- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-598-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00162-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J.K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 30 741 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) pareigūnai nustatė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios (tiksli data tyrimo metu nenustatyta) iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., (duomenys neskelbtini), visuomeninės paskirties (nesuformuotame) valstybiniame žemės sklype (kadastro bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytomis koordinatėmis žodžiu sutaręs su Mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovu L. D. dėl kirtimo darbų atlikimo ir patikinęs, kad (duomenys neskelbtini) upė pakrantės išvalymas nuo nereikalingų medžių ir krūmų yra suderintas su Ukmergės rajono savivaldybe bei aplinkos apsaugos skyriumi, gauti visi sutikimai ir leidimai, tačiau faktiškai neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui, neteisėtai organizavo ir dalyvavo išpjaunant 135 medžius (122 gluosnius, 10 klevų, 1 uosį, 1 juodalksnį ir 1 beržą), didesnio, kaip 12 cm skersmens, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems pagal priedo 5 punkto reikalavimus, t. y. didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto (toliau – Aprašas) reikalavimus ir padarė 30 741 Eur žalą aplinkai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad darbai buvo vykdomi pagal projektą, kurį patvirtino Ukmergės miesto savivaldybės administracija. Ukmergės rajono savivaldybės 2009 m. lapkričio 2 d. akte Nr. 79 yra nurodyta, kad komisija, susipažinusi su 2009 m. lapkričio 2 d. prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejose (duomenys neskelbtini) upės pakrantėse, nustatė, kad leisti tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems. Miesto bendruomenė eilę metų savanoriškai tvarko (duomenys neskelbtini) upės paupio poilsio zoną, kadangi kaltinant rajono savivaldybę, negalima civilizuotai ja naudotis. Pakrantė nešienaujama, apaugusi krūmais, vėjovartomis, kelias netvarkomas, dėka bebrų užtvankos susidariusi pelkė, leidžiami kanalizuojami vandenys, veisiasi erkės ir tai tik dalis gamtos ir gyventojų galimų poilsio vietų netvarkos požymių. Tiems darbams buvo organizuojamos miestelėnų, įvairių partijų ir organizacijų talkos, dalyvaujant rajono ir net valstybės vadovams. Spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės pastoviai nušviesdavo bendruomenės atliekamus darbus. Prie pakrantės tvarkymo darbų nuo 2016 m. prisijungė ir Lietuvos Santarvės fondas, kuris paruošė ir vykdė tęstinį „Poilsio vietų įrengimo (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje“ projektą. Projektus patvirtino rajono savivaldybės komisija, pasirašė administracijos direktorius. Projekto metu, suderinus su rajono architektu, 4 vietose buvo įrengtos poilsiavietės su suoliukais, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, sūpuoklėmis, gimnastikos įrenginiais, pastoviai talkų būdu šienaujama, sėjama žolė.
4. Nurodė, kad žalos realiai gamtai, nei bendruomenei nepadaryta. Saugotini medžiai nenupjauti. Nupjauti buvo tik pasvirę, supuvę, sulūžę medžiai, iškirsti krūmai, išvalyta pakrantė. Nurodo, kad pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems medžiams, sąrašo priedo 5 p. yra saugotini medžiai didesni negu 12 cm skersmens medžiai, augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėje, bendrojo naudojimo, atskirų želdynų teritorijoje. Nukirsti medžiai buvo nulinkę, nudžiūvę, nulūžę, net pavojingi gyventojų sveikatai ir gyvybei. Gerai nuaugusių medžių, nebuvo nukirsta.
5. Atsakovas, nurodė, jog mano, kad nors teismas preliminariame sprendime nurodo, kad padaryta 30 741 Eur žalos saugotiniems želdiniams, tačiau tokią žalą įrodyti privalo ieškovas ir įrodyti, kad realiai tokia žala padaryta, o ne formaliai suskaičiavus kelmų kiekį. Atsakovas prašė teismo įvertinti, kad neturėjo tikslo padaryti žalos gamtai, jos niokoti. Nupjauti gluosniai, kurie buvo labai blogos būklės, nulinkę, sunykę, klevai yra invaziniai, nes tai matyti akivaizdžiai iš augančių pakrantėje krūmų ir medžių. Atskirti invazinių klevų nuo klevų pagal kelmus yra neįmanoma, o ir kitų medžių yra tik vienetai. Atsižvelgiant į teisingumo principą, į protingumo principą, į tai, kad esminės žalos gamtai nepadarė, prašo teismo įvertinti ar ieškovo ieškinį teisinga būtų tenkinti.
6. Turi būti vertintina ir atsakovo turtinė padėtis. Nurodo, kad teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, nevertino jo, atsakovo, turtinės padėties. Prašo įvertinti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas ir nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir ieškinį atmesti.
II. Teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Išnagrinėjęs atsakovo prieštaravimus teismas priėmė galutinį sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo J. K. 4500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. Teismas išdėstė iš J. K. priteistos 4500 Eur žalos atlyginimą 36 mėnesių laikotarpiui. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnis). Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.
9. Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti administracinio nusižengimo byloje, kurioje yra priimtos įsiteisėjusios tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos nutartys. Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad atsakovas neturėdamas savivaldybės kompetentingos institucijos išduoto leidimo organizavo 135 saugotinų medžių nupjovimo darbus. Šios aplinkybės, konstatuotos administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nes buvo konstatuotos dėl tų pačių asmenų ir tų pačių aplinkybių, bei to paties įvykio, kuris nagrinėjamas šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi saugotini 135 medžiai buvo nupjauti be kompetentingos institucijos leidimo, gamtai buvo padaryta žala, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis galiojančiu teisės aktu Metodika - 30741 Eur dydžio aplinkai padaryta žala.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žala gamtai, t. y. saugotini medžiai buvo nupjauti be leidimo, būtent dėl to, kad atsakovas organizavo (pasamdė kitą juridinį asmenį, kuris užsiima medžio kirtimo (pjovimo) darbais, kuris ir nupjovė medžius) saugotinų medžių kirtimo darbus, negavęs leidimo tokiems medžiams pjauti (kirsti).
11. Teismas nurodė, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Byloje nėra nustatyta atsakovo tyčios padaryti žalą – t. y. iškirsti saugotinus medžius neturint leidimo. Iš atsakovo paaiškinimų, taip pat administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų matoma, kad atsakovas buvo įsitikinęs, kad turėdamas savivaldybės išduotą aktą tvarkyti nesaugotinus želdinius, jam nereikėjo papildomų leidimų, nes atsakovo tvarkomoje teritorijoje nėra saugotinų medžių. Iš minėto matoma, kad atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas teismui pateikė paaiškinimus ir dokumentus apie jo gaunamas pajamas, iš kurių matoma, kad atsakovo pajamos sudaro 385 Eur per mėnesį, 2020 m. sudarė 351,52 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF). Atsakovo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto Lietuvoje. Atsakovui taikoma antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis priskirtas I turto pajamų lygiui ir 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga ir visos žalos atlyginimas atsakovui būtų sunkiai įvykdoma finansinė našta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis galėtų pagerėti. Atsakovo gaunamos 385 Eur lėšos iš VSDF yra mažesnės nei Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2021 m. liepos mėn. – 441 Eur. 2020 m. absoliutaus skurdo riba buvo 257 Eur per mėnesį vienam asmeniui, o 2021 m. Vilniaus universiteto ekonomistų apskaičiuotas minimalių vartojimo poreikių dydis 260 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad visos žalos atlyginimas atsakovui finansiškai nepakeliamas, todėl mažintinas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovas teisminio proceso metu buvo išreiškęs sutikimą atlyginti žalą natūra, t. y. pagal ieškovo nustatytus kriterijus (medžių rūšis, kiekį, grafiką) atsodinti medžius, tačiau ieškovas nesutiko su tokiu taikiu ginčo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad tam tikro brandumo medžių vis tiek atsakovas neatsodins. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas pinigais taip pat savaime neatkurs nupjautų medžių. Teismas padarė išvadą, kad iš vienos pusės žalos atlyginimo išdėstymas nesukels dar didesnės žalos, o iš kitos pusės, atsakovo noras atsodinti medžius, parodė jo norą atlyginti gamtai padarytą žalą.
14. Teismas nustatė, kad būtų tikslinga priteisiamos žalos dydį sumažinti iki 4500 Eur ir žalos atlyginimą išdėstyti 36 mėnesių terminui. Pagal gaunamas pajamas atsakovas galėtų maksimaliai žalos atlyginimui skirti 125 Eur sumą (385 Eur gaunamos pajamos – 260 Eur absoliutaus skurdo riba = 125 Eur); 36 mėnesių terminas yra parinktas todėl, kad teismo vertinimu ypač ilgą laikotarpį atsakovui gyventi su absoliutaus skurdo ribos pajamomis būtų neproporcinga padarytai žalai, ypač turint omenyje, kad atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo tyčiniai, kad organizuodamas pakrantės tvarkymo darbus, kurių metu buvo nupjauti saugotini medžiai be leidimo, atsakovas nesiekė savanaudiškų tikslų, o atvirkščiai, norėjo visuomenės poreikiams pritaikyti upės pakrantę.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai arba pakeisti šį teismo sprendimą ir žalos dydį sumažinti iki simbolinės sumos.
16. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad turėdamas Savivaldybės išduotą aktą ir kitus raštus, nereikėjo papildomų leidimų, nes tvarkomoje teritorijoje nėra saugotinų medžių. Ukmergės rajono savivaldybės specialistai sakė, kad šioje paupio teritorijoje nėra saugotinų medžių ir tai mane, atsakovą įtikino ir tai patvirtina pateikti byloje savivaldybės komisijos raštai. Prie pakrantės tvarkymo darbų nuo 2016 m. prisijungė ir Lietuvos Santarvės fondas, kuris paruošė ir vykdė tęstinį „Poilsio vietų įrengimo (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje“ projektą. Projektą patvirtino rajono savivaldybės komisija, pasirašė administracijos direktorius D. V. Projekto metu, suderinus su rajono architektu, 4 vietose buvo įrengtos poilsiavietės su suoliukais, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, sūpuoklėmis, gimnastikos įrenginiais, pastoviai talkų būdu šienaujama, sėjama žolė.
17. (duomenys neskelbtini) upės pakrantės tvarkymas nėra tikslas padaryti žalos gamtai, ją niokoti. Ukmergės bendruomenės tikslas yra išsaugoti tvarkingą (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, kad visi miestelėnai turėtų vietą poilsiui, turėtų galimybę lankytis pakrantėje, kas buvo neįmanoma iki to laiko.
18. Realiai žalos gamtai nepadaryta, bendruomenei žala nepadaryta. Saugotini, sveiki medžiai nenupjauti. Nupjauti buvo tik pasvirę, supuvę, sulūžę medžiai, iškirsti krūmai, išvalyta pakrantė. Iš medžių sąrašo matyti, kad dominuoja gluosnis, kuris faktiškai buvo išgriuvę, supuvę, pasvirę ir nepriskirtini saugotiniems medžiams.
19. Departameno atstovai suskaičiavo medžių kelmus, kai neįmanoma nustatyti, kad medžiai buvo pasvirę, nulūžę. Nupjauti medžiai prie pat žemės ir iš kelmų neįmanoma spręsti apie medžio kokybę iki 1,3 m. ir aukščiau. Iš byloje esančių įrodymų foto, kur matyti medžių krūvos, akivaizdžiai matyti, kokia buvo nukirstų medžių kokybė, būklė, kelmų storis. Iš viso, gerai nuaugusių medžių, nebuvo nukirsta. Paupio pakrantė buvo valoma nuo sulūžusių, nulinkusių, nudžiūvusių medžių.
20. Pagal pateiktas foto ir filmuotą medžiagą byloje (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje buvo labai prastos kokybės medžiai: nugraužti bebrų, nulūžę, nulinkę daugiau kaip 45 laipsniai, nupuvę ir pan. Pagal medžių rūšis dominavo gluosniai. Skaičiuojant nupjautų medžių kamienų skersmenį, neįmanoma nustatyti medžio kamieno būklės iki nupjovimo, todėl vertinti pagal kamienų skaičių yra neteisinga.
21. Atsakovės prašė atsižvelgti į teisingumo principą, į protingumo principą, į tai, kad esminės žalos gamtai nepadaryta.
22. Išvalius paupį nuo išgriuvusių, pasvirusių, pūvančių medžių, atsivėrė graži (duomenys neskelbtini) upės pakrantė. Miesto gyventojai turi poilsio zoną, kuri nuolat lankoma.
23. Žala aplinkai nepadaryta, nes neigiamas poveikis nenustatytas siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Jeigu ir padaryta veika, tai tik formali, už kurią neturėtų būti priteisiama žala arba priteisiama tik simbolinė žala.
24. Ukmergės rajono savivaldybės duoti sutikimai ir Aktas suteikia atlikti (duomenys neskelbtini) upės pakrantės valymo darbus, kad buvo vykdomas projektas, finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės, kad visi darbai buvo prižiūrimi Savivaldybės specialistų, Aplinkos apsaugos departamento specialistų, teritorijos valymo darbai niekada nebuvo stabdomi.
25. Jeigu teismas vertintų, kad formaliai atsakovas padarė pažeidimą, prašė taikyti simbolinį žalos atlyginimą, kaip pvz. 1 euras, 10 eurų ir pan., bet ne tokią didelę.
26. Apeliantes prašė teismo įvertinti aplinkybę, kad ieškovas siūlė sudaryti taikos sutartį, atsodinti ieškovo nurodytus medžius, kad augtų medžiai (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje, tačiau ieškovas atsisakė tokių taikos sutarties sąlygų. Miesto gyventojai noriai medžius atsodintų, sutvarkytų teritoriją ir ją prižiūrėtų. Tačiau, matyti, kad ieškovui realus žalos atlyginimas nereikalingas, o reikalingos tik piniginės sumos. Ieškovas motyvavo, kad padaryta žala gamtai ir jokiais atsodinimais žalos neįmanoma atstatyti. Priešingai, atsodinus naujais sodinukais, būtų tik gražesnė ir tvarkingesnė pakrantė. Gluosniai, kurie dabar vėl ataugs, situacijos nepagerins ir nieko nedarant pakrantė greitai užaugs, kaip ir buvo ir niekas nebepagerės. Tvarkyti pakrantės daugiau niekas nebenorės, nes ieškovo veiksmai tik nuvilia visuomenę.
27. Atsakovas prašė teismo įvertinti ir priteisti simbolinio dydžio žalą, taip sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą žalą iki simbolinės sumos. Apelianto pajamos sudaro 385 eurų per mėnesį, 2020 m. sudarė 351,52 eurų iš VSDF, jis neturi nekilnojamojo turto. Apeliantui buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, apelianto pajamos prilygintos I turto pajamų lygiui ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jo turtinė padėtis jau nebepagerės.
28. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
30. Atsakovas ginčija savo atsakomybę tais aspektais, kad jis turėjo savivaldybės administracijos leidimą atlikti pakrantės tvarkymo darbus (kirsti krūmus bei medžius). Atsakovas taip pat ginčija Departamento atliktus nukristų sveikų medžių kiekių ir rūšių nustatymo ir žalos dydžio teigdamas, kad kertami nulūžę ir kiti nesaugomi medžiai, kurie neturėjo būti apskaitomi skaičiuojant žalą.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas nubaustas pinigine bauda Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti administracinio nusižengimo byloje, kurioje yra priimtos įsiteisėjusios tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos nutartys. Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad atsakovas neturėdamas savivaldybės kompetentingos institucijos išduoto leidimo organizavo 135 saugotinų medžių nupjovimo darbus. Šios aplinkybės, konstatuotos administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nes buvo konstatuotos dėl tų pačių asmenų ir tų pačių aplinkybių, bei to paties įvykio, kuris nagrinėjamas šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi saugotini 135 medžiai buvo nupjauti be kompetentingos institucijos leidimo, gamtai buvo padaryta žala, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis galiojančiu teisės aktu – Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Metodika). Vadovaujantis Metodija buvo apskaičiuota 30741 Eur dydžio aplinkai padaryta žala.
32. Išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo vertinami ir atsakovo argumentai, dėl žalos apskaičiavimo pagal Metodikoje nurodytus kriterijus ir Departamento suskaičiuotus kelmus, todėl civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali iš naujo kvestionuoti administracinėje byloje nustatytų aplinkybių.
33. Prejudicinėje administracinėje byloje taip pat buvo įvertinti ir atsakovo veiksmų teisėtumas tuo aspektu, kad buvo vykdomas projektas, finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės, kad visi darbai buvo prižiūrimi Savivaldybės specialistų, todėl civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali iš naujo vertinti administracinėje byloje nustatytų aplinkybių.
Šalies argumentai
34. Apeliantas prašė teismo įvertinti ir priteisti simbolinio dydžio žalą, taip sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą žalą iki simbolinės sumos, nes ieškovas nesiekia faktiškai atsodinti medžių ieškovui realus žalos atlyginimas nereikalingas, o reikalingos tik piniginės sumos. Apeliantas siūlė ieškovui taikos sutartį, pagal kurios sąlygas jis būtų atsodinęs ieškovo nurodytus medžius, tačiau ieškovas nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais. LR Želdynų įstatymo 30 straipsnis „Neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimas” nustato
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.2. Pareikšti ieškinius dėl neteisėto želdinių naikinimo ir (ar) neteisėta veikla padarytos žalos želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos, apskaičiuodamos želdynams ir želdiniams padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymu, aplinkos ministro tvirtinama Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.|”
36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. Nr. D1-269 įsakymo „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-13, Nr. 2014-03057) preambulėje nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktu, 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsniu, įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką. Vadovaujantis Minėta metodika ieškovas ir skaičiavo prašomą priteisti žalaą.
37. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų sisteminės analizės, būtent želdinių atkūrimui, kaip žalos atlyginimo būdui, teisės aktų leidėjas suteikia prioritetą, savo ruožtu nuostoliai, kurie gali būti priteisti iš žalą padariusio asmens, suprantami kaip valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidos želdinių atkūrimui.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi LR Želdynų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juo įstatymo leidėjo siekiamus tikslus, sprendžia, kad situacija, kai prašoma priteisti žalą, kuri formaliai apskaičiuota kaip konkrečių želdynų vertė, tačiau nenurodant, kad ši suma bus panaudota konkrečių sunaikintų želdinių atkūrimui, neprašant atsodinti iki sunaikinimo augusius želdinius, neatitinka LR Želdynų įstatymo 30 straipsnyje straipsnio reikalavimų ir žalos atlyginimu siekiamų tikslų, nes tokiu atveju nei bus atkurta iki sunaikinimo buvusi būklė, nei patirta biudžeto išlaidų sunaikintų želdinių atsodinimui.
39. Be to nepaneigta, kad neteisėtas kai kurių želdynų kirtimas buvo vykdomas įgyvendinant atsakovo nurodomą visuomenei naudingą tikslą, t.y. vykdant su Umergės savivaldybe suderintą tęstinį „Poilsio vietų įrengimo (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje“ projektą.
Motyvuojamoji dalis
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) vieno šimto eurų žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovo yra pakankamas siekiant užtikrinti tikslo išvengti žalos aplinkai pasiekimui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas mažinant priteistą žalos sumą iki vieno šimto eurų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo J. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai.