- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-439-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02680-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- ELSI
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-230-424/2019, kuria atmestas atsakovo S. P. prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo paduodant apeliacinį skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas S. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-13 sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteista 20 058,80 Eur žalos atlyginimo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elsi“ naudai. Minėtu skundu atsakovas prašė panaikinti 2019-12-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Už pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 451,00 Eur. Apeliantas sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, o kitos dalies mokėjimą prašo atidėti iki sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-01-15 nutartimi atsakovo S. P. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetė ir įpareigojo iki 2020-01-25 primokėti 351,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.
3. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad asmens turtinę padėtį apibūdina ne išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, bet pajamos ir turimas turtas, apie kuriuos apeliantas nepateikia jokių duomenų ir nepateikia jokių įrodymų, iš kurių galimą būtų spręsti apie jo turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu. Pažymėjo, jog atsakovą byloje atstovauja atstovas pagal pavedimą, o ne teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pirmosios instancijos teisme atsakovas advokatui, pagal į bylą pateiktus duomenis, sumokėjo 665,50 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas S. P. prašė prijungti papildomus įrodymus – 2017-05-21 raštą „Dėl turto arešto akto“ Nr. (23.31-08) RNA 14542 ir 2018-05-17 turto arešto aktą Nr. (23.31-08) – 319-1014; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-15 nutartį ir apelianto S. P. prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti (2 t., b. l. 94-97).
Žemesnės instancijos teismas
5. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
5.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino apelianto pateiktą informaciją ir galimybes sumokėti visą žyminio mokesčio sumą iš karto;
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apmokėjimas už teisines paslaugas atstovui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme leidžia daryti išvadą, kad apelianto turtinė padėtis nėra sunki. Spręsdamas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo teismas nepagrįstai vertino anksčiau buvusią apelianto turtinę padėtį, o ne apeliacinio skundo pateikimo metu esančią;
5.3. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo (nutarties) institutas sietinas su šalies turtine padėtimi, tačiau ne su sunkia jo turtine padėtimi, o tik su laikinu negalėjimu procesinio dokumento metu pateikimo sumokėti visą žyminį mokestį ar jo dalį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors apeliantas ir turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas yra areštuotas pagal 2018-05-17 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1014 ir jo realizavimas yra apsunkintas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė BUAB „Elsi“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo pačiam pasinaikinti 2020-01-15 nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo (2 t., b. l. 100-101).
7. Atsiliepime pažymėjo, kad ieškinys atsakovui yra pareikštas bankroto procese, o bankroto proceso operatyvumas yra vienas iš esminių bankroto principų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas, prašydamas atidėti dalį žyminio mokesčio mokėjimo, akivaizdžiai siekia užvilkinti šią bylą ir patį bankroto procesą. Kita vertus, atsakovas turi turto ir net tuo atveju jei žyminio mokesčio dalis nebūtų sumokėta, ji būtų išieškota priverstine tvarka. Be to, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimą prašo atidėti atsakovas, yra nedidelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
10. Atskiruoju skundu apeliantas prašė prijungti papildomus įrodymus – 2017-05-21 raštą „Dėl turto arešto akto“ Nr. (23.31-08) RNA 14542 ir 2018-05-17 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1014. Pažymėjo, jog byloje yra reikalinga įvertinti įrodymus apie apelianto turtinę padėtį, todėl tikslinga priimti ir kartu su kita bylos medžiaga vertinti naujai pateiktus duomenis (2 t., b. l. 94-97).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, poreikis pateikti atsakovo kartu su atskiruoju skundu pridedamus naujus įrodymus iš esmės kilo pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir yra reikalingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui bei pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui įvertinti, todėl jie prijungiami prie bylos.
Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-15 nutarties, kuria atmestas atsakovo S. P. prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-13 sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės BUAB „Elsi“ pateiktas ieškinys ir iš atsakovo priteista 20 058,80 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai. Už pateiktą apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 451,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo tik 100,00 Eur ir prašė atidėti likusios dalies mokėjimą iki sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 83-89).
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-01-15 nutartimi atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetė. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių galimą būtų spręsti apie jo turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu (2 t., b. l. 91).
15. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktą informaciją ir galimybes sumokėti visą žyminio mokesčio sumą iš karto.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020-01-15 nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių galimą būtų spręsti apie jo turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu. Kita vertus, susipažinus ir įvertinus atsakovo kartu atskiruoju skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas pagal 2018-05-17 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1014, todėl jo realizavimas yra apsunkintas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas šiuo metu turi finansinių sunkumų. Taigi, atsižvelgiant į papildomai gautus duomenis, į tai, kad apeliantas dalį žyminio mokesčio sumokėjo, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o ne dėl jo atleidimo, bei siekiant nepažeisti asmens teisės į apeliaciją, apelianto atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir papildomai įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio dalies (351,00 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Tenkinus prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, naikintina skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-15 nutartis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto S. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-15 nutartį.
Apelianto S. P. prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti ir atidėti 351,00 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Atsakovo S. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.