Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eP-9-415/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-05
Bylos Nr.: eP-9-415/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00501-2020-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Vienintelė instancija
Rezultatas: Atsisakyti atnaujinti procesą.

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“, UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“
Trečiasis asmuo: "Šakių vandenys"
Atsakovas: Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eP-9-415/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00501-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ ir atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atsakovui Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A. R. valymo įrenginiai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde, kurį patikslino, prašė priteisti iš atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 246 618,34 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje vykdė nuo 1996 m. Pareiškėjas ir Šakių rajono savivaldybė 2000 m. kovo 1 d. sudarė sutartį Nr. 01 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas teikė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugas, o Šakių rajono savivaldybė atliko nuotekų nuvedimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais centralizuotais fekalinės kanalizacijos tinklais iki pareiškėjo siurblinės. Praėjus 11 metų po Sutarties sudarymo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių (priešingai – net nesant kito analogiškas paslaugas galinčio teikti subjekto), Šakių rajono savivaldybė nusprendė Sutartį nutraukti. Ir nors Sutartis Savivaldybės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2012 m. balandžio 11 d., tačiau pareiškėjas pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė toliau, t. y. tęsė nuotekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje dar 3 metus, kol UAB „Šakių vandenys“ nenutraukė nuotekų tiekimo į pareiškėjo siurblinę.

2.2. UAB „Šakių vandenys“ 2015 m. birželio 16 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. S-252 „Dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo informavo, jog 2015 m. birželio 30 d. bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjo eksploatuojamus valymo įrenginius, pranešė, jog nuo 2015 m. liepos mėn. už nuotekų tvarkymą (surinkimą ir išvalymą), kaip ir už sunaudotą geriamąjį vandenį, abonentai ir vartotojai mokės šias paslaugas teikiančiai bendrovei – UAB „Šakių vandenys“.

2.3. Pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi raštu į UAB „Šakių vandenys“ ir į Administraciją, nurodydamas, jog nuotekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje gali teikti dvi įmonės, kaip numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Tačiau Administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesistengė bendradarbiauti ir susitarti dėl susiklosčiusios situacijos. Priešingai, 2015 m. spalio 10 d. Šakių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) priėmė sprendimą Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ paskyrė viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.

2.4. Pareiškėjas po Šakių rajono savivaldybės sprendimo nutraukti Sutartį bei nuotekų tvarkytoja paskirti UAB „Šakių vandenys“ ne kartą išreiškė savo norą vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Dėl to 2015–2016 m. laikotarpiu teikė atsakovui raštus dėl pareiškėjo galimybės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas atitinkamos teritorijos gyventojams, kurių teikimui buvo reikalingas prisijungimas prie UAB „Šakių vandenys“ valdomos nuotekų transportavimo infrastruktūros. Pareiškėjas taip pat teikė Administracijai derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, o suderinus jį, prašė teikti tvirtinti Tarybai, tačiau Administracija nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros bei atsisakė derinti planą ir perduoti jį tvirtinti Tarybai.

2.5. Pareiškėjas atitiko visas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Savivaldybės teritorijoje kaip kitas (ne viešasis) nuotekų tvarkytojas, taip pat pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėjo teisę eksploatuojamus nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros.

2.6. Administracija su pareiškėju nebendradarbiavo, pateikdama tik formalius ir neargumentuotus atsakymus į pareiškėjo prašymus, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo nuotekų paslaugų teikimo. Administracija nesiūlė jokių alternatyvių sprendimų, kaip galėtų būti įgyvendinta Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje užtikrinta pareiškėjo teisė teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje.

2.7. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017 m. balandžio 18 d. nutarime nurodė, jog kiti ūkio subjektai (ne viešieji) gali veikti greta viešųjų paslaugų teikėjų ir konkuruoti dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo prisijungdami prie centralizuotų tinklų (jeigu įmanoma, atskira apskaita). Nebuvo jokių techninių ir (ar) technologinių kliūčių Šakių rajono savivaldybėje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kelioms įmonėms. Tai patvirtina į bylą pateiktos nepriklausomų ekspertų išvados.

2.8. Nurodytais veiksmais Administracija nepagrįstai apribojo teisės aktuose įtvirtintą pareiškėjo teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kartu su UAB „Šakių vandenys“, suteikdama privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei sukūrė monopolines sąlygas veikti rinkoje tik vienam ūkio subjektui ir kartu pažeidė visuomenės (vartotojų) interesą laisvai pasirinkti ūkio subjektą, kurio paslaugomis vartotojas norėtų naudotis, neteisėtai užkirto pareiškėjui kelią plėtoti verslą ir gauti pajamas iš vykdomos nuotekų tvarkymo veiklos.

2.9. Šiais neteisėtais veiksmais Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, taip pat pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl sąžiningos konkurencijos laisvės.

2.10. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad neturi galimybės atnaujinti savo veiklos, neteisėti veiksmai tęsiasi iki šiol, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš Administracijos atlyginti žalą už pastaruosius trejus metus, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos.

