- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-488-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- I. Ž.
- Ieškovas
- T. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei I. Ž. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti nepilnametės dukters U. Ž., Duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. Ž.; 2) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Ž., gimusiam Duomenys neskelbtini., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki dukters pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. Ž. įsiskolinimą – 3 360 Eur; 5) nustatyti atsakovės I. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. tvarką: 1) leisti I. Ž. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa ,,Skype“, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis), I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų/vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; 2) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių laikotarpiui; I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 3) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu; I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje; apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 4) nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į I. Ž. gyvenamąją vietą ir jiems grįžtant į gyvenamąją vietą pas T. Ž. apmoka I. Ž.; 5) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. porinių metų šv. Kalėdų metu (gruodžio 25–26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 6) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. per porinių metų katalikų šv. Velykas, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę; 7) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporiniais metais per jų gimimo dieną, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę; 8) I. Ž., bendraudama su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž., turi teisę vaikus pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius; 9) I. Ž. įsipareigoja raštu informuoti T. Ž. apie nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. išvežimą iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti T. Ž. galimybes susisiekti su I. Ž. ar nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž.; 10) T. Ž. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 11) I. Ž. susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių – darbo grafikas, vaikų liga (esant akivaizdžių ligos požymių, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan., I. Ž. su vaiku negali bendrauti; jei nepilnametis vaikas serga, I. Ž. negali paimti jo iš namų. Vaiko ligos atveju I. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso; 12) sąvoka „raštu“ apima T. Ž. ir I. Ž. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis; 13) bendravimo tvarkos nustatymo metu šalių kontaktiniai duomenys: T. Ž.: tel. Nr. + Duomenys neskelbtini, programėlė ,,Viber“ + Duomenys neskelbtini; I. Ž.: tel. Nr. + Duomenys neskelbtini (kitokius duomenis gali nurodyti atsakovė); 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš jos nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į T. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš jos nepilnametės dukters U. Ž. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į T. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą; nustatyti, kad šias nepilnamečiams vaikams skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkys T. Ž.; priteisti iš T. Ž. nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tais laikotarpiais, kai sūnus D. Ž. laiką leidžia su I. Ž., pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą. Esant trumpesniam terminui nei mėnuo, priteista išlaikymo suma mažinama proporcingai dienų skaičiui; priteisti iš T. Ž. nepilnametės dukters U. Ž. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tais laikotarpiais, kai duktė U. Ž. laiką leidžia su I. Ž., pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą. Esant trumpesniam terminui nei mėnuo, priteista išlaikymo suma mažinama proporcingai dienų skaičiui; nustatyti, kad šias nepilnamečiams vaikams skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkys I. Ž.; nustatyti tokią atsakovės I. Ž. ir T. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. tvarką: 1) I. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų/vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; 2) T. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais U. Ž. ir D. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis) tais laikotarpiais, kai vaikai leidžia laiką su atsakove I. Ž.. T. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų/vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Norvegijos laiku; 3) I. Ž. nevaržomai bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip ½ ugdymo įstaigos paskelbtų vasaros atostogų laikotarpio. I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 4) I. Ž. nevaržomai bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. tais laikotarpiais, kai ji grįžta į Lietuvos Respubliką. I. Ž. įsipareigoja užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymo procese, būreliuose; 5) D. Ž. ir U. Ž. atostogas su kiekvienu iš tėvų leidžia kartu; 6) I. Ž. bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš 1 mėnesį; 7) T. Ž. bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu; 8) I. Ž. bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš 1 mėnesį; 9) T. Ž. bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu; 10) T. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 11) Nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. kelionės išlaidas atostogų metu apmoka šalys lygiomis dalimis; 12) Šalys negali daryti viena kitai kliūčių dalyvaujant nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. gimtadienių šventėse; 13) Šalys negali daryti kliūčių nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. bendravimui su motinos ir tėvo sutuoktiniais (gyvenimo draugais) bei riboti senelių teisę bendrauti su jais; 14) I. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki vaiko liga) I. Ž. negalėjo bendrauti su vaikais nustatytu laiku. Neįvykęs susitikima perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 15) Vaikų ligos privalės būti pateisintos medicininiais dokumentais; 16) Šalys neprivalo viena kitai teikti ataskaitų, paaiškinimų ar pranešimų apie leidžiamą su vaikais vietą ir laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo T. Ž. ieškinį ir atsakovės I. Ž. priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskyrė T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017 m. birželio 13 d., iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskyrė T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti tokią atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1) I. Ž. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa ,,Skype“, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis), I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų/vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; 2) T. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais U. Ž. ir D. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis) tais laikotarpiais, kai vaikai leidžia laiką su atsakove I. Ž.. T. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų/vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Norvegijos laiku; 3) I. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 5 (penkių) savaičių laikotarpiui; I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius iki suplanuotų atostogų; 4) I. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. ar pasiima juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu; I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje; apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuojamas raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 5) I. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporinių metų šv. Kalėdų metu (gruodžio 25–26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 6) I. Ž. bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš 1 mėnesį; 7) nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į I. Ž. gyvenamąją vietą ir jiems grįžtant į gyvenamąją vietą pas T. Ž. apmoka I. Ž.; 8) I. Ž. nevaržomai bendrauja su vaikais D. Ž. ir U. Ž. tais laikotarpiais, kai ji grįžta į Lietuvos Respubliką. Apie numatomą laiką ir vaikų paėmimą T. Ž. informuojamas raštu ne mažiau nei prieš 1 savaitę. I. Ž. įsipareigoja užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymo procese, būreliuose; 9) D. Ž. ir U. Ž. atostogas su kiekvienu iš tėvų leidžia kartu; 10) I. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporiniais metais per jų gimimo dieną, vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku. I. Ž. apie vaikų paėmimą informuoja T. Ž. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę; 11) I. Ž., bendraudama su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž., turi teisę vaikus pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius; 12) I. Ž. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš savaitę raštu informuoti T. Ž. apie nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. išvežimą iš Lietuvos Respublikos, nurodydama, kur išvyksta ir kiek laiko truks kelionė. Kelionės metu užtikrinti T. Ž. galimybes susisiekti su I. Ž. ar nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž.; 13) T. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 14) I. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki vaiko liga) I. Ž. negalėjo bendrauti su vaikais nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko. Vaiko ligos atveju I. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso Vaikų ligos privalės būti pateisintos medicininiais dokumentais; 15) sąvoka „raštu“ apima T. Ž. ir I. Ž. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis; 16) bendravimo tvarkos nustatymo metu šalių kontaktiniai duomenys: T. Ž.: tel. Nr. + Duomenys neskelbtini, programėlė ,,Viber“ + Duomenys neskelbtini; I. Ž.: tel. Nr. + Duomenys neskelbtini (kitokius duomenis gali nurodyti atsakovė). Priteisė iš atsakovės I. Ž. ieškovui T. Ž. 1 358,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Išanalizavęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas bei įvertinęs šalių išsakytas pozicijas teismo posėdyje dėl pateiktų bendravimo tvarkų, nustatė, jog šalys dėl didžiosios dalies jų pateiktų bendravimo tvarkos punktų sutarė, todėl išsamiau pasisakė tik dėl tų punktų, dėl kurių tarp šalių kilo nesutarimai.
5. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad atsakovė gyventi iš Lietuvos į Norvegiją išvyko savo iniciatyva. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė, norėdama bendrauti ir vaikų atostogas su vaikais praleisti savo gyvenamojoje vietoje, prisiima ir šių išlaidų dengimą. Todėl atsakovės reikalavimą nustatyti, jog nepilnamečių vaikų kelionės išlaidas atostogų metu šalys apmoka lygiomis dalimis, vertino kaip nepagrįstą ir atmetė.
6. Atsižvelgęs, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, atsakovės argumentą, kad šalys negali trukdyti viena kitai dalyvauti nepilnamečių vaikų gimtadienių šventėse, vertino kritiškai. Nurodė, kad vaikų gimtadienių šventimas su abiem tėvais būtų neracionalus, keltų tarp šalių papildomą įtampą, kas iš esmės darytų neigiamą įtaką ir nepilnamečiams šalių vaikams, todėl manė, kad nustačius, jog atsakovė su vaikais bendrauja neporiniais jų gimtadienių metais labiau atitiktų nepilnamečių šalių vaikų interesus. Tačiau taip pat pažymėjo, jog nustačius tokią vaikų gimtadienio šventimo tvarką neužkertama galimybė tėvams abipusiu sutarimu šventes švęsti bei organizuoti kartu.
7. Pažymėjęs, jog dėl kitų ieškinio bei priešieškinio bendravimo su nepilnamečiais vaikais punktų šalys teismo posėdyje sutarė ir juos tikslino, teismas, atsižvelgęs į šalių išsakytus ir pateiktus koregavimus teismo posėdyje nustatė sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.
8. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nurodė, jog vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 380 Eur kiekvienam vaikui bei pateikė šių išlaidų detalizaciją pagal 2018 m. rugpjūčio mėn. – 2019 m. birželio mėn. rinktus duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės pagrindė vaikų išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovė, nors ir nurodė, kad byloje pateikti kvitai yra ne ieškovo, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
9. Teismas iš dalies sutiko, jog dalis ieškovo pateiktų kvitų, pvz. kuro, tepalo išlaidos, serviso darbų išlaidos, nėra tiesiogiai susijusios su vaikų išlaikymu, tačiau įvertinęs tai, kad toks turtas kaip automobilis yra naudojamas visos šeimos poreikiams, manė, jog šių išlaidų dalis priskirtina ir prie vaikų išlaikymui skirtinų lėšų. Atsakovės argumentus, jog iš pateiktų kvitų matyti, jog kavinėse apmokamos išlaidos ne tik nepilnamečiams vaikams, teismas vertino kritiškai. Sutiko su ieškovo paaiškinimais, kad atsiskaitant kavinėse ar parduotuvėse nėra išrašomos atskiros sąskaitos ir pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad sumos, skirtos ne vaikams, iš kvitų yra išminusuotos. Todėl teismas, įvertinęs pateiktus kvitus bei šalių paaiškinimus šiuo klausimu, padarė išvadą, jog pateiktais duomenimis nėra dirbtinai didinamos vaikų išlaikymo išlaidos.
10. Pažymėjo, kad atsakovė ne tik objektyviais duomenimis iš esmės nepaneigė ieškovo nurodytų išlaidų dydžio vaikų poreikiams tenkinti, tačiau nurodė ir priešingas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaikų maistui 5 Eur per dieną yra mažai, gal maistui reiktų 10 Eur. Teismo vertinimu, tokiu būdu pati atsakovė sutiko, kad vien maistui reiktų skirti 300 Eur per mėnesį (10 Eur x 30 d.).
11. Atsakydamas į atsakovės argumentus, jog atsakovė teikia papildomą išlaikymą: perka vaikams rūbus, higienos priemones ir pan., pastebėjo, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Tačiau taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog perka vaikams drabužius, batus ir kt., tačiau nepagrindė šių išlaidų būtinumo.
12. Įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie išleidžiamas sumas vaikų poreikiams tenkinti, teismas nemanė, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Pabrėžė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovo prašoma priteisti po 190,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui suma paauglio sūnaus ir dukros išlaikymui būtų per didelė.
13. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą tais laikotarpiais, kai vaikai būna pas ją, teismas atmetė nurodęs, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, nenurodė jokių argumentų apie pasikeitusią teismų praktiką šiuo klausimu, nenurodė naujų aplinkybių, sąlygojančių nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos.
14. Nustatė, kad atsakovė per 17 mėnesių dukters išlaikymui išleido 2 302,90 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 135,46 Eur. Pažymėjęs, jog ieškovas neneigia, kad atsakovė prisidėjo prie dukters išlaikymo, kad duktė buvo visiškai išlaikoma atsakovės tais laikotarpiais, kai vaikai būdavo pas ją užsienyje, ieškovo argumentus, kad atsakovė neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., vertino kaip nepagrįstus. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymo įsiskolinimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeiti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą – 1) priteisti iš I. Š. nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į T. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą; 2) priteisti iš I. Š. nepilnametes dukters U. Ž. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į T. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą; 3) nustatyti, kad šias nepilnamečiams vaikams skinamas lėšas 1 ir 2 punkte nurodytais laikotarpiais uzufrukto teise tvarkys T. Ž.; 4) priteisti iš T. Ž. nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tais laikotarpiais, kai sūnus D. Ž. laiką leidžia su I. Ž., pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą. Esant trumpesniam terminui nei mėnuo, priteista išlaikymo suma mažinama proporcingai dienų skaičiui; 5) priteisti iš T. Ž. nepilnametes dukters U. Ž. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tais laikotarpiais, kai dukra U. Ž. laiką leidžia su I. Ž., pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą. Esant trumpesniam terminui nei mėnuo, priteista išlaikymo suma mažinama proporcingai dienų skaičiui; 6) nustatyti, kad šias nepilnamečiams vaikams skiriamas lėšas 4 ir 5 punkte nurodytais laikotarpiais uzufrukto teise tvarkys I. Ž.; 7) priteisti is T. Ž. I. Ž. turėtas bylinėjimosi išlaidas; 8) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti dydžio. Neįsigilino į ieškovo pateiktus įrodymus ir nenustatė, kokią ieškovo pateiktų išlaidų dalį sudaro suma, skirta išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.
15.2. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas kiekvienam vaikui išleidžia tik 100 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis, dalį ieškovo pirkinių galimai sudaro pirkiniai, skirti ieškovo draugės sūnui, kuris yra panašaus amžiaus kaip ir šalių sūnus.
15.3. Teismo išvada, jog atsakovė vaikus aprūpina pertekliniais daiktais, yra nepagrįsta. Byloje pakanka duomenų įsitikinti, jog ieškovas netinkamai rūpinasi vaikų rūbais ir avalyne, todėl atsakovė šiuos daiktus perka tik esant poreikiui. Tikėtina, jog neteisingą išvadą teismas padarė neįvertinęs įrodymų, surinktų bylą nagrinėjant pirmą kartą.
15.4. Teismas nemotyvavo sprendimo šalių dukrai išlaikymą priteisti nuo 2016 m. lapkričio 27 d., o sūnui – nuo 2017 m. birželio 13 d.
15.5. Atsakovės teikiamas išlaikymas vaikams periodiniais mokėjimais turėtų būti ne didesnis nei 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
15.6. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaikai ilgesnį laiką praleidžia su mama atostogų metu. Todėl įvertinus šalių turtinę padėtį iš ieškovo teisinga priteisti po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį tais laikotarpiais, kai vaikai laiką leidžia pas atsakovę.
15.7. CK normos, reglamentuojančios uzufrukto instituto taikymą, iš esmės nedraudžia abiem tėvams būti uzufruktoriais atitinkamoms pinigų sumoms ir atitinkamiems laikotarpiams išlaikant vaikus, todėl teismas turėjo išnagrinėti antro uzufruktoriaus paskyrimo galimybę išsamiai ir nešališkai.
Atsiliepimas
16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Teismas išsamiai ir teisingai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, susijusius su vaikų poreikiais.
16.2. Tai, kad ir pati atsakovė supranta ir mano, jog vaikų maitinimui reikalinga žymiai didesnė suma, nei pavyko kvitais įrodyti ieškovui, leidžia teismui spręsti, kad atsakovo prašoma ir teismo skundžiamu sprendimu patvirtinta 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui suma paauglio sūnaus ir dukros išlaikymui nėra nepagrįstai didelė.
16.3. Apeliantė nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kurių pagrindu teismas turėtų nukrypti nuo galiojančios ir jau suformuotos teismų praktikos, todėl tuo klausimu ieškovas visiškai sutinka su teismo išsakyta pozicija, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar švenčių metu), be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
19. Apeliantė nesutikimą su priimto teismo sprendimo dalimi grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas neįvertino ieškovo pateiktų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti dydžio, todėl nepagrįstai priteisė 190 Eur išlaikymą kiekvienam iš vaikų; 2) teismo išvada, jog atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymą tais laikotarpiais, kai vaikai būna pas ją, nepagrįsta, o išvada dėl antro uzufruktoriaus paskyrimo negalimumo nepakankamai motyvuota; 3) teismas nemotyvavo sprendimo šalių dukrai išlaikymą priteisti nuo 2016 m. lapkričio 27 d., o sūnui – nuo 2017 m. birželio 13 d.
20. Vienu apeliacinio skundo argumentu atsakovė kelia byloje netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo sutikti su šiais su apeliantės argumentais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeisdamas aukščiau aptartų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.
21. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
23. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčių), nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių vaikų poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti ieškovo nurodoma ir teismo priteista 380 Eur per mėnesį suma nelaikytina nepagrįstai didelė.
24. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai, kad šalių vaikų poreikių patenkinimui pakanka po 240 Eur per mėnesį (iš atsakovės po 120 Eur kiekvienam vaikui). Šių skaičiavimų atsakovė nepagrindžia nei įrodymais, nei asmenine patirtimi. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaikų tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaikų poreikius. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaikų maistui 5 Eur per dieną yra mažai, gal maistui reiktų 10 Eur, t. y. tokiu būdu pati atsakovė sutiko, kad vien maistui reiktų skirti 300 Eur per mėnesį.
25. Kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo nuostatą, jog ieškovas mokėjimo kvitais nepagrindė, jog vieno vaiko poreikių patenkinimui išleido / išleidžia 380 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ne visos būtinosios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta. Taip pat pastebėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat negalėjo rašytiniais įrodymais pagrįsti visų savo turėtų išlaidų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu.
27. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-728-1092/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnamečiams vaikams (16 m. ir 8 m.) būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., todėl šiems poreikiams patenkinti teismo nustatyta 380 Eur suma, kuri nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio, laikytina objektyviai pagrįsta.
29. Atsakydama į apeliantės argumentus, jog dalis ieškovo pateiktų išlaidų nėra susijusios su šalių vaikų poreikių tenkinimu, t. y. jog ieškovas galimai perka prekes savo draugės sūnui, ar kad iš kvitų matyti, jog kavinėje buvo sumokėta už penkis asmenis ir pan., kolegija pažymi, kad visų pirma, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, pateikdamas vaikų poreikių detalizaciją, išminusavo sumas, kurios nėra susijusios su vaikų poreikiais. Antra, kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas, teikdamas ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, siekia patenkinti savo, o ne vaikų poreikius.
30. Apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovė vaikams perka ne perteklinius daiktus, o tik tuomet, kai iškyla poreikis, kolegija vertina kritiškai. Atsakovė teigia, jog byloje yra pateikta įrodymų, jog ieškovas netinkamai rūpinasi vaikų poreikiais, t. y. vaikų batai suplyšę, o rūbai išaugti arba netinkamos būklės. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, pastebi, jog atsakovei pateikus suplyšusių mergaitės batų nuotrauką (t. 4, b. l. 162), ieškovas pateikė priešingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. jog vaikų batai yra tvarkingi ir tinkami avėti ( t. 4, b. l. 184–188). Taigi, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas netinkamai rūpinasi vaikų avalyne ar apranga. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neįvertino ir kitų bylą nagrinėjant pirmą kartą nustatytų, tokių kaip ugdymo įstaigų rinkliavų nepamokėjimas, ir kurios galbūt patvirtina netinkamą ieškovo rūpinimąsi vaikais. Atsakydamas į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdo pareigos teikti vaikams laikiną išlaikymą, t. y. nustatyta, kad 2019 m. spalio mėn. išlaikymo, kuris priteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi, įsiskolinimas sudaro 1 891,78 Eur (t. 8, b. l. 94). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad maksimaliai tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais ieškovui, neteikdama priteisto laikino išlaikymo, sudaro kliūtis būtent atsakovė. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016) ir neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, teismų praktikai. Taigi, atsakovė turi teisę teikti ir papildomą išlaikymą vaikams.
31. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, tinkamai įvertino klausimui aktualius įrodymus, taip pat pagrįstai atsižvelgė į vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų realius poreikius, todėl keisti nustatytą dydį nėra pakankamo pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde nėra įrodinėjama, jog atsakovė neturi galimybių mokėti vaikams teismo priteisto 190 Eur dydžio išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
32. Kolegija nesutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, t. y. jog iš ieškovo teisinga priteisti po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį tais laikotarpiais, kai vaikai laiką leidžia pas atsakovę.
33. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo nuostata, jog teismas turėjo išnagrinėti antro uzufruktoriaus paskyrimo galimybę išsamiai ir nešališkai ir pažymi, jog šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas įvertino atsakovės reikalavimo tais laikotarpiais, kai vaikai leidžia laiką su ja, priteisti iš atsakovo po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pagrįstumą, ir nurodė, jog atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos.
34. Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi būtinos ir nenumatytos išlaidos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos, be to jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Dėl to, priteisinat išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma, skirta iš dalies vaiko poreikiams kompensuoti, neskiriant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
35. Šioje byloje šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo grindžia aplinkybėmis, jog vasaros metu dalį atostogų laiko vaikai praleidžia / praleis pas ją Norvegijoje, todėl nėra teisinga tuo metu atsakovei mokėti išlaikymą.
36. Nutarties 34 punkte minėta, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar švenčių metu), be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog vaikai dalį vasaros atostogų praleidžia / praleis pas ją Norvegijoje, nesudaro pagrindo nukrypti nuo minėtos formuojamos kasacinio teismo praktikos.
37. Dar vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi motyvas susijęs su argumentais, jog teismas nemotyvavo sprendimo šalių dukrai išlaikymą priteisti nuo 2016 m. lapkričio 27 d., o sūnui – nuo 2017 m. birželio 13 d. Kolegija, įvertinusi šiam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką bei bylos duomenis, su šia skundo nuostata sutinka.
38. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013).
40. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki dukters pilnametystės, taip pat prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiui vaikui U. Ž. įsiskolinimą – 3 360 Eur. Ieškinyje nurodė bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d., kai buvo tenkintas šalių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, iki 2016 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog vien rašytinais įrodymais pagrįsta, kad atsakovė dukters išlaikymui išleido 2 302,90 Eur, ieškovo argumentus, kad atsakovė neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., vertino kaip nepagrįstus, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymo įsiskolinimą atmetė.
42. Tačiau iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies nustatyta, kad teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šalių dukrai išlaikymą priteisė nuo 2016 m. lapkričio 27 d., o sūnui – nuo 2017 m. birželio 13 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui momento. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog minėto sprendimo teismas nemotyvavo, t. y. nėra galimybės įvertinti, kodėl buvo pasirinktas skirtingas išlaikymo priteisimo momentas.
43. Kolegija, įvertinusi, jog ieškovas reiškė reikalavimą išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., atsižvelgusi, jog šioje byloje nebuvo įrodinėtos aplinkybės, susijusios su išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki ieškinio padavimo teismui, bei įvertinusi minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, susijusį su momentu, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, mano, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir nurodyti, jog iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiam vaikui U. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur priteistinas nuo 2017 m. birželio 13 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nustatė neteisingą išlaikymo šalių dukrai išlaikymo priteisimo momentą, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o skundžiamo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
47. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, nepateikė. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laikant, jog patenkinta 1/3 apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį pakeisti.
Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017 m. birželio 13 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskirti T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakovei I. Ž. iš ieškovo T. Ž. priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.