Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-3648-603/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-25
Bylos Nr.: e2-3648-603/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00690-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3648-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00690-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atstovui advokato padėjėjui A. B., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovei advokatei E. A., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui dėl garantinės išmokos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 182 344,23 Eur garantinę išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra finansų įstaiga, kurios tikslas yra padėti ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, finansinių išteklių, plėtoti, kurti verslą, modernizuoti ūkius bei įmones, gaminti konkurencingą produkciją, sudarant jiems palankias skolinimosi sąlygas, siekti valstybės socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo, taip pat pelningos veiklos.

3. Ieškovas yra bankrutuojanti kredito unija, kuriai atsakovas buvo išdavęs garantiją, siekiant užtikrinti ieškovo skolininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Good Factor“ (toliau – skolininkas) sutartinių įsipareigojimų įvykdymą.

4. 2012 m. liepos 24 d. OU „Online Pro“ (toliau – tiekėjas) ir skolininkas sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-24.07.2012 (toliau – sutartis). 2013 m. sausio 30 d. ieškovas su skolininku sudarė paskolos sutartį Nr. P00118 (su vėlesniais jos pakeitimais) (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią skolininkui turėjo būti suteiktas 423 134,84 Eur (1 461 000 Lt) kreditas: 730 000 Lt avansas įrangai įsigyti ir 731 000 Lt, kurie pervedami į ieškovo sąskaitą, atidarytą skolininko vardu ir kurie gali būti naudojami tik apmokėjimams įsigyjamos įrangos tiekėjui atlikti. 2013 m. kovo 12 d. atsakovas išdavė garantiją Nr. 1G-39/2013 (toliau – garantija) pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2011 m. spalio 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/644 sąlygas. 2013 m. kovo 18 d. atliktas sutarties pakeitimas, pagal kurį skolininkas ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 29 d. turėjo sumokėti tiekėjui 730 000 Lt avansą. 2013 m. kovo 19 d. ir 2013 m. gegužės 6 d. mokėjimais ieškovas pervedė skolininkui paskolos sutartyje numatytas lėšas (pervestas 730 000 Lt avansas tiekėjui ir 731 000 Lt pervesta į skolininko sąskaitą, esančią pas ieškovą). 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. pasirašyti įrangos priėmimo-perdavimo aktai, patvirtinantys įrangos, kurios vertė 1 500 000 Lt, pristatymą. 2013 m. liepos 30 d. gautas tiekėjo pranešimas apie įrangos pagaminimą ir jos pristatymą iki 2013 m. rugsėjo 30 d. 2013 m. spalio 14 d. gautas tiekėjo pranešimas, kuriuo informuojama, kad dėl vykusių šalių derybų, susijusių su įrangos kaina, buvo įšaldytas įrangos užsakymo procesas, tačiau pasiekus susitarimą tiekėjas praneša, kad atnaujino įrangos tiekimą. 2013 m. spalio 17 d. atliktas sutarties pakeitimas, pagal kurį sumažinta įrangos kaina ir sutarta, jog skolininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pranešimo gavimo iš tiekėjo apie įrangos pagaminimą, t. y. prieš išvežant įrangą iš gamintojo, sumoka tiekėjui 60 proc. įrangos vertės, t. y. 375 600 Lt. 2013 m. gruodžio 6 d. atliktas atsakovo išduotos garantijos pakeitimas. 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovas pervedė tiekėjui 60 proc. įrangos vertės, t. y. 375 600 Lt. Įranga, už kurią buvo atliktas 2013 m. gruodžio 9 d. mokėjimas, nebuvo pristatyta. 2015 m. birželio 26 d. skolininkui iškelta bankroto byla. Nuo 2018 m. sausio 11 d. skolininkas yra likviduotas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui išmokėti garantijos išmoką pagal atsakovo išduotą garantiją. 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas nutarė nevykdyti garantinio įsipareigojimo ieškovui.

5. Atsakovas išdavė garantiją, kuria „Bendrovė [Atsakovas – past.] įsipareigoja grąžinti Kredito unijai [Ieškovui – past.] kredito dalį, jeigu UAB „Good Factor“ <...>, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba Unijoms prieš laiką nutraukus Paskolos sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 1461000 (vienas milijonas keturi šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis) Lt kreditą, kurį Kredito unija suteikė pagal 2013 m. sausio 30 d. Paskolos sutartį Nr. P00118 ir 2013 m. vasario 26 d. Susitarimą Nr. 1 dėl minėtos Paskolos sutarties pakeitimo. Galutinis Kredito grąžinimo terminas – 2014 m. sausio 30 d.“

6. Pagal kredito sutarties nuostatas ieškovas įsipareigojo išmokėti 1 461 000 Lt paskolą (paskolos sutarties specialiosios dalies 2.1.1. punktas). Ieškovas savo įsipareigojimą pagal paskolos sutartį įvykdė ir išmokėjo 1 461 000 Lt kreditą dviem mokėjimo pavedimais: 2013 m. kovo 19 d. ieškovas išmokėjo 730 000 Lt; 2013 m. gegužės 6 d. ieškovas išmokėjo likusį 211 256,22 Eur kreditą. Paskolos sutarties specialiosios dalies 4 punktas numatė, kad skolininko prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui taikomos šios įsipareigojimų užtikrinimo priemones: 1) reikalavimo teisių į gautinas paramos lėšas įkeitimas pagal 2011 m. vasario 3 d. su Nacionaline mokėjimo agentūra sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KP-10-2-003791-PR001 (su visais jos pakeitimais ir papildymais); 2) sąlyginis gautinų sumų (paramos lėšų) įkeitimas pagal 2011 m. vasario 3 d. su Nacionaline mokėjimo agentūra sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KP-10-2-003791-PR001 (su visais jos pakeitimais ir papildymais); 3) skolininko lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas; 4) nuomos teisių, kylančių iš 2012 m. birželio 28 d. nuomos sutarties Nr. 20120416 sudarytos su M. Š. dėl 700 m² negyvenamųjų patalpų, esančių Piepalių k., Babtų sen., Kauno r., įkeitimu; 5) sąlyginiu būsimų daiktų – baldų ruošinių gamybos įrangos, įsigytos įgyvendinant ieškovo finansuojamą investicinį projektą, įkeitimu; 6) įsigyjamos įrangos tiekėjo banko ar kredito unijos sąskaitoje, į kurią išmokamos paskolos lėšos, esančių lėšų (ne mažiau nei 731 000 Lt) įkeitimu, numatant, kad šiomis lėšomis negali būti disponuojama be ieškovo sutikimo, ir užtikrinant tai banko ar kredito unijos, kurioje yra sąskaita, patvirtinimu; 7) ne mažiau kaip 50 proc. paskolos sumos atsakovo garantija; 8) visų esamų ir būsimų lėšų skolininko vardu atidarytoje ieškovo sąskaitoje įkeitimu.

7. Skolininkas ir ieškovas sudarė tris sutartinio įkeitimo sandorius, kurių pagrindu užtikrintas skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymas. Skolininkas nevykdė tinkamai savo įsipareigojimų pagal paskolos sutarties sąlygas, todėl paskolos sutartis nutraukta 2014 m. spalio 27 d. 2015 m. birželio 26 d. skolininkui iškelta bankroto byla. Nuo 2018 m. sausio 11 d. skolininkas yra likviduotas.

8. 2011 m. spalio 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/6423 sąlygų 29 punktas numato, kad kai kredito gavėjas negrąžina kredito ar jo dalies, ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovą dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo: 1) tik pasibaigus kredito grąžinimo terminui ar kredito sutartį nutraukus prieš terminą; 2) kai įstatymų nustatyta tvarka ieškovui įkeistas turtas parduotas bei atlikti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtinti atsakovo veiklos nuostatuose nurodyti veiksmai.

9. Pagal 2011 m. spalio 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/64 sąlygų 31 punktą, atsakovo garantinio įsipareigojimo įvykdymui, ieškovas privalo pateikti prašymą bei pridėti šiuos papildomus dokumentus: 1) kredito paskirtį pagrindžiančius apskaitos dokumentus, sutartis, mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos apmokėta tiekėjams (ar) rangovams už perkamą turtą ir teikiamas paslaugas; 2) kredito gavėjo nuosavų lėšų investavimą pagrindžiančius dokumentus (dėl investicinių kreditų); 3) pagrindžiančius suteikto ir negrąžinti kredito dydį, nesumokėtas palūkanas ir netesybas; 4) patvirtinančius, kad kredito sutarties pagrindu ieškovui buvo įkeistas turtas ar turtinės teisės; 5) patvirtinančius kredito gavėjo turto pardavimą ir skolos išieškojimą, ieškovo gautas lėšas realizavus kredito gavėjo turtą bei turtines teises, užtikrinusias kredito grąžinimą; 6) patvirtinančius draudimo įmonės išmokėtas ieškovui įkeisto turto ar kredito gavėjo (sveikatos) draudimo išmokas. Iš esmės tokius pačius dokumentus numato pateikti ir 2014 m. vasario 18 d. sudaryta sutartis dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/68/201425, kuri pakeitė tarp šalių sudarytą 2011 m. spalio 25 d. sutartį.

Šalies argumentai

10. Ieškovas įvykdė 2011 m. spalio 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/6426 sąlygų 29 punkte nurodytas sąlygas ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu kreipėsi į atsakovą jau esant iškeltai skolininko bankroto bylai, t. y. nutraukus paskolos sutartį, bei bankroto procese realizavus įkeistą skolininko turtą. Taip pat su prašymu dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo ieškovas pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir atsakovui paprašius teikė papildomus paaiškinimus bei informaciją. Teigia, kad ieškovas tinkamai įvykdė visus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos numatė garantija tam, kad atsakovas įvykdytų prisiimtą garantinį įsipareigojimą. Nepaisant to, kad ieškovas tinkamai kreipėsi į atsakovą dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo, atsakovas nusprendė savo įsipareigojimo ieškovui nevykdyti.

11. Atsakovo išduotos garantijos 3.1. punktas numato, kad garantuojama 50 procentų negrąžintos kredito sumos grąžinimas. Garantijos 3.2. punktas numato, kad atsakovas negarantuoja už skolininko nesumokėtas palūkanas, netesybas ar kitokius mokėjimus, numatytus paskolos sutartyje.

12. Realizavus įkeistą skolininko turtą bankroto procese ir padengtus bankroto administravimo išlaidai bei būtinąsias vykdymo išlaidas, ieškovo suteikto ir atsakovo negrąžinto kredito dydis liko 364 688,46 Eur. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis garantijos 3.1. punkto nuostatomis, t. y. tuo, kad garantija yra ribojama 50 proc. negrąžinto kredito suma, ieškovui priklausančios garantinės išmokos dydis yra 182 344,23 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašo ieškinį patenkinti visiškai.

II. Atsiliepimo į ieškinį esmė

13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdyba 2017 m. gruodžio 7 d. protokoliniu sprendimu Nr. 5A-38/2017 pagrįstai atsisakė vykdyti garantinius įsipareigojimus ieškovui už UAB „Good factor“ negrąžintą kreditą, kadangi: 1) ieškovas nepateikė dokumentų dėl dalies ieškovui įkeistos įrangos (4 vnt. medienos džiovyklų) realizavimo; 2) nesiėmė priemonių, kad kredito gavėjas vykdytų pagal kredito sutartį prisiimtą įsipareigojimą įkeisti turtą; 3) nevykdė savo pareigos sekti kredito, už kurį garantavo atsakovas, būklę. Šie ieškovo įvykdyti garantijų teikimo sutarties pažeidimai yra esminiai bei sudarė pagrindą atsakovui atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl garantinės išmokos išmokėjimo.

14. Atsiliepime nurodė, kad šalys sudarė 2011 m. spalio 25 d. sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/64. Šios sutarties pagrindu ieškovui išduota 2013 m. kovo 12 d. Garantija Nr. 1G-39/2013, kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 50 proc. negrąžinto kredito dalį, jeigu kredito gavėjas UAB „Good Factor“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba ieškovui prieš laiką nutraukus paskolos sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 1 461 000 Lt kreditą, kurį ieškovas suteikė pagal 2013 m. sausio 13 d. paskolos sutartį Nr. P00118 ir jos pakeitimą.

15. Visos paskolos sumos grąžinimas numatytas 2014 m. sausio 30 d. ir buvo susietas su Nacionalinės mokėjimo agentūros paramos lėšų išmokėjimu UAB „Good Factor“. Atitinkamai sutartis numatė, kad ieškovas finansuoja ne daugiau kaip 65 proc. kredito gavėjo investicinio projekto. Paskolos sutarties 4 skyrius nustatė paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp kurių 4.1.5 punkte įvirtintas sąlyginis – būsimų (įsigyjamų) daiktų – baldų ruošinių gamybos įrangos, įsigytos įgyvendinant atsakovo finansuojamą investicinį projektą, pirminis įkeitimas. Pagal paskolos sutarties 4.1.5. punktą sąlyginiu įkeitimu turėjo būti įkeista baldų gamybos technologinė įranga, nurodyta kredito gavėjo UAB „Good Factor“ ir pardavėjo OU „Online Pro“ sudarytoje 2012 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 1-24.07.2012 (toliau – įrangos pirkimo sutartis). Pardavėjas įsipareigojo įrangą pagaminti, atvežti, sumontuoti ir perduoti UAB „Good Factor“ nuosavybėn už 2 236 000 Lt kainą. Sąlyginis įkeitimas turėjo įsigalioti nuo perkamos įrangos perdavimo kredito gavėjui UAB „Good factor“ momento. Taigi ieškovui sąlyginiu įkeitimu įkeista ši įrangos pirkimo sutarties 1.2. punkte nurodyta įranga (įkeitimo objekto vertė – 2 236 000 Lt): kieto kuro pramoninis katilas; Medienos džiovykla (4 vnt.); baldų ruošinių frezavimo, gręžimo, skobimo, šlifavimo ir kito apdirbimo staklės (toliau – baldų apdirbimo staklės).

16. Ieškovas 2013 m. kovo 19 d. ir 2013 m. gegužės 6 d. mokėjimais pervedė į UAB „Good Factor“ banko sąskaitą ir tiesiogiai minėtos įrangos pardavėjui iš viso 1 461 000 Lt sumą, skirtą įrangos įsigijimui. 2013 metų kovo-balandžio mėnesiais pagaminta ir perduota kredito gavėjai UAB „Good Factor“ tik dalis įrangos, t. y. kieto kuro pramoninis katilas ir medienos džiovyklos (4 vnt.). Pristatytos įrangos atžvilgiu įsigaliojo įkeitimas, o dar nepagamintų ir kredito gavėjui nepristatytų baldų apdirbimo staklių atžvilgiu liko galioti sąlyginis įkeitimas. Taigi, nors kredito gavėjui išmokėta visa kredito suma, paskolos užtikrinimui įkeista tik dalis įrangos, kurios vertė 1 500 000 Lt, kuomet pagal paskolos sutartį kredito gavėjas privalėjo įsigyti ir įkeisti visą įrangos pirkimo sutartyje numatytą 2 236 000 Lt vertės įrangą. Dėl likusios nepristatytos įrangos tarp kredito gavėjo UAB „Good Factor“ ir įrangos pardavėjo vyko derybos ir sudarytas 2013 m. spalio 17 d. susitarimas dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo, kuriuo šalys susitarė sumažinti įrangos pirkimo sutarties kainą iki 1 861 375 Lt bei laikyti, kad UAB „Good Factor“ sumokėta 1 461 000 Lt suma buvo paskirstyta tokiu būdu: 1 235 375 Lt – kaip apmokėjimas įskaitytas į jau pristatytos įrangos kainą, o 225 625 Lt – kaip avansas už likusios įrangos, t.y. baldų apdirbimo staklių (CNC 5 ašių staklės), gamybą.