2.11. Jeigu Administracija būtų suteikusi galimybę pareiškėjui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, minėtu laikotarpiu pareiškėjas galbūt būtų gavęs 493 236,69 Eur pajamų. Negautų pajamų suma apskaičiuojama pagal galėjusių atitekėti nuotekų kiekį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (iki skundo padavimo dienos) per 1 096 dienas, atsižvelgiant į vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną (0,3415 kub. m), taikant 1,138 Eur / kub. m nuotekų valymo tarifą. Yra pagrįstas pagrindas manyti, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų tęsęs nuotekų valymo paslaugas po 2015 m. birželio 30 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) būtų nustačiusi 1,138 Eur / kub. m ar panašaus atitikmens nuotekų valymo tarifą.

2.12. Apskaičiuodamas vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną, pareiškėjas rėmėsi gautų nuotekų kiekiais nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d., t. y. iki faktinės pareiškėjo nuotekų tvarkymo veiklos pabaigos, kurie buvo nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-465-611/2015 ir Nr. 2A-685-407/2018. Atsižvelgęs į tai, kad nuotekas potencialiai būtų galėjusios tvarkyti dvi bendrovės, pareiškėjas reikalavo iš Administracijos atlyginti pusę pareiškėjo negautų pajamų – 246 618,34 Eur, skaičiuojamų už trejus metus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo teismui padavimo dienos, dėl prievolės nevykdymo prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.13. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus.

2.14. Atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas savo pažeistas teises pasirinko ginti inicijuodamas administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Į Konkurencijos tarybą pareiškėjas kreipėsi dar 2015 m. birželio 19 d., pakartotinai – 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą tikėdamasis, kad išskirtinė Konkurencijos tarybos kompetencija ir patirtis, o taip pat ir turimos įstatyminės galios surinkti atitinkamus įrodymus bei duoti privalomus nurodymus dėl pažeidimo pašalinimo, leis greitai ir efektyviai nustatyti pažeidimo egzistavimo faktą ir, įpareigojant Šakių rajono savivaldybę nutraukti neteisėtus veiksmus, bus atstatyta pareiškėjo galimybė vykdyti veiklą. Tačiau Konkurencijos taryba po 8 mėnesių nagrinėjimo atsisakė pradėti tyrimą. Konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. priimtą nutarimą pareiškėjas apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3606-789/2017, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo prašymus, panaikino Konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą ir įpareigojo ją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą patenkinti, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taigi procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose užtruko ilgiau nei trejus metus, per kuriuos pareiškėjas negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme dėl žalos atlyginimo, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje tęsimo galimybę. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, pareiškėjo nuomone, šis terminas buvo praleistas ne dėl to, kad pareiškėjas buvo pasyvus ar nesiėmė aktyviai ginti savo pažeistų teisių, bet dėl to, jog neturėjo kitos išeities, kaip tik laukti galutinio administracinės procedūros Konkurencijos taryboje baigties rezultato. Ieškinio senaties termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas nenurodė, kokie būtent konkretūs atsakovo veiksmai nulėmė jo tariamai patirtą žalą, nenurodė nei konkrečių pažeidimų, nei teisės normų, kurios buvo pažeistos. Atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, todėl nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir kitų skunde nurodytų teisės aktų nuostatas.

3.2. Pareiškėjo pozicija, jog jis neva išnaudojo visas racionalias teisines priemones, siekdamas atnaujinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų to padaryti nepavyko, yra nepagrįsta, nes atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjas neįrodė, nesikreipė į teismą dėl sutartinių santykių nutraukimo neteisėtumo, neginčijo atsakovo sprendimų, veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini civilinei atsakomybei konstatuoti.

3.3. Pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami už trejus metus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo dienos, todėl turėtų būti vertinama, ar būtent šiuo laikotarpiu Bendrovė atitiko jai (kaip nuotekų tvarkytojai) keliamus reikalavimus. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog nuo 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjui išduota licencija buvo sustabdyta, todėl jis net negalėjo vykdyti nuotekų tvarkymo veiklos, energetikos rinkos reguliatorius 2016–2017 metais, t. y. laikotarpiu, už kurį pareiškėjas reikalauja žalos atlyginimo, konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka nuotekų tvarkymo veiklai keliamų reikalavimų.

3.4. Pareiškėjo pateiktas žalos apskaičiavimas paremtas tik hipotetiniais duomenimis ir nepagrindžia patirtos žalos. Skunde nurodomas 1,138 Eur / kub. m nuotekų valymo tarifas yra klaidingas rodiklis, kadangi pareiškėjas vadovaujasi 2013–2015 m. duomenimis, nors tariamai patirtą žalą kildina iš 2017–2020 m. laikotarpio. Šiuo laikotarpiu viešosios geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos UAB „Šakių vandenys“ teikiamų nuotekų valymo paslaugų kaina buvo bent 3 kartus mažesnė negu pareiškėjo nurodoma. Pareiškėjas turtinės žalos neįrodė, ji grindžiama ne objektyviais, o hipotetiniais ir klaidingais skaičiavimais.

