- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-98/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- R. D., V. M., Z. R.
- Atsakovas
- A. D., L. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Nijolė Petraitienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų R. D. , V. M. ir Z. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-392-390/2010 pagal ieškovų R. D. , V. M. ir Z. R. ieškinį atsakovams A. D. , L. S. , tretiesiems asmenims Kauno rajono notarei Ramutei Siliūnienei, Kauno rajono notarei Genovaitei Pakerytei dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. D. , L. S. kreipėsi ieškovai R. D. , V. M. , Z. R. ir patikslintu ieškiniu prašė:
1) Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės išduotą atsakovui A. D. 2007 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 8207, dalyje dėl ¾ dalių paveldėto turto.
2) Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės išduotą atsakovui A. D. 2008 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1853, dalyje dėl ¾ dalių paveldėto turto.
3) Pripažinti negaliojančia teisinę registraciją į ¾ dalis atsakovo A. D. vardu įregistruoto turto, esančio adresu Kauno r. sav. Samylų sen.: 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1782; 0,4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1706; 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1617; 0,3633 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5280-0012-0108; gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (šuliniu k1, tvora tl), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą 5Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4) Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5439, bei priėmimo-perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 5440.
5) Priteisti iš A. D. ieškovams 14 413,50 Lt kompensaciją, po 4 804,50 Lt kiekvienam ieškovui.
6) Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai priėmė B. D. , a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2001 m. spalio 8 d., palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. spalio 8 d. mirė ieškovų motina B. D. . Ieškovų tėvas (velionės sutuoktinis) mirė 1988 m. lapkričio 13 d. Ieškovai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. 2007 m. liepos 19 d. Kauno rajono notarė Ramutė Siliūnienė atsakovui A. D. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-8207, į: 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1582; 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1782; 0,4400 žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0836-1706; 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1617; 17 508 Lt kompensaciją su priskaičiuotomis palūkanomis ir infliacija už 11,78 ha žemę. 2008 m. vasario 15 d. notarė Ramutė Siliūnienė išdavė atsakovui paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-1853, į: 0,3633 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., Samylų k., unikalus Nr. 5280-0012-0108, bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (šuliniu kl, tvora tl), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą 5Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)k. 2007 m. gruodžio 12 d. 0,2500 ha žemės sklypą atsakovas pardavė L. S. . Aplinkybės, jog atsakovas paveldėjo visą ieškovų ir atsakovo motinai priklausiusį turtą ir vieną paveldėtą žemės sklypą pardavė, ieškovams tapo žinomos tik 2008 m. lapkričio mėnesį, kai 2008 m. lapkričio mėnesio 1 d. visiškai netikėtai atsakovas pareiškė, jog jis nepageidauja, kad ieškovai lankytųsi tėviškėje ir naudotųsi nekilnojamuoju turtu, kadangi visą po motinos mirties atsiradusį palikimą paveldėjo jis. Ieškovų teigimu, atsakovas A. D. 2002 m. gegužės 29 d., praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškimu kreipėsi į Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarę Ramutę Siliūnienę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, pareiškime nurodydamas, jog kitų įpėdinių „nėra“. 