Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-219-744/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-09
Bylos Nr.: 1A-219-744/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00027-2023-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Martynas Galvičius, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: A. S., ir L
Advokatai: Irma Bekerė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-744/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00027-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14.2; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjai advokatei Irmai Bekerei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 14 metų 1 mėnesio 11 dienų laisvės atėmimo bausme bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 metų 1 mėnesiui 11 dienų; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gegužės 31 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis, tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, vykdydamas susitarimą perduoti už piniginį atlygį (15 eurų) su nuteistuoju L. L., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – 0,0464 g metadono, kurį 2023 m. sausio 19 d. apie 8.32 val. atnešė į (duomenys neskelbtini) mokymo klasę, esančią (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai perdavė nuteistajam L. L. 49 ml skysčio, kuriame buvo 0,0464 g gryno metadono.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Irma Bekerė prašo panaikinti A. S. atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį išteisinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Irma Bekerė nurodo, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas teisines išvadas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. A. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Byloje nėra jokių A. S. kaltės įrodymų.

2.2. Apeliantų teigimu, byloje yra duomenys, kad metadonas išduodamas kiekvieną dieną ryte ir išgeriamas medikui ir pareigūnui stebint (1 t., b. l. 82-85, 130-136). Taigi A. S. neturėjo metadono ir jo neplatino. 15 Eur jam buvo pervesta dėl to, kad jis nupirktų prekių (kavos, tabako) iš parduotuvės, nes pats L. L. dėl režimo negalėjo to padaryti. Pinigų paskirtį teismui paliudijo pati perlaidos siuntėja I. S.. Ji taip pat paliudijo, kad L. L. nevartoja narkotikų ir priklausomybės jiems neturi, todėl poreikio įsigyti narkotinių medžiagų neturėjo. Vaizdo įrašas (vienintelis objektyvus ir tiesioginis įrodymas byloje) nepatvirtina, kad A. S. būtų perdavęs L. L. metadono buteliuką. Įvertinus buteliuko dydį, jei perdavimas būtų įvykęs, jis būtų buvęs užfiksuotas, to nepastebėti neįmanoma. Veiksmą per kameras tiesiogiai stebėję pareigūnai taip pat paliudijo, jog metadono perdavimo fakto nematė. L. L. buvo su antrankiais, o rankose laikė atsineštus sąsiuvinius. Iš A. S. ir L. L. parodymų matyti, kad metadono su savimi turėjo būtent L. L. ir siūlė jo įsigyti A. S., bet, šiam atsisakius, nešėsi atgal, kuomet ir buvo sulaikytas asmens kratai. L. L. neneigia, kad sulaikymo metu su savimi turėjo metadono, bet neigia gavęs jį iš A. S.. Pats A. S. nurodo anksčiau pirkdavęs metadoną, bet kai jam jo išrašė, poreikio pirkti nebeturėjo. Įvykio dieną L. L. siūlė jam įsigyti metadono, bet jis atsisakė. A. S. pats metadono neplatino, nes visą jam skirtą suvartodavo medikų ir pareigūnų akivaizdoje ir platinimui neturėjo.

2.3. Apeliantai pažymi, kad kratos metu gan didelis metadono buteliukas buvo rastas pas L. L. po striukės pamušalu arčiau kairės pusės kišenės. Vaizdo įraše prieš susiglaudimą matomas A. S. greitas rankų judesys ties L. L. pilvo sritimi, tačiau judinti rankas nėra uždrausta. Teismas nenustatė, kad rankose buvo uždraustų daiktų ir kad jie buvo perduoti. Be to, per tokį trumpą laiką (milisekundė) pajudinęs rankas ties pilvo sritimi A. S. nebūtų galėjęs didelio metadono buteliuko užkišti L. L. už striukės pamušalo kairėje, kai šis buvo su antrankiais. Todėl labiau tikėtina, jog L. L. metadoną po striukės pamušalu jau buvo pasislėpęs ateidamas į klasę. Apeliantų nuomone, šioje byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, o abejones, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinant kaltinamojo naudai, teismas turėjo konstatuoti, jog byloje nepaneigta abiejų kaltinamųjų A. S. ir L. L. nurodyta versija, jog įvykio dieną A. S. metadono su savimi neturėjo ir jo neplatino.