3.5. Teisėti lūkesčiai dėl galimybės toliau vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą negalėjo pareiškėjui susiformuoti, nes Administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. informavo pareiškėją, jog neketina pratęsti Sutarties ir nuo 2012 m. balandžio 11 d. Sutartis nutraukiama. Pareiškėjui buvo žinoma, jog nuo 2015 m. birželio 30 d. nuotekos bus baigtos tiekti į jo įrenginius.

3.6. Atsakovas reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nesutiko, kad neva padaryta žala yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjas 2015 m. turėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir per 3 metus kreiptis į teismą dėl tariamų teisių gynimo. Atsakovas taip pat nesutinka su prašymu atnaujinti paleistą ieškinio senaties terminą, kadangi prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis buvo inicijavęs procedūrą Konkurencijos taryboje ir dėl to neturėjo galimybės inicijuoti teisminio proceso dėl žalos atlyginimo. Senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo 2015 m. liepos 1 d. ir šiuo metu nuo tariamai žalą sukėlusio fakto jau yra praėję beveik 7 metai.

3.7. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi būti vertinama, ar byloje yra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Pareiškėjas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – neginčyti jo atžvilgiu priimamų administracinių aktų, tačiau kreipėsi į Konkurencijos tarybą du kartus – 2015 m. birželio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d., tačiau Konkurencijos tarnyba atsisakė pradėti tyrimą. Taigi, jau iš pirmojo Konkurencijos tarybos atsisakymo (2015 m. rugsėjo 7 d.) pareiškėjui buvo aišku, kad nebus inicijuotas procesas dėl tariamo konkurencijos teisės pažeidimo. Todėl jau kitą dieną (2015 m. rugsėjo 8 d.) pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau šių veiksmų neatliko. Jeigu net Konkurencijos taryba būtų konstatavusi kokį nors konkurencijos teisės pažeidimą, tai savaime dar nereikštų atsakovo pareigos atlyginti žalą, kadangi būtent pareiškėjas privalėtų įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl senaties termino atnaujinimo grindžiamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atmetė, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė; atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė; perdavė atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atsakovui Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, atlyginti 246 618,34 Eur turtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais atsakovo veiksmais nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., kuriais pareiškėjui nebuvo leista teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kartu su viešuoju nuotekų tvarkytoju. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė byloje taikyti ieškinio senatį ir nesutiko su prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė Sutartį, skirdamas viešąja nuotekų tvarkytoja UAB „Šakių vandenys“, atsakovas nesudarė sąlygų Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas dalyvaujant rinkoje kartu su UAB „Šakių vandenys“, nepagrįstai teikdamas privilegijas šiai įmonei, pažeisdamas sąžiningos konkurencijos laisvę. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros, derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, nebendradarbiavo su pareiškėju, į pareiškėjo prašymus pateikdavo formalius atsakymus.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Šakių rajono savivaldybė su UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį Nr. 01, kurios pagrindu buvo teikiamos nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugos siurblinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o Šakių rajono savivaldybė į siurblinę vykdė nuotekų nuvedimą savivaldybei priklausančiais fekalinės kanalizacijos tinklais. Šakių rajono savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. pranešimu Nr. S-2501 Bendrovę informavo, kad nuo 2012 m. balandžio 11 d. šalių sudaryta Sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais bus laikoma pasibaigusia.

7.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog po Sutarties nutraukimo pareiškėjas dar teikė nuotekų tvarkymo paslaugas. Dėl neatsiskaitymo už perteklinių paslaugų teikimą laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo sprendžiamas ginčas teismuose, priimant pareiškėjui palankius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015).

7.3. Pastačius naujus nuotekų valymo įrenginius (duomenys neskelbtini) miestelyje (juos nuspręsta statyti Tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-231 „Dėl viešajam vandens tiekimui reikalingo ir tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos“), 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjas UAB „Šakių vandenys“ pranešimu Nr. 282 buvo informuotas apie tai, kad 2015 m. birželio 30 d. bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjo eksploatuojamus nuotekų valymo įrenginius. Byloje nėra ginčo, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. nuotekų tiekimas į pareiškėjo eksploatuojamą siurblinę tapo techniškai neįmanomas.

7.4. Tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179 UAB „Šakių vandenys“ buvo paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje Šakių rajono savivaldybės 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-369 patvirtintame Rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane (su vėlesniu Tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-376 papildymu), ir UAB „Šakių vandenys“ buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pareiškėjui siejant pažeidimą su minėto sprendimo priėmimu, akivaizdu, jog apie jo turinį jam tapo žinoma 2015 m. spalio mėnesį.