2007 m. liepos 12 d. bei 2008 m. vasario 15 d. pareiškimuose dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo atsakovas taip pat nurodė, jog kitų įpėdinių nėra, nors puikiai žinojo, kad ieškovai taip pat yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ir kiekvienas paveldi po ¼ dalį B. D. priklausiusio turto. Kadangi atsakovas (ieškovų brolis), kreipdamasis į notarą, nenurodė ieškovų, kaip B. D. įpėdinių, 2007 m. liepos 19 d. ir 2008 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės liudijimai, pagal kuriuos jis paveldėjo ir ieškovams tenkančią motinos palikimo dalį, jam buvo išduoti neteisėtai. Ieškovų teigimu, jog po motinos mirties jie kartu su atsakovu priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti, todėl jie visi, kaip pirmos eilės įpėdiniai, pagal įstatymą paveldi po ¼ dalį palikimo (CK 5.11 str. 1 d.). Todėl paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui galėjo būti išduoti tik į ¼ paveldimo turto dalį. Atsižvelgiant į tai, paveldėjimo teisės liudijimai naikintini dalyje dėl ¾ paveldimo turto dalies. Pripažinus iš dalies negaliojančiais atsakovui išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, pripažintina negaliojančia ir VĮ Registrų centro teisinė registracija į ¾ dalis atsakovo vardu įregistruoto turto. 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5440 po motinos mirties paveldėtą 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1582, esantį Kauno r. sav. Samylų sen., atsakovas pardavė L. S. . Pripažinus negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, negaliojančiu pripažintinas ir šio žemės sklypo perleidimo sandoris, t.y. 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir turto priėmimo-perdavimo aktas CK 1.80, 1.81 str. pagrindu. Pagal 2007 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovui yra išmokėta 19 218 Lt kompensacija už žemę. Kadangi atsakovas turėjo teisę paveldėti tik ¼ šios sumos, iš jo ieškovams priteistina 14 413,50 Lt kompensacija. Ieškovai taip pat teigė, kad 2001 m. spalio 8 d. mirus B. D. , jie, kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, priėmė visą motinos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Ieškovai ir atsakovas A. D. gražiuoju pasidalino motinos asmeninius daiktus - baldus, namų apyvokos reikmenis, dokumentus, nuotraukas, o nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu su kiemo statiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini)., susitarė naudotis bendrai. Motinos mirties dieną jie buvo įsitikinę, kad jokio registruotino turto motinos vardu nėra, todėl į notarą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Visi susitarė, kad į notarą kreipsis po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Taip pat jie buvo susitarę, kad visus su gyvenamojo namo, dokumentų tvarkymu (įteisinimu), žemės sklypo išpirkimu bei žemės grąžinimu susijusius klausimus tvarkys atsakovas, kuris ieškovus informuos, kai šie klausimai bus išspręsti. Visi broliai ir seserys sutarė gerai, niekada nesipyko, todėl ieškovams net minties nekilo, kad atsakovas nesilaikys susitarimo ir atkūrus nuosavybės teises į žemę, šį faktą nuo jų nuslėps.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovų R. D. , V. M. ir Z. R. atsakovui A. D. priteisė po 666 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad ieškovai savo pareigos neįvykdė ir neįrodė, jog po motinos mirties jie faktiškai priėmė palikimą. Teismo teigimu, byloje nustatyta, kad ieškovų motina nuo 1983 m. rugpjūčio 26 d. iki mirties 2001 m. spalio 8 d. gyveno kartu su atsakovu A. D. namų valdoje, esančioje J. Biliūno g. 5, Samylų kaime, Samylų sen., Kauno rajone, po jos mirties ieškovai dėl paveldimo turto į notarą nesikreipė, o atsakovas A. D. pagal CK 5.50 straipsnį 2002 m. gegužės 29 d., praleidęs trijų mėnesių terminą, notarui pateikė prašymą, nurodydamas, jog palikimą po savo motinos mirties priima. Pareiškime atsakovas nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, nes, jo teigimu, į po motinos mirties likusį turtą nei vienas iš ieškovų nepretendavo. Notaras tokį atsakovo pareiškimą priėmė ir vėliau atsakovui paprašius bei praėjus beveik šešiems metams, išdavė jam paveldėjimo teisės liudijimus į turtą.
Teismas nustatė, kad atsakovas A. D. ginčo valdoje gyveno iki motinos mirties ir liko joje gyventi ir po motinos mirties, tuo tarpu ieškovai po motinos mirties į namų valdą tik atvykdavo ir jų atvykimas buvo epizodiškas, nepastovus. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad ieškovai po motinos mirties prižiūrėjo namų valdą ar dirbo žemės ūkio darbus ir tokiais savo veiksmais valdė nekilnojamąjį turtą, teismo posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, susijusių su faktiniu turto valdymu. Teismo teigimu, faktinis namų valdos valdymas pasireiškia apsigyvenimu joje po palikėjo mirties ar tolesniu gyvenimu toje valdoje, namų valdos priežiūra, prievolių, susijusių su valda, vykdymu. Tačiau byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad ieškovai gyveno namų valdoje arba vykdė su valda susijusias prievoles ir palikimą priėmė (CK 5.51 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad prievoles, susijusias su atsiradusiu palikimu, vykdė atsakovas A. D. , nes jis gyveno ir gyvena ginčo valdoje. Teismo teigimu, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai atliko konkliudentinius veiksmus, leidžiančius pripažinti, kad jie palikimą priėmė. Nors atsakovas A. D. neneigia, kad ieškovai pasiėmė kai kuriuos jų motinai priklausančius namų apyvokos daiktus, tačiau jis nepripažįsta, kad ieškovai, atlikdami tokius veiksmus, motinos palikimą priėmė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų nurodytų daiktų paėmimas galėtų būti pripažintas kaip mamos atminimo išsaugojimas, tačiau tokie veiksmai negalėtų būti pakankamas pagrindas konstatuoti faktinį palikimo valdymą. Teismas pripažino ieškovus asmenimis, neturinčiais teisinio reikalavimo ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą bei pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovo A. D. sudarytą su atsakove L. S. . Pasak teismo, ieškovams neįrodžius palikimo priėmimo fakto, jie neturi reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų (CK 5.8 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai R. D. , V. M. ir Z. R. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas pažeidė CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad jie priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti (CPK 329 str. 1 d.).
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog po motinos mirties palikimą sudarė namų valda ir žemės sklypai. Jų motinos mirties dieną gyvenamasis namas ir kiti statiniai nebuvo inventorizuoti ir daiktinės teisės į šį turtą nebuvo įregistruotos, o nuosavybės teisė į žemę atstatyta motinai mirus. Tad nepagrįsta teismo išvada, jog pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą būtų tik pateikus įrodymus, kad ieškovai po motinos mirties gyveno namų valdoje ir/ar vykdė su valda susijusias prievoles.
3. Nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas neturi aiškintis ar konkretizuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Pakanka įrodyti, jog įpėdinis pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti bet kokią turto dalį ir aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Nurodo, kad priėmę palikimą, jie rūpinosi visu į palikimo sudėtį įeinančiu turtu, tarp jų ir gyvenamuoju namu bei žemės sklypu prie jo.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad velionės asmeninių daiktų paėmimas negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas (LAT nutartis civ. b. Nr. Nr. 3K-3-152/2006). Aplinkybės, kad po motinos mirties šalys pasidalino ir iki šiol valdo bei disponuoja dalimi po motinos mirties paveldėto turto, yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo išvada, kad motinos asmeninių daiktų pasidalinimas galėtų būti pripažintas kaip jos atminimo išsaugojimas, yra nepagrįsta ir teisiškai neargumentuota.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nepateikta duomenų, kad ieškovai faktiškai rūpinosi likusiu nekilnojamu turtu, bendromis lėšomis jį išlaikė. Po motinos mirties iki 2008 m. lapkričio mėn. nekilnojamuoju turtu ieškovai netrukdomai naudojosi ir juo rūpinosi kaip savu, ką patvirtina ir tai, jog į tėviškę jie važiuodavo kaip į savo namus, mokėjo mokesčius, naudojosi prie namo esančia žeme. Aplinkybė, jog mirus motinai būtent ieškovė V. M. sumokėjo mokesčius už telefoną ir nutraukė sudarytą sutartį dėl telekomo paslaugų teikimo, taip pat patvirtina palikimo priėmimo faktą. Ieškovai, kaip įpėdiniai, aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, faktiškai pradėdami šį turtą valdyti kaip savo. Įstatymas nereikalauja, kad priėmęs palikimą įpėdinis gyventų paveldėtame turte, pakanka įrodyti, jog jis su paveldėtu turtu elgiasi kaip savininkas. Nors atsakovas teigė, kad ieškovai R. D. ir Z. R. buvo atvažiavę vos kelis kartus, tačiau šiuos teiginius paneigė byloje apklausti liudytojai.
6. Vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina jo valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2001 m sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001, 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių argumentus, jog po motinos mirties ieškovai bendromis lėšomis rūpinosi atsiradusiu palikimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, jog po motinos mirties visas prievoles, susijusias su nekilnojamuoju turtu, vykdė vienas atsakovas. Tiek iki motinos mirties, tiek ir po motinos mirties atsakovas ilgą laiką nedirbo, turėjo finansinių skolų tretiesiems asmenims, kas patvirtina teiginius, jog po motinos mirties už elektrą mokėjo būtent ieškovai. Nuo 2008 m. lapkričio mėn. Atsakovas trukdo jiems patekti į namų valdą, tad jie negali pateikti mokesčių mokėjimą patvirtinančių įrodymų.
7. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad po B. D. mirties ieškovai priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Ieškovai palikimo neatsisakė ir jokio pagrįsto ar racionalaus intereso atsisakyti paveldėti po motinos mirties likusio turto nebuvo.
8. Pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą atsakovas pateikė 2002 m. gegužės 29 d., t.y. po motinos mirties praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams. Notarė, pagal pareiškėjo (atsakovo) pareiškimą išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, pati pratęsė terminą ir tuo pažeidė CK 5.57 str. nuostatas, o taip pat ir ieškovų teises, nes atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į didesnę turto dalį, nei jam priklauso (CK 1.80 str.). Atsakovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti ir naikintini, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-7-468/2009).
Atsiliepimas
9. Atsakovas nepranešė notarei apie kitų pirmos eilės įpėdinių buvimą ir melagingai nurodė, kad kitų įpėdinių nėra. Deklaruodamas, kad nėra kitų paveldėtojų, atsakovas nesąžiningai įgyvendino savo teises į paveldimą turtą, be kitų įstatyminių įpėdinių žinios ir sutikimo visą po motinos mirties atsiradusį palikimą įformino savo vardu, tuo pažeidė bendrus civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų atlikimo principus. Savo teisėmis atsakovas naudojosi nesąžiningai, siekdamas savanaudiškų tikslų (CK 1.5 str.), o teismas išimtinai gynė tik atsakovo teises.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė L. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl faktinio turto valdymo prieštarauja teisme apklaustų liudytojų paaiškinimams. Nenustatęs prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų ir kitų dokumentų.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie aktyviais savo veiksmais paveldimą turtą faktiškai valdė. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino aplinkybių, kuriomis ieškovai grindė patikslintą ieškinį, tiek ir aplinkybių, kuriomis jie grindžia apeliacinį skundą dėl faktinio palikimo priėmimo. Apie tariamą faktinį palikimo priėmimą ieškovai prakalbo tik praėjus septyneriems metams po palikimo atsiradimo. Jie nepateikė jokių įrodymų, kad po motinos mirties būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, rūpindamiesi nekilnojamuoju turtu. Daiktų paėmimas galėtų būti laikomas palikimo priėmimu, jeigu ieškovai būtų įrodę, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos jie būtų rūpinęsi palikimu, jį tvarkę, prižiūrėję, saugoję ar atlikę kitus aktyvius veiksmus. Papildomai pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos archyviniai duomenys ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos 2007 m. spalio 15 d. pažyma paneigia apeliantų teiginį, kad velionės vardu pastatai nebuvo inventorizuoti. Nepriklausomai nuo to, ar namų valda būtų buvusi registruota kadastre velionės vardu, ar ne, atkurtos nuosavybės teisės į žemę ar ne, tai netrukdė ieškovams vienu iš įstatyme nurodytų būdų priimti palikimą, juo rūpintis kaip savu, atlikti aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į po motinos mirties likusį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Šioje byloje ieškovai R. D. , V. M. ir Z. R. , įrodinėdami motinos palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad jie su atsakovu gražiuoju pasidalino motinos asmeninius daiktus - baldus, namų apyvokos reikmenis, dokumentus, nuotraukas, o nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu su kiemo statiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), susitarė naudotis bendrai, taip pat susitarė, jog į notarą jie kreipsis po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog velionės asmeninių daiktų paėmimas negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovai faktiškai rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Pasak ieškovų, jie po motinos mirties iki 2008 m. lapkričio mėn. nekilnojamuoju turtu netrukdomai naudojosi ir juo rūpinosi kaip savo, važiuodavo į tėviškę kaip į savo namus, mokėjo mokesčius, naudojosi prie namo esančia žeme, ieškovė V. M. sumokėjo mokesčius už telefoną ir nutraukė sudarytą sutartį dėl telekomo paslaugų teikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovai po motinos mirties į namų valdą tik atvykdavo, tačiau jų atvykimas buvo epizodiškas, nepastovus. Tačiau apeliantai teigia, kad nekilnojamuoju turtu jie rūpinosi kaip savo, važiuodavo į tėviškę kaip į savo namus, naudojosi prie namo esančia žeme, kad atsakovo teiginius, jog ieškovas R. D. ir ieškovė Z. R. buvo atvažiavę vos kelis kartus, paneigia byloje apklausti liudytojai.
Liudytoja N. D. apeliacinio teismo posėdžio metu parodė, kad po motinos mirties Z. (R.) rečiau atvažiuodavo, o V. (M.) ten daržus sodindavo, kad R. važiuodavo, kad jie laukė, kada bus grąžinama žemė, ten važinėjo, dirbo. Liudytojas M. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 26-41) taip pat patvirtino, kad visi ieškovai po motino mirties atvažiuodavo, jis matydavo ieškovus vaikštant po kiemą. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. B. D. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nelaikė savęs turto savininkais.
Vien aplinkybė, kad ieškovai ir atsakovas A. D. pasidalino po motinos mirties jos asmeninius daiktus, dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą. Tačiau ieškovų atstovė apeliacinio teismo posėdžio metu pateikė A. D. Lietuvos taupomojo banko taupomąsias knygeles ir nurodė, kad jos buvo ieškovų žinioje nuo to momento, kai buvo kalbama apie turto pasidalijimą, jog šių knygelių turėjimas patvirtina, kad palikimas buvo priimtas. Nėra pagrindo nesutikti, kad šių dokumentų turėjimo faktas pripažintinas vienu iš faktinį palikimo priėmimą patvirtinančių faktų.
Ieškovai teigė, kad po motinos mirties už elektrą mokėjo jie, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių duomenų, nes negali patekti į namų valdą, kad atsakovas tiek iki motinos mirties, tiek ir po motinos mirties ilgą laiką nedirbo, turėjo finansinių skolų tretiesiems asmenims. Nei kartu su atsiliepimu, nei teismo posėdyje atsakovas A. D. nepateikė duomenų, paneigiančių šį apeliantų argumentą ir patvirtinančių, kad būtent tik jis vienas vykdė prievoles, susijusias su namų valda ir jos išlaikymu.
Pasak apeliantų, V. M. nutraukė sudarytą sutartį dėl telekomo paslaugų teikimo. Byloje pateikta AB „Lietuvos telekomas“ sąskaita Nr. 166447029 (t. 1, b.l. 124) patvirtina, kad A. D. priskirta skaitmeninė linija buvo laikinai išjungta abonento prašymu. Apeliacinio teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad prašymo dėl telefono atjungimo kopijos negali pateikti, nes jie saugomi labai trumpai. Nors atsakovas teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis atsisakė telefono, kad Telekome yra pareiškimas jo vardu, tačiau tai patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į dalį žemės sklypų buvo atkurtos tik po A. D. mirties, nei ieškovai, nei atsakovas A. D. iki apskrities viršininko sprendimų priėmimo negalėjo faktiškai pradėti valdyti šio turto. Pasak ieškovų, broliai ir seserys susitarė, kad nuosavybės teisių atkūrimo reikalais rūpinsis būtent atsakovas A. D. . Atsakovui nepaneigus šio teiginio, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovai nesiekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai faktiškai elgėsi kaip paveldimo turto savininkai, turintys teisę į palikimą, faktiškai priėmę palikimą – velionės asmeninius daiktus, taupomąsias knygeles ir kt., ieškovai siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, rūpinosi namų valda, įeinančia į palikimo sudėtį, ir ją prižiūrėjo. Gyvenimas namų valdoje nėra viena iš palikimo priėmimo sąlygų, tad vien aplinkybė, kad ieškovai negyveno namų valdoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie nepriėmė palikimo, o aplinkybė, kad ieškovas šioje namų valdoje toliau gyveno, nesudaro pagrindo teigti, kad palikimą priėmė jis vienas. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai palikimo faktiškai nepriėmė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, tenkintinas ieškovų reikalavimas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovai R. D. , V. M. , Z. R. priėmė B. D. , mirusios 2001 m. spalio 8 d., palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo, teisinės registracijos
Nustačius faktą, kad ieškovai priėmė B. D. , mirusios 2001 m. spalio 8 d., palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, 2007 m. liepos 19 d. ir 2008 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės liudijimai, kurių pagrindu visą mirusiosios turtą paveldėjo atsakovas A. D. , negalioja, nes tiek ieškovai, tiek atsakovas, kaip pirmosios eilės įpėdiniai, pagal įstatymą motinos turtą paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai prieštarauja minėtai imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 1.80 str. 1 d.). Dėl šios priežasties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai dalyje dėl ¾ dalių paveldėto turto pripažintini negaliojančiais.
Pripažinus iš dalies negaliojančiais atsakovui išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, pripažintina negaliojančia ir VĮ Registrų centro teisinė registracija į ¾ dalis atsakovo vardu įregistruoto turto.
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovai teigia, kad, pripažinus negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus, CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0836-1582, perleidimo sandoris, t.y. 2007 m. gruodžio 12 d. tarp A. D. ir L. S. sudaryta sklypo prikimo-pardavimo sutartis.
Iš tiesų, pripažinus negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus, 2007 m. gruodžio 12 d. sutartis, kuria L. S. buvo perleistas vienas iš paveldimo turto objektų, negali būti laikoma teisėta ir galiojančia (CK 1.80 str.). Tačiau pagal CK 1.80 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatą, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0836-1582, buvo parduotas, o byloje nėra ginčo, kad pagal šį sandorį pinigai buvo gauti, nėra pagrindo taikyti restituciją ir išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas buvo parduotas už šiek tiek mažesnę kainą, t.y. 6 000 Lt, nei tuo metu nustatyta jo rinkos vertė (8 983 Lt), nurodyta pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje, nesudaro pagrindo išreikalauti turtą iš atsakovės. Tuo tarpu apeliantų teiginys, kad sklypo pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė už buvusią jo rinkos vertę, objektyviais bylos duomenimis nėra pagrįsta, nes pateikti skelbimai apie panašių sklypų kainas nėra rinkos vertę patvirtinantys objektyvūs įrodymai ir realios rinkos vertės negali atspindėti. Kadangi kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima suabejoti atsakovės L. S. , kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalies (pirkėjos), sąžiningumu, ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo, teisinio pagrindo išreikalauti iš jos ginčo žemės sklypą nėra (CK 1.80 str. 4 d.).
Kadangi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, restitucija natūra nagrinėjamu atveju yra negalima, ieškovams iš atsakovo priteisiama kompensacija pinigais (CK 6.146 str.). Kadangi ieškovai ir atsakovas A. D. turi teisę į ¼ dalį palikimo, o atsakovas už žemės sklypą gavo 6 000 Lt sumą, ieškovams iš atsakovo priteisiama po 1 500 Lt.
