- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- e2-230-424/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02680-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- BUAB „Projektų investicijos“
- Atsakovas
- S. P.
viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „E“ ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo S. P. 22 058,80 Eur žalą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2018-02-02 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „E“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. Įmonės direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2009-02-21 iki 2013-06-28 ėjo atsakovas S. P.. Atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigas, bendrovei esant nemokiai neužkirto kelio jos įsiskolinimų augimui, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013-06-28 bendrovės direktore buvo įregistruota Estijos gyventoja T. S., tačiau bankroto byloje patvirtinti kreditoriaus VMI finansiniai reikalavimai susidarė iki T. S. paskyrimo bendrovės vadove. Įmonės skolos susidarė atsakovo S. P. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimų metų nustatė, kad įmonės mokestinės nepriemokos 2011-01-01 dienai buvo 21 460,95 Eur ir nuosekliai didėjo, o 2013-01-01 dienai sudarė 89 164,62 Eur. Aplinkybė, kad 2011-01-01 bendrovės įsiskolinimas VMI sudarė 21 460, 95 Eur sudaro pagrindą teigti, kad bendrovė dar 2010 metais tapo nemokia, nes neturėjo finansinių galimybių vykdyti mokestinių prievolių. Vėliausiai bendrovė tapo nemokia 2011-01-01, taigi jos vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2009-12-31 metų įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonės turtas sudarė 139 209 Lt (40 317,71 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 99 928 Lt (28 941,15 Eur). Bendrovės mokėtinos sumos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš bendrovės 2010 metų balanso, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo iki 131 954 Eur, taigi akivaizdu, jog 2009 metų finansinėje atskaitomybėje įrašytos per vienius metus mokėtinos sumos persikėlė į 2010 metus ir tapo pradelstomis. Per 2010 metus susikaupęs įmonės įsiskolinimas VMI sudarė 74 100,36 Lt (21 460,95 Eur). Bendrovės turto vertė, nurodoma 2010 metų balanse, sudaro 150 090 Eur. Atsakovas S. P. įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2009-02-21 iki 2013-06-28, todėl būtent jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia. Dėl atsakovo nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo padaryta turtinė žala, kadangi išaugo bendras įmonės skolų dydis. 2013-06-28 UAB „Elsi“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas S. P. naujajai direktorei T. S. perdavė tik dalį įmonės buhalterinių duomenų, t. y. tik sąskaitos-faktūros, nepateikiant pagrindinių įmonės dokumentų iš kurių būtų galima spręsti apie tikslų įmonės nemokumo susidarymo laikotarpį. Pagrindiniai įmonės dokumentai liko pas atsakovą, kurių nei jis, nei T. S. nepateikė. Atsakovas neteikdamas įrodymų, leidžia daryti išvadą, jog šie dokumentai iš esmės susilpnintų atsakovo poziciją, todėl atsakovas sąmoningai jų į byla neteikia ir nenurodo priežasčių kodėl jie negali būti pateikti. Įmonė 2011-01-01 turėjo 21 460,95 Eur įsiskolinimą. Nuo minėto laikotarpio įmonės skola iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo 22 058,80 Eur, todėl ši suma laikytina žala, atsiradusia įmonei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Jei atsakovas būtų įvykdęs įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai įmonei, kaip tai numatyta ĮBĮ 8 str. 1 d., įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams būtų nustoję didėti, taigi nebūtų atsiradusi žala.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat kada įmonė pradėjo neatsiskaitinėti su kreditoriais, nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir t.t., tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra. 2011-2012 metų laikotarpiu UAB „E“ vykdė transporto priemonių (puspriekabių) ir autodetalių pardavimą, turėjo įregistravusi 10 transporto priemonių. 2011 metais gavo 209 349,22 Eur (722 841 Lt) pajamų, o 2012 metais - 291 400,76 Eur (1 006 148,57 Lt.) pajamų. Nustatytas teigiamas pirkimų ir pardavimų santykis 2011 metais - 1,37, 2012 metais - 1,31. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės direktorius atsiskaitinėjo su juridiniais ir ūkinę veiklą vykdančiais asmenimis bei mokėjo atlyginimus, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių. Mokestinė nepriemoka 2011-01-01 sudarė 21 460,94 Eur (74 100,36 Lt) sumą, kuria yra grindžiamas ieškovės nemokumas. Ieškovės pateiktame 2010 metų įmonės balanse nėra nurodyta pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2010 metų pabaigoje įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo turimą turtą ir buvo reikėjo skelbti ieškovės bankrotą. 2009-2010 metų laikotarpiu Lietuva kaip ir daugelis kitų šalių išgyveno ekonominę krizę. Ekonominis sunkmetis palietė tiek juridinius, tiek ir fizinius asmenis, tame tarpe ir UAB „E“. Todėl neįvertinus visų atsakovo veiksmų, per visą jo vadovavimo įmonei laikotarpį, siekiant išlaikyti įmonę veikiančia, neanalizuojant jų sudarytų sandorių ir nevertinant kitų reikšmingų bylai aplinkybių, negalima teigti, jog ekonominės krizės metu įmonei atsiradus mokestinei nepriemokai, atsakovas nevykdė direktoriaus pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ir šis nevykdymas lėmė nuostolių atsiradimą. VMI, atlikusi mokestinį tyrimą ir nustačiusi mokestines nepriemokas, nematė pagrindo inicijuoti UAB „E“ bankroto bylos iškėlimą, ir atsakovo buvimo įmonės vadovu laikotarpiu į teismą nesikreipė, todėl atsakovui taip pat nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl ieškovės bankroto iškėlimo. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovo kaip įmonės vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo. Vien bendrovės turimų neįvykdytų mokestinių prievolių ar kitų finansinių įsipareigojimų faktas savaime nereiškia, kad atsakovas už tai yra atsakingas, nes iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovu. Atsakovas neprivalėjo kreiptis į teismą 2011-01-01, nes įmonė nebuvo nemoki, tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teisinės nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti aiškinamos tokiu būdu, kuris trukdytų bendrovės vadovams prisiimti riziką visomis priemonėmis siekti tęsti įmonės veiklą, net ir tais atvejais, kai bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Siekiant įvertinti aplinkybę, ar bendrovės vadovas galėjo ir turėjo numatyti, kad bendrovė gali tapti nemoki, turi būti įvertinta ir socialinė aplinka, kurioje veikė bendrovė ir jos vadovas. Įmonės kritinio likvidumo koeficientas pagal 2012 metų ieškovės balansą, yra teigiamas t. y. 0,624. Todėl, atsakovas vadovavimo įmonei laikotarpiu nepažeidė fiduciarinių pareigų, priimdamas verslo sprendimus, bet atvirkščiai - buvo lojalus bendrovei, veikė geriausiais bendrovės interesais, bei patvirtina įmonės mokumo fakto buvimą. Atsakovas 2013-06-27 pardavė visas įmonės akcijas ir 2013-06-28 aktu naujajai įmonės akcininkei ir vadovei perdavė visus ieškovės dokumentus bei turtą, tame tarpe įmonės kasoje buvusias pinigines lėšas – 74 657,53 Eur (257 777,52 Lt.). Atsakovas perleido ieškovės akcijas esant įmonėje turto, būdamas tikras, kad naujas akcijų pirkėjas užtikrins tolesnę bendrovės veiklą ir skolų kreditoriams mažinimą. Atsakovas veikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, pagrįstai tikėdamasis, kad perduodamų lėšų pakaks vystyti tolimesnę įmonės veiklą ir atsiskaitymus su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas įrodinėja, jog žalą įmonei BUAB „E“ sudaro skolų apimties kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai padidėjimas nuo 21 460,95 Eur (2011-01-01 dienai) iki 43 519,75 Eur (2018-02-02 UAB „Elsi“ bankroto bylos iškėlimo dienai), kuris atsirado dėl atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo bei atsakovo S. P. kaip įmonės vadovo nerūpestingų, neatsakingų veiksmų.
Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad UAB „E“ direktoriaus pareigas nuo 2009-02-21 iki 2013-06-28 ėjo atsakovas S. P.. 2018-02-02 Vilniaus apygardos teismas UAB „E“ iškėlė bankroto bylą. Teismo nutartyje nurodyta, jog atsakovas nepateikė jokių UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentų, VĮ Registrų centrui laiku neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, iš 2012-12-31 įmonės balanso teismas nustatė, jog įmonė turėjo turto už 475 811 Lt (137 804,39 Eur), o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 337 518 Lt (97 751,97 Eur), t. y. jau ir tuo metu atsakovo įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, antstolis D. J. grąžino ieškovės priimtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto su 2017-10-27 Išieškojimo negalimumo aktu. 2018-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „E“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. VMI prie LR Finansų ministerijos reikalavimas sudaro 43 519,75 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas – 1 331,42 Eur. Iš viso kreditorių reikalavimu suma sudaro 44 851,17 Eur (el. bylos I tomas, 14-15 b. l.). Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-05-30 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą, matyti, jog atlikus UAB „E“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31, buvo konstatuota, jog nors bendrovės direktorius S. P. atsiskaitinėjo su juridiniais ir ūkinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis bei mokėjo atlyginimus, tačiau mokesčių nemokėjo, nors mokestinė nepriemoka 2011-01-01 dienai buvo 74 100,36 Lt (21 460,95 Eur), 2012-01-01 dienai – 162 413,68 Lt (47 038,25 Eur); 2013-01-01 – 307 867,60 Lt (89 164,62 Eur), t. y. mokesčiai buvo nemokami nuolat (el. bylos apyrašo I tomas, 23 b. l.).
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
Sprendžiant ar yra pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį ryšį tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 dalis). Konstatavus, kad vadovas veikė neteisėtai ir tai lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama. Paneigti nurodytą prezumpciją, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 dalis).
2019-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „E“ bankrotas pripažintas tyčiniu teismui konstatavus, kad įmonės vadovo veiksmai, kuomet įmonei esant nemokiai vadovas neinicijuoja bankroto įmonei, bet sudaro sandorį dėl įmonės akcijų pardavimo kartu perleidžiant trečiajam asmeniui įmonės turtą ir lėšas, kurie galėjo būti panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais yra sąmoningas vengimas atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti mokesčius valstybei. Nutartis įsiteisėjo 2019-09-24 Lietuvos apeliaciniam teismui atmestus S. P. skundą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 7 d. įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. T.y. asmens, dėl kurio veiksmų bankrotas pripažintas tyčiniu, kaltė dėl žalos įmonei preziumuojama ir šios prezumpcijos paneigimo našta tenka atsakovui.
Atsakovas nurodė, kad įmonė 2013-06-28 buvo perleista kitam asmeniui – T. S., kuri buvo paskirta naująją įmonės direktore, o tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo stabili, įmonė veikę pelningai pradelstų kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams nebuvo, todėl tuometinis direktorius atsakovas S. P. nematė pagrindo kreiptis dėl įmonės bankroto. Tačiau, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „Elsi“ turto balanso ir finansinių įsipareigojimų duomenis, per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 įmonės turtas sudarė 139 209 Lt (40 317,71 Eur), o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 99 928 Lt (28 941,15 Eur). 2012-12-31 įmonės balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 475 811 Lt (137 804,39 Eur), o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 337 518 Lt (97 751,97 Eur) ir viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, Minėti duomenys leidžia spręsti, jog įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto, todėl sutiktina su ieškovu, jog įmonė jau 2011-01-01 dienai buvo nemoki, tačiau atsakovas į teismą dėl bankroto bylos nesikreipė, o be to, augant įmonės skolai Valstybės biudžetui, atsakovas 2013-06-28 įmonę perleido kitam asmeniui. Atsakovo vadovavimo įmonei metu įmonei tapus nemokiai vėliausiai 2011-01-01, atsakovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, jog šiais savo veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Todėl šie atsakovo veiksmai, pasireiškę netinkamų direktoriaus pareigų vykdymu laiku nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir leidžiant įmonės skolai toliau didėti yra kaip neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo argumentas, kad mokestinės nepriemokos nelaikytos įmonei padaryta žala, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip nustatyta iš 2013 m. VMI patikrinimo akto, įmonė nors ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriaus, tačiau įmonės skola valstybės biudžetui nuo 2011-01-01 didėjo ir nebuvo mokama. Nors mokestinė nepriemoka kaip ir bet kuri kita skola pati savaime negali būti vertinama kaip žala įmonei, tačiau įmonei esant nemokiai, jos vadovui nesikreipiant į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kai tokią jo pareigą numato įstatymas, nuo 2011-01-01 nuosekliai augusi įmonės skola valstybės biudžetui (VMI) yra neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė, kurios nebūtų jei atsakovas laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad įmonė vykdydama veiklą tinkamai vykdė įsipareigojimus kitiems kreditoriams, neduoda pagrindo teigti, kad įmonė buvo moki, kadangi pareigos mokėti mokesčius valstybei ignoravimas mokestinės skolos nemažina. Vadovaujantis atsakovo logika, skolų nemokančios įmonės dirba pelningiausiai, nes nepatiria jokių išlaidų.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 058,80 Eur sumą, kuri išaugo nuo 21 460,95 Eur (2011-01-01 dienai) iki 43 519,75 Eur (2018-02-02 UAB „Elsi“ bankroto bylos iškėlimo dienai). Kadangi bankroto byla UAB „E“ iškelta, kai atsakovas jau nebebuvo įmonės vadovu, jis gali būti atsakingas tik už žalą atsiradusią per jo vadovavimo įmonei laikotarpį, t.y. iki 2013-06-20. Nors ieškovas netinkamai nurodo žalos paskaičiavimo laikotarpį, tačiau ši aplinkybė nekeičia žalos dydžio.
Kaip nustatyta iš 2013 metų VMI patikrinimo akto, UAB „Elsi“ 2011-01-01 dienai turėjo 74 100, 36 Lt (21 460, 95 Eur) įsiskolinimą valstybės biudžetui, 2012-01-01 dienai – 162 413,68 Lt (47 038,25 Eur); 2013-01-01 dienai 307 867,60 Lt (89 164,62 Eur). Atsižvelgiant į įmonės finansinės atskaitomybės duomenis bei remiantis VMI atlikto patikrinimo aktu, darytina išvada, jog būtent atsakovo vadovavimo įmonei metu susidarė skola, kuri didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013-06-28 įmonės perleidimo metu atsakovui buvo žinoma apie skolą valstybės biudžetui, apie tai buvo informuota ir naujoji direktorė T. S., tačiau skola nebuvo apmokėta, kol 2018-02-02 įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kaip nurodyta aukščiau, būtent atsakovo valdymo įmonei metu, 2013-01-01 dienai įmonės skola valstybės biudžetui sudarė 89 164,62 Eur. Duomenų, jog įmonei vadovaujant T. S. skola būtų apmokėta byloje nėra, be to, papildomai pažymėtina, kaip nustatyta 2019-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutartim tyčinio bankroto byloje, per laikotarpį nuo 2013-07-30 iki 2014-07-24 iš skolininkės UAB „E“ buvo išieškota tik 1 430,56 Lt (414,12 Eur) dydžio skola, o galiausiai, antstoliui nustačius, kad skolininkė jokio turto, iš kurio galėtų būti išieškotas įsiskolinimas, neturi, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui. Duomenų, jog atsakovo vadovavimo įmonei metu susidariusi skola valstybės biudžetui būtų apmokėta nėra, skola neapmokėta ir neišieškota įmonę atstovaujant kitam direktoriui, todėl laikytina, jog būtent atsakovo vadovavimo įmonei metu išaugo skola, kuri nebuvo sumokėta iki pat bankroto iškėlimo. Šis įsiskolinimas valstybės biudžetui, laikytinas žala, kurią lėmė būtent dėl tyčinio bankroto kalto asmens – atsakovo – veiksmai. Kadangi įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas 43 519,75 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas, kuris yra susidaręs atsakovo vadovavimo įmonei metu, todėl 22 058,80 Eur žalos dydis vertintinas kaip pagrįstas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 496 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
Ieškovė buvo atstovaujama advokato, kurio teisinės pagalbos išlaidos pagal byloje pateiktus duomenis sudaro 260,15 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo.
Valstybė šioje byloje patyrė 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patenkinus ieškinį priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Šalys byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą patyrė 208 Eur advokato išlaidų. Kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2019-01-31 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, laikytina jog ieškovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Ieškovui jo patirtos išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos procese nepriteisiamos. Atsakovui iš ieškovo priteistinas 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Padarius šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 222,15 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
priteisti iš S. P. ieškovei BUAB „E“ 20 058,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 20 058,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2018 m. lapkričio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš S. P. 503,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.