7.5. Pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė Administracijos veiksmais, atsakovui atsisakant išduoti prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros sąlygas, atsisakant derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą. Pareiškėjas prašymą dėl prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ valdomų nuotekų transportavimo infrastruktūros (duomenys neskelbtini) mieste Administracijai pateikė 2016 m. sausio 11 d., pastaroji atsisakė patenkinti šį prašymą 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-98, todėl apie galimą teisių pažeidimą dėl atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas pareiškėjas sužinojo 2016 m. sausio mėnesį. Apie atsisakymą išduoti prisijungimo sąlygas jį 2016 m. sausio 19 d. raštu informavo ir UAB „Šakių vandenys“.

Šalies argumentai

7.6. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą ir suderinus jį teikti Tarybai tvirtinti. Pakartotinį analogiško pobūdžio prašymą pareiškėjas pateikė 2016 m. gegužės 24 d. Administracija, atsakydama į šiuos prašymus, pateikė 2016 m. gegužės 23 d. raštą Nr. S-1270, kuriuo motyvuotai atsisakė teikti derinti pareiškėjo parengtą planą Tarybai. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas organizuoti klausimo dėl Bendrovės nuotekų valymo paslaugų teikimo ir infrastruktūros naudojimo teisės suteikimo svarstymą Taryboje. Administracija, prieš parengdama atsakymą į šį prašymą, kreipėsi į kompetentingas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijas, t. y. į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nuomonės dėl pateikto prašymo. Gavęs minėtų institucijų išaiškinimus, atsakovas 2016 m. gegužės 30 d. raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo pateiktus prašymus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad LVAT yra konstatavęs, jog senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais ir / ar neveikimu yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo to momento, kai tokie aktai buvo priimti / ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma / ar turėjo būti žinoma (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020). Šiuo atveju pareiškėjo nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai ir / ar neveikimas, kuriais buvo apribotos jo teisės teikti nuotekų valymo paslaugas, vyko 2012–2016 metais. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas apie sutartinių santykių pasibaigimą vėliausiai sužinojo 2015 m. vasarą, kai buvo atliktas techninis atjungimas nuo centralizuoto nuotekų vamzdyno, apie priimtą sprendimą dėl viešojo nuotekų tvarkytojo Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje paskyrimo, apie atsisakymą tenkinti prašymus dėl jo pageidavimo teikti nuotekų valymo paslaugas, išduoti prisijungimo sąlygas, suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą, imtis priemonių dėl jo patvirtinimo, nebendradarbiavimo ir kitų veiksmų, kuriais grindžia skundo pagrindą, vėliausiai sužinojo 2015–2016 m. vasaros laikotarpiu, tačiau į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020 m. kovo 3 d. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, reikalavimus teisme dėl turtinių nuostolių (negautų pajamų) turėjo pareikšti per trejus metus nuo atsakovo veiksmų, išreikštų sprendimų, atsakymų, raštų forma, kuriais buvo atsisakyta sudaryti galimybes pareiškėjui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje, priėmimo ir sužinojimo apie juos momento. Neginčijamai nustačius, jog pareiškėjas apie minėtas aplinkybes vėliausiai sužinojo ir apie, jo teigimu, pažeistas teises suprato 2015–2016 m. vasaros laikotarpiu, teismas priėjo prie išvados, kad, kreipdamasis su skundu į teismą 2020 m. kovo 3 d., pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovas reikalauja taikyti senatį (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administracinės procedūros buvo atliekamos konkrečiu metu ir pareiškėjui, kuris jose dalyvavo, buvo žinomos iš karto, todėl nėra pagrindo šiuos veiksmus pripažinti tęstiniu pažeidimu, kuris tęsiasi iki šiol.

9. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nenustatė svarbių priežasčių jį atnaujinti. Pirma, teismas kreipimosi į kitas institucijas (konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą) nepripažino pateisinančiu ieškinio senaties termino praleidimą. Tiek valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas administracinėse procedūrose nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises. Antra, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – treji metai, ir pareiškėjas ilgai delsė dėl savo teisių gynimo. Trečia, teismas laikė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Konkurencijos tarnybą du kartus 2015 m. birželio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. bei 2017 m. gegužės 10 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą, suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo realias galimybes jas tinkamai ginti. Taigi, pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo praleidus ieškinio senaties terminą rodo paties pareiškėjo pasirinktą netinkamą elgesio modelį – neveikimą, o ne objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, buvimą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio modelį ginant savo teises, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nesant kitų svarbių ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundą šiuo pagrindu atmetė. Atmetęs skundo reikalavimus minėtu pagrindu, teismas kitų skundo motyvų nesvarstė ir dėl jų nepasisakė.

10. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui, vertino atsakovo vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, ar advokato pasitelkimas buvo būtinas, tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba 8 specialistai bei skyriaus vedėja. Minėtame skyriuje dirbantys mažiausiai 2 darbuotojai, įskaitant skyriaus vedėją, pagal skelbiamus pareigybių aprašymus atstovauja savivaldybei teismuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovui atstovavo advokatas, o ne joje dirbantys teisininkai, nėra jokių duomenų apie minėtų Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo ar vyriausiojo specialisto negalėjimą tinkamai parengti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovui teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kitų nustatytų specialistams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą pirmiau įvardytą funkciją dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypač sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl, teismo nuomone, pasitelkti nepriklausomą patarėją ir atstovą teisinės pagalbos teikimo klausimais nebuvo būtina. Teismas nusprendė, jog atsakovas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė: 1) pripažinti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino; 2) tuo atveju, jei LVAT nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas iš tiesų buvo praleistas, pripažinti, jog pareiškėjo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra pagrįstas ir jį tenkinti; 3) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš atsakovo Šakių rajono savivaldybės pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovo padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Bendrąja teisine prasme tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas.

11.2. Savivaldybės neteisėti veiksmai yra tęstinio pobūdžio, nes Savivaldybė be teisėto pagrindo neatlieka veiksmų, kuriuos ją įpareigoja atlikti teisės aktai – visų pirma, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, kuris nustato lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvą. Iki pat šių dienų Savivaldybė privilegijuoja savo kontroliuojamą įmonę – UAB „Šakių vandenys“, ir nesudaro teisinių galimybių pareiškėjui vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą. LVAT praktikoje taip pat yra akcentavęs, kad savivaldybė (vietos savivaldos institucijos, pareigūnai), įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, jog sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią įstatymo lygmenyje, be kita ko, atspindi ir yra skirtas ją užtikrinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Savivaldybės veiksmų neteisėtumas, besitęsiantis privilegijų savo valdomai įmonei suteikimas (t. y. nesudarymas sąlygų rinkoje veikti konkuruojančiai bendrovei) ir iš to kilusi žala pareiškėjui yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol. Kiekviena diena, kurią pareiškėjas negali vykdyti savo veiklos, pareiškėjui sukelia žalą. Dėl šios priežasties ieškinio senatis reikalavimui dėl patirtos žalos, kuri tęsiasi iki šių dienų, pareikšti nėra suėjusi, todėl teismas, nuspręsdamas priešingai, netinkamai įvertino ir kvalifikavo bylos faktines aplinkybes.

11.3. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl senaties termino atnaujinimo. Šakių rajono savivaldybei atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas savo pažeistas teises pasirinko ginti inicijuodamas administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Į Konkurencijos tarybą pareiškėjas kreipėsi dar 2015 m. birželio 19 d., pakartotinai – 2016 m. rugpjūčio 25 d. Jeigu pareiškėjas tuo pat metu būtų inicijavęs administracinį procesą dėl Savivaldybės veiksmų, Konkurencijos taryba, remdamasi savo praktika, būtų atsisakiusi pradėti tyrimą dėl prioriteto nebuvimo, nes procesų dubliavimas, Konkurencijos tarybos nuomone, lemia neracionalų Konkurencijos tarybos išteklių naudojimą. Pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuris galėjo atnešti efektyviausią rezultatą, suteikiant galimybę pareiškėjui kuo greičiau atnaujinti savo veiklą. Procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose pareiškėjui užtruko daugiau nei trejus metus, per kuriuos jis negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje, tęsimo galimybę. Tik po to, kai 2019 m. pabaigoje LVAT priėmė galutinį sprendimą ir paaiškėjo, kad pareiškėjo pažeistos teisės Konkurencijos taryboje nebus ginamos, pareiškėjas priėmė sprendimą pats savarankiškai ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į administracinį teismą. Nesutiktina su teismo pozicija, kad pareiškėjas šiame procese buvo pasyvus ir nepakankamai rūpinosi vykstančiu procesu. Priešingai, pareiškėjas aktyviai domėjosi savo pažeistų interesų gynimo priemonėmis ir siekė jomis pasinaudoti.

12. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašė iš dalies pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo, t. y. priteisti atsakovui Šakių rajono savivaldybei iš pareiškėjo 14 570,24 Eur dydžio proceso išlaidų atlyginimą, kitą sprendimo dalį (dėl ginčo esmės) palikti nepakeistą; priteisti atsakovui Administracijai iš pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtas proceso išlaidas.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš Šakių rajono savivaldybės pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti; priteisti atsakovui iš pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtas proceso išlaidas.

IV.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022 (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo UAB „A. R. valymo įrenginiai“ ir atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus atmetė; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą; grąžino Šakių rajono savivaldybės administracijai 2021 m. balandžio 23 d. sumokėtą 12 Eur žyminį mokestį.

16. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. LVAT yra konstatavęs, jog senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais ir / ar neveikimu yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo to momento, kai tokie aktai buvo priimti / ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma / ar turėjo būti žinoma (LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-575/2020).

17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimą sieja su Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ buvo paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje Šakių rajono savivaldybės 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-369 patvirtintame Rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane (su vėlesniu Savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-376 papildymu), ir UAB „Šakių vandenys“ buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Teisėjų kolegija vertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas apie minėtą sprendimą žinojo 2015 m. spalio mėnesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apie sutartinių santykių pasibaigimą vėliausiai sužinojo 2015 m. vasarą, kai buvo atliktas techninis atjungimas nuo centralizuoto nuotekų vamzdyno, apie priimtą sprendimą dėl viešojo nuotekų tvarkytojo Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje paskyrimo, apie atsisakymą tenkinti prašymus dėl jo pageidavimo teikti nuotekų valymo paslaugas, išduoti prisijungimo sąlygas, suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą, imtis priemonių dėl jo patvirtinimo, nebendradarbiavimo ir kitų veiksmų, kuriais grindžia skundo pagrindą, vėliausiai sužinojo 2015–2016 m. vasaros laikotarpiu, tačiau į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020 m. kovo 2 d. (teisme gautas 2020 m. kovo 3 d.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2020 m. kovo 2 d. (teisme gautas 2020 m. kovo 3 d.), todėl praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

18. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, jog senaties terminas turi būti atnaujintas dėl pareiškėjo kreipimosi į kitas institucijas (konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą). Teisėjų kolegija vertino, kad šios aplinkybės negali būti pripažintos pateisinančios ieškinio senaties termino praleidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas administracinėse procedūrose nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises; pareiškėjas kreipdamasis į Konkurencijos tarnybą du kartus 2015 m. birželio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. bei 2017 m. gegužės 10 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo realias galimybes jas tinkamai ginti. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjui kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nesant kitų svarbių ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių ir, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atsakovo galimybes būti atstovaujamam profesionalių Administracijos darbuotojų (teisininkų) (atsakovo vidinius resursus), tiek ir bylos pobūdį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovui priteisti atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo atsakovui priteisti atstovavimo išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi Administracija yra sumokėjusi žyminį mokestį, nors viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis, šiuo mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 2 d.), Administracijai Nutartimi grąžinta 12 Eur dydžio žyminio mokesčio suma.

V.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „A. R. valymo įrenginiai“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022; panaikinti LVAT Nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti: pripažinti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino; tuo atveju, jei LVAT nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas iš tiesų buvo praleistas, pripažinti, kad pareiškėjo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra pagrįstas ir jį tenkinti; panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3006-423/2022 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 3 000,80 Eur proceso išlaidų.

21. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 8 punkto pagrindu pareiškėjas nurodo, kad:

21.1. Nutartyje nėra jokių motyvų dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Teismas iš esmės neatsakė į nei vieną pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą ir apskritai nepasisakė dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Teismas išnagrinėjo tik atsakovo apeliacinį skundą ir didžiąją dalį motyvų skyrė ne bylos esmės nagrinėjimui, tačiau formalaus procesinio klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendimui, todėl liko neatsakytas pareiškėjo ilgus metus keltas klausimas dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo – atsakovas padarė teisės aktų pažeidimą ar ne. Tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas įrodinėjo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir pažeidė teisės principus bei atitinkamų įstatymų normas, tačiau teismas šių argumentų visiškai nepagrįstai nevertino, išimtinai rėmėsi tik pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

21.2. Byloje pareiškėjas įrodinėjo, kad atsakovas daro tęstinį pažeidimą, todėl 2017 m. kovo 1 d.–2020 m. kovo 1 d. kiekvieną dieną negavo atitinkamo dydžio pajamų. Neįvertinęs paties pažeidimo esmės (t. y. ar jis egzistuoja ir, jei egzistuoja, kokio pobūdžio pažeidimas yra – vienkartinis veiksmas ar nuolat besitęsiantis aktyvios pareigos nevykdymas), teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti ir ieškinio senaties taikymo galimumo. Tik nustačius pažeidimo egzistavimo faktą bei pobūdį, galima konstatuoti, ar ieškinio senatis prasidėjo nuo konkretaus įvykio (CK 1.127 str. 1 d.), ar visgi senaties terminas dėl tęstinio pažeidimo atsinaujina kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.), kaip įrodinėjo pareiškėjas. Be to, atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos specifika, kuri Nutartyje nebuvo analizuota, yra aktuali ir pareiškėjo pareikšto prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nagrinėjimui.

22. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 10 punkto pagrindu pareiškėjas nurodo, kad:

22.1. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde, pareiškėjas laikėsi (laikosi) pozicijos, kad atsakovo daromas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ir prasideda kiekvieną atsakovo neveikimo (pareigos nevykdymo) dieną, kaip tai yra numatyta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje. Atsakovo pažeidimas laikytinas tęstiniu, nes atsakovas be teisėto pagrindo neatlieka veiksmų, kuriuos jį įpareigoja atlikti teisės aktai. Atsakovas, be kita ko, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, įpareigojantį viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. LVAT Nutartyje neanalizavo nei atsakovo veiksmų pobūdžio, nei argumentų dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio ir tokiu būdu padarė esminį CK 1.127 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nulėmusį nepagrįstos Nutarties priėmimą.

22.2. Byloje pareiškėjas savo poziciją dėl neteisėtų atsakovo veiksmų grindė jo veiksmų ir neveikimo visuma – ne tik atsakovo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. T-179 priėmimu (dėl kurio neteisėtumo pareiškėjas klausimo net ir nekėlė), bet ir tęstiniu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu, vėlesniu planų nederinimu su pareiškėju. Viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę yra aktyvi, tęstinio pobūdžio. Būtent šios pareigos pažeidimo specifika ir lemia tai, kad atsakovo padarytas ir iki šiol daromas pažeidimas yra ne vienkartinis, bet nuolat besitęsiantis.

22.3. Nutartyje padarytas esminis CK 6.249 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios žalą ir nuostolius, pažeidimas. Sprendžiant, ar LVAT tinkamai taikė aktualias materialiosios teisės normas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl negautų pajamų atlyginimo dar 2015 metais už 2017 m. kovo 1 d.–2020 m. kovo 1 d., svarbu atsižvelgti į šias esmines netiesioginių nuostolių atlyginimo taisykles: (1) ar pajamas tikėtasi gauti esant normaliai veiklai ir (2) į asmens pasiruošimą ir priemones pajamų gavimui. Konkrečiu atveju pajamoms, kurias pareiškėjas pagrįstai planavo gauti 2017 m. kovo 1 d.–2020 m. kovo 1 d., jis turėjo teikti nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugas. Paslaugų specifika lemia tai, jog jos negali būti teikiamos bei pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios siurblinės. Taigi, negautos pajamos už atitinkamą laikotarpį gali būti priteisiamos pareiškėjo naudai tik įrodžius, jog pareiškėjas tuo laikotarpiu nuosavybės teise (ar kitu teisėtu pagrindu) turėjo paslaugų teikimui reikalingą siurblinę, t. y. galėjo vykdyti normalią veiklą, turėjo atitinkamas priemones ir pasirengimą. Tuo tarpu LVAT išvada, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams, dėl, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 30 d. negautų pajamų prasidėjo 2015 m., padaryta visiškai neatsižvelgus į CK 6.249 straipsnio 1 dalies esmę, negautų pajamų specifiką. Todėl pareiškėjas neturėjo teisės reikšti ieškinio tol, kol ateityje nebuvo įvykę atitinkami faktai, patvirtinantys teisę į negautų pajamų gavimą.

22.4. Nutartyje padarytas esminis CK 1.131 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios ieškinio senaties termino atnaujinimą, pažeidimas. Teismui pateiktame skunde išsamiai paaiškinta, kad, atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas savo pažeistas teises pasirinko ginti inicijuodamas administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Į Konkurencijos tarybą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. birželio 19 d., pakartotinai – 2016 m. rugpjūčio 25 d. Jei tuo pat metu jis būtų inicijavęs administracinį procesą dėl atsakovo veiksmų, Konkurencijos taryba būtų atsisakiusi pradėti tyrimą dėl prioriteto nebuvimo. Kol iki galo nebuvo išspręstas administracinės procedūros Konkurencijos taryboje klausimas, pareiškėjas negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniuose teismuose. Tik 2019 m. pabaigoje LVAT priėmus galutinį sprendimą ir paaiškėjus, kad pareiškėjo pažeistos teisės Konkurencijos taryboje nebus ginamos, pareiškėjas nedelsiant priėmė sprendimą kreiptis į administracinį teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas aktyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises ir neturėjo kitos išeities kaip tik laukti galutinio administracinės procedūros Konkurencijos taryboje baigties rezultato, be to, teismai turėjo atsižvelgti ir į administracinių procedūrų trukmę.

VI.

23. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022 bei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3006-423/2022 palikti nepakeistus. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 3 150,84 Eur patirtų proceso išlaidų atlyginimą.

24. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad:

24.1. Nei vienas iš prašyme nurodytų atnaujinimo pagrindų nėra pagrįstas. Prašyme pateikiami tik deklaratyvūs ir teisiškai bei faktiškai nepagrįsti teiginiai, klaidingai interpretuojant teismo sprendime / nutartyje nurodytas aplinkybes. Administraciniai teismai net keturis kartus procesiniais sprendimais patvirtino, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pareiškėjo teikiamas prašymas, kuriuo siekiama atnaujinti procesą, yra tik dar vienas nepagrįstas bandymas gauti nurodytų reikalavimų patenkinimą.

24.2. Pareiškėjas teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo išanalizuoti „nuostolių specifiką“, sieti ieškinio senaties termino klausimą su „patirtos žalos pobūdžiu“, pats jokių nuostolių „specifikos“ elementų, patirtos žalos pobūdžio elementų nepaaiškina, jų nenurodė ne tik proceso abiejų instancijų teismuose metu, bet ir prašyme dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas Nutartį, joje aptarė visas esmines (teisinio ir faktinio pobūdžio) bylos aplinkybes įvertindamas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo ir neišsprendė bylos.

