- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- II-24-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00042-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) įgaliotiems atstovams Teisės departamento vyriausiam specialistui A. J. ir vyriausiai specialistei L. B., bei Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui K. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. J. 2020 m. vasario 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2020 (toliau – nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausias specialistas A. J. 2020 m. vasario 5 d. priėmė nutarimą, kuriame nurodyta, kad J. K. laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios (tiksli data tyrimo metu nenustatyta) iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., (duomenys neskelbtini), visuomeninės paskirties (nesuformuotame) valstybiniame žemės sklype (kadastro bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), atkarpoje nuo taškų, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini), toliau žemyn (duomenys neskelbtini) iš dešinės taškų koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir baigiant taškų koordinatėmis (duomenys neskelbtini), žodžiu sutaręs su Mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovu L. D. dėl kirtimo darbų atlikimo ir patikinęs, kad (duomenys neskelbtini) išvalymas nuo nereikalingų medžių ir krūmų yra suderintas su Ukmergės rajono savivaldybe bei aplinkos apsaugos skyriumi, gauti visi sutikimai ir leidimai, tačiau faktiškai neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui, neteisėtai organizavo ir dalyvavo išpjaunant 135 medžius (122 gluosnius, 10 klevų, 1 uosį, 1 juodalksnį ir 1 beržą), didesnio, kaip 12 cm skersmens, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems pagal priedo 5 punkto reikalavimus, t. y. didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose, tuo pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje. J. K. paskirta nuobauda – 60 eurų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, J. K. pateikė apeliacinį skundą teismui. Skundu jis prašo panaikinti minėtą nutarimą. Nurodo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) visuomeninės paskirties valstybiniame žemės sklype, kadastro blokas Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpoje, nurodytoje nutarime koordinatėmis, Šventosios upės pakrantėje jokių neteisėtų želdynų naikinimo, žalojimo neatliko. Su MB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi L. D. žodinės sutarties kirtimo darbams atlikti nesudarė. (duomenys neskelbtini) želdynų tvarkymo darbams atlikti 2019 m. balandžio 15 d. sudaryta mainų sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo parengtas Lietuvos santarvės projektas, kuris sudarė 2019 m. rugsėjo 11 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbams atlikti. Apmokėjo darbus (duomenys neskelbtini), kuriame J. K. eina direktoriaus pareigas. Ukmergės rajono savivaldybė buvo išdavusi leidimą kirsti nereikalingus medžius (duomenys neskelbtini), o visus tvarkymo darbus stebėjo ir matė besilankantys savivaldybės darbuotojai ir specialistai. Lankėsi pakrantėje ir Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai. Visi matė atliekamus darbus ir dėl neteisėtumo darbų niekas nestabdė. Nutarime nurodoma, kad nupjauti 135 vnt. saugotinų medžių. Pagal pateiktą medžiagą byloje (duomenys neskelbtini) buvo labai prastos kokybės medžiai: nugraužti bebrų, nulūžę, nulinkę daugiau kaip 45 laipsniais, nupuvę ir pan. Pagal medžių rūšis dominavo gluosniai. Skaičiuojant nupjautų medžių kamienų skersmenį neįmanoma nustatyti medžio kamieno būklės iki nupjovimo, todėl vertinti pagal kamienų skaičių yra neteisinga. Nebuvo tikslo padaryti žalą gamtai, ją niokoti. (duomenys neskelbtini) tikslas yra išsaugoti tvarkingą (duomenys neskelbtini), kad visi miestelėnai turėtų vietą poilsiui, turėtų galimybę lankytis pakrantėje, kas buvo neįmanoma iki to laiko. Iš nutarime nurodytų medžių nupjauti 122 gluosniai, kurie buvo labai blogos būklės, nulinkę, sunykę. Kitų medžių yra tik vienetai. Dėl teritorijos tvarkymo buvo derinta su Ukmergės miesto savivaldybės administracija ir jos specialistais. Savavališkai teritorijos tvarkymo darbų neatliko. Pareiškėjas vertina, kad nenustatytas ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Ukmergės rajono savivaldybės 2009 m. lapkričio 2 d. akte Nr. 79 yra nurodyta, kad komisija, susipažinusi su 2009 m. lapkričio 2 d. prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejose (duomenys neskelbtini), nutarė leisti tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems. Lankantis savivaldybės administracijos specialistams žodiniu paaiškinimu saugotinų medžių tvarkomoje teritorijoje nebuvo, leidimai neišduodami ir tvarkyti teritoriją galima. Tvarkoma teritorija buvo labai apleista, apaugusi krūmais, žolėmis, daug išgriuvusių medžių, daug šiukšlių, automobilių padangų. Visa tai sutvarkyti buvo kviečiamos talkos, mielai miestelėnai gelbėjo ir dirbo įvairius darbus. Už tokią iniciatyvą neturėtų būti taikoma atsakomybė, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.
Pareiškėjas J. K. nagrinėjimo teisme metu palaikė apeliacinį skundą ir parodė, kad institucija, priimdama sprendimą, turėjo įvertinti visas aplinkybes, tai yra, kad ukmergiškiai, turėdami tokią nuostabią (duomenys neskelbtini), neturėjo kur poilsiauti dėl medžiais ir krūmais apaugusios pakrantės, o už tai, kad dabar ji išvalyta, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, proporcingumo principus, neturėtų būti taikoma atsakomybė. Jis, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkas, jau apie dešimt metų metų organizuoja talkas, pasitelkdamas miestelėnus ir įvairias organizacijas, tvarko upės pakrantę, už tokius darbus duodamas miesto garbės piliečio vardas, o jį savivaldybė duoda teisman. (duomenys neskelbtini) toje skundžiamame nutarime nurodytoje teritorijoje buvo apaugusi žilvičiais, blindėmis ir invazinės rūšies medžiais, kuriuos jis pamena dar nuo vaikystės. Dar 2019 m. balandžio mėnėsį jis, kaip miesto bendruomenės pirmininkas, kreipėsi MB „(duomenys neskelbtini)“, kad juos išpjautų. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė ne tik pakrantę, bet ir hipodromo teritoriją, buvo sudaryta mainų sutartis. Visi, tame tarpe ir rajono valdžia, džiaugėsi tokia iniciatyva, o praėjus keliems mėnesiams „Aukščiausias apšvietė jiems protą, kad reikalingi kažkokie leidimai“. Tvarkymo darbus darė ne savo asmeniniame sklype, o bendruomenės labui, darbai nebuvo stabdomi, o dabar tie valdininkai ieško atpirkimo ožio, nors viską matė ir žinojo, reiškia yra nusikaltimo bendrininkai. Pirmasis leidimas išduotas dar 2009 m. lapkričio 2 d. Po to jam miesto valdžia išdavė 2016 m. lapkričio 28 d. jau nebe leidimą, o aktą ir sakė „tvarkyk tu tą paupį, nesuk tu mums smegenų, ir viskas liuks ir viskas tvarkoj“. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad toje sutvarkytoje teritorijoje neaugo jokie saugotini medžiai. Žilvičiai, blindės ir invazinės rūšies medžiai nėra saugotini, o tie 135 medžiai, išvardinti nutarime, taip pat nebuvo saugotini dėl jų prastos būklės, tai yra, jie buvo supuvę, nulinkę, bebrų nugraužti, jie nebuvo nupjauti piktybiškai, nes ne tik medžio storis apsprendžia, ar jis saugotinas. Tiesūs, gražūs medžiai buvo palikti. Kurie medžiai paliktini sprendė kartu su MB „(duomenys neskelbtini)“ pjovėjais, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, kuriame nurodyti kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Vertinant jų būklę jis rėmėsi ne subjektyvia savo nuomone, o žiniomis, nes turi pažymėjimą, liudijantį, kad yra išklausęs mokymus ir atlikęs praktinius mokymus „Augančių medžių ir krūmų genėjimo bei atjauninimo urbanizuotose teritorijose pagrindai darbų vadovams“. Su rajono valdžia bendradarbiavo nuolat, turi daug iniciatyvų. Pagal (duomenys neskelbtini), kuriuo direktoriumi yra, projektą paupyje yra įrengtos laužavietės, suoliukai, smėlio dėžės. Paupys sutvarkytas, reikia ir toliau prižiūrėti, ne „popierius“ viską apsprendžia <...> įstatymų milijardai, taip nei milimetrinio žingsnio nežengsi, tam ir yra teisingumo ir nekaltumo prezumpcija“. Negalima vertinti medžio atsietai nuo jo aplinkos, pavyzdžiui, vienoje vietoje uosis vertingas, o kitoje – naikintinas. Poilsio zonoje, kaip (duomenys neskelbtini), jis yra naikintinas. Atliekant patikrinimą iškirstoje teritorijoje atsakingi asmenys vertino, kad iškirsti medžiai tik pagal kelmo storį, o ne kaip jis augo, kokia jo būklė, ar jis kreivas ir panašiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. K. atstovė prašė nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą, nes J. K. neiškirto nei vieno saugotino medžio. Kirtimus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal mainų sutartį su miesto bendruomene. Pagal patikrinimo aktą kyla abejonė, ar teisingai nustatytos nukirstų medžių rūšys ir jų būklė, kokie medžiai buvo kertami gali paaiškinti tik MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nes aplinkos apsaugos departamento atstovai, atvykę į vietą, rado tik kelmus prie žemės, juos skaičiavo, matavo tik jų skersmenį – kaip vienintelį kriterijų vertinant, ar medis saugotinas, negalėjo įvertinti, kokia medžio būklė buvo aukščiau, tai yra, nevertino medžių pagal protingumo kriterijų, o kaip nurodo Pareiškėjas, dalis medžių buvo nudžiūvę, beviltiškai pasvirę, išvirtę, užaugę bebrų gyvenvietėse, apgraužti. Radus tik kelmus, nebuvo galima nustatyti, ar tas medis buvo apgraužtas per liemenį, ar nulūžęs, o įvertinus pakrantę vizualiai, akivaizdu, kad tikrai dalis medžių buvo nepriskirtini saugotiniems. Tai yra drėgna teritorija ir medžiai išvirsta. Medžių kirtimo darbus atliko Santarvės fondas pagal projektą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal mainų sutartį, savivaldybės atstovai lankėsi ir tikrino atliekamus darbus, todėl keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės subjekto nutarime tinkamumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, kadangi nuobauda už padarytą teisės aktų pažeidimą paskirta pagrįstai. Savo prašymą argumentavo tuo, jog vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktu, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi tik turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nupjauti saugotini 135 medžiai nepatenka į 10 punkte nurodytus atvejus. Todėl teisės aktai pareiškėjui nesuteikė ir nesuteikia teisės pačiam nuspręsti, kokie medžiai yra saugotini, nesuteikia teisės vertinti jų būklės ar vykdyti jų kirtimus, neturint leidimo. Ukmergės rajono savivaldybės administracija minimu atveju nebuvo išdavusi pareiškėjui jokio leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 2 d. akte Nr. 79 nurodyta, kad komisija susipažinusi su 2009 m. spalio 1 d. Ukmergės miesto bendruomenės prašymu, bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejose Šventosios upės krantuose nustatė, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (2008 m. kovo 12 d. Nr. 206) 3.13 punktu ir Vyriausybės nutarimu „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343) XXIX dalies 126.6 punktu, leido tvarkyti tik želdinius, kurie remiantis aukščiau minimais teisės aktais nėra priskirti saugotiniems. Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. Departamento nutarimu patrauktas atsakomybėn už tai, kad Ukmergės miesto teritorijoje prie Šventosios upės, visuomeninės paskirties (nesuformuotame) valstybiniame žemės sklype neteisėtai organizavo ir dalyvavo išpjaunant saugotinus 135 medžius. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nupjauti medžiai buvo labai prastos būklės, nugraužti bebrų, nulūžę, nulinkę, nupuvę ir panašiai – nepatvirtinti jokiais duomenimis, be to ir negali būti atsakomybę šalinančia aplinkybe, nes vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 8 punktu, gavusi prašymą, savivaldybės administracija pirmiausiai organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą, savivaldybės tarnautojas ar prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje. Tuo tarpu, patrauktas atsakomybėn asmuo dėl saugotinų želdinių kirtimo į savivaldybę nesikreipė. Skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Institucijos atstovas K. U. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant neplaninį patikrinimą pagal gautą skundą dalyvavo ne tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio atstovai, bet ir J. K., kuris pasirašė po Patikrinimo aktu Nr. PA70-188. Patikrinimo metu buvo suregistruoti tik saugotinų nupjautų medžių kelmai, išmatuojant juos siauriausiose vietose, nustatytos nupjautų medžių rūšys, nes žievė ant kelmo yra išlikusi, todėl atmestina teisme keliama J. K. versija, jog jis pjovė tik invazinių rūšių medžius. Kadangi saugotinais, vadovaujantis Aplinkos ministro 2008 m. įsakymu patvirtintu Aprašu, laikomi didesnio nei 12 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžiai, todėl patikrinimo metu registruojant, kiek tokių nukirsta, iš karto buvo remtasi 2010 m. patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, tai yra, turint kelmo skersmenį žiūrėta į taisyklėse pateiktą lentelę, iš kurios matyti, koks bus to medžio skersmuo 1,3 m aukštyje, ir tik tokie medžiai ir buvo surašyti į Patikrinimo aktą. Nustatyta, kad iš viso nukirsta 135 saugotini medžiai, kurių kelmų skersmuo varijuoja nuo 57 cm iki 17 cm.
Specialistas E. A., VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio miško apsaugos specialistas, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog norint apskaičiuoti nukirsto medžio skersmenį 1,3 m aukštyje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 13 skirsniu. Perskaičiavimams atlikti remiamasi minėtose taisyklėse pateikta 13.1 lentele, o tam reikalinga žinoti nukirsto medžio šaknies kaklelio skersmenį, kurio matmuo gaunamas matuojant kelmo skersmenį jo siauriausioje vietoje su žieve, ir medžio rūšį. Pavyzdžiui, jei paprastojo klevo kelmo skersmuo yra 17 cm, perskaičiavus kamieno skersmenį į 1,3 m. aukštį, gausime 12,5 cm, jei gluosnio kelmo skersmuo 19 cm, šio medžio skersmuo 1,3 m. aukštyje bus 14, 1 cm.
Atsiliepimas
Institucijos atstovai A. J. ir L. B. teismo posėdžio metu palaikydami institucijos atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti, palikti nutarimą nepakeistą. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. yra pateikęs byloje gautą pažymėjimą, kad išklausė ir atliko praktinius mokymus pagal programą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo bei atjauninimo urbanizuotose teritorijose pagrindai darbų vadovams“, nurodė, kad jam žinomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206, kuriame nurodyti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jais vadovavosi, organizuodamas medžių pjovimo darbus, todėl akivaizdu, kad jis žinojo, kokiais atvejais reikia kreiptis į savivaldybę gauti leidimą dėl medžių kirtimo, tačiau nesikreipė, ir yra nubaustas pagrįstai, nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Taip pat pažymėjo, jog nukirstų saugotinų medžių būklė yra nurodyta patikrinimo akte, ir svarbi, skaičiuojant padarytos žalos dydį, bet nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš Ukmergės rajono savivaldybės 2009 m. lapkričio 2 d. akto Nr. 79 nustatyta, kad Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, susipažinusi su 2009 m. lapkričio 2 d. Ukmergės miesto bendruomenės prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejose (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (2008 m. kovo 12 d. Nr. 206) 3.13 punktu, siūlo atlikti (duomenys neskelbtini) (ne miškų ūkio paskirties žemėje) nesaugotinų želdinių tvarkymo darbus (ROIK: 19107886962, b. l. 50).
Iš 2016 m. lapkričio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (6.13)18-4221 matyti, kad atsakant į Ukmergės miesto bendruomenės prašymą, informuojama, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (2008 m. kovo 12 d. Nr. 206) 3.13 punktu, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose augantys želdiniai tvarkomi pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių tvarkymo projektus. Prie pateikto prašymo nėra pateikta nei plano, nei projekto. Vadovaujantis minėto nutarimo 3.13 punktu, želdinius atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių ir (duomenys neskelbtini), kurie nėra priskirtini saugotiniems, galima tvarkyti savo nuožiūra, leidimas jų tvarkymui nėra išduodamas (ROIK: 19107886962, b. l. 51).
Iš 2019 m. balandžio 15 d. mainų sutarties nustatyta, kad Ukmergės miesto bendruomenė, atstovaujama J. K. sutarė perduoti nukirstus savaiminio ataugimo medelius MB „(duomenys neskelbtini)“ už medelių išpjovimo ir išvežimo paslaugą sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19107886962, b. l. 20-21).
