Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-530-302/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
2-530-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00227-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
P. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-530-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00227-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. M. 243 280,82 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė prašė teismo atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 3 733 Eur žyminis mokestis, o sumokėta žyminio mokesčio dalis – 50 Eur. Ieškovės teigimu, jos finansinė padėtis yra kritinė, kadangi dėl COVID-19 pandemijos taikyti ribojimai turėjo esminės įtakos jos darbinei veiklai (ieškovė dirba grožio paslaugų teikimo srityje), todėl ieškinio teikimo metu ji neturi galimybės sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Ieškovė paaiškino, kad ji nedirba, jos darbingumas yra 50 proc., o jos gaunamas pajamas sudaro tik neįgalumo išmoka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino, nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti likusią mokėtiną žyminio mokesčio sumą t. y. 3 683 Eur, ir išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė VĮ Registrų centro raštą „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodoma, jog 2021 m. vasario 1 d. duomenimis per paskutiniuosius vienerius metus ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos. Taip pat teismui buvo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie išmokėtas asmeniui išmokas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. sausio 29 d., kuri patvirtina, kad ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją.

4. Įvertinęs ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., teismas nurodė, kad iš jo nėra galimybės nustatyti, kokia šiuo metu yra ieškovės santaupų suma, kadangi išrašas suformuotas tik kaip „įeinantys mokėjimai“, o kartu su ieškiniu pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus patvirtina tik tai, jog pajamų iš gyventojų suma per 2020 metus sudaro 2 341 Eur.

5. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės finansinė padėtis galėtų ateityje pagerėti, dėl ko ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. Dėl siausiančios COVID-19 pandemijos šalyje ekonominis ir viešasis gyvenimas buvo sustojęs. Ieškovė jau 30 metų dirba grožio paslaugų teikimo srityje. Dėl karantino metu šalyje įvestų griežtų apribojimų ieškovė ilgą laiką negalėjo vykdyti darbinės veiklos ir gauti pajamų. Griežtas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, kai šalyje siaučia pandemija, o ekonominis gyvenimas yra sustojęs, negali būti laikomas protingu teisės normų taikymu ir aiškinimu. Toks reikalavimas riboja teisę į teisminė gynybą.

6.2. Kategoriška teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės finansinė situacija ateityje pagerės, yra nepagrįsta. Nuo 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, grožio salonams buvo leista atnaujinti paslaugų teikimą. Ieškovei teikiant paslaugas ir gaunant pastovias pajamas (ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1 000 – 1 300 Eur), jos komplikuota finansinė situacija stabilizuosis ir teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovė turės pakankamai lėšų sumokėti žyminį mokestį. Be to, šiuo metu vyksta ieškovės santuokos nutraukimo procesas, kurio metu sprendžiami ir atitinkami finansiniai klausimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

9. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Verslo liudijimo, išduoto 2021 m. vasario 28 d., kopiją ir sertifikatų, patvirtinančių jos kvalifikaciją, kopijas.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė nė vienos išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo teikti naujus rašytinius įrodymus taikymo sąlygos nenurodė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė su skundu teikiamais įrodymais grindžia skunde išdėstytus argumentus dėl jos finansinės situacijos ateityje pagerėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tikslinga su skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus priimti ir vertinti juos visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)teisėtumo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suponuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba, tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

13. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

14. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 3 683 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą atidėti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

16. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

17. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; kt.).

18. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

19. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-343-241/2021; kt.).

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iš esmės grindžia tuo, kad dėl šalyje siaučiančios COVID-19 pandemijos ekonominis ir viešas gyvenimas buvo sustojęs ir kad ji dėl to ilgą laiką negalėjo vykdyti savo darbinės veiklos ir gauti pajamų. Ieškovės teigimu, pradėjus teikti paslaugas, ji gaus pastovias pajamas ir jos finansinė situacija stabilizuosis.

21. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą / ar turėtą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus.

22. Fizinio asmens turtinę padėtį taip pat gali padėti identifikuoti valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą (turėtą) to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018).

23. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).

24. Iš ieškovės su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2021 m. vasario 1 d. duomenimis per paskutinius metus ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie išmokėtas asmeniui išmokas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. sausio 29 d. patvirtina, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją. Iš su prašymu į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. nėra galimybės nustatyti, kokia šiuo metu yra ieškovės santaupų suma, kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, išrašas suformuotas tik kaip „įeinantys mokėjimai“. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad ieškovės pajamų iš gyventojų suma per 2020 metus sudarė 2 341 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai tikrosios jos turtinės padėties neatskleidžia, nes pagal pačios ieškovės selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją ieškovės turtinę padėtį, jai nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei jos realias finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad ieškovės turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog ji dabar nėra nepajėgi sumokėti už ieškinį visą žyminį mokestį.

26. Be to, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, vien iš į bylą pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti ir dėl ieškovės turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie ieškovės kvalifikaciją ir deklaratyvūs skundo argumentai apie būsimų ieškovės mėnesinių pajamų dydį bei bendro pobūdžio informacija, kad šiuo metu vyksta ieškovės santuokos nutraukimo procesas, kurio metu sprendžiami atitinkami turtiniai klausimai, nedetalizuojant, kokią tiesioginę įtaką santuokos nutraukimo procesas turės ieškovės finansinei situacijai, taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

27. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau, vien ši aplinkybė savaime negali nulemti žyminio mokesčio lengvatų asmenims taikymo. Kaip minėta, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teismas vertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

28. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja sąlygos, būtinos siekiant pasinaudoti CPK 84 straipsnyje numatyta žyminio mokesčio lengvata.

29. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad asmens turtinės padėties neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021).

30. Apibendrinant minėtus argumentus, konstatuotina, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl ieškovės finansinės situacijos, susiklosčiusios prašymo sprendimo metu, tačiau, netenkindamas ieškovės prašymo, iš esmės tinkamai išsprendė klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

32. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, todėl, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis ir 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei L. P. terminą iki 2021 m. liepos 1 d. (imtinai) sumokėti 3 683 (trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Romualda Janovičienė