24.3. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad tariamas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Nei proceso metu, nei prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nenurodė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Jokie byloje esantys įrodymai, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad Savivaldybė apskritai yra padariusi kokį nors pažeidimą, kuris galėtų tęstis iki šiol. Pats pareiškėjas taip pat neskundė nei vieno Savivaldybės (arba Administracijos) priimto administracinio akto, tokiu būdu ne tik pripažindamas, kad jokie neteisėti veiksmai nebuvo padaryti, bet ir patvirtindamas, kad pareiškėjui jokia žala nebuvo padaryta.

24.4. Pats pareiškėjas ankstesnio nagrinėjimo metu skunduose ne tik neteikė reikalavimo dėl ieškinio senaties atnaujinimo, bet netgi po to, kai pirmosios instancijos teismas pasiūlė šia teise pasinaudoti, pareiškėjas šios teisės atsisakė. Todėl nėra pagrindo spręsti apie kokias nors objektyvias priežastis senaties terminui atnaujinti ir / arba pareiškėjo rūpestingumą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl prašyme nurodyti teiginiai apie tai, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo subjektyviu sprendimu prisiėmė riziką dėl senaties termino praleidimo ir to, kad Konkurencijos taryba gali nesiimti veiksmų pagal pareiškėjo skundą. Vadinasi, pareiškėjas aiškiai suvokė tokią situaciją ir pats pasirinko tariamai pažeistų teisių gynimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

25. Pareiškėjas UAB „A. R. valymo įrenginiai“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų pagrindu.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

27. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-65-756/2019).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019). Asmens, prašančio atnaujinti procesą, netenkinantys teismo procesinio sprendimo motyvai negali būti prilyginti motyvų nebuvimui (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-26-602/2017).

29. Iš apeliacinės instancijos teismo Nutarties motyvuojamosios dalies galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė savo išvadas. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir nėra svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti.

30. Įvertinus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kartoja argumentus, kuriuos teikė apeliaciniame skunde. Tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

31. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

32. Siekiant atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Procesas aptariamu pagrindu gali būti atnaujintas tik nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

33. Aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės siejamas su pažeidimo akivaizdumu. Prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir „esminė“, t. y. tokia, kuri daro teismo procesinį sprendimą neteisėtu. Teismo padarytas „esminis materialiosios teisės normų pažeidimas“ gali būti suprantamas kaip (i) konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymas, (ii) imperatyviosios teisės normos netaikymas, (iii) vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir (iv) kiti panašūs atvejai (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

34. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo laikosi pozicijos, kad atsakovo pažeidimas laikytinas tęstiniu, dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ir prasideda kiekvieną atsakovo neveikimo (pareigos nevykdymo) dieną, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje neanalizavo nei pareiškėjo nuostolių specifikos, nei atsakovo veiksmų pobūdžio, nei pareiškėjo argumentų dėl tęstinio pažeidimo ir tokiu būdu padarė esminius CK 1.127 straipsnio 5 dalies, CK 1.131 straipsnio 2 dalies, CK 6.249 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

35. CK 1.125 straipsnio 8 dalis (nuo 2022 m. sausio 1 d. 9 d.) nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

36. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2022).

37. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vertinimui, kad pareiškėjo įrodinėjamas deliktas yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjas neteisingai aiškina tęstinio delikto teisinę kategoriją šios bylos kontekste, nes delikto tęstinumą akivaizdžiai tapatina su iš delikto kylančiais teisiniais padariniais, įrodinėdamas tam tikrą laiką negautas pajamas. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas apie teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti jau 2015–2016 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 2 d. (žr. šios nutarties 17–18 p.), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti nėra teisinių pagrindų.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme nepateiktas toks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis iš esmės siekia, kad atnaujinus procesą būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės ir joms teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, būtų pritaikytos pagal pareiškėjo teisinį šių normų aiškinimą, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atlikto faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė esminį materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje eA-2983-822/2022 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

40. Pareiškėjas ir atsakovas pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Iš kartu su atsakovo prašymu pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas prašo priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, patirtas rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo.

41. Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-4-815/2022 ir joje pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką) išlaidos, patirtos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui paprastai yra atlyginamos. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo Administracijai (viešojo administravimo subjektui), pažymi, kad tokiu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; kt.); sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; kt.).

43. Atsakovas prašyme atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl šiuo atveju jam buvo būtina pasitelkti advokato pakalbą, rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje jau buvo nagrinėtas klausimas dėl atsakovo prašymo priteisti teismo išlaidų, patirtų dėl ginčo nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą, atsakovo vidinius resursus, sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovui nepriteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat sprendė, kad nėra pagrindo atsakovui priteisti atstovavimo išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme.

44. Kadangi klausimas dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo prašymą nėra sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, atsakovas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad atsakovui buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą ir nepakako jo (Administracijos) vidinių administravimo pajėgumų, todėl netenkinamas atsakovo prašymas atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2983-822/2022 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ ir atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atsakovui Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis