Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ ir atsakovo D. D. (D. D.) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Ravainė“ ieškinį atsakovui D. D., atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes.

31. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. sausio 3 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2022010311, kuria atsakovas priimtas dirbti UAB „Ravainė“ (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad darbo pradžia yra po to, kai darbuotojas gaus nacionalinę vizą (D) arba laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. UAB „Ravainė“ direktoriaus 2022 m. balandžio 5 d. įsakymu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas susitvarkė migracijos, medicinos, transporto inspekcijos ir kt. dokumentus, reikalingus pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), nurodyta darbą pradėti nuo 2022 m. balandžio 23 d. Pažymėtina, jog teismui pateiktame 2024 m. liepos 31 d. prašyme dėl papildomų įrodymų ieškovė nurodė, kad faktiškai atsakovas dirbti pradėjo nuo 2022 m. balandžio 25 d. Tuo tarpu, atsakovas prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė, kad dirbo nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Ši darbo pradžios ir pabaigos data pagal darbuotojo skundą nurodyta ir Darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-131-19753/2023, kuriuo darbuotojo prašymas patenkintas iš dalies ir iš UAB „Ravainė“ darbuotojo naudai priteista 3876,41 Eur dienpinigių ir 1201,96 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. DGK sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1366,02 Eur (neatskaičius mokesčių), išieškojimo nurodyta vykdyti skubiai, o likusi prašymo dalis (dėl 100 Eur išlaidų už keltą kompensavimo ir 425 Eur išskaitos) atmesta kaip nepagrįsta.

32. Nesutikdama su DGK sprendimu UAB „Ravainė“ pareiškė ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tačiau 2024 m. spalio 3 d. pareiškimu nuo jo atsisakė ir prašė civilinę bylą nutraukti.

33. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Ravainė“ prašymas dėl ieškinio atsisakymo priimtas ir civilinė byla nutraukta, atsakovui iš ieškovės priteista 8196,12 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų ir 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartis panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad nagrinėjamoje konkrečios bylos situacijoje neįsiteisėtų atsakovui buvęs palankus DGK sprendimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, kuris savo esme prilygsta DGK sprendimo ir, atitinkamai, darbuotojo DGK pareikštų reikalavimų, pripažinimui ir bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų išsprendimui atsakovo naudai. Tačiau apie tai teismas nutartyje nepasisakė, t. y. nepasisakė dėl reikalavimų, dėl kurių patenkinimo darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, pripažinimo pagrįstais, jų tenkinimo ir patenkintų darbuotojo reikalavimų turinio. Dėl šio teismo nutarties prieštaringumo susidarė netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo darbuotojas kreipėsi į DGK įstatymų nustatyta tvarka, liko neišspręstas galutiniu vykdytinu procesiniu dokumentu, t. y. teismui nurodžius, kad DGK sprendimas neįsiteisės, nebuvo pasiektas rezultatas, dėl kurio buvo inicijuotas darbo ginčo nagrinėjimas. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui ydingai pažymėjus, jog DGK sprendimas neįsiteisės, tačiau kartu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodžius ieškovės atsiimant ieškinį iš esmės pripažintų pagrįstais ir DGK patenkintų darbuotojo reikalavimų, sudarytos prielaidos neapibrėžtai situacijai ir ginčas paliktas neišspręstas.

34. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadas apie darbuotojui priteistinas netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką, nurodė, kad atsakovas (darbuotojas) atsiliepime į ieškinį išdėstė ne tik savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir pareiškė materialinius reikalavimus, t. y. ne tik prašė tenkinti DGK sprendimu patenkintus jo reikalavimus – priteisti atsakovui iš ieškovės 3876,41 Eur dienpinigių, 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau taip pat prašė priteisti netesybas ir būtent reikalavimą dėl netesybų priteisimo pagal DK 147 straipsnio 2 dalį Vilniaus apygardos teismas vertino kaip priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę pasirinkti, ar byloje teikti atsiliepimą, ar reikšti ieškinį (priešieškinį), ar naudotis šiais abiem savo atsikirtimų į ieškinį pateikimų būdais (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys) ir vertino, kad reikalavimas dėl netesybų yra tiesiogiai susijęs, išvestinis iš pagrindinio DGK pareikšto reikalavimo ir nereiškia, kad darbuotojas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Tačiau Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad CPK nenumato procesinio pagrindo nutartimi dėl bylos nutraukimo priėmus atsisakymą nuo ieškinio išspręsti tam tikrus materialinius byloje pareikštus reikalavimus, susijusius su bylos nagrinėjimo iš esmės klausimais. Reikalavimo dėl netesybų priteisimo pagrįstumo įvertinimas galimas tik nagrinėjant ginčą (jo dalį) iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 dalis), o būtent to pirmosios instancijos teismas nepadarė ir nepagrįstai nurodytų netesybų priteisimą siejo su byloje susiklosčiusia procesine situacija ieškovei (darbdavei) atsisakius ieškinio ir galimybės įvykdyti DGK sprendimą nebuvimu. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo atsakovui iš ieškovės, neatskleidė bylos esmės ir nurodė, jog atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla (bylos dalis pagal reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

35. Atsižvelgusi į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties motyvus ir išvadas bei civilinėje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apelianto atsakovo (darbuotojo) argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino jo reikalavimų, kurie buvo patenkinti DGK sprendimu ir dėl kurių teisminį procesą inicijavo, o vėliau jo atsisakė ieškovė. Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas aptartoje nutartyje, ieškovės ieškinio atsisakymas ir tokio atsisakymo priėmimas iš esmės prilygsta darbuotojo DGK pareikštų reikalavimų, pripažinimui ir bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų išsprendimui atsakovo naudai. Dėl to, procesiniu požiūriu, tai laikytina bylos dalies, o būtent dėl atsakovo reikalavimo priteisti 3876,41 Eur dienpinigių ir 1201,96 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išsprendimu atsakovo naudai. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad Vilniaus apygardos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pilna apimtimi, tačiau Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo atsakovui iš ieškovės, neatskleidė bylos esmės ir iš naujo nagrinėti grąžino būtent bylos dalį pagal reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties 43, 44 punktai).

36. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Vienas iš nurodytų principų –dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį (nagrinėjamu atveju, kai ieškovė pripažįsta priešieškinį), jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė neįprasta procesinė situacija. Vadovaujantis DK 229 straipsnio 1 dalimi darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DGK sprendimas pagal DK 230 straipsnio 2 dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Jis turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (DK 230 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau darbo ginčo šalis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei nesutinkant su DGK sprendimu ir pareiškus ieškinį teismui, DGK sprendimas iš esmės neteko galios. Tačiau ieškovei ieškinio vėliau atsisakius, šį atsisakymą teismui priėmus ir bylą nutraukus, DGK sprendimo teisinė galia turėtų būti atstatyta taip, lyg teisminis procesas iš viso nebūtų buvęs inicijuotas. Taigi, šiuo požiūriu atsakovo pozicija yra pagrįsta, todėl, kaip ir nurodė Vilniaus apygardos teismas aukščiau aptartoje nutartyje, šio procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakytina dėl reikalavimų, dėl kurių patenkinimo darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, pripažinimo pagrįstais, kitaip tariant iš esmės perrašoma DGK sprendimo rezoliucinė dalis, kad būtų išvengta teisinio rezultato neapibrėžtumo ar bet kokių dviprasmybių, o ne nurodytina, kad įsiteisėja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-19753/2023. Procesiniu požiūriu atsakovo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas, naikintina ir priimamas naujas sprendimas – atsakovo reikalavimas dėl 3876,41 Eur dienpinigių priteisimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sprendimo dalis, kuria atsakovui priteista 1201,96 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 147 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė: nesumokėjo visų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų – visų priklausiusių dienpinigių ir dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kaip minėta, atsakovas prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė, kad dirbo nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., ši darbo pradžia ir pabaiga pagal darbuotojo skundą nurodyta ir Darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendime. Tuo tarpu, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, atsakovo darbo laikotarpis UAB „Ravainė“ nurodytas 2022 m. balandžio 5 d. – 2023 m. rugsėjo 5 d. Taigi, byloje nėra itin tikslių duomenų apie atsakovo darbo laikotarpio pradžią ir pabaigą, tačiau nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad šalių darbo santykiai yra nutrūkę ir ieškovė su atsakovu jo atleidimo metu tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų ir ieškovė nenurodo, kad, nors ir atsiėmusi ieškinį bei pripažinusi darbuotojo reikalavimus, būtų su juo atsiskaičiusi. Taigi, nagrinėjamu atveju su atsakovu yra uždelsta atsiskaityti ilgiau nei 6 mėnesius ir nenustatyta, kad tai būtų įvykę dėl atsakovo kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad tenkinus reikalavimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies (dienpinigių) priteisimo, spręstinas klausimas ir dėl netesybų už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

41. Ieškovės pateiktais duomenimis darbuotojo vidutinis vienos dienos darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojant paskutinių trijų mėnesių iki atsakovo atleidimo darbo užmokestį, t. y. 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. duomenis, sudarė 65,36 Eur (neatskaičius mokesčių). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A1-744 patvirtinta, kad 2023 metais vidutiniškai mėnuo turėjo 20,9 darbo dienų esant penkių darbo dienų savaitei. Tai reiškia, jog vidutinis atsakovo mėnesio darbo užmokestis sudarė 1366,02 Eur (65,36 Eur x 20,9 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių). Taigi, 6 mėnesių laikotarpio (dydžio) atsakovui priteistinos netesybos sudaro 8196,12 Eur (1366,02 Eur (vidutinis atsakovo darbo užmokestis per mėnesį) x 6 mėn. (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsakovo naudai nepagrįstai nepriteisęs nesumokėtų dienpinigių, neteisingai paskaičiavo ir atsakovui priteistinų netesybų dydį. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinkamai keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Bylos duomenimis atsakovas patyrė 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą (2024 m. spalio 4 d. DOK 39382) ir 500 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu (2024 m. spalio 30 d. DOK-43364). Nors ieškovė neigia atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai realumą, nes, jos teigimu, atsakovas (jo atstovas) nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o tik atstovo advokato rašytinius paaiškinimus (pažymas) apie patirtas išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokatas P. B. atstovauja atsakovą byloje, o advokatas nurodė, kad atsakovas 2024 m. spalio 4 d. sumokėjo jam 1 450 Eur, o 2024 m. spalio 29 d. 500 Eur, mokėjimai buvo įforminti pinigų priėmimo kvitais Nr. 1127730 ir 1127732.

44. Sutiktina su ieškove, kad nei atsakovas, nei jo advokatas nepateikė nurodytų pinigų mokėjimo kvitų, tačiau nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad tokie kvitai iš viso neegzistuoja ar kad atsakovo advokato surašytose pažymose nurodyti netikri ar neteisingi duomenys. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o jos su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas – 2025 m. kovo 10 d. Gyventojų registro išrašas, kurio duomenimis atsakovas Lietuvoje neturi galiojančios deklaruotos gyvenamosios vietos, neturi jokios teisinės reikšmės byloje ir nepagrindžia ieškovės teiginių. Pažymėtina, kad ieškovės pateikto Gyventojų registro išrašo duomenys yra 2025 m. kovo 10 d., o advokato pateikti duomenys apie patirtas išlaidas yra 2024 m. spalio 4 ir 29 d. Taigi, vien laiko požiūriu ieškovės teikiamas įrodymas nėra aktualus ir neturi teisinės reikšmės byloje, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

45. Sutiktina su ieškove, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį reikalaujama pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023; 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje yra aktualus atstovavimo išlaidų realumo kriterijus, tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (yra įsipareigojęs atsiskaityti ateityje). Be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad advokatas yra veiklą (verslą) vykdantis subjektas, teikiantis paslaugas. Visi verslo subjektai privalo laikytis buhalterinės apskaitos taisyklių, taigi, paslaugų teikimą jis privalo įforminti apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju advokato surašytos pažymos atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, jose yra nurodyti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) duomenys, kaip minėta, advokatas yra atsakingas už savo buhalterinės apskaitos vedimo teisėtumą asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo netikėti advokato surašytų pažymų duomenų teisingumu ir nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir nepriteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra keletą kartų už juos mažesnės.

47. Tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, jam priteistinas visų jo patirtų išlaidų atlyginimas iš ieškovės ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atitinkamai keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48. Taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl valstybės naudai iš ieškovės priteistino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, dydžio, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žyminis mokestis už atsakovo pareikštus priešieškinio reikalavimus sudaro 299 Eur, todėl ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priėmus ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, jai grąžintina 75 proc. dalis jos už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 85,50 Eur (114 Eur x 0,75) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

51. Apie priimtą procesinį sprendimą informuotina Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija kaip ginčą privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjusi institucija (darbo bylos Nr. APS-131-19753/2023) (CPK 412 straipsnis, DK 231 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Apeliantai neprašo priteisti atstovavimo ir kitų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

53. Atsakovo apeliaciniu skundu ginčyta suma sudarė 4860,77 Eur (3876,41 Eur pirmosios instancijos teismo nepriteistų dienpinigių ir 984,36 Eur skirtumas tarp priteistų ir nepriteistų netesybų), todėl mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 110 Eur. Kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis už atsakovo apeliacinį skundą valstybės naudai priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo D. D. priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo D. D. priešieškinį patenkinti ir atsakovui D. D. priteisti 3876,41 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt šeši eurai 41 centas) dienpinigių iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“,

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo D. D. naudai priteistos netesybos ir atsakovo naudai priteisti 8196,12 Eur (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai 12 centų) netesybų (neatskaičius mokesčių) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“,

priteisti atsakovo D. D. naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ 1 950 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimą,

priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ 299 Eur (du šimtai devyniasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio bei įpareigoti šią sumą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų) žyminio mokesčio bei įpareigoti šią sumą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Apie priimtą procesinį sprendimą informuoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją.