- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2-2649-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00162-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 30 741 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) pareigūnai nustatė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios (tiksli data tyrimo metu nenustatyta) iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., Ukmergės miesto teritorijoje prie Šventosios upės, visuomeninės paskirties (nesuformuotame) valstybiniame žemės sklype (kadastro bloko Nr. (81700012)), atkarpoje nuo taškų, kurių koordinatės (548625, 6123546 (LKS), toliau žemyn (548574, 6123660 (LKS), toliau žemyn Šventosios upės pakrante iš dešinės taškų koordinatėmis (548262, 6123592 (LKS), 548119, 6123433 (LKS), 547903, 6123256 (LKS), 547682, 6123115 (LKS) ir baigiant taškų koordinatėmis (547676, 6123053 (LKS) ir 547739, 6122997 (LKS), žodžiu sutaręs su (duomenys neskelbtini) dėl kirtimo darbų atlikimo ir patikinęs, kad Šventosios upė pakrantės išvalymas nuo nereikalingų medžių ir krūmų yra suderintas su Ukmergės rajono savivaldybe bei aplinkos apsaugos skyriumi, gauti visi sutikimai ir leidimai, tačiau faktiškai neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui, neteisėtai organizavo ir dalyvavo išpjaunant 135 medžius (122 gluosnius, 10 klevų, 1 uosį, 1 juodalksnį ir 1 beržą), didesnio, kaip 12 cm skersmens, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems pagal priedo 5 punkto reikalavimus, t. y. didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto (toliau – Aprašas) reikalavimus ir padarė 30 741 Eur žalą aplinkai.
3. Ieškovas nurodė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį. Ieškovas 2020 m. lapkričio 20 d. raštu išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl 30 741 Eur žalos atlyginimo per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, tačiau žala iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo atlyginta. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (el. b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai (el. b. l. 7-10).
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad Ukmergės miesto teritorijos prie Šventosios upės visuomeninės paskirties valstybiniame žemės sklype darbai buvo vykdomi pagal projektą, kurį patvirtino Ukmergės miesto savivaldybės administracija. Ukmergės rajono savivaldybės 2009 m. lapkričio 2 d. akte Nr. 79 yra nurodyta, kad komisija, susipažinusi su 2009 m. lapkričio 2 d. prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejose Šventosios upės pakrantėse, nustatė, kad leisti tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems. Nurodo, kad vadovaujantis šiuo aktu ir buvo atliekami paupio tvarkymo darbai.
6. Atsakovas paaiškino, kad miesto bendruomenė eilę metų savanoriškai tvarko Šventosios upės paupio poilsio zoną, kadangi kaltinant rajono savivaldybę, negalima civilizuotai ja naudotis. Pakrantė nešienaujama, apaugusi krūmais, vėjovartomis, kelias netvarkomas, dėka bebrų užtvankos susidariusi pelkė, leidžiami kanalizuojami vandenys, veisiasi erkės ir tai tik dalis gamtos ir gyventojų galimų poilsio vietų netvarkos požymių. Bendruomenė neapsikęsdama su tokia netvarka, dar 2009 metais kreipėsi į savivaldybę dėl leidimų gavimo upės pakrantės valymui. Pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 2 d. rajono savivaldybės administracijos komisijos Aktu Nr. 39, miesto bendruomenei ne tik leido, o siūlė neterminuotai atlikti tvarkymo darbus Šventosios upės pakrantės ribose. Tiems darbams buvo organizuojamos miestelėnų, įvairių partijų ir organizacijų talkos, dalyvaujant rajono ir net valstybės vadovams. Spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės pastoviai nušviesdavo bendruomenės atliekamus darbus. Prie pakrantės tvarkymo darbų nuo 2016 m. prisijungė ir Lietuvos Santarvės fondas, kuris paruošė ir vykdė tęstinį „Poilsio vietų įrengimo Šventosios upės pakrantėje“ projektą. Projektus patvirtino rajono savivaldybės komisija, pasirašė administracijos direktorius Darius Varnas. Projekto metu, suderinus su rajono architektu, 4 vietose buvo įrengtos poilsiavietės su suoliukais, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, sūpuoklėmis, gimnastikos įrenginiais, pastoviai talkų būdu šienaujama, sėjama žolė.
