Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-881-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2A-881-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00523-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Irmantas Šulcas, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Krivių namai“
Atsakovas: G. P., T. P.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
2.6.2.1Netesybos

Civilinė byla Nr. e2A-881-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00523-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.11.6; 2.6.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krivių namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krivių namai“ ieškinį atsakovams G. P. ir T. P. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krivių namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų G. P. ir T. P. 100 000 Eur netesybų (baudos), 5 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo ateityje su ieškove sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), su automobilių stovėjimo aikštele pirkimo–pardavimo sutartį. Iki Sutarties sudarymo pardavėjai buvo skolingi pirkėjai pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono 6–jo notaro biuro notaro išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 10255 150 000 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas ir 745,59 Eur notaro atlygio išieškojimo išlaidas. Šalys sutarė, kad turto kaina yra 250 000 Eur, iš kurių pirkėja turėjo sumokėti pardavėjų kreditorei UAB „Profitus“ 180 119,47 Eur ne vėliau kaip pagrindinės sutarties sudarymo dieną, o likusią kainos dalį pirkėja įskaitys į pardavėjų skolą pagal minėtą vykdomąjį įrašą, t. y. tokia suma sumažės pardavėjų skola pagal vykdomąjį įrašą. Sutartimi šalys išsprendė 150 000 Eur skolos grąžinimo klausimą. Šalys susitarė, kad pirkėja turi teisę ieškoti naujų pirkėjų turtui, nes ji ketino turtą parduoti ir sumažinti pardavėjų skolą.

3. Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį per 60 d., t. y. iki 2022 m. vasario 8 d., tačiau pirkėjai kelis kartus informavus pardavėjus apie pasirengimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pasiūlius sandorio sudarymui laiką notaro biure, atsakovai vis neatvykdavo, žodžiu paaiškindami, kad nesutinka sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis, jog pardavus turtą dar liktų skola ieškovei pagal vekselį. Ieškovė 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 2 d. raštais kreipėsi į atsakovus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau atsakovai į raštus nereagavo, pratęsti Sutartyje nurodytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti neprašė, sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį neatvyko. Dėl to atsakovai turi sumokėti ieškovei Sutarties 7.2 punkte numatytą 100 000 Eur dydžio baudą (netesybas) – nuostolius, kurių nereikia įrodinėti.

4. Dėl Sutarties pažeidimo ieškovė patyrė realių nuostolių: grąžino L. S. ieškovei sumokėtą 10 000 Eur avansą bei sumokėjo 18 000 Eur netesybas, nes dėl atsakovų veiksmų ieškovė negalėjo įvykdyti su L. S. 2022 m. sausio 11 d. sudarytos preliminariosios sutarties dėl ginčo turto pardavimo; ketindama įsigyti turtą, 2022 m. sausio 13 d. su Sutelktinio finansavimo platforma UAB „Profitus“ sudarė paskolos sutartį dėl 153 000 Eur paskolos suteikimo 12 mėn. laikotarpiui, pagal kurią reikėjo mokėti palūkanas, administravimo ir kitus mokesčius, kuriuos turės mokėti ir ateityje. Ieškovė jau patyrė 35 752,03 Eur tiesioginių nuostolių bei 70 000 Eur negautų pajamų, kurias sudaro skirtumas tarp gautinos iš L. S. turto kainos (320 000 Eur) ir mokėtinos atsakovams turto kainos (250 000 Eur). Viso ieškovė patyrė ne mažiau kaip 105 752,03 Eur nuostolių .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 25 000 Eur netesybų (baudos), 5 proc. metines palūkanas bei lygiomis dalimis 638 Eur, t. y. po 319 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. Sutartimi atsakovai įsipareigojo šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka ateityje sudaryti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto su automobilių stovėjimo aikštele, pažymėta (duomenys neskelbtini) (1/32 iš 929,24 kv. m), t. y. 29,04 kv. m automobilių stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jie parduos, o ieškovė įsigis visą šį turtą nuosavybės teise (Sutarties 1.1, 5.1.1, 6.1.1 punktai). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad turtas ieškovei bus parduodamas už 250 000 Eur kainą, kuri sumokama tokia tvarka: pirkėja ne vėliau kaip pagrindinės sutarties sudarymo dieną sumoka pardavėjų kreditorei UAB „Profitus“ 180 119,47 Eur, kaip nurodyta UAB „Profitus“ 2021 m. spalio 26 d. rašte Nr. 7-2112-13 „Dėl leidimo parduoti įkeistą turtą“, o likusią kainos dalį, t. y. iš kainos atėmus mokėjimą UAB „Profitus“, pirkėja įskaitys į pardavėjų skolą pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 10255 dėl 150 000 Eur skolos, 6 proc. palūkanų ir 745,59 Eur notaro atlygio išieškojimo, t. y. tokia suma sumažės pardavėjų skola pagal vykdomąjį įrašą; tikslią pardavėjų skolos likutį nurodys pirkėja pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, išduodama pardavėjams raštišką patvirtinimą kokia skolos dalis buvo jai grąžinta pirkus / pardavus turtą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis Butas yra įkeistas hipotekos kreditorei Sutelktinio finansavimo platformai UAB „Profitus“ užtikrinant G. P. įmonės skolinių įsipareigojimų pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. Paskolos sutartį Nr. 16-2108-1 įvykdymą, tačiau hipotekos kreditorė 2021 m. spalio 26 d. raštu sutiko, jog turto savininkai parduotų turtą su sąlyga, kad turto pirkimo–pardavimo sutartyje bus numatyta, jog turto pirkėjas turto kainą (dengiama kredito suma – 180 119,47 Eur) perves į turto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinusio notaro depozitinę sąskaitą ar tiesiogiai į hipotekos kreditorės sąskaitą; 2022 m. balandžio 7 d. notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo nukreipimo hipotekos kreditorės naudai; iš atsakovų, kaip skolininkų, vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ieškovės naudai antstolio M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/21/01508 pagal Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro notaro išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 10225 dėl 150 000 Eur skolos, 6 proc. palūkanų ir 745,59 Eur notaro atlygio išieškojimo.

8. Sutarties 1.2–1.3 punktais šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip per 60 d. po Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2022 m. vasario 8 d.; apie tikslų pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą pirkėja (ieškovė) įsipareigojo informuoti atsakovus ne mažiau nei prieš 3 dienas iki pagrindinės sutarties sudarymo. Ieškovė 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. vasario 2 d. rašytiniais pranešimais, kurie buvo atsakovams siųsti tiek į jų gyvenamąją vietą registruotu paštu, tiek ir elektroninio pašto adresais, siūlė ir kvietė atvykti į ieškovės nurodytą notaro biurą atitinkamomis dienomis ir valandomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, arba ją sudaryti suderinus su ieškove kitu laiku, įspėdama dėl Sutartyje numatytų sankcijų taikymo, tačiau nei nurodytomis dienomis, nei kitomis dienomis, nei iki Sutartyje numatyto termino, nei vėliau atsakovai sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove nebuvo atvykę, kito šalims priimtino sandorio sudarymo laiko nesiūlė, į ieškovės raginimus (2022 m. vasario 14 d. raštą) sumokėti Sutartyje numatytą baudą dėl joje įtvirtintų įsipareigojimų pažeidimo, nereagavo.

9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų apie kokias nors objektyvias bei pateisinamas priežastis, kliūtis, sutrukdžiusias atsakovams įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (hipotekos kreditorė, kuriai buvo įkeistas Butas, davė sutikimą jo pardavimui; hipotekos kreditorės naudai notaro vykdomasis įrašas atliktas tik 2022 m. balandžio 7 d., t. y. praėjus net 2 mėn. po to, kai pasibaigė Sutartyje šalių nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti), taip pat apie kokias nors atsakovų pastangas bendradarbiauti su ieškove vykdant Sutartį, siekti įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pan., pagaliau į tai, jog gavę ieškinį, žinodami apie ieškovės inicijuotą teismo procesą bei pareikštus reikalavimus, atsakovai nesureagavo, atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių bei juos galinčių pagrįsti įrodymų nepateikė, nusprendė, kad šiuo atveju atsakovai pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovų priklausančių priežasčių (neveikimo) ir kaltės.

10. Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjai Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis dėl savo kaltės ar dėl nuo pardavėjų priklausančių priežasčių nesudaro pagrindinės sutarties arba atsisako ar vengia sudaryti pagrindinę sutartį arba šią sutartį pirkėja nutraukia / atsisako sudaryti pagrindinę sutartį dėl pardavėjų kaltės ar dėl nuo pardavėjų priklausančių priežasčių, pardavėjai įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas sumokėti pirkėjai 100 000 Eur baudą, kuri bus laikoma neįrodinėtinais pirkėjos nuostoliais dėl to, kad pardavėjai nesudarė pagrindinės sutarties.

11. Nors būtent atsakovai pažeidė Sutartimi su ieškove prisiimtus įsipareigojimus, kas formaliai sudaro teisinį pagrindą taikyti jų atžvilgiu šalių sulygtas Sutarties 7.2 punkte numatytas netesybas baudos forma, tačiau teismas vertino esant teisinga ir protinga ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas atsižvelgė į tai, kad:

11.1. Sutartyje numatytos baudos (netesybų) dydis (100 000 Eur) sudaro net 40 proc. šalių sulygtos Buto pirkimo–pardavimo kainos (250 000 Eur);

11.2. atsakovai yra fiziniai asmenys santykyje su privačiu pelno siekiančiu juridiniu asmeniu ir byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad ginčo sandoris būtų sudarytas jiems vykdant ūkinę–komercinę veiklą, siekiant pelno ir pan. (Nekilnojamojo turto registro duomenimis be Buto atsakovams nuosavybės teise priklauso tik dar vienas butas);

11.3. ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindžiančiais, kad būtent dėl atsakovų Sutarties pažeidimo ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir išimtinai dėl atsakovų kaltės ieškovė patyrė jos nurodomo dydžio nuostolius, nes: a) pati ieškovė, įvertinusi savo turtinę padėtį, finansinius pajėgumus, įgyvendindama ūkinės veiklos laisvę, apsisprendė dėl Buto įsigijimo nuosavybėn, kaip ji teigia, ne nuosavomis, o skolintomis iš Sutelktinio finansavimo platformos UAB „Profitus“ lėšomis; jos nurodomas pagal paskolos sutartį mokėtinas palūkanas, sutarties administravimo ir kitus susijusius mokesčius ieškovė privalėtų ir privalo mokėti nepriklausomai nuo vienokių ar kitokių atsakovų ar trečiųjų asmenų veiksmų (net ir atsakovams sudarius su ieškove pagrindinę sutartį, t. y. nepažeidus preliminariosios sutarties, ieškovė privalėtų mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal savo valia sudarytą paskolos sutartį), t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų / neveikimo ir ieškovės prievolių pagal paskolos sutartį vykdymo; iš pateiktos 2021 m. sausio 13 d. Paskolos sutarties turinio analizės teismas negalėjo daryti pakankamos išvados, kad ieškovei paskola buvo suteikta būtent ginčo Buto įsigijimui, nes apie tai paskolos sutartyje nenurodoma, jos 3.3 punkte apibrėžta paskolos paskirtis – apyvartinėms lėšoms finansuoti; b) sudarydama su L. S. 2022 m. sausio 11 d. Preliminariąją sutartį ir įsipareigodama šiam asmeniui iki 2022 m. vasario 28 d. parduoti tą patį ginčo Butą, šioje sutartyje patvirtindama ir garantuodama būsimam pirkėjui, jog turi teisę sudaryti sutartį, turi visus leidimus, sprendimus, patvirtinimus ir viską, kas būtina pagrindinės sutarties sudarymui, tuo metu pati nebūdama Buto savininke, neįgijusi jo iš atsakovų nuosavybėn, ieškovė pati prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, t. y. riziką, kad negalės įvykdyti prisiimtų ikisutartinių įsipareigojimų pasirinktam pirkėjui L. S.;

11.4. už identiško turinio preliminariosios sutarties dėl to paties Buto tapatų pažeidimą ieškovė sumokėjo būsimam turto pirkėjui L. S. 18 000 Eur dydžio netesybas, o pačioje šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje, kurios visas tekstas yra tapatus ieškovės ir atsakovų sudarytai sutarčiai, buvo numatytos (tik) 20 000 Eur dydžio netesybos (bauda), esant turto pardavimo būsimai kainai 320 000 Eur, kai tuo tarpu Sutartyje su atsakovais esant numatytai būsimai turto pardavimo kainai – 250 000 Eur, buvo sulygta dėl 100 000 Eur dydžio netesybų;

11.5. į protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

12. Teismas nusprendė, kad Sutartyje numatytos netesybos vertintinos kaip aiškiai per didelės, todėl mažintinos, ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 25 000 Eur netesybų (baudos), sudarančių ketvirtadalį Sutartyje numatytos netesybų sumos, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju pakankamai kompensuoja tikėtinus ieškovės nuostolius dėl negalėjimo įsigyti nuosavybėn ginčo Butą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Ieškovė UAB „Krivių namai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Šalys laisva valia sudarė Sutartį ir abipusiu susitarimu nustatė jos sąlygų netinkamo įvykdymo pasekmes – 100 000 Eur neįrodinėtinas netesybas. Abi Sutarties šalis netesybų dydis tenkino, jis buvo vienodas abiem šalims. Atsakovai neprašė pakeisti Sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio ar bet kokios kitos Sutarties sąlygos. Net nagrinėjant bylą teisme, atsakovai tokio prašymo nereiškė, todėl teismas nepagrįstai tai padarė ex officio (savo iniciatyva).

13.2. Ieškovės patirti nuostoliai viršija šalių sutartas neįrodinėtinas netesybas, nes ieškovės patirti nuostoliai sudaro ne mažiau nei 105 752,03 Eur: (1) tiesioginiai nuostoliai, kurių dydis 35 752,03 Eur – 18 000 Eur, kurie buvo sumokėti L. S.; sumokėti administravimo ir jiems prilyginami mokesčiai už gautą paskolą – 5 749 Eur – bei sumokėtos bei ateityje mokėtinos palūkanos, kurių dydis yra 12 003,03 Eur ir (2) negautos pajamos (70 000 Eur), kurias sudaro skirtumas tarp gaunamos iš L. S. Buto kainos (320 000 Eur) ir mokėtinos atsakovams Buto kainos (250 000 Eur).

13.3. Įvertinus paskolos sutarties sudarymo datą bei paskolos sumos gavimą, akivaizdu, kad paskola buvo skirta būtent Buto įsigijimui, o ne kokiam kitam sandoriui, nes priešingu atveju ieškovė nedisponuotų Buto kaina. Nors ieškovė visas išlaidas, susijusias su paskolos gavimu (palūkanas, administravimo išlaidas ir pan.) patirtų bet kokiu atveju, tačiau ieškovė, imdama paskolą, vertino tą aplinkybę, kad ketino Butą parduoti ir gauti 70 000 Eur pelno. Toks sandoris ieškovę tenkino, jis būtų buvęs pelningas. Atitinkamai teismo išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su paskolos gavimu, nelaikytinos ieškovės nuostoliais yra neteisinga.

13.4. Ieškovė patyrė nuostolius ir dėl to, kad neturėjo galimybės Buto parduoti L. S. ir sumokėjo jam netesybas. Ieškovė Butą siekė įsigyti tam, kad jį perparduoti, juo labiau jog ieškovė turėjo tokią teisę remiantis Sutarties 5.1.6 punktu, ir tai buvo atskleidusi atsakovams, kurie su tuo sutiko ir įsipareigojo leisti pardavinėti Butą Sutarties galiojimo metu. Todėl ieškovė ne tik negavo 70 000 Eur pajamų, tačiau ir patyrė 18 000 Eur žalą.

13.5. Teismas nepagrįstai lygino netesybų dydį abiejose sutartyse. Šalys, sudarydamos sutartis, yra laisvos sukurti civilines teises ir pareigas, todėl tai, kad Sutartyje su atsakovais numatytos didesnės netesybos Sutartį pažeidusioms šalims, nei preliminariojoje sutartyje su pirkėju L. S., neturi reikšmės vertinant šalių santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

15. Bylos duomenimis ieškovė (būsima pirkėja) ir atsakovai (būsimi pardavėjai) 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovė – nupirkti butą su automobilių stovėjimo aikštele, pažymėta (duomenys neskelbtini) (1/32 iš 929,24 kv. m), t. y. 29,04 kv. m automobilių stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1, 5.1.1, 6.1.1 punktai).

16. Sutartyje šalys susitarė, kad pagrindinės sutarties kaina – 250 000 Eur; nustatė, jog ši kaina sumokama tokia tvarka: pirkėja ne vėliau kaip pagrindinės sutarties sudarymo dieną sumoka pardavėjų kreditorei UAB „Profitus“ 180 119,47 Eur, kaip nurodyta UAB „Profitus“ 2021 m. spalio 26 d. rašte Nr. 7-2112-13 „Dėl leidimo parduoti įkeistą turtą“, o likusią kainos dalį, t. y. iš kainos atėmus mokėjimą UAB „Profitus“, pirkėja įskaitys į pardavėjų skolą pagal Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 10255 dėl 150 000 Eur skolos, 6 proc. palūkanų ir 745,59 Eur notaro atlygio išieškojimo, t. y. tokia suma sumažės pardavėjų skola pagal vykdomąjį įrašą; tikslią pardavėjų skolos likutį nurodys pirkėja pagrindinės sutarties sudarymo dieną, išduodama pardavėjams raštišką patvirtinimą kokia skolos dalis buvo jai grąžinta pirkus / pardavus turtą (Sutarties 2.1 punktas).

17. Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis Butas yra įkeistas hipotekos kreditorei Sutelktinio finansavimo platformai UAB „Profitus“ užtikrinant G. P. įmonės skolinių įsipareigojimų pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. Paskolos sutartį Nr. 16-2108-1 įvykdymą, tačiau hipotekos kreditorė 2021 m. spalio 26 d. raštu sutiko, jog turto savininkai parduotų turtą su sąlyga, kad turto pirkimo–pardavimo sutartyje bus numatyta, jog turto pirkėjas turto kainą (dengiama kredito suma – 180 119,47 Eur) perves į turto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinusio notaro depozitinę sąskaitą ar tiesiogiai į hipotekos kreditorės sąskaitą; 2022 m. balandžio 7 d. notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo nukreipimo hipotekos kreditorės naudai; iš atsakovų, kaip skolininkų, vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ieškovės naudai antstolio M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/21/01508 pagal Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro notaro išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 10225 dėl 150 000 Eur skolos, 6 proc. palūkanų ir 745,59 Eur notaro atlygio išieškojimo.

18. Sutarties 1.2–1.3 punktuose šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip per 60 dienų po Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2022 m. vasario 8 d.; apie tikslų pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą pirkėja (ieškovė) įsipareigojo informuoti atsakovus ne mažiau nei prieš 3 dienas iki pagrindinės sutarties sudarymo.

19. Šalys Sutarties 7.2 punkte numatė atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės ar dėl nuo jų priklausančių priežasčių arba jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjos kaltės ar dėl nuo jos priklausančių priežasčių, kaltoji šalis įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas sumokėti 100 000 Eur baudą, kuri laikoma neįrodinėtinais nuostoliais.

20. Iki 2022 m. vasario 8 d. pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis ginčo šalių sudaryta nebuvo. Ieškovė 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. vasario 2 d. rašytiniais pranešimais, kurie buvo atsakovams siųsti tiek į jų gyvenamąją vietą registruotu paštu, tiek ir elektroninio pašto adresais, siūlė ir kvietė juos atvykti į ieškovės nurodytą notaro biurą atitinkamomis dienomis ir valandomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, arba ją sudaryti suderinus su ieškove kitą laiką, tuo pačiu įspėdama dėl Sutartyje numatytų sankcijų taikymo, tačiau nei nurodytomis dienomis, nei kitomis dienomis, nei iki Sutartyje numatyto termino, nei vėliau atsakovai sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove nebuvo atvykę, kito šalims priimtino sandorio sudarymo laiko nesiūlė, į ieškovės raginimus, įskaitant ir 2022 m. vasario 14 d. raštą sumokėti Sutartyje numatytą baudą dėl joje įtvirtintų įsipareigojimų pažeidimo, nereagavo.

21. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai priteisti 100 000 Eur netesybų (baudos), t. y. neįrodinėtinų nuostolių, patirtų dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, atsisakydami sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai formaliai sudarė teisinį pagrindą taikyti jų atžvilgiu šalių sulygtas Sutarties 7.2 punkte numatytas netesybas baudos forma, tačiau teismas vertino esant teisinga ir protinga ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant ieškovei iš atsakovų priteistinas 100 000 Eur netesybas (baudą) iki 25 000 Eur sumos. Ieškovė iš dalies su tokiomis teismo išvadomis dėl netesybų sumažinimo nesutinka ir teigia, kad šalys laisva valia susitarė dėl neįrodinėtinų netesybų dydžio, be to, ieškovės patirti nuostoliai viršija šalių sutartas neįrodinėtinas netesybas; ieškovė, imdama paskolą, kuri buvo skirta būtent Buto įsigijimui, o ne kokiam kitam sandoriui, patyrė nuostolių dėl paskolos administravimo ir jiems prilygintų mokesčių bei dėl sumokėtų bei ateityje mokėtinų palūkanų; ieškovė taip pat vertino tą aplinkybę, jog ketino Butą parduoti ir gauti 70 000 Eur pelno; be kita ko, ieškovė patyrė nuostolius ir dėl to, kad neturėjo galimybės Buto parduoti L. S. ir sumokėjo jam 18 000 Eur netesybų; teismas nepagrįstai lygino netesybų dydį abiejose preliminariosiose sutartyse.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovų veiksmų, šiems nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl nuostolių atlyginimo apimties ikisutartinės atsakomybės atveju.

Dėl sutartinių netesybų sumažinimo (ne)pagrįstumo

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 33–34 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių bei kliūčių, sutrukdžiusių atsakovams įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (hipotekos kreditorė, kuriai buvo įkeistas Butas, buvo davusi sutikimą jo pardavimui; hipotekos kreditorės naudai notaro vykdomasis įrašas atliktas tik 2022 m. balandžio 7 d., t. y. praėjus net 2 mėn. po to, kai pasibaigė Sutartyje šalių nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti), taip pat kokių nors atsakovų pastangų bendradarbiauti su ieškove vykdant Sutartį, siekti įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pan., pagaliau to, kad gavę ieškinį, žinodami apie ieškovės inicijuotą teismo procesą bei pareikštus reikalavimus, atsakovai sureaguotų, pateiktų atsiliepimą, prieštaravimus dėl ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių bei juos galinčių pagrįsti įrodymų nepateikė, nusprendė, jog šiuo atveju atsakovai pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovų priklausančių priežasčių (neveikimo) ir kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo nepritarti aukščiau nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai. Juo labiau kad atsakovai, būdami tinkamai informuoti apie apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių, kuriuo, be kita ko, konstatuota, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė išimtinai nuo atsakovų valios, nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, nenurodė motyvų ir / ar įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovų kaltės, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, neegzistavimo.

25. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktas).

26. Šalys Sutarties 7.2 punkte numatė atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo – kaltoji šalis, t. y. tiek būsima pirkėja, tiek ir būsimi pardavėjai, įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas sumokėti 100 000 Eur baudą, kuri laikoma neįrodinėtinais nuostoliais.

27. Minėta, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kelia vieną klausimą – dėl atlygintinų nuostolių sumažinimo pagrįstumo. Ieškovės teigimu, atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, ji turi realizuotiną teisę į šalių bendru sutarimu sulygtas neginčijamas netesybas. Juo labiau kad atsakovai niekada neginčijo netesybų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai padarė ex officio.

28. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-414-706/2016 28 punktą).

29. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu, kuris gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditorius pareikštą reikalavimą priteisti netesybas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 29, 32, 34 punktus; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-706/2016 29 punktą).

30. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių visiškai pagrįstai vertino šalių Sutarties 7.2 punkte sulygtų netesybų dydį. Vien ta aplinkybė, kad šalys bendru susitarimu susitarė dėl būsimų nuostolių, kurių įrodinėti nereikia, o atsakovai bylą nagrinėjant teisme prašymo mažinti netesybas nebuvo pareiškę, niekaip nepaneigia teismo teisės kontroliuoti netesybų dydžio ir atitinkamai, kaip nagrinėjamu atveju, jį sumažinti. Tokia teismo teisė įtvirtinta tiek CK, tiek ir nurodytoje bei išsamiai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje.

31. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės su Sutelktinio finansavimo platforma UAB „Profitus“ sudarytą paskolos sutartį bei jos įtaką nuostolių dydžio aspektu. Visų pirma, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš 2021 m. sausio 13 d. Paskolos sutarties turinio matyti, kad šios paskolos paskirtis – apyvartinėms lėšoms finansuoti, o ne Buto pirkimo finansavimas (3.3 punktas). Antra, net jei sutikti su apeliante, kad aptariamos paskolos sutarties sudarymo tikslas visgi buvo Buto įsigijimas, ši ieškovės pozicija bet kuriuo atveju nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės prievolių pagal paskolos sutartį vykdymo egzistavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra privatus verslo subjektas, turinti patirties verslo ir derybų srityje bei galinti numatyti jos kontrahentų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes kitoms jos sudarytoms sutartims ir / ar įsipareigojimams. Taigi ieškovė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo (galėjo) įvertinti tiek savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tiek ir Sutarties pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo finansines ir teisines pasekmes. Juo labiau kad mokėti palūkanas, sutarties administravimo ir kitus mokesčius ieškovė privalėtų nepriklausomai nuo bet kokių atsakovų veiksmų, t. y. tiek šalims sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tiek ir šios nesudarius, kas negarinėjamu atveju ir įvyko. Dėl aukščiau nurodytų tapačių motyvų teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė nepagrįstai akcentuoja lygiateisiškumo principą, t. y. teigia, jog abiem Sutarties šalims netesybos buvo vienodo dydžio, tai, anot jos, patvirtina šalių sulygtų nuostolių dydžio pagrįstumą. Minėta, kad atsakovams esant fiziniais asmenimis, o ieškovei – privačiu pelno siekiančiu verslo subjektu, jiems taikomi skirtingi atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl aplinkybė, jog abiem šalims nustatytos vienodo dydžio netesybos už nepagrįstą atsisakymą (vengimą) sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, niekaip nepagrindžia sulygto nuostolių dydžio pagrįstumo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo už akių pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigia ir apeliantės nurodoma argumentų grupė dėl jos ketinto gauti 70 000 Eur pelno bei L. S. sumokėtų 18 000 Eur netesybų. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, garantuodama L. S., kad turi visus leidimus, sprendimus, patvirtinimus ir viską, kas būtina pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, kai iš tikrųjų tuo metu dar net nebuvo Buto savininke, pati prisiėmė visą su tuo susijusią riziką dėl galimybės įvykdyti prisiimtus ikisutartinius įsipareigojimus pirkėjui L. S.. Antra, kaip jau minėta, ieškovei esant privačiu verslo subjektu, būtent jai, o ne atsakovams, tenka jos pačios prisiimta verslo rizika ir atsakomybė už nepasiteisinusius verslo sprendimus.

33. Iš skundžiamo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų nuostolių dydį, pažymėjo, jog už iš esmės identiško turinio preliminariosios sutarties dėl to paties Buto analogišką pažeidimą ieškovė sumokėjo būsimam turto pirkėjui L. S. 18 000 Eur dydžio netesybas, o pačioje šių šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje, kurios visas kitas tekstas yra tapatus ieškovės ir atsakovų sudarytai Sutarčiai, buvo numatytos (tik) 20 000 Eur dydžio netesybos (bauda), esant turto pardavimo būsimai kainai 320 000 Eur, kai tuo tarpu Sutartyje su atsakovais, esant numatytai būsimai turto pardavimo kainai – 250 000 Eur, buvo sulygta net dėl 100 000 Eur dydžio netesybų. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai lygino netesybų dydį abiejose preliminariosiose sutartyse, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta. Pažymėtina, kad bylos šalių sutartų netesybų dydis sudaro net 40 proc. visos Sutarties kainos, todėl pirmosios instancijos teismui, kilus pagrįstai abejonei, ar toks priteistinų nuostolių dydis proporcingas galimai padarytam sutarties pažeidimui, teismas visiškai pagrįstai tokią aplinkybę, t. y. nuostolių dydžio aspektu, vertino ieškovės ir l. S. sudarytos preliminariosios sutarties dėl to paties turto kontekste. Juo labiau kad teismas skundžiamame sprendime vertino ne tik šią, bet ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (viso pirmosios instancijos teismas įvertino net 8 aplinkybes (žr. skundžiamo sprendimo už akių 10 punktą)), kurios sudarė pagrindą mažinti Sutartyje sutartas sutarties šalių netesybas.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių preliminariosios sutarties sąlygas, kuriose įtvirtintas šalių susitarimas dėl atsakomybės už pagrindinės sutarties nesudarymą dėl vienos iš šalių kaltės, nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aplinkybių visumą, neįžvelgia pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad jai priteistos sumažintos netesybos yra neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami ikisutartinių teisinių santykių klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą, išsamiai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai, tačiau atsakovai nei atsiliepimo į apeliacinį skundą, nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėIrmantas ŠulcasNeringa Švedienė