Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutarties, kuria priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas ir nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ ieškinį atsakovui D. D. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, atsakovui iš ieškovės priteistos netesybos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19753/2023, iš dalies tenkindama darbuotojo prašymą, nusprendė: 1) išieškoti darbuotojui D. D. iš darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ravainė“ 3 876,41 Eur dienpinigių, 1 201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 366,02 Eur vykdyti skubiai; 3) kitą prašymo dalį (dėl 100 Eur už keltą ir 425 Eur išskaitų priteisimo darbuotojui iš darbdavės) atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinio atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė atsakovui iš ieškovės netesybas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

19. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės darbdavės ieškinį atsakovui darbuotojui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, kuriuo ieškovė prašė: panaikinti DGK 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Nr. APS-131-19753/2023 dalį, kuria DGK nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir nepriteisti atsakovui iš ieškovės dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas įsiskolinimo. Į bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį, atsakovas (darbuotojas) prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės 3 876,41 Eur dienpinigių, 1 201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prašydama priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti. Atsakovas prašė ieškinio atsisakymo nepriimti ir bylą nagrinėti iš esmės arba, atsisakymą nuo ieškinio priėmus, priteisti darbuotojui iš darbdavės netesybas pagal DK147 straipsnio 2 dalį.

21. Šiame faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinio atsisakymas nepažeidžia bylos šalių byloje ginamų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, įstatymų reikalavimų, viešojo intereso, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė ieškovės ieškinio atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 8 196,12 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų ir 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžino ieškovei žyminio mokesčio dalį.

24. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (DK 231 straipsnio 3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

26. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamos kategorijos byloje turi atitikti jo turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, nustatytus CPK 270 straipsnyje. Išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, kurie daro išnagrinėtą bylą iki galo neišspręstą arba yra naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltinis ir todėl reikalauja papildomo teisminio įsikišimo. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti suformuluojama taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų dėl išnagrinėto individualaus darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės, patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio bei būtų įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

27. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, taip pat pasisakyta, kad, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės ir prašymas tenkintas, priėmimo kita ginčo šalis, nesutikdama su nurodytu sprendimu, per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl to paties darbo ginčo išnagrinėjimo, ir dėl to darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėja bei neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai), pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad teisi yra prašymą darbo ginčų komisijai padavusi šalis, išspręsdamas ginčą iš esmės sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti ne tik išvadą atmesti ieškinį, bet ir teisiosios darbo ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį. Reikalavimą, dėl kurio patenkinimo darbo ginčo šalis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismui, iš esmės išnagrinėjus ginčą, pripažinus pagrįstu, tačiau apie jo tenkinimą ir patenkinto reikalavimo turinį nenurodžius teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, susidarytų netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi įstatymų nustatyta tvarka, liktų iki galo neišspręstas ir ateityje būtų poreikis papildomai įsikišti kompetentingiems organams, nes neegzistuotų joks priverstinai vykdytinas darbo ginčus nagrinėjančių organų sprendimas, nustatantis šalių materialiąsias teises ir pareigas, t. y. nebūtų pasiektas rezultatas, dėl kurio buvo inicijuotas darbo ginčo nagrinėjimas. Teismas, iš esmės išspręsdamas individualų darbo ginčą dėl teisės, sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti savo suformuluotą patenkinto reikalavimo sprendimo priėmimo dieną turinį.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pripažįsta, kad ji neatitinka pirmiau aptartų kasacinio teismo formuluojamų reikalavimų, todėl yra prieštaringa, neaiški, o ginčo išnagrinėjimo rezultatas tampa neapibrėžtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad nagrinėjamoje konkrečios bylos situacijoje neįsiteisėtų atsakovui buvęs palankiu DGK sprendimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, kuris nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į darbo bylų nagrinėjimo privaloma išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka rezultatą ir pirmiau aptartą tokia tvarka priimto DGK sprendimo santykį su tokių ginčų nagrinėjimo teisme turiniu, savo esme prilygsta DGK sprendimo ir, atitinkamai, darbuotojo DGK pareikštų reikalavimų, pripažinimui ir bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų išsprendimui atsakovo naudai. Tačiau apie tai teismas nutartyje nepasisakė, t. y. nepasisakė dėl reikalavimų, dėl kurių patenkinimo darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, pripažinimo pagrįstais, jų tenkinimo ir patenkintų darbuotojo reikalavimų turinio. Dėl paminėto skundžiamos teismo nutarties prieštaringumo susidarė netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo darbuotojas kreipėsi į DGK įstatymų nustatyta tvarka, liko neišspręstas galutiniu vykdytinu procesiniu dokumentu, t. y. teismui nurodžius, kad DGK sprendimas neįsiteisės, nebuvo pasiektas rezultatas, dėl kurio buvo inicijuotas darbo ginčo nagrinėjimas.

29. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė neatlikęs visapusiško ir objektyvaus aplinkybių įvertinimo, nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir teisme santykio, todėl darytina išvada, jog, teismui ydingai pažymėjus, kad DGK sprendimas neįsiteisės, tačiau kartu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodžius ieškovės iš esmės atsiimant ieškinį pripažintų pagrįstais ir DGK tenkintų darbuotojo reikalavimų, sudarytos prielaidos neapibrėžtai situacijai ir ginčas paliktas neišspręstu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, teismo procesinio sprendimo byloje rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo, patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio bei būtų įvykdoma.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė atsakovui iš ieškovės 8 196,12 Eur netesybų, numatytų DK 147 straipsnio 2 dalyje, už 6 mėnesius. Teismas argumentavo, kad nagrinėjamoje konkrečios bylos situacijoje atsakovas patirtų turtinius praradimus, nes neįsiteisėtų jam buvęs palankiu DGK sprendimas (DK 231 straipsnio 7 dalis) ir jis išimtinai vienasmene ieškovės valia atsidurtų blogesnėje padėtyje nei buvo iki teismo proceso (jeigu būtų įsiteisėjęs ir įvykdytas DGK sprendimas); teismo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje atsakovo interesai turi būti apginti, priteisiant atsakovui įstatymu imperatyviai nustatytas netesybas iš ieškovės (DK 147 straipsnio 2 dalis).

31. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos nurodytos netesybos, argumentuodama, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 417–418 straipsniais, nustatančiais teismo teisę išeiti iš ieškinio ribų, dėl to nepagrįstai priteisė atsakovui netesybas, nes šių CPK normų nuostatos taikytinos bylose pagal darbuotojo ieškinį, tuo tarpu teismas neturėjo procesinio pagrindo savo iniciatyva priteisti darbuotojui netesybas civilinėje byloje, kurioje darbuotojas nebuvo pareiškęs ieškinio ar priešieškinio; 2) CPK nenumato procesinio pagrindo nutartimi dėl bylos nutraukimo priteisti netesybas, netesybų priteisimas yra galimas tik teismo sprendimu, t. y. išnagrinėjus ginčą iš esmės; 3) ieškovė apie tokį teismo ketinimą priteisti netesybas sužinojo gavusi nutartį, ieškovė nėra teikusi į bylą atsiliepimų dėl netesybų priteisimo, nes tokio reikalavimo atsakovas nebuvo byloje pareiškęs.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas (darbuotojas) byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti netesybas.

33. Vertinant bylos medžiagą, pažymėtina, kad neteisingas procesinio dokumento pavadinimas nelaikytinas esminiu procesinio dokumento trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo vertinti viso dokumento turinį, procesinio dokumento dalyką, teisingai kvalifikuoti gautą procesinį dokumentą. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais (CPK 142 straipsnis). Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės, t. y. jis gali būti pareikštas esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111, 135, 137, 143 straipsniai). Esminis skirtumas tarp minėtų gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, jis tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, o priešieškiniu reiškiami savarankiški reikalavimai.

34. Nagrinėjamu atveju atsakovas (darbuotojas) atsiliepime į ieškinį išdėstė ne tik savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir pareiškė materialinius reikalavimus, t. y., ne tik prašė tenkinti DGK sprendimu patenkintus jo reikalavimus – priteisti atsakovui iš ieškovės 3 876,41 Eur dienpinigių, 1 201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; tačiau taip pat prašė priteisti atsakovui iš ieškovės netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių). Toks reikalavimas yra prašymas priteisti įstatyme – DK 147 straipsnio 2 dalyje – nustatytas netesybas už pavėlavimą atsiskaityti ir kvalifikuotinas kaip priešieškinis. Minėtas atsakovo į bylą kaip atsiliepimas į ieškinį pateiktas procesinis dokumentas buvo išsiųstas ieškovės atstovui, be to, ieškovės atstovas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga per EPP, taigi, spręstina, kad ieškovei apie atsakovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip bylos medžiagos neatitinkantys atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovas byloje nebuvo pareiškęs reikalavimų, kad ieškovei nebuvo žinoma apie reikalavimą dėl netesybų priteisimo bei kad ji neturėjo galimybės į tokį reikalavimą atsiliepti.

35. Įvertinus darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus, darbo bylų nagrinėjimo privaloma išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka ir teismo proceso sprendžiant darbo ginčą dėl teisės iš esmės santykį, ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, atsakovas turėjo teisę pasirinkti, ar byloje teikti atsiliepimą, ar ieškinį, ar naudotis šiais abiem savo atsikirtimų į ieškinį pateikimų būdais (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys). DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme vadovaujantis CPK nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK numatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Taigi, specialios DK normos darbo ginčų bylose nenumato išimčių dėl teisės normų, reglamentuojančių priešieškinio pareiškimą, taikymo ir nukreipia į CPK normas. CPK 143 straipsnyje nustatyta, kad, esant šio straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, atsakovas turi teisę pareikšti ieškovui priešieškinį pagal ieškinio pareiškimo taisykles, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. CPK 410–418 straipsniuose, reglamentuojančiuose darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus, numatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis CPK taisyklių, atsižvelgdamas į XX skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Šiame skyriuje ar kituose įstatymuose išimčių ir kitokių priešieškinio pareiškimo taisyklių darbo ginčų bylose taip pat nenustatyta.

36. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

37. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad atsakovas priešieškinį (reikalavimą dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo) byloje pateikė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatyti priešieškinio priėmimo pagrindai buvo, todėl atmestinas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės teisės spręsti dėl netesybų priteisimo.

38. Reikalavimas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio darbuotojo DGK pareikšto reikalavimo dėl sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, vertintina, kad tai, jog darbo ginčų komisija nepasisakė dėl netesybų, nereiškia, kad darbuotojas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes pagrindinis darbuotojo reikalavimas buvo dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ir be šio reikalavimo patenkinimo ieškovas neturėtų teisės į netesybų priteisimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas atsakovui pakartotinai kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl reikalavimo priteisti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį nebūtų suderinamas nei su DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų netesybų kompensaciniu tikslu, nei su CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, nei su galimai pažeistų teisių gynimo operatyvumo siekiu.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 417 straipsnyje yra nustatyta teismo teisė priimti sprendimą net ir dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Vienas iš tokių susijusių reikalavimų ir yra reikalavimas priteisti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad darbo bylos yra priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

40. Taigi, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti atsakovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

41. Vis dėlto, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui netesybas, pažeisdamas proceso teisės normas, nes CPK nenumato procesinio pagrindo nutartimi dėl bylos nutraukimo priėmus atsisakymą nuo ieškinio išspręsti tam tikrus materialinius byloje pareikštus reikalavimus, susijusius su bylos nagrinėjimo iš esmės klausimais. Reikalavimo dėl netesybų priteisimo pagrįstumo įvertinimas galimas tik nagrinėjant ginčą (jo dalį) iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė atsakovui iš ieškovės 8 196,12 Eur netesybų argumentuodamas, kad konkrečios bylos situacijoje atsakovas patirtų turtinius praradimus, nes neįsiteisėtų jam buvęs palankiu DGK sprendimas ir jis išimtinai vienasmene ieškovės valia atsidurtų blogesnėje padėtyje nei buvo iki teismo proceso (jeigu būtų įsiteisėjęs ir įvykdytas DGK sprendimas), nagrinėjamoje situacijoje atsakovo interesai turi būti apginti, priteisiant prašomas įstatymu imperatyviai nustatytas netesybas iš ieškovės (DK 147 straipsnio 2 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų atsakovui iš ieškovės priteisimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje ir reglamentuojančias darbdavio pareigą mokėti darbuotojui netesybas, darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Teismas nepagrįstai nurodytų netesybų priteisimą siejo su byloje susiklosčiusia procesine situacija darbdavei atsisakius ieškinio ir teismo nurodytos galimybės įvykdyti DGK sprendimą nebuvimu, tuo tarpu kai DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas sietinas ne su procesine bylos eiga, o su siekiu kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos laiku atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju pažeidimu, kai vėluojama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl reikalavimui dėl nurodytų netesybų priteisimo išnagrinėti reikšmingų aplinkybių: kada darbuotojas buvo atleistas iš darbo, kiek laiko vėluojama atsikaityti su darbuotoju, ar vėluojama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės ir kt. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos atsižvelgiant ir į tai, kad, ieškovei atsisakius ieškinio, iš esmės susidarė procesinė situacija, kad ieškovė sutinka su DGK sprendimu ir, atitinkamai, darbuotojo DGK pareikštu bei DGK patenkintu reikalavimu. Dėl paminėto spręstina, kad, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo atsakovui iš ieškovės, neatskleidė bylos esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 231 straipsnį, reglamentuojantį darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir teisme santykio, priėmė prieštaringą nutartį, dėl ko individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo darbuotojas kreipėsi į DGK įstatymų nustatyta tvarka, liko neišspręstas vykdytinu procesiniu dokumentu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į darbuotojo pareikštą reikalavimą dėl netesybų priteisimo, netinkamai taikė DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir netyrė reikalavimui dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo išspręsti reikšmingų aplinkybių. Esant pareikštam darbuotojo materialiajam teisiniam reikalavimui, net ir priėmus darbdavės ieškinio atsisakymą, byla negalėjo būti nutraukta neišsprendus darbuotojo reikalavimo iš esmės. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla (bylos dalis pagal reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

45. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla (jos dalis pagal darbuotojo reikalavimus) perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-815-633/2024, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.