Iš 2019 m. spalio 21 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo L. D. paaiškinimų Ukmergės Aplinkos apsaugos viršininkui nustatyta, jog 2019 m. balandžio mėn. tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos J. K. sudaryta mainų sutartis dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos valymo, kertant savaiminio ataugimo medelius. Prieš baigiant tvarkyti teritoriją, J. K. kreipėsi su prašymu padėti sutvarkyti (duomenys neskelbtini) iškertant ten esančius krūmus, savaiminio ataugimo medžius bei nereikalingus medžius, patikino, kad pakrantės išvalymas nuo nereikalingų medžių yra suderintas su savivaldybe, gauti sutikimai ir leidimai (ROIK: 19107886962, b. l. 19).
Iš Ukmergės miesto bendruomenės pirmininko J. K. pasirašyto prašymo matyti, jog buvo kreiptasi į MB „(duomenys neskelbtini)“ padėti tvarkyti (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19107886962, b. l. 22).
Iš 2019 m. spalio 21 d. B. N., J., A. ir L. J. paaiškinimų Ukmergės Aplinkos apsaugos viršininkui nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) jie 2019 m. rugpjūčio mėn. atliko medžių kirtimo darbus, juos organizavo ir jų atlikimą koordinavo, parodydamas pjautinus medžius (ROIK: 19107886962, b. l. 23-25).
Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ukmergės miesto bendruomenės, atstovaujamos J. K., prašymo Ukmergės rajono savivaldybei matyti, kad prašoma suderinti (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbus, remiantis 2009 m. lapkričio 2 d. Ukmergės rajono savivaldybės aktu Nr. 79 (ROIK: 19107886962, b. l. 35-36).
Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir prevencijos skyriaus Viešosios tvarkos ir prevencijos poskyrio vyriausiojo specialisto D. B. paaiškinimo matyti, jog V. Š. kreipėsi su skundu dėl nuo 2019 m. rugpjūčio pradžios (duomenys neskelbtini) pjaunamų medžių, nurodė, kad kreipėsi į pjovėjus su reikalavimu nurodyti, kas vadovauja darbams, jie susiekė su J. K., kuris V. Š. paaiškino, jog kerta tik blogus ir pavojingus gyvybei medžius ir visus leidimus tam turi (ROIK: 19107886962, b. l. 13).
Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos rašto Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturint nustatyta tvarka suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimų, savavališkai buvo iškirsta ne mažiau 77 vnt. saugotinų medžių (ROIK: 19107886962, b. l. 64-69, 38-46).
Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo projektui įgyvendinti pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ sutarties Nr. 20-659 matyti, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamas J. K. pasirašė sutartį dėl poilsinių vietų įrengimo (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19107886962, b. l. 64-69, 59-63).
Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. Paslaugų sutarties matyti, kad Užsakovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas J. K. pirko paslaugą iš vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės frezavimo paslaugą (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19107886962, b. l. 1-16).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 4 d. Patikrinimo akto Nr. PA70-188 nustatyta, jog atliekant neplaninį patikrinimą pagal gautą skundą nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), visuomeninės paskirties (nesuformuotame) valstybiniame žemės sklype atkarpoje nuo taškų, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini), toliau žemyn (duomenys neskelbtini) iš dešinės taškų koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir baigiant taškų koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išpjauti medžiai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurie priskiriami saugotiniems želdiniams. Atlikus nupjautų medžių kelmų matavimus siauriausiose vietose, į sąrašus įtraukti tik tie 135 medžiai (122 gluosniai, 10 klevų, 1 uosis, 1 juodalksnis ir 1 beržas), kurie atitinka saugotinų kriterijus. Prie patikrinimo akto pateiktas priedas – fotolentelė su nupjautais saugotinais želdiniais (ROIK: 19107886962, b. l. 3-7).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 7 d. Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika ne miško žemėje (želdiniams) padarytos žalos apskaičiavimo akto matyti, jog nustatytu J. K. pažeidimu padaryta žala aplinkai įvertinta 30 741,00 Eur (ROIK: 19107886962, b. l. 9-12).
Iš 2013 m. lapkričio 14 d. draugijos „(duomenys neskelbtini)“ išduoto darbo rinkos profesinio mokymo modulio baigimo pažymėjimo matyti, jog J. K. yra išklausęs mokymus ir atlikęs praktinius mokymus pagal programą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo bei atjauninimo urbanizuotose teritorijose pagrindai darbų vadovams“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodo, kad kaip Ukmergės bendruomenės pirmininkas kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu išvalyti pakrantę nuo krūmų ir medžių, nori, kad ukmergiečiai gyventų gražiai, nurodė pjovėjams kuriuos medžius pjauti, yra įgijęs kvalifikaciją, kuri leidžia spręsti, kuris medis nesaugotinas, be to, yra susipažinęs ir vadovavosi Vyriausybės patvirtintu Aprašu. Tai yra, J. K. neneigia medžių pašalinimo fakto nurodytoje nutarime teritorijoje, tačiau teigia, kad jokių teisės aktų reikalavimų savo veiksmais jis nepažeidė.
Tokius J. K. argumentus skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą Institucijos priimtą nutarimą, skundą, išklausęs byloje dayvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą.
ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. J. K. Institucijos surašytame protokole nurodyta, kad jis pažeidė Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“(galiojanti redakcija 2017 m. sausio 3 d., paskelbta TAR 2017 m. sausio 4 d. (toliau – Aprašas) 9 punktą, nustatantį, kad saugotinų krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukirsti 135 medžiai augo visuomeninės paskirties (nesuformuotame) valstybiniame žemės sklype, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (pakeistas 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521) patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašo priedo 5 punktą yra saugotini didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai, augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose. Tame pačiame punkte nurodytos saugotinų medžių rūšys, tarp jų ir gluosniai, klevai, uosiai, juodalksniai, beržai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 priede, 13 skirsnyje yra pateiktos Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės. Taigi, jei medis yra nupjautas, siekiant nustatyti, ar jis saugotinas, būtina atlikti atitinkamus perskaičiavimus. Specialistas E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog norint apskaičiuoti nukirsto medžio skersmenį 1,3 m aukštyje, reikia remtis Taisyklių 13 skirsnio 13.1 lentele, o tam reikalinga žinoti du parametrus – nukirsto medžio šaknies kaklelio skersmenį, kas yra kelmo skersmuo jo siauriausioje vietoje su žieve, ir medžio rūšį. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 4 d. Patikrinimo akto Nr. PA70-188, kurį pasirašė ir adminitracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat iš Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko K. U. paaiškinimų nustatyta, jog patikrinimo metu buvo matuojami nupjautų medžių kelmai siauriausiose jų vietose ir nustatytos medžių rūšys, remiantis išlikusiu kelmu ir žieve, vadovaujamasi Taisyklių Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentele, ir patikrinimo akte fiksuoti tik saugotini nukirsti medžiai, kurių iš viso nustatyti 135, ir kurių siauriausio kelmo, konkrečiu atveju, paprastojo klevo skersmuo yra 17 cm, visi kiti kelmai yra storesni, siekia ir 57 cm. Šių skaičiavimų teisingumą patvirtino liudytojas, turintis specialių žinių, E. A., paaiškindamas, jog perskaičiavus 17 cm paprastojo klevo kelmo skersmenį į 1,3 m. kamieno aukštį, gausime 12,5 cm, kas reiškia, jog medis saugotinas. Institucijos atstovo K. U., specialisto E. A. paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka byloje esančią medžiagą, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Aplinkybių, dėl ko jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog nukirsti medžiai buvo nulinkę, nudžiūvę, nulūžę ir panašiai, net pavojingi besilankančių gyventojų sveikatai ir gyvybei, tačiau tokie J. K. argumentai nepašalina administracinės atsakomybės, nes minėtiems augalams iškirsti nutarime nurodyti teisės aktai numato atitinkamas procedūras, t. y. savivaldybės išduoto leidimo privalomumą nepriklausomai nuo skundą padavusio asmens nuomonės, kad jie yra naikintini, nesvarbu, kokią jis kvalifikaciją beturėtų. Šiuo atveju, J. K. medžių kirtimą organizavo neturėdamas atitinkamo leidimo, nors nebuvo jokių kliūčių dėl kreipimosi jam gauti ir jo gavimo. Be to, teismas pažymi, kad Aprašo 12.1 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų neatlyginamą kirtimą (kai remiantis Aprašo 4 punktu, jie yra nudžiūvę, vėjo nulaužti, pasvirę didesniu negu 45o kampu, pažeisti ir pan.) vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo, o toks įgaliojimas J. K. suteiktas nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Aprašo 1 punktu, neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Dėl tokio leidimo J. K. taip pat nesikreipė, teismo posėdžio metu parodė, jog nesėdės prie nulūžusio medžio 5 dienas ir nelauks leidimo, nes gyventi reikia šiandien, miestelėnai nori gyventi gražiai, o esant tokiai gausybei teisės aktų neįmanoma pajudėti nei per milimetrą.
Nesutiktina ir su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės pozicija, jog atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas, nes ne pats J. K. su pjūklu pjovė medžius, o MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, užsakovas buvo miesto bendruomenė, o J. K. tik jai atstovavo, be to, darbai atlikti vykdant (duomenys neskelbtini) projektą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad medžių kirtimas 2019 m. rugpjūčio mėnesį nurodytoje nutarime teritorijoje buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) projektu. Tačiau pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) dėl poilsio vietų įrengimo (duomenys neskelbtini) su Ukmergės rajono savivaldybe pasirašė tik 2019 m. rugsėjo 10 d., taigi dar prieš ją pasirašant J. K. ėmė rengtis projekto įgyvendinimui, šalindamas medžius. Teismo posėdžio metu J. K. parodė, kad jis kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal mainų sutartį su miesto bendruomene atliko medžio kirtimo darbus hipodrome, su prašymu padėti sutvarkyti ir Šventosios pakrantę. Dėl šių darbų toje teritorijoje nauja sutartis sudaryta nebuvo. J. K. paaiškino, kad jis nurodė, kokius medžius kirsti, remdamasis savo kvalifikacija ir Vyriausybės nutarimu patvirtintu Aprašu. Tokie jo parodymai sutampa ir su administracinėje byloje esančiais darbus atlikusių asmenų paaiškinimais, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimu bei V. Š. skunde esančia informacija, kad darbus organizavo J. K., dėl to ginčo byloje nėra, atsakomybėn, teismo vertinimu, patrauktas tinkamas subjektas, nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą reikėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K. skirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda, todėl švelninti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 5 d. priimtu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu J. K. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.
Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje žala priteista nebuvo. Teismų praktikoje pripažįstama, žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą (administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-16-511/2018). Žalos dydis nėra būtinas administracinio nusižengimo pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį požymis, todėl jo įrodinėti šioje byloje nėra būtina. Todėl nesutiktina su J. K. atstovės pozicija, kad sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, būtina apklausti asmenis, pjovusius medžius, dėl medžių vertės nustatymo ir kad ta vertė lemia administracinės atsakomybės taikymo klausimą.
Dėl aukščiau išvardintų argumentų dėl veikos kvalifikavimo teismas šalina nutarime nurodytą aplinkybę dėl 30 741,00 eurų žalos saugotiniems želdiniams, kaip nekeičiančią J. K. veikos pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo ir pažymi, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka.
Žalos klausimu pastebėtina, kad iš byloje esančio 2019 m. spalio 7 d. žalos apskaičiavimo akto matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcija nustatytu J. K. pažeidimu padarytą žalą aplinkai įvertino 30 741,00 Eur.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su žalos įvertinimu, nes vertinant žalą buvo atsižvelgta tik į medžių kelmus. Teismas nepritaria Pareiškėjo argumentui, nes remiantis 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-269 Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo 22 punktu, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.
J. K. atstovė byloje išreiškė poziciją, kad vertinant žalą turi būti atsižvelgta į medžio būklę, vertę, o patikrinimą byloje atlikę asmenys rado tik kelmus.
Nesutiktina su advokatės pozicija, nes prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 4 d. Patikrinimo akto yra pateiktas priedas – fotolentelė su nupjautais želdiniais (ROIK: 19107886962, b. l. 3-7). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 13 punktu, želdinių atkuriamosios vertės įkainiai gali būti mažinami, atsižvelgiant į želdinių būklę iki 100 proc. (aktuali redakcija 2016 m. sausio 27 d., paskelbta TAR 2016-02-01).
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti nurodytais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2020 nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.