17. Atitinkamai 2013 m. spalio 17 d. susitarimo dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo 4.1.2. punktas nustatė, kad pirkėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo iš pardavėjo apie likusios įrangos (baldų apdirbimo staklių) pagaminimą, t.y. prieš išvežant įrangą iš gamintojo sumoka pardavėjui 375 600 Lt, o likusi 25 135 Lt kainos dalis sumokama po įrangos pristatymo (susitarimo 4.1.2 ir 4.1.3 punktai). Tuo tikslu tarp ieškovo ir UAB „Good Factor“ 2013 m. gruodžio 4 d. pasirašytas paskolos sutarties pakeitimas, kuria ši sutartis išdėstyta nauja redakcija. Pakeista paskolos sutartis nustatė, kad kreditas grąžinamas pagal nustatytą grafiką (2.3.1. punktas), galutinis kredito grąžinimo terminas – 2018 m. lapkričio 5 d.; ne mažesnė kaip 563 628 Lt suma turi būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 5 d. (2.3.2.1 punktas).

18. Atsakovas tiesiogiai įrangos pardavėjui už kredito gavėją 2013 m. gruodžio 9 d. dieną pervedė 375 600 Lt sumą pagal 2013 m. spalio 17 d. susitarimo dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo 4.1.2. punktą. Tačiau, ieškovo teigimu, įranga nebuvo pristatyta kredito gavėjui. Kredito gavėjas neįvykdė įsipareigojimų atsakovui ir iki 2014 m. balandžio 5 d. negrąžino 563 628 Lt dydžio kredito dalies (pažeidė paskolos sutarties 2.3.2.1 punktą). Atsakovas paskolos sutartį nutraukė 2014 m. spalio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po paskolos sutarties sąlygų esminio pažeidimo.

19. Teigia, kad ieškovas pažeidė sutartas garantijos teikimo sąlygas, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė vykdyti garantinį įsipareigojimą. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra realizuotas ieškovui įkeistas turtas. Garantijų teikimo sutarties 26 punktas nustatė, kad „kredito gavėjui negrąžinus kredito ar jo dalies, Kredito unija įgyja teisę kreiptis į Bendrovę dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo <...> tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Kredito unijai įkeistas turtas ir (ar turtinės) teisės, ir (ar) reikalavimai realizuoti ir (ar) kai Kredito unijai įstatymų nustatyt tvarka nuosavybės teise buvo perduotas neparduotas turtas“. Atitinkamai garantijų teikimo sutartis nustato, kad dokumentų, įrodančių įkeisto turto realizavimą, nepateikimas, yra pagrindas atsakovo valdybai nuspręsti atsisakyti tenkinti prašymą įvykdyti garantinį įsipareigojimą (garantijų teikimo sutarties 31.1. ir 28.5. punktai).

20. Medienos džiovinimo kameros (4 vnt.) buvo pristatytos ir perduotos kredito gavėjui UAB “Good factor” 2013 m. kovo 27 d., taigi sąlyginis įkeitimas įsigaliojo nuo 2013 m. kovo 27 d. Pagal 2013 m. spalio 17 d. susitarimo dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo 4.1.2 punktą 60 proc. įrangos vertės sudarė 375 600 Lt, taigi visa įrangos vertė lygi 626 000 Lt (181 302,13 Eur). Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nerealizuoto įkeisto turto vertė (239 805,38 Eur) gerokai viršijo garantinio įsipareigojimo dydį, t. y. 50 proc. negrąžinto kredito sumos (182 244,23 Eur). Taigi vien šios aplinkybės sudarė pagrindą atsakovui netenkinti ieškovo prašymo dėl garantinės išmokos išmokėjimo.

21. Nurodoma, kad ieškovas pažeidė garantijų teikimo sutarties 31.2 punkte numatytas pareigas, kas yra pagrindas atsisakyti mokėti garantinę išmoką. Garantijų teikimo sutarties 31.2 punkte nustatyta, kad atsakovo valdyba gali nuspręsti atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą įvykdyti garantinį įsipareigojimą, jeigu „Kredito unija nesiėmė jokių priemonių, kad kredito gavėjas vykdytų pagal kredito sutartį numatytą įsipareigojimą įkeisti turtą arba Kredito unija nesiėmė priemonių išieškoti negrąžinto Kredito ar jo dalies iš įkeisto turto arba panaikinti sandorius, kuriais kredito gavėjas tretiesiems asmenims perleido įkeistą turtą ar turtą, kurį Kredito gavėjas įsipareigojo įkeisti“.

22. Kaip minėta, kredito unija finansavo baldų apdirbimo staklių įsigijimą (vertė 626 000 Lt). Šios baldų apdirbimo staklės, kaip ir visa kita pagal paskolos sutartimi suteiktą finansavimą įsigyjama įranga, 2013 m. kovo 7 d. dieną buvo įkeistos sąlyginiu įkeitimu, kuris turėjo įsigalioti kredito gavėjui įgijus nuosavybės teisę į šią įrangą, t. y. pardavėjui pagaminus ir pristačius (perdavus) šias baldų apdirbimo stakles kredito gavėjui (sutartinio įkeitimo 9 punktas ir įrangos pirkimo sutarties 5 punktas).

23. Pagal kredito gavėjo ir pardavėjo 2013 m. spalio 17 d. susitarimą dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo, už baldų apdirbimo stakles (CNC 5 ašių stakles) pardavėjui sumokėtas 225 625 Lt avansas, o 375 600 Lt suma turėjo būti sumokėta po pranešimo apie įrangos pagaminimą, prieš išvežant įrangą iš gamintojo. Šio susitarimo pagrindu kredito gavėjas 375 600 Lt sumokėjo tiesiogiai įrangos pardavėjui 2013 m. gruodžio 12 d. Taigi baldų apdirbimo staklės buvo pagamintos iki 2013 m. gruodžio 12 d. ir ieškovui atlikus mokėjimą turėjo būti pristatytos kredito gavėjui UAB „Good factor“. Baldų apdirbimo staklių įkeitimas turėjo įsigalioti nuo šios įrangos pristatymo kredito gavėjui.

24. Atsakovo vertinimu, ieškovės įsipareigojimai atsakovo atžvilgiu neapsiribojo ir nepasibaigė vien tik perkamos įrangos sąlyginio įkeitimo užtikrinimu. Kaip minėta, visos įrangos (tame tarpe ir baldų apdirbimo staklių) įsigijimas finansuotas su sąlyga, kad paskolos sutarties įvykdymas bus užtikrintas kredito gavėjo įsigytos įrangos įkeitimu, tuo tikslu įsigyjama ir dar nepagaminta įranga buvo įkeista sąlyginiu įkeitimu. Akivaizdu, kad įrangos sąlyginio įkeitimo esmė ir tikslas yra užtikrinti, kad kredito gavėjo už paskolos lėšas įsigyta įranga būtų realiai įkeista kredito gavėjui nuo pat šios įrangos įsigijimo nuosavybėn momento. Taigi ieškovas, tiek pagal garantijų teikimo sutartį, tiek kaip rūpestingas ir apdairus kredito davėjas, privalėjo imtis priemonių užtikrinti, kad kredito gavėjo įsigytos baldų apdirbimo staklės būtų įkeistos ieškovui. Kitaip tariant, ieškovas po paskolos lėšų pervedimo įrangos pardavėjui už pagamintas baldų apdirbimo stakles, privalėjo reikalauti iš kredito gavėjo pateikti informaciją, ar baldų apdirbimo staklės buvo pristatytos, kada planuojama jas pristatyti, o negavus informacijos, vykti apžiūrėti ieškovui įkeistą turtą ir jo būklę (galimai įranga buvo faktiškai pristatyta, tačiau apie tai nepranešta ieškovui, atitinkamai neįregistruotas hipotekos įsigaliojimas, siekiant išvengti išieškojimo iš šio turto paskolos sutarties nutraukimo atveju).

25. Nepaisant to, ieškovas šių savo pareigų nevykdė ir nesiėmė priemonių, kad kredito gavėja įvykdytų savo įsipareigojimus, nesidomėjo, ar baldų apdirbimo staklės yra pristatytos ir kodėl neįsigalioja sąlyginis šios įrangos įkeitimas, nepaisant to, kad baldų apdirbimo staklės yra pagamintos ir privalėjo būti pristatytos kredito gavėjui po ieškovo 2013 m. gruodžio 9 d. atlikto pavedimo. Kitaip tariant, atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių kredito gavėjo prievolės įvykdymui užtikrinti, nesirūpino, kad baldų apdirbimo staklės būtų įkeistos (įsigaliotų sąlyginis draudimas).

26. Atsakovas pateikė ieškovo 2015 m. balandžio 7 d. raštą, iš kurio matyti, kad ieškovas dėl baldų apdirbimo staklių susirūpino tik po to, kai antstolė, vykdanti priverstinį išieškojimą pagal nutrauktą paskolos sutartį, informavo ieškovą, kad kredito gavėja nepateikė antstolės apžiūrai minėtos įrangos. Taip pat pažymėtina, kad iš pridedamų dokumentų matyti, kad tiek tuometinis UAB Good factor“ vadovas Z. M., tiek buvęs vadovas A. P., nurodė, kad nieko nežino apie baldų apdirbimo stakles. Taigi kyla klausimas, kokiu pagrindu ieškovas ieškinyje teigia, kad baldų apdirbimo staklės buvo nepristatytos. Ši aplinkybė nėra įrodyta.

27. Teigia, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimo sekti kredito, už kurį garantavo atsakovas, būklę. Garantijų teikimo sutarties 23 punktas nustatė pareigą ieškovui sekti kredito, už kurį garantavo atsakovas, būklę. Kitaip tariant, pagal garantijų teikimo sutartį, ieškovas turėjo pareigą kontroliuoti, ar kreditas panaudotas pagal paskirtį, ar visa įranga, kurios įsigijimas finansuotas, pristatyta kredito gavėjui, ar įsigaliojo sąlyginis turto įkeitimas, kokia yra įkeisto turto būklė ir, nustatęs pažeidimus, kaip įmanoma greičiau į juos reaguoti tokiu būdu, kuris leistų užtikrinti paskolos sutarties tinkamą įvykdymą ir paskolintos sumos susigrąžinimą.

28. Iš pridedamo ieškovo 2015 m. balandžio 7 d. rašto matyti, kad ieškovui aplinkybė apie dalies įrangos (baldų apdirbimo staklių) praradimą, neteisėtą perleidimą ar nepristatymą kredito gavėjai tapo žinoma tik 2015 m. balandžio 7 d., gavus antstolės surašytą aktą. Iki tol, ieškovas nesidomėjo, ar kreditas panaudotas pagal paskirtį ar kredito gavėjas tinkamai vykdo paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. ieškovas nesiėmė veiksmų nustatyti, ar likusi įranga pristatyta kredito gavėjai, nepaisant aplinkybės, kad 626 000 Lt vertės įrangos (baldų apdirbimo staklių) sąlyginis įkeitimas turėjo įsigalioti po šios įrangos pristatymo. Apdairus ir sąžiningas kredito gavėjas, finansavęs įsigijimą įrangos, kuri yra įkeista sąlyginiu įkeitimu, įsigaliosiančiu nuo įrangos pristatymo kredito gavėjui, neabejotinai rūpintųsi ir domėtųsi, ar įranga buvo pristatyta, ar įkeitimas įsigaliojo, o jeigu įranga nepristatyta ar prarasta, imtųsi veiksmų, kad suteiktas kredito grąžinimas būtų užtikrintas kitomis užtikrinimo priemonėmis arba nutrauktų kredito sutartį.

29. Taip pat ieškovo nesidomėjimą kredito būkle patvirtina ir tai, kad net ir skolininkui iki 2014 m. balandžio 5 d. dienos neįvykdžius savo įsipareigojimo grąžinti 563 628 Lt ieškovas nesiėmė priemonių nustatyti, ar kredito gavėjas savo žinioje turi visą įrangą, kurios įsigijimą finansavo ieškovą ar visa paskolos sutartyje numatyta įranga pristatyta kredito gavėjui ir įkeista (ar įsigaliojo sąlyginio įkeitimo sąlyga), kokia yra įkeisto turto būklė. Be to, ne tik nereikalavo, kad kredito gavėjas laikytųsi paskolos sutarties sąlygų, bet ir pažeisdamas garanto interesus laiku nepasinaudojo paskolos sutarties 13.1.1 punkto nuostatomis, leidžiančiomis vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį, ir tokiu būdu sąmoningai leido kredito gavėjui toliau naudotis įkeistu turtu. Kaip minėta, ieškovas įkeistu turtu ir įranga, kuri UAB „Good factor“ privalėjo būti pristatyta po ieškovo 2013 m. gruodžio 9 d. atlikto 375 600 Lt pavedimo, pradėjo domėtis tik po to, kai jau buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Atitinkamai pažymėtina, kad ieškovas pranešė kredito gavėjai apie paskolos sutarties nutraukimą tik 2014 m. spalio 8 d. dieną, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo esminio paskolos sutarties mokėjimų grafiko pažeidimo (kredito gavėjas iki 2014 m. balandžio 5 d. negrąžino 563 628 Lt sumos). Tuo tarpu pagal paskolos sutarties 13.1.1 punkto piniginės prievolės vykdymo termino pradelsimas daugiau nei 14 dienų buvo pagrindas vienašališkai nutraukti paskolos sutartį.

30. Tokie ieškovo veiksmai rodo nesąžiningą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir siekį skolos negrąžinimo atveju savo reikalavimus patenkinti visų pirma ne iš įkeisto turto, bet iš subsidiaraus skolininko garantijos. Tai prieštarauja esminėms atsakovo suteiktos valstybinės garantijos sąlygoms. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas turėjo teisėtą lūkestį manyti, jog ieškovas laikysis paskolos sutartyje nurodytų sąlygų ir imsis reikiamų priemonių užtikrinti, kad paskolos sutartis būtų vykdoma tinkamai ir kad jos vykdymas būtų užtikrintas kredito gavėjo įsigytos įrangos įkeitimu. Šių pareigų nevykdymas sukėlė realias pasekmes, ribojančias kreditoriaus galimybes patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto ir neproporcingai pablogino garanto, kaip subsidiaraus skolininko, teisinę padėtį. Ieškovo padaryti garantijų teikimo sutarties ir paskolos sutarties pažeidimai, atleidžia atsakovą kaip garantą nuo sąlyginės garantinės išmokos mokėjimo. Atsakovas atsiliepime prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Dubliko esmė

31. Dublike ieškovas nurodo, kad atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovas nėra pateikęs atsakovui dokumentų, patvirtinančių ieškovo naudai įkeisto skolininko turto – įskaitant 4 vnt. medienos džiovyklų – realizavimą. Kartu su ieškiniu pateikto ieškovo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo atsakovui dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo 5 punkte nurodytas pridėtas dokumentas, patvirtinantis ieškovui įkeisto turto realizavimą ir (ar) perdavimą ieškovui, o 6 punkte pateikti iš realizuoto turto gautų lėšų paskirstymo duomenys. Pateikti dokumentai patvirtina, jog skolininkui priklausantis ir ieškovo naudai pagal paskolos sutartį įkeistas turtas skolininko bankroto procese buvo perleistas ieškovui už bankroto procese nustatytą kainą – 90 909,09 Eur + PVM. Negana to, ieškovas yra pateikęs atsakovui skolininko bankroto procese perimto turto 90 909,09 Eur + PVM verte paskirstymo duomenis. Pagal ieškovo pateiktos atsakovui lentelės duomenis matyti skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį sumažinimas ieškovo perimto turto apimtimi. Taigi, aukščiau aprašytos aplinkybės ir pateikti įrodymai vienareikšmiškai paneigia atsakovo pateiktame atsiliepime deklaruojamą atsisakymo mokėti garantijos išmoką pagrindą – duomenų apie dalies įkeisto skolininko turto realizavimą trūkumą.

32. Faktas, kad baldų apdirbimo staklių įranga pagal sutartį nėra pagaminta ir perduota skolininko nuosavybėn buvo atskleistas ir žinomas atsakovui. Dar 2013 m. lapkričio 26 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti sutikimą pakeisti paskolos sutarties vykdymą ir pratęsti garantijos galiojimo terminą. Ieškovo kreipimosi į atsakovą turinyje nurodyta, jog baldų apdirbimo staklių įranga dar nėra įsigyta, ir ji bus pagaminta ir perduota skolininkui tik paramos projekto IV etape. Tuo tarpu 2013 m. lapkričio 26 d. kreipimosi dėl sutikimo metu – skolininkas buvo įvykdęs tik I-III etapus.

33. Dublike pažymima, kad aktas dėl skolininkui nepagamintos ir neperduotos baldų apdirbimo staklių įrangos neturėjo įtakos atsakovo sprendimui duoti sutikimą paskolos sutarties vykdymui pakeisti bei garantijos galiojimo terminui pratęsti. Negana to, skolininko prašymu, 2014 m. balandžio 15 d. ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti sutikimą pakeisti paskolos sutarties vykdymą, su kurio pateiktas ir atnaujintas skolininko verslo planas. Atsakovui pateiktame verslo plane skolininkas vienareikšmiškai buvo įvardijęs, kad baldų apdirbimo staklių įranga nėra įsigyta ir perduota, o kartu įrangos nuosavybės skolininkas dar neturi. Verslo plane skolininkas aprašydamas ateityje vis dar ketinamus atlikti darbus ir ateityje ketinamą įsigyti įrangą – aiškiai nurodo, kad baldų apdirbimo staklių įrangos skolininkas vis dar neturi.

34. Ieškovas dalyvavo skolininko bankroto byloje kaip kreditorius. Skolininko bankroto byloje patvirtintų kreditorių susirinkime buvo įstatymų nustatyta tvarka vertinama galimybė priverstine tvarka iš Estijos Respublikoje registruotos tiekėjo bendrovės išieškoti skolininko sumokėtas lėšas už nepateiktą baldų apdirbimo staklių įrangą ir mėginti išreikalauti pačią įrangą.

35. 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolininko bankroto administratorius UAB „Bankrovista“ pateikė skolininko kreditoriams ataskaitą apie bankroto bylos eigą. Šioje ataskaitoje bankroto administratorius konstatavo, kad užsakyto ir advokato V. R. kontoros atlikto teisinio tyrimo rezultatai leidžia daryti išvada, jog skolininko reikalavimų priverstinis įvykdymas tiekėjo atžvilgiu Estijos Respublikos jurisdikcijoje yra neįmanomas. Tuo tarpu, skolininkui, atstovaujamam bankroto administratoriaus, neatgavus nei piniginių lėšų nei įrangos – ieškovas neturėjo objektyvių galimybių perimti ar realizuoti tokį turtą bei pateikti tokio turto realizavimą pagrindžiančius įrodymus atsakovui.

36. Dublike taip pat nurodoma, kad skolininko įsipareigojimas įkeisti baldų apdirbimo staklių įrangą ieškovo naudai yra išvestinė prievolė su atidedamuoju terminu. Atitinkamai ieškovas, kaip kreditorius, neturėjo teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę – užtikrinti baldų apdirbimo staklių įrangos įkeitimo įsigaliojimą – kol nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas t. y. nebuvo skolininko nuosavybėn perduota baldų apdirbimo staklių įranga.

37. Teigia, kad atsakovas niekada iki atsiliepimo pateikimo neprašė iš ieškovo dokumentų, patvirtinančių paskolos sutarties vykdymo administravimą. Tokių dokumentų nebuvo pareikalauta nagrinėjant ieškovo prašymą atsakovui vykdyti garantinį įsipareigojimą. Tokio atsisakymo mokėti garantijos išmoką pagrindo, kaip nepakankamas paskolos sutarties vykdymo administravimas, atsakovas nebuvo nurodęs ir rašte Nr. 5A-38/2017. Todėl toks naujai atsiliepime nurodytas pagrindas atsisakyti mokėti garantijos išmoką - laikytinas tik nesąžiningu atsakovo siekiu paneigti savo sutartinę pareigą mokėti garantijos išmoką.

38. Ieškovas iki skolininko bankroto bent 4 kartus vyko į skolininko veiklos vykdymo vietą apžiūrėti paskolos sutarties pagrindu finansuojamų objektų bei domėjosi baldų apdirbimo staklių įrangos pristatymo aplinkybėmis. Ieškovas nuolat stebėjo skolininko įsipareigojimų vykdymą ir skolininko finansinę būklę, o esant paskolos sutarties pažeidimui – jį registravo ir siuntė atitinkamus pranešimus skolininkui. Ieškovas reaguodamas į skolininko finansinę būklę bei susidariusius įsiskolinimus pagal paskolos sutartį ėmėsi priemonių papildomai užtikrinti paskolos sutarties vykdymą. Teigia, kad ieškovas nuolat stebėjo skolininko veiklą ir paskolos sutarties vykdymo eigą bei siekė maksimaliai užtikrinti paskolos sutartimi paskolintų lėšų išieškojimą iš skolininko.

Šalies argumentai

39. Ieškovas pažymi, kad 2014 m. kovą skolininkas kreipėsi į ieškovą, prašydamas leisti performuoti visą kreditą pagal paskolos sutartį ir panaikinti skolininko įsipareigojimą nukreipti ieškovui mokėtiną 163 237,95 Eur (563 628 Lt) dydžio paramos lėšų sumą pagal paskolos sutartį, o visą kreditą performuoti į ilgalaikį kreditą. Toks skolininko prašymas buvo pristatytas ir svarstytas ieškovo paskolų komitete. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus – 2014 m. balandžio 30 d. patvirtino sutikimą performuoti skolininkui suteiktą kreditą. Tuo pačiu atsakovas patvirtino sutikimą panaikinti skolininko įsipareigojimą grąžinti ieškovui 163 237,95 Eur (563 628 Lt) paskolos lėšų dalį iki 2014 m. balandžio 5 d. Dėl šio 2014 m. pavasarį vykusio paskolos sutarties keitimo proceso (apie kurį atsakovas buvo informuotas 2014 m. balandžio 15 d. pranešimu), ieškovas neturėjo pagrindo inicijuoti paskolos sutarties nutraukimo 2014 m. balandžio mėn. ir pagrįstai atidėjo paskolos sutarties nutraukimą dėl skolininko inicijuoto paskolos sutarties keitimo.

IV. Tripliko esmė

40. Kaip atsakovas buvo nurodęs savo atsiliepime, atsisakymas išmokėti garantinę išmoką yra grindžiamas garantijų teikimo sutarties 34.2 punktu (naujos redakcijos sutarties 31.2 punktu), kuris numato teisę atsakovui atsisakyti vykdyti garantinį įsipareigojimą, jeigu kredito unija nesiėmė priemonių, kad kredito gavėjas vykdytų pagal kredito sutartį numatytą įsipareigojimą įkeisti turtą. Taip pat atsakovo atsisakymas vykdyti garantinį įsipareigojimą buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas pažeidė savo įsipareigojimą sekti kredito, už kurį garantavo atsakovas, būklę, kas sudaro garantijų teikimo sutarties 25 punkte nustatytų įsipareigojimų pažeidimą (naujos redakcijos sutarties 23 punktas).

41. Atsakovo vertinimu, minėtos garantijų teikimo sutarties 25 punkto ir 34.2.punkto nuostatos nustato ne tik tiesiogiai pažodžiui garantijų teikimo sutarties nustatytas pareigas, bet ir pagal garantijų teikimo sutarties esmę ieškovui kylančias pareigas, į kurias įeina ir ieškovo pareiga rūpintis, kad kredito gražinimas būtų tinkamai užtikrintas kredito sutartyje nustatyto turto įkeitimu, kontroliuoti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį, ar visa įranga, kurios įsigijimas finansuotas, buvo pristatyta kredito gavėjui, ar įsigaliojo sąlyginis turto įkeitimas, kokia yra įkeisto turto būklė ir vertė, bei nustačius pažeidimus, kaip įmanoma greičiau į juos reaguoti tokiu būdu, kuris leistų užtikrinti paskolos sutarties tinkamą įvykdymą ir paskolintos sumos susigrąžinimą.

Atsiliepimas

42. Atsakovas savo atsiliepime neteigė ir neįrodinėjo, jog baldų ruošinių frezavimo, gręžimo, skobimo, šlifavimo ir kito apdirbimo staklės iki 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pagamintos ir perduotos skolininkui UAB „Good factor“.

43. Atsakovo atsisakymas išmokėti garantijos išmoką nėra grindžiamas aplinkybėmis, įvykusiomis iki 2013 m. gruodžio 4 d. paskolos sutarties pakeitimo sudarymo. Taigi ieškovo argumentai, kad ieškovas pateikė 2013 m. lapkričio 26 d. prašymą išduoti sutikimą pakeisti paskolos sutartį ir jame buvo nurodyta, kad staklių įranga dar nėra įsigyta, neturi šioje byloje reikšmės. Atsakovas neteigė, kad sudarant 2013 m. gruodžio 4 d. paskolos pateikimą jam nebuvo žinoma apie tai, kad staklės dar nėra įsigytos. Atsakovas savo atsiliepimo 12-13 punktuose nurodė, kad 2013 m. gruodžio 4 d. paskolos sutarties pakeitimas sudarytas tuo tikslu, kad tarp skolininko ir įrangos pardavėjo 2013 m. spalio 17 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo, kuriame susitariama dėl likusios įrangos pagaminimo ir apmokėjimo.

44. Kaip matyti iš ieškovo kartu su dubliku pateikto 2013 m. lapkričio 26 d. prašymo Nr. 632, ieškovas prašydamas duoti sutikimą pakeisti paskolos sutartį prie šio prašymo pridėjo ir 2013 m. spalio 17 d. susitarimą dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad 375 600 Lt suma sumokama tik po staklių pagaminimo. Taigi atsakovas išdavė sutikimą pakeisti paskolos sutarties sąlygas, iš ieškovo pateiktų dokumentų matydamas ir turėdamas pagrįstą lūkestį, kad ieškovas užtikrins, kad 375 600 Lt suma būtų sumokėta tik po staklių pagaminimo, prieš išvežant jas iš gamyklos kredito gavėjui.

45. Taigi nagrinėjamoje byloje vertinant, ar ieškovas tinkamai vykdė savo pareigas, esminę reikšmę turi būtent ieškovo veiksmai 2013 m. gruodžio 9 d. sumokant įrangos tiekėjui 375 600 Lt sumą bei ieškovo elgesys po šios sumos sumokėjimo. Kaip minėta, 375 600 Lt suma įrangos tiekėjui turėjo būti sumokėta tik skolininkui gavus pranešimą apie įrangos pagaminimą. Taigi ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas bei siekdamas užtikrinti tinkamą kredito panaudojimą, galėjo pervesti 375 600 Lt sumą įrangos tiekėjui tik įsitikinęs, kad skolininkas iš įrangos pardavėjo gavo pranešimą apie staklių pagaminimą. Taip pat, įvertinus tai, kad 375 600 Lt suma turėjo būti sumokėta po staklių pagaminimo, t. y. prieš išvežant įrangą iš gamintojo, ieškovas netrukus po 2013 m. gruodžio 9 d. atlikto mokėjimo, privalėjo patikrinti ir įsitikinti, ar staklės yra pristatytos skolininkui.

46. Kitaip tariant, prieš darydamas 2013 m. gruodžio 9 d. pavedimą ieškovas turėjo reikalauti iš skolininko įrodymo, kad baldų apdirbimo staklės yra pagamintos ir po to privalėjo domėtis, ar šios baldų apdirbimo staklės yra pristatytos skolininkui, kadangi nuo to priklausė sąlyginio įkeitimo įsigaliojimas ir tinkamas paskolos sutarties vykdymo užtikrinimas. Ieškovas privalėjo atidžiai stebėti ir kontroliuoti, ar paskolos sutarties tinkamą įvykdymą turėjusi užtikrinti įranga yra pagaminta ir pristatyta skolininkui, bei imtis priemonių, kad ši įranga būtų įkeista.

47. Teigia, kad atsakovo 2014 m. balandžio 30 d. išduotas pritarimas paskolos sutarties sąlygų pakeitimui neturi reikšmės, vertinant atsakovo atsisakymo vykdyti garantinį įsipareigojimą pagrįstumą. Ieškovui sužinojus, kad baldų apdirbimo staklės po atlikto 375 600 Lt mokėjimo skolininkui nebuvo pristatytos, ieškovas turėjo ypač atidžiai sekti kredito būklę ir riziką, išsiaiškinti priežastis, kodėl yra nepristatyta įranga bei vertinti, ar yra realūs bei įgyvendinami skolininko verslo plane nurodomi įsipareigojimai, kad staklės bus įsigytos ir pradėtos naudoti nuo 2014 m. gegužės 1 d.

48. Kai ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2014 m. balandžio 15 d. prašymu išduoti sutikimą pakeisti paskolos sutarties sąlygas, atsakovas išduodamas sutikimą neturėjo pagrindo abejoti, kad ieškovas yra išsamiai įvertinęs skolininko finansinę situaciją, išsiaiškinęs aplinkybes, kodėl vis dar nėra pristatytos staklės, taip pat įvertinęs, ar yra pagrįsta ir faktiškai įgyvendinama skolininko verslo plane nurodoma sąlyga, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. staklės bus pradėtos naudoti skolininko veikloje. Be to, ieškovas 2014 m. balandžio 15 d. prašymu prašė pritarti atsakovo valdybos posėdžio 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. V-456 nurodytiems paskolos sutarties pakeitimams, kurie numatė papildomos įrangos įkeitimą. Taigi atsakovo išduotas sutikimas buvo pagrįstas ir neatleido ieškovo nuo pareigos toliau atidžiai sekti kredito būklę ir skolininko įsipareigojimų vykdymą.

49. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų ėmęsis kokių nors priemonių išsiaiškinti, kokia yra situacija su staklėmis po 2014 m. gegužės 1 d., kai remiantis skolininko atnaujintu verslo planu staklės turėjo būti pristatytos ir pradėtos naudoti skolininko veikloje.

50. Teigia, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakovo pareigų vykdymas po 2013 m. gruodžio 4 d. pasirašyto paskolos sutarties pakeitimo, po 2013 m. gruodžio 9 d. atlikto 375 600 Lt mokėjimo už stakles, bei po 2014 m. gegužės 1 d., kai anot skolininko staklės turėjo būti pristatytos skolininkui ir pradėtos naudoti. Tuo tarpu iki paskolos sutarties pakeitimo ieškovo skolininkui siųsti raginimai padengti pradelstus mokėjimus, neturi reikšmės vertinant ieškovo pareigų atlikimą, kiek tai susiję su staklių įsigijimo finansavimo, pristatymo ir įkeitimo įsigaliojimo kontrole.

51. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2013 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros akto, sekanti apžiūra buvo planuojama iki 2013 m. gruodžio 30 d. tačiau ji buvo atlikta tik 2014 m. birželio 26 d. Ieškovas nustatė, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų –staklės nėra pristatytos, tačiau ieškovas toliau nesiėmė veiksmų, kad staklės būtų įkeistos (pristatytos ar išreikalautos iš įrangos tiekėjo) arba iš tiekėjo būtų išreikalautos už nepristatytą įrangą sumokėtos sumos bei iš skolininko išieškota negrąžinta kredito suma.

52. Teigiama, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pagal atsakovo 2014 m. balandžio 30 d. išduotą pritarimą būtų buvęs pasirašytas paskolos sutarties pakeitimas. Taigi skolininko prievolė ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 5 d. grąžinti 563 628 Lt sumą pagal paskolos sutartį išliko nepakitusi. Tai patvirtina ir ieškovo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 28 d. pakartotinis raginimas, kuriame nurodoma, kad skolininko pradelstų mokėjimų suma yra 900 498,74 Eur. Akivaizdu, kad staklės 2014 m. gegužės 1 d. (atnaujintame skolininko verslo plane nurodytas terminas) nebuvo pradėtos naudoti skolininko veikloje ir apskritai skolininkui nebuvo pristatytos, kas taipogi laikytina esminiu paskolos sutarties pažeidimu. Taigi jau nuo 2014 metų gegužės mėnesio pradžios ieškovui privalėjo būti žinomos aplinkybės, sudarančios esminį paskolos pažeidimą. Kaip minėta, ieškovas nedelsiant po 2014 m. gegužės 1 d. dienos privalėjo įsitikinti, ar skolininkas yra gavęs ir savo veikloje pradėjęs naudoti stakles. Nustatęs, kad staklės nėra gautos, ieškovas privalėjo nutraukti dublike nurodomą tariamai vykusį paskolos sutarties keitimo procesą bei privalėjo nedelsdamas inicijuoti paskolos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu, atsakovas paskolos sutartį nutraukė tik 2014 m. spalio 8 d., praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo esminio sutarties pažeidimo bei iki pat bankroto bylos iškėlimo 2016 m. birželio 26 d. nesiėmė priemonių, kad realiai būtų atgautos piniginės lėšos, sumokėtos už stakles, arba kad šios staklės būtų išreikalautos iš įrangos pardavėjo ir pristatytos skolininkui. Tačiau vietoje paskolos sutarties nutraukimo, kredito priverstinio išieškojimo inicijavimo ir kitų priemonių atgauti paskolintas lėšas, ieškovas iš skolininko pareikalavo tik hipoteka įkeisti faktiškai nemokią bendrovę (pateikti įmonės hipoteką) bei kreipėsi į „Swedbank“, AB apriboti skolininko disponavimą įkeistomis lėšomis. Taigi ieškovo pateikti dokumentai pagrindžia netinkamą ir aplaidų ieškovo pareigų vykdymą.

53. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu įvertinti ir aplinkybes susijusias su įkeisto turto realizavimu, t. y. įvertinti, ar ieškovas tinkamai ir sąžiningai įvykdė savo prievoles, susijusias su kredito ar jo dalies išieškojimu iš įkeisto turto.

54. Garantijų teikimo sutarties 29 punktas nustato, kad kredito unija įgyja teisę kreiptis į atsakovą dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka kredito unijai įkeistas turtas yra parduotas. Atitinkamai garantijų suteikimo sutarties 31.5. punktas nustato pareigą kredito unijai kartu su prašymu įvykdyti garantinį įsipareigojimą pateikti dokumentus, kurie patvirtina, kad kredito gavėjo turto pardavimą ir skolos išieškojimą, kredito unijos gautas lėšas realizavus kredito gavėjo turtą bei turtines teises, užtikrinusias kredito grąžinimą. Savo ruožtu atsakovas gali atsisakyti tenkinti kredito unijos prašymą įvykdyti garantinį įsipareigojimą, jeigu kredito unija nepateikė turto realizavimą pagrindžiančių dokumentų ir (ar) nesiėmė priemonių išieškoti negražinto kredito ar jo dalies iš įkeisto turto. Kredito unija privalo imtis priemonių, kad įkeistas turtas būtų realizuotas (perimtas) už rinkos vertę ar kaip įmanoma artimesnę rinkos kainai vertę. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas vykdė minėtą pareigą ir prieš perimant įkeistą turtą atliko įkeisto turto būklės ir vertės įvertinimą, rinkos kainos nustatymą, atitinkamai neinformavo atsakovo apie ženklų įkeisto turto vertės sumažėjimą (turtas perimtas beveik 80 proc. mažesne verte negu įkeitimo metu buvusi vertė).

V. Sprendimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

55. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys sudarė 2011 m. spalio 25 d. sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 3G-9/64. Sutarties pagrindu ieškovui išduota 2013 m. kovo 12 d. garantija Nr. 1G-39/2013, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 50 procentų dydžio negrąžinto kredito dalį, jeigu kredito gavėjas UAB „Good Factor“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba ieškovui prieš laiką nutraukus paskolos sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 1 461 000 Lt kreditą, kurį ieškovas suteikė UAB „Good Factor“ pagal 2013 m. sausio 13 d. paskolos sutartį Nr. P00118 ir jos pakeitimą. Paskolos grąžinimas numatytas 2014 m. sausio 30 d. Sutartyje numatyta, kad ieškovas finansuoja ne daugiau kaip 65 procentus kredito gavėjo investicinio projekto. Paskolos sutarties 4.1.5 punkte įvirtintas sąlyginis būsimų (įsigyjamų) baldų ruošinių gamybos įrangos pirminis įkeitimas. Pagal paskolos sutarties 4.1.5. punktą sąlyginiu įkeitimu turėjo būti įkeista baldų gamybos technologinė įranga, nurodyta kredito gavėjo UAB „Good Factor“ ir pardavėjo OU „Online Pro“ sudarytoje 2012 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 1-24.07.2012. Pardavėjas įsipareigojo įrangą pagaminti, atvežti, sumontuoti ir perduoti UAB „Good Factor“ nuosavybėn už 2 236 000 Lt kainą. Sąlyginis įkeitimas turėjo įsigalioti nuo perkamos įrangos perdavimo kredito gavėjui UAB „Good factor“ momento. Ieškovui sąlyginiu įkeitimu įkeista įranga (įkeitimo objekto vertė – 2 236 000 Lt): kieto kuro pramoninis katilas; medienos džiovykla (4 vnt.); baldų ruošinių frezavimo, gręžimo, skobimo, šlifavimo ir kito apdirbimo staklės. Ieškovas 2013 m. kovo 19 d. ir 2013 m. gegužės 6 d. mokėjimais pervedė į UAB „Good Factor“ banko sąskaitą ir tiesiogiai minėtos įrangos pardavėjui iš viso 1 461 000 Lt sumą. 2013 metų kovo-balandžio mėnesiais pagaminta ir perduota kredito gavėjui UAB „Good Factor“ tik dalis įrangos, t. y. kieto kuro pramoninis katilas ir medienos džiovyklos (4 vnt.). Dėl likusios nepristatytos įrangos tarp kredito gavėjo UAB „Good Factor“ ir įrangos pardavėjo sudarytas 2013 m. spalio 17 d. susitarimas dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo, kuriuo sumažinta įrangos pirkimo sutarties kaina iki 1 861 375 Lt bei sutarta laikyti, kad UAB „Good Factor“ sumokėta 1 461 000 Lt suma buvo paskirstyta tokiu būdu: 1 235 375 Lt – kaip apmokėjimas įskaitytas į jau pristatytos įrangos kainą, o 225 625 Lt – kaip avansas už likusios įrangos, t.y. baldų apdirbimo staklių gamybą. 2013 m. spalio 17 d. susitarimo dėl įrangos pirkimo sutarties pakeitimo 4.1.2. punkte nustatyta, kad pirkėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo iš pardavėjo apie likusios įrangos (baldų apdirbimo staklių) pagaminimą sumoka pardavėjui 375 600 Lt, o likusi 25 135 Lt kainos dalis sumokama po įrangos pristatymo. Tarp ieškovo ir UAB „Good Factor“ 2013 m. gruodžio 4 d. pasirašytas paskolos sutarties pakeitimas, pakeista paskolos sutartis nustatė, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2018 m. lapkričio 5 d. ir ne mažesnė kaip 563 628 Lt suma turi būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 5 d. Atsakovas tiesiogiai įrangos pardavėjui už kredito gavėją 2013 m. gruodžio 9 d. dieną pervedė 375 600 Lt. Byloje nėra duomenų, kad įranga buvo pristatyta kredito gavėjui. Kredito gavėjas neįvykdė įsipareigojimų atsakovui ir iki 2014 m. balandžio 5 d. negrąžino 563 628 Lt kredito dalies. Atsakovas paskolos sutartį nutraukė 2014 m. spalio 8 d. 2015 m. birželio 26 d. skolininkui iškelta bankroto byla. Nuo 2018 m. sausio 11 d. skolininkas likviduotas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui išmokėti garantijos išmoką pagal atsakovo išduotą garantiją. 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas nutarė ieškovo prašymo netenkinti.

56. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo ieškovui išmokėti garantinę išmoką, kadangi ieškovo manymu, atsakovas garantinės išmokos neišmokėjo be pagrindo.

57. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Garantas su skolininku atsako subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės.

58. Garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos; griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-469/2016).

59. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016).

60. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas po paskolos lėšų pervedimo įrangos pardavėjui už pagamintas baldų apdirbimo stakles, privalėjo reikalauti iš kredito gavėjo pateikti informaciją, ar baldų apdirbimo staklės buvo pristatytos, kada planuojama jas pristatyti, o negavus informacijos, vykti apžiūrėti ieškovui įkeistą turtą ir jo būklę. Ieškovas šių savo pareigų nevykdė ir nesiėmė priemonių, kad kredito gavėjas įvykdytų savo įsipareigojimus, nesidomėjo, ar baldų apdirbimo staklės yra pristatytos ir kodėl neįsigalioja sąlyginis šios įrangos įkeitimas, nors baldų apdirbimo staklės privalėjo būti pristatytos kredito gavėjui po ieškovo 2013 m. gruodžio 9 d. atlikto pavedimo. Iš byloje esančio ieškovo 2015 m. balandžio 7 d. rašto matyti, kad ieškovas dėl baldų apdirbimo staklių susirūpino tik po to, kai antstolė, vykdanti priverstinį išieškojimą pagal nutrauktą paskolos sutartį, informavo ieškovą, kad kredito gavėja nepateikė antstolės apžiūrai minėtos įrangos.

61. Taip pat sutiktina, jog kadangi baldų apdirbimo staklės po atlikto 375 600 Lt mokėjimo skolininkui nebuvo pristatytos, ieškovas turėjo atidžiai sekti kredito būklę ir riziką, išsiaiškinti priežastis, kodėl yra nepristatyta įranga bei vertinti, ar yra realūs bei įgyvendinami skolininko verslo plane nurodomi įsipareigojimai, kad staklės bus įsigytos ir pradėtos naudoti nuo 2014 m. gegužės 1 d.

62. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas tiesiogiai įrangos pardavėjui už kredito gavėją 2013 m. gruodžio 9 d. dieną pervedė 375 600 Lt sumą, tačiau įranga nebuvo pristatyta kredito gavėjui. Kredito gavėjas neįvykdė įsipareigojimų ieškovui ir iki 2014 m. balandžio 5 d. negrąžino 563 628 Lt dydžio kredito dalies. Ieškovas paskolos sutartį nutraukė 2014 m. spalio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po paskolos sutarties sąlygų pažeidimo. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog toks ilgas delsimas buvo adekvatus, siekiant tinkamai administruoti paskolos sutarties vykdymą. Sutiktina su atsakovo vertinimu, jog ieškovas netinkamai sekė paskolos sutarties vykdymą.

63. Teismo vertinimu, vien tai, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui papildomai įkeista įmonė ir kreiptasi į „Swedbank“, AB apriboti skolininko disponavimą įkeistomis lėšomis, nepanaikina ieškovo pareigos tinkamai administruoti kreditą. Minėtos nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nerūpestingą ir rizikingą paskolos sutarties administravimą, kuris sąlygojo, kad kredito gavėjui nesugebėjus sugrąžinti suteikto kredito, išieškojimas iš įkeisto turto buvo apsunkintas, o ieškovas be svarbių priežasčių nepasinaudojo visomis priemonėmis kontroliuoti, kaip kredito gavėjas vykdo iš kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus. Pareigos sekti kreditą nevykdymas pagal garantijų teikimo sutartį, iš esmės blogina garanto teisinę padėtį, neatitinka garantijos sąlygų ir todėl atleidžia garantą nuo garantinės išmokos.

64. Teismas pažymi, kad šalys yra saistomos ne tik pareigų tiesiogiai nustatytų sudarytoje garantijų teikimo sutartyje, tačiau taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintų UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“.

65. Nagrinėjamu atveju, garantijų teikimo sutarties 23 punktas nustatė pareigą ieškovui sekti kredito, už kurį garantavo atsakovas, būklę. Ši sutartyje nustatyta pareiga plačiau įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnyje. Teismas, remdamasis garantijų teikimo sutarties 23 punktu ir FĮĮ 31 straipsnio 1, 6 dalimis, pažymi, kad ieškovas, kaip kreditavimo srities profesionalas, privalėjo imtis visų priemonių sukontroliuoti, kaip kredito gavėjas vykdo iš kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus. Nesugebėdamas to padaryti, jis prisiima ir visą neigiamą tokio elgesio riziką, nustatytą įstatyme. Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pareiga tinkamai administruoti kreditą laikytina esmine sąlyga, suteikiančia ieškovui teisę gauti garantinę išmoką (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintų Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų 22 punktas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ 20.1–20.2 papunkčiai; garantijų teikimo sutarties 23 punktas), o šios pareigos nesilaikymas suteikia teisę garantiją suteikusiam asmeniui atsisakyti išmokėti garantijos sumą.

66. Teismas priėjo išvadą, kad nurodytos aplinkybės rodo nerūpestingą ir rizikingą paskolos sutarties administravimą, kuris, kaip jau minėta, sąlygojo, kad kredito gavėjui nesugebėjus sugrąžinti suteikto kredito, išieškojimas iš įkeisto turto buvo apsunkintas, o ieškovas be svarbių priežasčių nepasinaudojo visomis priemonėmis kontroliuoti, kaip kredito gavėjas vykdo iš kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, sprendžiant pagal šiuos bylos duomenis, ieškovo nerūpestingas paskolos sutarties administravimas yra akivaizdus. Kadangi ieškovas netinkamai vykdė garantinės išmokos gavimo sąlygas, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui jo reikalaujamą garantinę išmoką. Duomenų, kurie leistų prieiti išvadą, jog atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovui garantinę išmoką ar jos dalį, byloje nėra, o konstatavus, kad ieškovas pažeidė esminę šalių sutarties sąlygą, darytina išvada, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

67. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.), todėl dėl kitų šalių nurodytų argumentų teismas nepasisako, teismo vertinimu, jie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

68. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos 2 267,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba – už procesinių dokumentų parengimą, kt., kurios neviršija minėtų rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui dėl garantinės išmokos sumokėjimo.

Iš ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“, juridinio asmens kodas 302586230, priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, juridinio asmens kodas 124261860, 2 267,30 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė