Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. R. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas argumentuotai bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

11. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad materialusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju apylinkės teismas nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialųjį pagrindą taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Nors skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams ir juos paminėjo tik formaliai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, teik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad nuteistojo asmenybės pokytis iš tiesų vyksta teigiama linkme, nes jis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą bei apdailos darbų specialybę, atvykęs į laisvės atėmimo įstaigą kreipėsi dėl įsidarbinimo galimybių, nuo 2022 m. vasario 1 d. iki šiol sėkmingai dirba Turto valdymo skyriaus ūkio aptarnavimo brigadoje santechniku, išreiškė teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, turimus įsiskolinimus šiuo metu dengia pagal savo finansines galimybes iš gaunamo darbo užmokesčio, palaiko ryšius su artimaisiais telefoninių skambučių ir pasimatymų metu, bausmės atlikimo metu stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir yra aštuonis kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai įsitraukia į užsiėmimų veiklą, nėra duomenų, kad iki Komisijos Nutarimo priėmimo laivės atėmimo vietų įstaigoje būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, dalyvavo ir baigė „Priklausomybių prevencijos“ grupę. Nuteistojo emocinė būklė yra stabili, jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus santykius su šeimos nariais, jam netrūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, yra išsikėlęs aiškius tikslus, baigė priklausomybių, impulsyvumo ir agresijos valdymo grupes, jose buvo aktyvus, teigiamai vertiną jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, supranta, kad turi laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Visos šios nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje V. R. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes glaustai paminėjo ir įvertino bei pagrįstai sprendė, kad šiuo metu V. R. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.

13. Visgi, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Be kita ko, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, taip pat visų analizuotinų aplinkybių kontekste įvertinti ir likusios atliktinos bausmės dalį, į ką vertinamuoju atveju tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

14. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad pirmuosius du vertinimo kartus nuteistajam buvo nustatyta didelė rizika pakartotinai nusikalsti, tačiau paskutiniojo – 2023 m. gegužės 2 d. atlikto vertinimo metu V. R. nusikalstamumo rizika sumažėjo iki vidutinės. Nors šiuo atveju yra stebimas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar išliekanti eilė nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tuo tarpu šiuo metu jo dedamos pastangos tik patvirtina, kad toliau kryptingai išlaikant savo elgesį būtent tokį, ši rizika iš tiesų gali dar labiau sumažėti. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinės istorijos, pirmojo teistumo būnant jauno amžiaus, teisės pažeidimų modelio ir kt.) egzistavimo neeliminuos, tačiau V. R. tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme.

15. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad pakartotinis jo praeities bei kriminalinės istorijos vertinimas apylinkės teismo nutartyje, kai tai jau buvo padaryta jam skiriant bausmę bei įvertinus jį pagal OASys metodiką, prilygsta jo dvigubam nubaudimui. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl tolimesnės nuteistojo galimybės efektyviai integruotis į visuomenę, itin svarbu atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį praeityje dar būnant laisvėje, tiek į jo elgesį dabartiniu laikotarpiu, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių priežasčių laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojai, atsakingi už socialinio tyrimo išvados parengimą, turi pareigą išsamiai aprašyti bei objektyviai įvertinti visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tuo tarpu, priešingai nei teigia V. R., teismai vertindami lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybę, turi atsižvelgti į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri vienareikšmiškai apima nuteistojo elgesį ne tik bausmės atlikimo metu, tačiau ir prieš jos atlikimą. Pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą, praeityje buvo teistas keturiolika kartų, tuo tarpu nors skunde teigia, kad laisvės atėmimo vietose nėra skiriama pakankamai dėmesio nuteistųjų paruošimui gyventi laivėje po bausmės atlikimo, tačiau pačio nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvusiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai – organizuotoje grupėje su kitais nuteistaisiais ir laisvėje buvusiais asmenimis įvykdė eilę telefoninių sukčiavimų siekiant įgyti svetimą turtą. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. tiek už smurtinio pobūdžio nusikaltimus įvykdytus užsienio valstybėje, tiek už nusikaltimus, nukreiptus į svetimą turtą, turtines teises ir interesus įvykdytus Lietuvoje. Iš esmės visos V. R. ankstesnės nusikalstamos veikos, kurias jis pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, yra susiję su turtinės naudos siekimu. Nors iš Socialinio tyrimo išvados 4.3, 4.4 punktų matyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje dirbo, jo teigimu, tiek oficialiai, teik neoficialiai, tuo tarpu registrų duomenimis jo darbinė patirtis yra apie dešimt metų, tačiau visgi net ir oficialų pajamų generavimas nesustabdė V. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, juolab, kad pats nuteistasis nurodė, jog esant darbų sumažėjimui nusprendė rinktis ne legalų pajamų šaltinį, o sutiko dalyvauti nusikaltimo vykdyme. Šios įvardintos aplinkybės sąlygoja nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimą, t. y. kriminalinę istoriją, pirmą teistumą jauname amžiuje, būdingą teisės pažeidimų modelį, nusikaltimų sunkėjimą.

16. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte pastebėta, jog nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, tuo tarpu nemaža dalis jo padarytų nusikalstamų veikų buvo įvykdytos veikiant bendrai su kitais asmenimis. Taigi, aplinkybės, kad nuteistasis gali lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai, teismui kelia pagrįstų abejonių, jog V. R. pritaikius lygtinio paleidimo institutą šiuo metu jis paleistas iš laivės atėmimo vietų įstaigos sugebės nepasirinkti rizikingo elgesio modelio ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be kita ko, atliktos nuteistojo mąstymo ir elgesio analizės metu, išskirta, kad nuteistasis vis dar negeba identifikuoti savo gyvenimo probleminių sričių, yra linkęs labiau koncentruotis į savo asmeninius poreikius, nepaisydamas visuomenės intereso būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Tai, kad dauguma nuteistojo nusikalstamų veikų yra susiję su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, leidžia spręsti, kad V. R. nusikalstamo elgesio pakartotinumą lėmė negebėjimas tinkamai spręsti iškilusius finansinius sunkumus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, kurių priverstinį vykdymą atlieka antstolis, nuteistasis privalo sumokėti 4585,08 Eur įsiskolinimą, tuo tarpu šiuo metu padengta suma yra 662,06 Eur. Ši aplinkybė, vertinant ją aukščiau aptartų aspektų fone, taip pat gali nuteistąjį paskatinti toliau rinktis nusikalstamą elgesio modelį. Visi šie aptarti duomenys sudaro pagrindą egzistuoti dinaminiams kriminogeniniams veiksniams tokiems kaip nestabili darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, asocialios grupės įtaka, impulsyvus elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių ir kt.

17. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai 2 (dvi) dienos. Sutikrina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

18. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais V. R. argumentais. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį V. R. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.