Dėl kompensacijos už žemę priteisimo
Ieškovai, ieškiniu prašydami iš atsakovo jiems priteisti po 4 804,50 Lt dydžio kompensaciją, nurodė, kad atsakovui pagal 2007 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą yra išmokėta 19 2189 Lt kompensacija už žemę. Tačiau pagal 2007 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą A. D. , paveldimą turtą, be kita ko, sudarė 17 508 Lt kompensacija indeksuotos sumos su priskaičiuotomis palūkanomis ir infliacija už 11,78 ha žemės pagal Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 52-1368 (pagrindas: Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. birželio 7 d. pažyma Nr. 45).
Ieškovai pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. vasario 17 d. pažymą, pagal kurią A. D. pagal 2007 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą buvo priskaičiuota 19 218 Lt suma, kuri esą buvo išmokėta paveldėtojui A. D. . Tačiau esant tokio turinio paveldėjimo teisės liudijimui, vien ši pažyma negali patvirtinti, kokia būtent suma ir kam buvo išmokėta Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 52-1368 pagrindu.
Nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą ir dydį, negalima daryti išvados, kad atsakovui A. D. buvo išmokėta didesnė nei paveldėjimo teisės liudijime nurodyta suma. Dėl šių priežasčių ieškovams priteistina kompensacijos už žemę suma, atsižvelgiant į ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime nurodytą paveldėtą tokios kompensacijos sumą, t.y. mažesnė, nei reikalaujama ieškiniu - 4 377 Lt (17 508 Lt : 4).
Vadovaudamasi šiame sprendime išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, netinkamai taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas išvadas ir bylą iš esmės išsprendė neteisingai. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šiame sprendime išdėstytų aplinkybių bei motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad ieškovų ieškinys, kaip pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, turi būti patenkintas iš dalies.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinus ieškinį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bei iš atsakovo A. D. ieškovui R. D. priteisiamos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str., t. 2, b.l. 108 ir 2010 m. gruodžio 16 d. pinigų priėmimo kvitas), ieškovei V. M. - sumokėtą žyminį mokestis už paduotą ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2, 3 ir 4 d., t. 1, b.l. 5, 55, 186, t. 2, b.l. 60)
Iš atsakovo A. D. valstybei taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., t. 1, b.l. 3, t. 2, b.l. 105) bei žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovai buvo atleisti (CPK 96 str. 2 d., t. 2, b.l. 83).
Šioje byloje nesant pagrindo taikyti restituciją, naikintina Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0836-1582, areštas. Iš dalies patenkinus ieškinį, Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. žemės sklypų areštas, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai R. D. , V. M. , Z. R. priėmė B. D. , a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2001 m. spalio 8 d., palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės išduotą atsakovui A. D. 2007 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 8207, dalyje dėl ¾ dalių paveldėto turto.
Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės išduotą atsakovui A. D. 2008 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1853, dalyje dėl ¾ dalių paveldėto turto.
Pripažinti negaliojančia teisinę registraciją į ¾ dalis atsakovo A. D. ,vardu įregistruoto turto, adresu Kauno r. sav. Samylų sen.: 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1782; 0,4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1706; 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0836-1617, 0,3633 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5280-0012-0108, gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (šuliniu k1, tvora tl), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą 5Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5439, bei priėmimo-perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 5440.
Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovams R. D. , V. M. ir Z. R. kompensaciją už parduotą žemės sklypą - po 1 500 Lt kiekvienam .
Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovams R. D. , V. M. ir Z. R. po 4 377 Lt kaip kompensaciją už žemę.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui R. D. iš atsakovo A. D. 1 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti ieškovei V. M. iš atsakovo A. D. 6 942 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškinį ir apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo A. D. 4 364 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovo A. D. 65,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, valstybei.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – L. S. priklausančio 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0836-1582, areštą.
Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypų areštą – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.