7. Taip pat paaiškino, kad išvalytas ir atgaivintas Hipodromas, kur buvo vykdomos net respublikinės žirgų varžybos. Darbai nuo pat 2019 m. balandžio nušviečiami visuose visuomenės informavimo priemonėse, nebuvo nė vienos dienos, kad darbais nesidomėtų visa rajono savivaldybės valdžia, išduodanti leidimus tokiems darbams. Paaiškino, kad atlikti darbai atitinka Savivaldybės vykdomų projektų mastą, kaip „Karinio miestelio“ ir kt. projektų, kurie nebaigti ilgą laiką, o finansavimas skiriasi tūkstančiais kartų. Nurodo, kad žalos realiai gamtai, nei bendruomenei nepadaryta. Saugotini medžiai nenupjauti. Nupjauti buvo tik pasvirę, supuvę, sulūžę medžiai, iškirsti krūmai, išvalyta pakrantė. Nurodo, kad pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems medžiams, sąrašo priedo 5 p. yra saugotini medžiai didesni negu 12 cm skersmens medžiai, augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėje, bendrojo naudojimo, atskirų želdynų teritorijoje. Prieštaravimuose teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad nukirsti medžiai buvo nulinkę, nudžiūvę, nulūžę, net pavojingi gyventojų sveikatai ir gyvybei. Nupjauti medžiai prie pat žemės ir iš kelmų neįmanoma spręsti apie medžio kokybę iki 1,3 m. ir aukščiau. Iš byloje esančių įrodymų foto, kur matyti medžių krūvos, akivaizdžiai matyti, kokia buvo nukirstų medžių kokybė, būklė, kelmų storis. Iš viso, gerai nuaugusių medžių, nebuvo nukirsta. Paupio pakrantė buvo valoma nuo sulūžusių, nulinkusių, nudžiūvusių medžių.
8. Prieštaravimuose taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad paupio tvarkymo darbai atlikti įgyvendinant projektą, kuris pateiktas byloje. Ukmergės rajono savivaldybė buvo išdavusi leidimą kirsti nereikalingus medžius Šventosios upės pakrantėje, o visus tvarkymo darbus stebėjo ir matė besilankantys savivaldybės darbuotojai ir specialistai. Lankėsi pakrantėje ir Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai. Visi matė atliekamus darbus ir dėl neteisėtumo darbų niekas nestabdė. Atsakovas paaiškino, kad pats laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ukmergės miesto teritorijoje prie Šventosios upės visuomeninės paskirties valstybiniame žemės sklype, kadastro blokas Nr. 81700012 atkarpoje, nurodytomis koordinatėmis, Šventosios upės pakrantėje jokių neteisėtų želdynų naikinimo, žalojimo neatliko. Su (duomenys neskelbtini) žodinės sutarties kirtimo darbams atlikti nesudarė. Sutartis Šventosios pakrantės želdymų tvarkymo darbams atlikti 2019 m. balandžio 15 d. sudaryta mainų sutartis tarp Ukmergės miesto bendruomenės ir MB „Bioenergo“. Šios sutarties pagrindu buvo atlikti pakrantės valymo darbai. Nurodo, kad Šventosios pakrantės tvarkymo darbams atlikti buvo parengtas Lietuvos santarvės projektas, kuris pateiktas administracinėje byloje. Lietuvos santarvės fondas sudarė 2019 m. rugsėjo 11 d. sutartį su UAB „Transportas LT“ Šventosios upės pakrantės tvarkymo darbams atlikti. Apmokėjo darbus Lietuvos santarvės fondas. Šventosios pakrantės tvarkymo darbų organizatorius buvo Lietuvos santarvės fondas, o atsakovas yra šio fondo direktorius.
Atsiliepimas
9. Atsakovas, nurodė, jog mano, kad nors teismas preliminariame sprendime nurodo, kad padaryta 30 741 Eur žalos saugotiniems želdiniams, tačiau tokią žalą įrodyti privalo ieškovas ir įrodyti, kad realiai tokia žala padaryta, o ne formaliai suskaičiavus kelmų kiekį, tai nekeičia veikos kvalifikacijos pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad pagal pateiktą medžiagą byloje Šventosios upės pakrantėje buvo labai prastos kokybės medžiai: nugraužti bebrų, nulūžę, nulinkę daugiau kaip 45 laipsniai, nupuvę ir pan. Pagal medžių rūšis dominavo gluosniai. Skaičiuojant nupjautų medžių kamienų skersmenį, neįmanoma nustatyti medžio kamieno būklės iki nupjovimo, todėl vertinti pagal kamienų skaičių yra neteisinga. Teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, bandė išsiaiškinti medžių skersmens dydžius ir skaičiavimo metodiką. Vis tik teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad padarytas ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
10. Atsakovas prašė teismo įvertinti, kad neturėjo tikslo padaryti žalos gamtai, jos niokoti. Ukmergės bendruomenės tikslas yra išsaugoti tvarkingą Šventosios upės pakrantę, kad visi miestelėnai turėtų vietą poilsiui, turėtų galimybę lankytis pakrantėje, kas buvo neįmanoma iki to laiko. Nupjauti gluosniai, kurie buvo labai blogos būklės, nulinkę, sunykę, klevai yra invaziniai, nes tai matyti akivaizdžiai iš augančių pakrantėje krūmų ir medžių. Atskirti invazinių klevų nuo klevų pagal kelmus yra neįmanoma, o ir kitų medžių yra tik vienetai. Paaiškino, kad dėl teritorijos tvarkymo derinosi su Ukmergės miesto savivaldybės administracija ir jos specialistais. Savavališkai teritorijos tvarkymo darbų neatliko, juo labiau atliekami darbai buvo nuolat prižiūrimi savivaldybės administracijos darbuotojų. Atsižvelgiant į teisingumo principą, į protingumo principą, į tai, kad esminės žalos gamtai nepadarė, prašo teismo įvertinti ar ieškovo ieškinį teisinga būtų tenkinti.
11. Atsakovas pažymėjo, kad į tvarkomo paupio teritoriją atvykę specialistai jokių priekaištų, reikalavimų, papildomų dokumentų nereikalavo. Ukmergės rajono savivaldybės specialistai atsakovui sakė, kad šioje paupio teritorijoje nėra saugotinų medžių ir tai atsakovą įtikino. Lankantis savivaldybės administracijos specialistams, žodiniu paaiškinimu saugotinų medžių tvarkomoje teritorijoje nebuvo, leidimai neišduodami ir tvarkyti teritoriją galėjo. Tvarkoma teritorija buvo labai apleista, apaugusi krūmais, žolėmis, daug išgriuvusių medžių, daug šiukšlių, automobilių padangų. Visa tai sutvarkyti buvo kviečiamos talkos, mielai miestelėnai gelbėjo ir dirbo įvairius darbus. Už tokią iniciatyvą neturėtų būti taikoma atsakomybė, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. Nurodė, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis nenustatytas siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad paupio teritorija sutvarkyta, jau nuolat lankoma bendruomenės, vaikai žaidžia įrengtoje aikštelėje, gyventojai ateina poilsiauti, visi džiaugiasi aplinka ir tvarka. Teismas neįvertino paupio pakrantės pirminės būklės, o neigiamą poveikį suskaičiavo formaliai pagal ieškovo formalų paskaičiavimą, neįvertinęs realiai situacijos. Mano, kad būtina įvertinti pirminę būklę (sąlygas), neigiamą poveikį aplinkai, ar toks poveikis iš viso buvo padarytas, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Priešingai, tokia apleista miesto paupio pakrantė darė žalą aplinkai, buvo baisus estetinis vaizdas. Pažymėjo, kad projektas teritorijos tvarkymui buvo parengtas ir Savivaldybės patvirtintas, raštiški leidimai tvarkyti paupio pakrantę buvo išduoti.
12. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad turi būti vertintina ir atsakovo turtinė padėtis. Nurodo, kad teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, nevertino jo, atsakovo, turtinės padėties. Prašo įvertinti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas ir nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir ieškinį atmesti (el. b. l. 18-22).
13. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas, nesutikdamas su Departamento 2020 m. vasario 5 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2020, jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2020 m. liepos 21 d. nutartimi paliko Departamento 2020 m. vasario 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2020 nepakeistą ir atsakovo skundo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-347-576/2020-0 paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. K. atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinio skundo netenkino. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. II-24-1072/2020) nurodyta, kad „iš ROIK: (duomenys neskelbtini) byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo apžiūrėta aptariama įvykio vieta, nustatyta, kad yra nupjauti medžiai, kad vykdyti medžių pjovimo bei kelmų šalinimo darbai (b. l. 2), 2019 m. spalio 4 d. patikrinimo akte nustatyta, kad buvo išpjauti medžiai, kurie priskiriami saugotiniems želdiniams, atlikus nupjautų medžių kelmų apmatavimus, į sąrašus įtraukti tik tie 135 medžiai (122 gluosniai, 10 klevų, 1 uosis, 1 juodalksnis ir 1 beržas), kurie atitinka saugotinų medžių ir krūmų kriterijus (b. l. 3-4), nuotraukose fiksuotos medžių krūvos (b. l. 5-6). Be kita ko, tiek minėtos nuotraukos, tiek kitos nuotraukos patvirtina, kad specialistai turėjo visas galimybes nustatyti ar medžiai yra priskirtini saugotiniems (ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 42-45). Nustatyta, kad medžių kelmai, neatitinkantys kriterijų (invazinių rūšių (uosialapių klevų), medžių, kurių kelmai pasvirę daugiau nei 45 laipsniu kampu, blogos būklės medžių supuvusiais kelmais), nebuvo matuojami (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 46). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir duomenų visumą, neturi pagrindo išvadai, kad 135 medžiai, kurie buvo iškirsti, nėra priskiriami saugotiniems. Atitinkamai tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.“ Taip pat nurodyta, kad „14. J. K. tyčią padarant administracinį nusižengimą pagrindžia ir MB „Bionergo“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad J. K. nurodė, jog iškirstus medžius ir krūmus MB „Bionergo“ galės pasiimti, kad J. K. patikino, jog pakrantės išvalymas suderintas su savivaldybe, yra sutikimai ir leidimai (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 19), ir B. N., J. J., L. J., A. J. paaiškinimais paaiškinimai, kuriuose jie nurodė, kad J. K. parodydavo, kuriuos medžius išpjauti (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 23-25). Kad J. K. organizavo medžių kirtimą, patvirtina ir tarnybinis pranešimas (ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 39-41). Be to, nustatyta, kad Lietuvos Santarvės fondas turi teisę valyti augančius savaradžius krūmus ne didesnius kaip 12 mm skersmens (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 27), o nurodytas 2009 m. lapkričio 2 d. aktas Nr. Nr. 79 neturi jokios juridinės galios (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 35). O posėdžio pirmosios instancijos teisme metu J. K. nurodė, kad vadovavosi būtent minėtu aktu, įvardindamas jį leidimu. Taip pat nustatyta, kad minėtu aktu buvo siūloma atlikti Šventosios pakrantės nesaugotinų želdinių tvarkymo darbus (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 39-41, 50). Nustatyta, kad 2016 m. Ukmergės miesto bendruomenei buvo nurodyta jų teisė savo nuožiūra tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirti saugotiniems, ir leidimas jų tvarkymui nėra išduodamas (ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 51). Tuo tarpu sutartis dėl projekto, kuris yra nurodomas apeliaciniame skunde, yra sudaryta tik 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. jau po atliktų kirtimo darbų (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 64-69). O sutartis, sudaryta su MB „Bionergo“, ir kuri yra minima apeliaciniame skunde, yra sudaryta 2019 m. balandžio 15 d. ne dėl pakrantės valymo darbų, o dėl Ukmergės hipodromo valymo darbų (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 19-21). Tuo pačiu pažymėtina, kad Šventosios pakrantės nesaugotinų želdinių tvarkymo darbus galima vykdyti tik gavus visus leidimus įstatymų nustatyta tvarka (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 14). Taigi neginčytinai nustatyta, kad J. K., žinodamas, jog medžių kirtimams yra reikalingas specialus leidimas, sąmoningai nesikreipė dėl jo gavimo ir savavališkai organizavo ir dalyvavo atliekamuose medžių kirtimuose, įtraukiant į darbus tiek MB „Bionergo“, tiek kitus asmenis. Nors J. K. tikslas yra nukreiptas į bendro gėrio sukūrimą bendruomenei, tačiau tikslas turi būti grindžiamas ne tik nesavanaudiškais siekiais, bet ir laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Šiuo atveju medžiai, kurie yra priskirtini saugotiniems, buvo iškirsti neturint leidimo, todėl pagrįstai J. K. nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.“
Šalies argumentai
14. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas prieštaravimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2021m. kovo 15 preliminaraus sprendimo dėl medžių nupjovimo, jų būklės, grindžia tais pačiais motyvais kaip ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje minėtos aplinkybės išnagrinėtos. Nurodo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.
15. Ieškovas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimą vykdyti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus neturint savivaldybės išduoto leidimo. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos 24 punkte nustatyta, kad želdinių sunaikinimas – medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas. Šiuo atveju prašoma priteisti 30 741 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuota vadovaudamasis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika (el. b. l. 40-44).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai, atsakydamas į atsakovo klausimą, paaiškino, kad negali atsakyti, kaip buvo nustatyta nupjautų uosių būklė iš likusio kelmo, kadangi būklę vertino Ukmergės aplinkos apsaugos viršininkas K. U. ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus specialistas. Patikslino, kad būklės gerumas vertinamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl želdinių atkuriamos vertės nustatymo“. Papildomai paaiškino, kad buvo gautas skundas iš savivaldybės, kad ne mažiau nei 77 medžiai išpjauti, o po to buvo tiksliai suskaičiuota, kad iš viso 135 medžiai nupjauti ir jie yra saugotini. Visur buvo išmatuoti kelmai pagal saugotinų medžių kriterijus, kurie patvirtinti aplinkos ministro. Nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti.
17. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jau 15 metų bendruomenė, neapsikęsdama netvarkos paupyje, tvarkosi ten. Paaiškino, kad Ukmergės savivaldybėje jam išrašė aktą, kuriuo komisija siūlė atlikti tvarkymo darbus. Paaiškino, kad per visą laikotarpį, kol buvo tvarkomas paupys, viskas buvo viešinama, skiriamos padėkos, lankėsi daug asmenų, ir Seimo nariai, ir merai visi, kurie buvo per tą laikotarpį. Buvo ir laikraščiuose skelbta, ir per televizorių rodyta. Paaiškino, kad medžiai augo pelkėje, jų būklė buvo bloga, jis žino, kad pasviręs 45 laipsnių kampu beržas jau yra ne geras, jis gali nulūžti. Paaiškino, kad už atliktus darbus negavo jokios naudos, mokėti niekam nereikėjo. Internete susirado firmą, kuri už dyką visą paupį – 2 km 700 m išvalė – firmos uždarbis – krūmai ir medžiai, kuriuos susimalė. Nurodė, kad keturiose vietose įrengtos laužavietės, supynės, treniruokliai, bendruomenė viską savo jėgomis padarė, niekas nekainavo. Liko 300 metrų sutvarkyti, kur toliau pjauna savivaldybė tuos pačius medžius, kuriuos ir jis nupjovė, tačiau padaryta netvarka, viskas išpjauta ir išmėtyta, pravažiuoti net neįmanoma. Nurodė, kad už 300 metrų sudarytas projektas 300 000 Eur, kai jie viską nemokamai padarė.
19. Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos jokie artimi santykiai su atsakovu nesieja. Paaiškino, kad paupys buvo labai baisus, brūzgynai, šaltalankiai, brūzgynuose šiukšlynas, padangų primėtyta, panaudotų švirkštų. Palei tiltą daug karklų buvo ir nulūžusių medžių. Visur buvo šiukšlės metamos. Ji nematė vertingų medžių, daugumoje gluosniai, karklai, daugumoje aplūžę, nuvirtę, bebrų nugraužti. Paaiškino, kad jokio su aplinkosauga susijusio išsilavinimo neturi, tiesiog domisi gamta. Paaiškino, kad šiuo metu yra didelis postūmis, palyginti su tuo, kas buvo iki tvarkymo. Toliau, kur tvarko savivaldybė, niekas nesutvarkyta. Paaiškino, kad tos vietos, kur atsakovas sutvarkė, dabar tos vietos lankomos žmonių. Paaiškino, kad dalyvavo pakrantės tvarkyme, sugriebdavo šieną, rinkdavo šiukšles. Nematė, kai buvo pjaunami medžiai.
