Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. liepos 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis noriai įsitraukė į darbinę veiklą, iš gaunamo darbo užmokesčio pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus, yra motyvuotas įgyvendinti resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai įsitraukdamas tiek į pozityvaus užimtumo, tiek ir tikslinių priemonių vykdymą, nuosekliai laikosi nustatytos vidaus tvarkos, nėra baustas drausmine tvarka, 8 kartus skatintas už gerą elgesį bei sąžiningą darbą, aktyviai įsitraukia tiek į pozityvaus užimtumo, tiek ir tikslinių priemonių vykdymą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. R. nuteistas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 173 straipsnio 1 dalį, 2 dalies a ir b punktus, 3 dalį, 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi pripažintas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (17 epizodų), 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį ir 198(1) straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (5 epizodai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 2 d. nutartimi ir galutinė paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apyl. teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, kuris 2021 m. liepos 2 d. nutartimi suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksu, ir skirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo, užskaityta 705 dienos.

Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 15 d.

Ankščiau teismo dvylika kartų teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. atsiliepimas, kuriuo prašoma Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, aštuonis kartus skatintas, dirba, įgijo staliaus – apdailininko specialybę, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su kitais asmenimis, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors V. R. bausmės atlikimo metu nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, aštuonis kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką V. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek V. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, susijusios su nuosavybe, finansinės naudos siekimu, padarymu, anksčiau teismo dvylika kartų teistas, nusikaltimus vykdė organizuotoje grupėje ir bendrininkų grupėje, anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nurodo, jog sutiko dalyvauti nusikaltime norėdamas gauti greitų pinigų, ir geriau aprūpinti savo šeimą, kadangi tuo metu buvo ištikęs sezoninis darbų štilis (stogų dengimo sferoje). Analizuojant nuteistojo finansinę patirtį, pastebima, kad asmuo ne visuomet užsitikrindavo legalų pragyvenimo šaltinį, didžioji dalis nusikaltimų yra siejama su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, jog teisės pažeidėjas anksčiau dešimt kartų buvo teistas už plėšimus, vagystes, bei sukčiavimą. Vertinimų metu nuteistasis teigia, jog turi apie 10 000 Eur įsiskolinimus antstoliams, kuriuos šiuo metu pagal esamas galimybes dengia iš gaunamo darbo užmokesčio. Padengęs yra tik labai nedidelę dalį esamų skolų. Kaip jau minėta dauguma teisės pažeidimų yra susiję su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Galima daryti prielaidą, jog nuteistasis ne visada sugebėjo tinkamai paskirstyti lėšas bei spręsti iškilusias finansines problemas, o tai lėmė pasikartojantį nusikalstamumą. Lėšų tvarkymo sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, o finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir paskatinti jį kartoti nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas, „prišnekamas“, galintis gana lengvai pasiduoti kitų įtakai. Pripažįsta, jog dalis iš jo tuomečių draugų vedė asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgėsi ir jis pats. Šiuo metu nuteistasis teigia suvokiantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes, bausmės atlikimo metu stebima, jog nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, tinkamai elgiasi, nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, 8 kartus skatintas, aktyviai įsitraukia tiek į pozityvaus užimtumo priemonių, tiek į tikslinių intervencinių priemonių įgyvendinimą. Visgi, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis viso teistas 14 kartų, pastarieji nusikaltimai laikytini teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalimi - fiksuojamas materialinės naudos siekis neteisėtais būdais. Nuteistasis nusikalsta pakartotinai, pirmas teistumas labai jauname amžiuje - 16 m. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis nepasimokydavo iš savo ankstesnių klaidų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis negeba identifikuoti probleminių sričių savo gyvenime. Nuteistasis, atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei mąstą, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgdamas į visuomenės gerbūvį. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. R. neatliktos bausmės dalis (3 metai 5 mėnesiai 2 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. R. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.