus atitinkamai 143 dienoms ir 106 dienai, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju apeliantė ženkliai yra praleidusi terminą prašymams dėl baudų panaikinimo pateikti.

Nors konkrečių termino praleidimo aplinkybių atskirajame skunde nenurodoma, tačiau apeliantė remiasi negalėjimo atvykti į teismo posėdžius priežastimis nurodydama, kad gyveno Jungtinėje Karalystėje, laukėsi kūdikio, ir tuo metu kartu su ja gyveno mažametis sūnus L. S.. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas ignoravo pateiktus duomenis, kad iki gimdymo atsakovei nerekomenduojama skirsti lėktuvu.

Bylos duomenys teismui patvirtina, kad apeliantė pagimdė 2015-06-18, todėl teismo vertinimu, tiek iki 2015 m. balandžio 7 d., tiek iki 2015 m. gegužės 14 d., turėjo galimybę pateikti prašymą dėl skirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo. Aplinkybė, kad apeliantei tuo metu nerekomenduotini skrydžiai lėktuvu, šiuo atveju nėra reikšminga, nes prašymą panaikinti baudą teismui galima siųsti paštu ar pateikti elektroniniu būdu. Apeliantės argumentai, kad ji šiuo metu niekur nedirba, jos turtinė padėtis sunki, augina naujagimį, negali būti pagrindu atnaujinti terminą prašymui panaikinti baudas paduoti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių ji negalėjo atlikti procesinių veiksmų įstatymo nustatytais terminais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.