20. Liudytoja S. U., teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nesieja jokie santykiai su atsakovu. Paaiškino, kad atsakovas dažnai kviečia į talkas. Praeitų metų pavasarį ji sudalyvavo talkoje, tvarkoma buvo pakrantė. Traktorius išlygino žemes ir ji su kitais talkos dalyviais jas griebė. Dėl medžių paaiškino, kad nežino kokie ten medžiai, ten buvo nepraeinami brūzgynai, ji nežino kokie ten medžiai buvo, o po to medžių jau nebebuvo. Atsakydama į klausimą, paaiškino, kad iki talkos nebuvo galima prieiti iki kranto, pakrantės kaip ir nebuvo, aukšta žolė, krūmai. Buvo daug suvirtusių į upę medžių, baidarėmis plaukti irgi pavojinga, nematė bebrų apgraužtų medžių. Šiuo metu, kai neprižiūrima ir darbai sustoję, vėl atauginėja viskas, tačiau žmonės dabar naudojasi pakrante, ilsisi ten.
21. Liudytojas J. S., teismo posėdžio metu nurodė, kad jo jokie artimi santykiai nesieja su atsakovu. Paaiškino, kad paupyje buvo apaugę daug krūmų, išvirtusių medžių. Po kiek laiko matė, kad ten pradėjo vykti darbai. Paaiškino, kad pats dalyvavo jau po medžių pjovimo talkose. Tie medžiai, kurie augo, jie ir dabar likę. Paaiškino, kad medžių būklė, kai matė sukrautus – viduriai buvo papuvę. Ilgai gulėjo nukirstų medžių krūva, paruošta smulkinti. Medžiai buvo bebrų nugraužti, kiti buvo supuvę, išvirtusių buvo medžių. Tie geri medžiai kurie buvo, jie ir dabar yra. Nurodė, kad dabar daug gražiau, nebuvo paplūdimių, o dabar ir vaikų žaidimų aikštelės atsirado. Nurodė, kad paupyje augo paprasti medžiai, tokie kaip gluosniai, beržų, ąžuolų nesimatė. Klevų augo vienas kitas, jų daug nebuvo. Miestelėnai gerai įvertino atsakovo iniciatyvą, su vaikais žmonės atvažiuoja nusimaudyti. Paaiškino, kad dabar vėl užaugo krūmai, kai nebeprižiūrima.
22. Liudytojas K. U., teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad buvo gautas iš savivaldybės pranešimas, kad kertami Šventosios upės pakrantėje, miesto teritorijoje, medžiai. Buvo atliktas tyrimas, nustatyta, kad vykdė kirtimą ir organizavo viską atsakovas. Paaiškino, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir apskaičiuota žala. Pamatuoti kelmų skersmenys, atlikti kiti veiksmai skaičiuojant žalą. Patvirtino, kad jis žalą skaičiavo. Buvo pakviestas ir atsakovas vykdant apmatavimus. Patikslino, kad vykdant apmatavimus buvo jis, aplinkos apsaugos inspekcijos inspektorius P. R. ir Ž. C.. Jie vykdė medžių skersmenų apmatavimus, nes visi medžiai jau buvo suvežti į dideles krūvas. Paaiškino, kad matuojant kelmus buvo atsižvelgta į prastus medžius, nudžiūvusius, jie į paskaičiavimus įtraukti nebuvo. Įtraukti tik sveiki medžiai ir nekėlę abejonių. Kai kurių medžių ir kainos buvo sumažintos, nes atitiko tam tikrus kriterijus. Nurodė, kad atsakovas jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl blogai atliktų apmatavimų nepateikė, nors pats dalyvavo. Paaiškino, kad medis turi būti nusviręs nuo augimo, nuo šaknų. Paaiškino, kad yra du skaičiai, pirmas – 1,30 m, kai medis stovi, auga ir nustatinėjama ar jis saugotinas ir antras skaičius – kai yra kelmas ir tuomet skaičiuojama žala. Žala buvo skaičiuojama būtent pagal likusio kelmo skersmenį. Nurodė, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar medžiai buvo saugotini, kas buvo ir nustatyta byloje, o šioje byloje sprendžiamas žalos klausimas, kuri skaičiuojama pagal kelmą. Patikslino, kad į patikrinimo aktą buvo įtraukti 135 medžiai, tačiau iš jų saugotini – 77 medžiai.
23. Liudytojas P. R., teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad buvo atliekamas tyrimas pagal gautą skundą dėl Šventosios upės pakrantėje nupjautų medžių. Vietoje atliko vizualinę apžiūrą ir pasitvirtino skundas, kad pakrantės apsaugos zonoje išpjauta daug medžių, likę tik kelmai, o patys nupjauti medžiai sukrauti šalia krūvose. Nustatė, kad organizavo darbus atsakovas, o savivaldybės administracijos atsakingas skyrius leidimo nebuvo išdavęs. Matavimai atlikti 2019 metais. Nurodė, kad jis (liudytojas) atliko matavimus kartu su D. B. ir K. U., taip pat dalyvavo ir atsakovas. Atliekant matavimus buvo naudotasi patvirtinta įranga bei GPS imtuvu, kurio pagalba nustatytos koordinatės, nuo kurios pradėjo matuoti nupjautų medžių kelmus. Paaiškino, kad vertino pagal kelmo būklę ir pagal žievę. Jei kelmas arba jo šerdis nebuvo pažeista, tai vertino, kad medis sveikas. Paaiškino, kad medžių būklė gali būti gera, patenkinama arba bloga. Vertino remiantis Želdinių atkuriamosios vertės aprašo 2 priedu. Nurodė, kad atlikinėjo matavimus siauriausioje vietoje ir surašė aktą. Galimai buvo 135 medžiai surašyti. Prastos būklės medžiai nebuvo įtraukti į aktą. Paaiškino, kad įvertinti konkrečiai ir tiksliai patį medį nebuvo galimybių, nes jie buvo nupjauti, nebuvo kamienų, todėl matavo pagal likusius kelmus. Patvirtino, kad nors dalyvavo ir atsakovas, iš jo pastabų nebuvo gauta.
24. Liudytojas E. T., teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas buvo jo klientas. Paaiškino, kad atsakovas paskambino, aprodė aplinką, pasakė, kad viskas suderinta. Kai sutvarkė hipodromo aplinką, perėjo prie pakrantės. Paaiškino, kad atsakovas vadovavo visam procesui, rodė darbininkams ką pjauti. Paaiškino, kad buvo visokių medžių, krūmų. Kai kurie medžiai buvo sužymėti, nežino kas žymėjo. Pakrantėje matė, kad buvo į vandenį medžių įkritusių, kiti palinkę, daugiau nežino, kokia buvo jų būklė, po visą teritoriją nevaikščiojo. Nurodė, kad nupjauti medžiai buvo sukrauti prie hipodromo, kad greičiau susmulkinti, kad netrukdyti varžyboms, o kiti medžiai paupyje buvo sudėti, kurių aplinkosauga pradžioje neleido smulkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl žalos aplinkai atlyginimo
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT), aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (KT 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
26. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad jose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).
27. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnis). Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.
28. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas arba asmuo būtų atleistas nuo žalos atlyginimo, – žalą padaręs asmuo. Šis įrodymų naštos paskirstymas buvo išaiškintas šalims teismo posėdžio metu.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti administracinio nusižengimo byloje, kurioje yra priimtos įsiteisėjusios tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos nutartys. Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad atsakovas neturėdamas savivaldybės kompetentingos institucijos išduoto leidimo organizavo 135 saugotinų medžių nupjovimo darbus. Šios aplinkybės, konstatuotos administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nes buvo konstatuotos dėl tų pačių asmenų ir tų pačių aplinkybių, bei to paties įvykio, kuris nagrinėjamas šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi saugotini 135 medžiai buvo nupjauti be kompetentingos institucijos leidimo, gamtai buvo padaryta žala, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis galiojančiu teisės aktu – Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Vadovaujantis minėta metodika buvo apskaičiuota 30741 Eur dydžio aplinkai padaryta žala.
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žala gamtai, t. y. saugotini medžiai buvo nupjauti be leidimo, būtent dėl to, kad atsakovas organizavo (pasamdė kitą juridinį asmenį, kuris užsiima medžio kirtimo (pjovimo) darbais, kuris ir nupjovė medžius) saugotinų medžių kirtimo darbus, negavęs leidimo tokiems medžiams pjauti (kirsti).
31. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo padaryta žala aplinkai, priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo padarytos žalos ryšys, taip pat preziumuojama atsakovo kaltė. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 30 741 Eur žalos yra.
Dėl žalos dydžio mažinimo ir išdėstymo
32. Kaip jau ir buvo minėta, nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).
33. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Byloje nėra nustatyta atsakovo tyčios padaryti žalą – t. y. iškirsti saugotinus medžius neturint leidimo. Iš atsakovo paaiškinimų, taip pat administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų matoma, kad atsakovas buvo įsitikinęs, kad turėdamas savivaldybės išduotą aktą tvarkyti nesaugotinus želdinius, jam nereikėjo papildomų leidimų, nes atsakovo tvarkomoje teritorijoje nėra saugotinų medžių. Iš minėto matoma, kad atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu. Atsakovas teismui pateikė paaiškinimus ir dokumentus apie jo gaunamas pajamas, iš kurių matoma, kad atsakovo pajamos sudaro 385 Eur per mėnesį, 2020 m. sudarė 351,52 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF). Taip pat atsakovas pateikė teismui pažymą, kad jo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto Lietuvoje. Atsakovui taikoma antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis priskirtas I turto pajamų lygiui ir 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga ir visos žalos atlyginimas atsakovui būtų sunkiai įvykdoma finansinė našta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis galėtų pagerėti. Atsakovo gaunamos 385 Eur lėšos iš VSDF yra mažesnės nei Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2021 m. liepos mėn. – 441 Eur. Oficialiosios statistikos portale nurodoma, kad 2020 m. absoliutaus skurdo riba buvo 257 Eur per mėnesį vienam asmeniui, o 2021 m. Vilniaus universiteto ekonomistų apskaičiuotas minimalių vartojimo poreikių dydis 260 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad visos žalos atlyginimas atsakovui finansiškai nepakeliamas, todėl mažintinas.
34. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (LAT 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
35. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovas teisminio proceso metu buvo išreiškęs sutikimą atlyginti žalą natūra, t. y. pagal ieškovo nustatytus kriterijus (medžių rūšis, kiekį, grafiką) atsodinti medžius, tačiau ieškovas nesutiko su tokiu taikiu ginčo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad tam tikro brandumo medžių vis tiek atsakovas neatsodins. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas pinigais taip pat savaime neatkurs nupjautų medžių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš vienos pusės žalos atlyginimo išdėstymas nesukels dar didesnės žalos, o iš kitos pusės, atsakovo noras atsodinti medžius, parodė jo norą atlyginti gamtai padarytą žalą.
36. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 32 – 35 punktuose nurodytus motyvus, teismas mano, kad šiuo atveju būtų tikslinga priteisiamos žalos dydį sumažinti iki 4500 Eur ir žalos atlyginimą išdėstyti 36 mėnesių terminui. Tokį žalos dydį ir terminą teismas parenka todėl, kad pagal gaunamas pajamas atsakovas galėtų maksimaliai žalos atlyginimui skirti 125 Eur sumą (385 Eur gaunamos pajamos – 260 Eur absoliutaus skurdo riba = 125 Eur); 36 mėnesių terminas yra parinktas todėl, kad teismo vertinimu ypač ilgą laikotarpį atsakovui gyventi su absoliutaus skurdo ribos pajamomis būtų neproporcinga padarytai žalai, ypač turint omenyje, kad atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo tyčiniai, kad organizuodamas pakrantės tvarkymo darbus, kurių metu buvo nupjauti saugotini medžiai be leidimo, atsakovas nesiekė savanaudiškų tikslų, o atvirkščiai, norėjo visuomenės poreikiams pritaikyti upės pakrantę. Teismas taip pat pažymi, kad per tokį laiką išdėstytas sprendimas nepaneigs teismo sprendimo privalomumo atsakovui, nes jam 125 Eur suma per mėnesį sudaro net 1/3 jo mėnesinių pajamų, kas yra daug. Taip pat teismas vertina, jog toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovo ir viešojo intereso, nes atsakovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2434-794/2021, 47 punktą).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Už ieškinio pareiškimą dokumentinio proceso tvarka teismui mokėtinas 343 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai, tačiau atsakovas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 15 procentų reikalavimų, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 367,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
39. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patrenktinas iš dalies tik dėl atsakovo sunkios turtinės padėties. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų pateikęs nepagrįsta arba neįrodytą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas valstybės institucija, pateikė ieškinį vykdydamas įstatymo nustatytą pareigą. Atsakovui advokato pagalba buvo apmokėta iš valstybės biudžeto, todėl pats atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovo valstybei 367,20 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisiama.
40. Teismas šioje byloje patyrė 5,51 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad, įvertinus patenkinto ieškinio dalį, šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 ir 430 straipsniu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 15 d. preliminarų sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai.
Išdėstyti, iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistos 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.