2.4. Apeliantai pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodo, jog A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas paskyrė ne artimą vidurkiui, o lygią sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui bausmę, tai yra laisvės atėmimą 5 metams. Apeliantų nuomone, prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, nes dėl jo nuosprendžio negalima laikyti teisėtu. Esant tokiam prieštaravimui bei visas aplinkybes vertinant nuteistojo naudai, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skirta bausmė turėjo būti mažesnė už vidurkį. Be to, skundžiamu nuosprendžiu teismas subendrino bausmes pačiu griežčiausiu, tai yra visiško bausmių sudėjimo būdu ir dėl tokio pasirinkto bausmių subendrinimo būdo nepateikė jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju, A. S. yra skirta akivaizdžiai per griežta galutinė bausmė, kas labai pablogina jo teisinę padėtį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. ir jos gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. gynėja advokatė Irma Bekerė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Gitana Mačiulienė prašė nuteistojo A. S. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Irma Bekerė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, taip pat paskyrė per griežtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje

Žemesnės instancijos teismas

6. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

7. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo A. S. bei jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) A. S., kitą nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) L. L., liudytojus R. G., M. M., I. S., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. S. teisinančius – įrodymus (nuteistųjų A. S. ir L. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus), padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. S. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

8. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kiekviena iš BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, o taip pat šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas – atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbu tai, kad inkriminuojant asmeniui BK 260 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti tik objektyviuosius minėto nusikaltimo sudėties požymius, būtina įrodyti ir tikslo narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti turėjimą arba narkotinių medžiagų išplatinimo faktą.

9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. S. parodė, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu L. L. nieko neperdavė, tai L. L. jam siūlė metadoną, bet jis atsisakė, nes jam nereikėjo metadono. 2023 metų sausio mėnesį jam kalėjime paskyrė vartoti metadoną, taigi metadoną jis gaudavo už dyką. Metadoną iš gydytojo jis gauna kiekvieną rytą, jį išgeria prie gydytojo ir grąžina gydytojui tuščią buteliuką. L. L. perdavė tik kavą, arbatą, apelsiną, saldainius, nes pastarasis buvo drausmės grupėje ir negalėjo pats apsipirkti parduotuvėje (3 t., b. l. 93). 2023 m. birželio 20 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta ir parodymus duoti atsisako (1 t., b. l. 197). Taigi nuteistasis A. S. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius A. S. parodymus ir vadovavosi liudytojų R. G., M. M. parodymais, iš dalies liudytojos I. S. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad A. S. neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – 0,0464 g metadono, kurį 2023 m. sausio 19 d. apie 8.32 val. atnešė į (duomenys neskelbtini) esančią mokymo klasę bei neteisėtai perdavė nuteistajam L. L. 49 ml skysčio, kuriame buvo 0,0464 g gryno metadono.

10. Liudytojas R. G., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju. 2023 m. sausio 19 d. stebėdamas (duomenys neskelbtini) esančią kalinių mokymo klasę per vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kaip A. S. apsikabino su L. L. ir iš rankų judesių atrodė, kad kažką perdavė L. L.. Todėl buvo nutarta vėliau iš pamokos grįžtančiam L. L. atlikti dalinę asmens kratą, siekiant išsiaiškinti, ar pastarasis neturi prie savęs draudžiamų daiktų. Pasibaigus pamokai ir L. L. atlikus dalinę kratą, už pastarojo striukės pamušalo buvo rastas buteliukas su skysčiu. Buvo įtariama, kad tai gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos (3 t., b. l. 110-111). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. kovo 9 d.) liudytojas R. G. nurodė tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 97-98). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas R. G. nurodė ir savo 2023 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl draudžiamų daiktų perdavimo ir paėmimo (1 t., b. l. 16). Liudytojo R. G. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus patvirtina ir liudytojo M. M. parodymai. Liudytojas M. M., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu. 2023 m. sausio 19 d. L. L. buvo atlikta dalinė asmens krata, kurios metu pas jį buvo rastas indelis su skysčiu. Indelis su skysčiu buvo užkištas priekyje už striukės, ties pilvu (3 t., b. l. 111-112). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. kovo 13 d.) liudytojas M. M. nurodė tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 103-104).

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai R. G. ir M. M. galėjo apkalbėti nuteistąjį A. S., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Kaip minėta, šie liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Be to, jų parodymus ir A. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojos I. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad ji yra L. L. sutuoktinė, kai jos vyras L. L. kalėjime buvo drausmės grupėje ir negalėjo apsipirkti, ji vyro nurodymu pervedė pinigus į A. S. banko sąskaitą, kad pastarasis galėtų L. L. nupirkti maisto produktų. Gali būti, kad į A. S. banko sąskaitą galėjo pervesti pinigus 2023 m. sausio 17 d. (3 t., b. l. 112) (iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad 2023 m. sausio 17 d. pervedė A. S. 15 eurų L. L. prašymu, liudytoja I. S. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114-115, 124-125)); (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo R. R. 2023 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl draudžiamų daiktų perdavimo ir paėmimo nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvo disponuojama informacija apie tai, kad 2023 m. sausio 19 d. 8.30 val. į (duomenys neskelbtini) esančią mokymo klasę atvesdinus nuteistuosius A. S. ir L. L., nuteistasis A. S. perduos nuteistajam L. L. galimai narkotines ar psichotropines medžiagas. 2023 m. sausio 19 d. stebint (duomenys neskelbtini) mokymo klasėje įrengtos filmavimo kameros įrašą, buvo užfiksuota, kaip 8.32 val. A. S. galimai perduoda L. L. narkotines ir/ar psichotropines medžiagas (1 t., b. l. 19); Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 19 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole nurodytos aplinkybės, kad nuteistajam L. L. 2023 m. sausio 19 d. buvo padaryta asmens krata, kurios metu paimtas baltos spalvos buteliukas su skaidriu skysčiu, galimai narkotine ir/ar psichotropine medžiaga (50 ml) (1 t., b. l. 18); 2023 m. sausio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas R. G. pateikė iš (duomenys neskelbtini) mokymo klasės grįžtančio nuteistojo L. L. 2023 m. sausio 19 d. 10.04 val. asmens dalinės kratos metu už striukės pamušalo rastą ir paimtą baltos spalvos buteliuką, kuriame buvo skaidrus skystis (apie 50 ml) su galimai narkotine ar psichotropine medžiaga (1 t., b. l. 21-22); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-256(23) nurodyta išvada, kad plastiko buteliuke tirti pateiktame skystyje yra narkotinės medžiagos - metadono. Tirti pateiktuose 49 ml skysčio yra 0,0464 g gryno metadono. Metadonas yra narkotinė medžiaga, įrašytai į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, II-ąjį sąrašą (1 t., b. l. 37-38); 2023 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad peržiūrėjus 2023 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 8.29 val. iki 8.39 val. darytą vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini) mokymo klasės stacionaria vaizdo kamera nustatyta, jog 8.32 val. klasės viduryje spaudžiant vienas kitam ranką A. S. ir L. L. susiglaudžia 2 sekundes, matoma tik L. L. nugara (galimai tuo momentu A. S. įdeda L. L. į kairės pusės striukės kišenę buteliuką su skysčiu), po to atsitraukia vienas nuo kito ir juda link mokymo stalų; peržiūrėjus 2023 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 9.46 val. iki 9.48 val. darytą vaizdo įrašą tarnybiniu vaizdo registratoriumi nustatyta, jog atliekant L. L. dalinę asmens kratą už striukės pamušalo arčiau kairės pusės kišenės randamas baltos spalvos buteliukas su neaiškios kilmės skysčiu (1 t., b. l. 48-50); 2023 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad peržiūrėjus tarnybiniu vaizdo registratoriumi užfiksuotą 2023 m. sausio 19 d. 16.08 val. atliktos dalinės A. S. asmens kratos vaizdo įrašą nustatyta, jog kratos metu pas nuteistąjį buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 58-59); 2023 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę, kurie buvo rasti ir paimti 2023 m. sausio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. S. dalinės asmens kratos metu, ir šiame telefone bei SIM kortelėje esančią informaciją nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d. 20.26 val. praleisti 22 skambučiai iš numerio (duomenys neskelbtini) (šiuo numeriu naudojasi L. L.). 2023 m. sausio 17 d. 20.46 val. įeinantys 26 skambučiai iš numerio +(duomenys neskelbtini), pokalbių trukmė 00:00:00, taip pat apžiūros metu nustatyta, kad SIM kortelėje matomi įrašyti 17 adresatų, tarp kurių numeriu 10 yra įvestas kontaktas (duomenys neskelbtini), numeriu 11 įvestas kontaktas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73-79); 2023 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad peržiūrėjus tarnybiniais vaizdo registratoriais užfiksuotą 2023 m. sausio 19 d. nuo 21.31 val. iki 21.33 val. atliktos dalinės L. L. asmens kratos ir jo gyvenamosios kameros kratos su metalo detektoriumi vaizdo įrašus nustatyta, kad atliekant L. L. dalinę kratą vedant metalo detektorių L. L. nugara ties sėdmenimis metalo detektorius pradeda pypsėti. Kratą atlikusiems pareigūnams supratus, kad galimai kažkoks daiktas yra L. L. išangėje, kameros ir L. L. asmens krata baigiama (1 t., b. l. 92-93); 2023 m. gegužės 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotos aplinkybės kad kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis L. L., naudodamasis mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrauja (susirašinėja SMS žinutėmis) su (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiu A. S., kurio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 17 d. šių susirašinėjimų metu nuteistasis A. S. už materialų atlygį pasiūlo nuteistajam L. L. 50 gramų metadono. Nuteistasis L. L. sutinka bei susitaria su nuteistuoju A. S. pirkti iš pastarojo metadono už 15 eurų, taip pat sutaria, kad A. S. per dieną sutaupys po 25 g metadono ir 2023 m. sausio 19 d. ryte atėjęs į mokymosi klasę atneš jam (L. L.) 50 gramų metadono (1 t., b. l. 157-163); (duomenys neskelbtini) specialistės D. S. 2023 m. gegužės 16 d. rašte ir 2023 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad A. S. 2023 m. sausio 17 d. iš I. S. į Lietuvos kalėjimų tarnybos ((duomenys neskelbtini)) sąskaitą gavo 15 eurų (1 t., b. l. 139, 2 t., b. l. 194-195); (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės (medicinos auditorės), atliekančios vyriausiojo gydytojo funkcijas, D. C. 2023 m. vasario 1 d. rašte ir 2023 m. kovo 6 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad, remiantis duomenimis iš L. L. asmens sveikatos istorijos Nr. 02-A/2016/4083, bausmę atliekančiam (duomenys neskelbtini) L. L. dėl psichinės sveikatos (nerimo, depresijos, nemigos, priklausomybės narkotinėms medžiagomis) sutrikimų pakaitinis gydymas metadonu ar medikamentinis gydymas nėra skirtas; įvertinus įrašus A. S. asmens sveikatos istorijoje Nr. Lavl-2700, nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. A. S. paskirtas pakaitinis gydymas metadonu dėl (duomenys neskelbtini). Metadonas išduodamas kiekvieną dieną ryte. Metadonas išgeriamas medikui ir pareigūnui stebint (1 t., b. l. 82-84, 130-135). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

12. Kaip minėta, tiek apeliaciniame skunde nurodyta, tiek nuteistasis A. S. nurodė pirmosios instancijos teisme, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė L. L., tai yra ne jis L. L., o L. L. jam siūlė metadono, bet jis atsisakė, nes jam jo nereikėjo. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo A. S. argumentus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors nuteistasis L. L. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad tai jis padarė A. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo duotuose parodymuose, vertinant juos kitų byloje surinktų duomenų kontekste, yra esminių prieštaravimų, taip pat neatitikimų su kitais bylos duomenimis, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl šių parodymų nepatikimumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis jais priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Nuteistasis L. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (3 t., b. l. 92-93, 112-113), kad jis 2023 m. sausio mėnesį atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kartu su A. S.. A. S. jo metadono neprašė, tačiau jis žinojo, kad A. S. vartoja metadoną, taip pat matė, kad jam bloga, todėl jis jam A. S. ir pasiūlė savo reikmėms turimą metadoną. Tačiau, kaip jau minėta, priešingai nei nurodo L. L., iš 2023 m. gegužės 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 2023 m. sausio 17 d. bendraujant mobilaus ryšio telefonais nuteistasis A. S. už atlygį (15 eurų) pasiūlė nuteistajam L. L. 50 gramų metadono (1 t., b. l. 157-163), o ne atvirkščiai (kaip tvirtina nuteistasis L. L.). Tai, kad A. S., o ne L. L. už 15 eurų siūlė įsigyti metadono, patvirtina ir aplinkybė, jog A. S. 2023 m. sausio 17 d. iš I. S. į Lietuvos kalėjimų tarnybos ((duomenys neskelbtini)) sąskaitą gavo 15 eurų (1 t., b. l. 139, 2 t., b. l. 194-195). Nors L. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tuo metu jis buvo drausmės grupėje ir pagal kalėjimo tvarką jis negalėjo apsipirkti parduotuvėje, todėl jo žmona I. S. pervesdavo pinigus A. S. dėl to, kad pastarasis nupirktų jam prekių, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) specialistės D. S. 2023 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodytų aplinkybių, A. S. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. į Lietuvos kalėjimų tarnybos ((duomenys neskelbtini)) sąskaitą piniginių lėšų iš I. S. yra gavęs tik vieną kartą – 2023 m. sausio 17 d. gavo 15 eurų (2 t., b. l. 194-195). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pinigų paskirtį (už maisto produktus) teismui paliudijo pati perlaidos siuntėja I. S., kad ji taip pat paliudijo, jog L. L. nevartoja narkotikų ir priklausomybės jiems neturi, todėl poreikio įsigyti narkotinių medžiagų neturėjo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad I. S. galėjo ir nežinoti, kad L. L. vartoja narkotines medžiagas ir kokia tikroji jos A. S. pervestų pinigų paskirtis, nes ji pinigus pervedė L. L. nurodymu. Be to, I. S. nurodytus teiginius, jog L. L. nevartoja narkotikų ir jiems priklausomybės neturi (3 t., b. l. 112) paneigia paties L. L. parodymai, kad jis pas jį kratos metu rastą metadoną būtų suvartojęs pats (3 t., b. l. 92). L. L. taip pat parodė, kad 2023 m. sausio 17 d. iš A. S. parsinešė tuščią buteliuką metadonui supilti. Tačiau tokių aplinkybių, kad L. L. būtų davęs tuščią buteliuką metadonui, apklausiamas A. S. nenurodė. Nuteistojo L. L. teigimu, 2023 m. sausio 19 d. tą patį buteliuką, bet jau su metadonu, jis atnešė į mokymo klasę ir norėjo perduoti A. S., bet pastarasis atsisakė jį paimti. Buteliuką su metadonu jis laikė kojinėje, tačiau, kai A. S. atsisakė siūlomo metadono, jis buteliuką įsidėjo už striukės pamušalo. Tačiau tokios aplinkybės, kad pats L. L. kažką iš kojinės paimtų ir užsikištų už striukės pamušalo neužfiksuotos 2023 m. sausio 19 d. darytame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) mokymo klasės stacionaria vaizdo kamera (1 t., b. l. 48-50). Priešingai, kaip jau minėta, šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. S. įdeda L. L. į kairės pusės striukės kišenę buteliuką su skysčiu (1 t., b. l. 48-50). Be to, matyti, kad L. L. į klasę atėjo su antrankiais, todėl nepastebėtam iš kojinės išsitraukti buteliuką ir jį užsikišti už striukės pamušalo, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų sudėtinga. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad per tokį trumpą laiką (milisekundė) pajudinęs rankas ties pilvo sritimi A. S. nebūtų galėjęs didelio metadono buteliuko užkišti L. L. už striukės pamušalo kairėje, kai šis buvo su antrankiais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ant L. L. rankų uždėti antrankiai nekliudė A. S. įkišti buteliuką su skysčiu L. L. už striukės pamušalo.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad be minėtų nepatikimų nuteistojo L. L. parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad L. L. būtų neteisėtai įgijęs, laikęs ir 2023 m. sausio 19 d. siūlęs/perdavęs narkotinę medžiagą – 0,0464 g metadono A. S.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. metadonas išduodamas kiekvieną dieną ryte ir išgeriamas medikui ir pareigūnui stebint (1 t., b. l. 130), taigi A. S. neturėjo metadono ir jo neplatino. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad byloje yra duomenys, jog A. S. 2023 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje vykusios konsultacijos metu buvo primintos ir aptartos Farmakoterapijos opioidiniais vaistais tvarkos taisyklės, A. S. buvo įspėtas dėl šių taisyklių 3.1. punkto pažeidimo (taisyklių 3.1. punkte numatyta, kad paskirtus opioidinius vaistus pacientas privalo suvartoti medicinos personalo akivaizdoje (jeigu nepaskirta kitaip) ir, medicinos personalui paprašius, leisti įsitikinti, kad jie nenuslepiami. Be leidimo neišnešti opioidinių vaistų iš kabineto, atsakingai saugoti gautus į rankas medikamentus. Gavus opioidinius vaistus į rankas suvartoti pagal gydytojo psichiatro paskyrimus), primintos poveikio priemonės, jeigu pacientas nesilaiko nustatytų reikalavimų (1 t., b. l. 133-135). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad A. S. ne visada laikosi minėtų Farmakoterapijos opioidiniais vaistais tvarkos taisyklių, dėl to ir buvo įspėtas 2023 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje vykusios konsultacijos metu, todėl teigti, kad A. S. gaunamą metadoną kiekvieną dieną griežtai išgeria medikui ir pareigūnui stebint ir negalėjo jo nuslėpti ar be leidimo išsinešti iš kabineto, nėra pagrindo.

15. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius. Įvertinus A. S. nusikalstamos veikos pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas A. S. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam A. S. ir jo gynėjai advokatei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėja, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį – A. S. išteisinti nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės

16. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė nesutinka su A. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, mano, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė.

17. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

18. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 5 metams. Skirdamas bausmę A. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. S. teistas daug kartų, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, lygią šios bausmės vidurkiui. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. ir jo gynėja pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodęs, jog A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, turėjo paskirti A. S. bausmę mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o ne lygią sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ir toks prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra esminis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, dėl kurio nuosprendžio negalima laikyti teisėtu, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

20. BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015). BK 61 straipsnio 2 dalies traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).

21. Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos teismo buvo suprastos ir aiškinamos neteisingai, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą skirti ne mažesnę, o lygią sankcijos vidurkiui bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, suformuotos kasacinės teismų praktikos aiškinimų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas lygią vidurkiui bausmės trukmę, savo motyvus dėl bausmės individualizavimo išdėstė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Todėl tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o paskyrė bausmę, lygią sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra esminis BPK 305, 307 straipsnių nuostatų pažeidimas, dėl kurio skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis būtų pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam įvertino visus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nuteistajam A. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam A. S. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės ir net griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

22. A. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą negali būti laikoma aiškiai per griežta – paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

23. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu A. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 14 metų 1 mėnesio 11 dienų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu bei skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų 1 mėnesiui 11 dienų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir subendrindamas nuteistajam A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas visiškai sudedant, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

24. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju A. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio priėmimo (2023 m. sausio 19 d.), atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, kodėl pasirinktas visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdas, tačiau atsižvelgus į tai, kad A. S. tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir sukčiavimas, dalyvaujant organizuotoje grupėje), į tai, kad A. S. daug kartų teistas, net 7 kartus teistas už neteisėtą disponavimą narkotinės ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir bausmės atlikimo vietose), yra pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimo būdą (BK 64 straipsnio 2 dalis). Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nuteistajam A. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Irma Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.1.3 punktu, prašoma iš A. S. valstybės naudai priteisti 125 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Bylos duomenimis nuteistasis A. S. iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo (dirbo tik iki 2007 m. gruodžio 31 d.) (2 t., b. l. 173), nekilnojamojo turto neturi (3 t., b. l. 3), A. S. vardu atidarytoje AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra (3 t., b. l. 16). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. šiuo metu atlieka griežtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga numatyta 2038 m. liepos 12 d. (2 t., b. l. 154-171, 180), skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja advokatė Irma Bekerė taip pat prašė nepriteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S.. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.?

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. S. (A. S.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Teisėjai Martynas GalvičiusNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas