Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-96-1140/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-28
Bylos Nr.
eAN2-96-1140/2025
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00156-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Pažeidėjas
M. E.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-96-1140/2025Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00156-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9; 21.11.10
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Gintarė Bunikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. E. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, Šiaulių apskrities VPK ANBNS) vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. kovo 28 d. 6.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. E. kreipėsi su skundu į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas pakeisti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti jam administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi M. E. skundas netenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Teismas nustatė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą M. E. skaičiuoti nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 19 d.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti jam administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis sąmoningai pažeidė teisės aktus, vairuodamas transporto priemonę, nes žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti. Tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad šis nusižengimas buvo padarytas dėl objektyvaus nesusipratimo, kilusio dėl kalbos barjero ir to, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pirmojo nusižengimo padarinius. Pažymi, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje gyvena ir dirba tik nuo 2022 m., turėdamas leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, lietuvių kalbos nemoka. 2025 m. kovo 11 d. jis gavo automobilių nuomos agentūros informaciją, kad darbdavio vardu nuomota transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas. Kadangi jis buvo pagrindinis šios transporto priemonės naudotojas, siekdamas išvengti nesklandumų, nedelsdamas sumokėjo paskirtą baudą.

4.2. Akcentuoja, kad administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) jam buvo pateiktas tik lietuvių kalba, nors iš protokole nurodytos jo pilietybės akivaizdu, jog jis yra užsienietis, jam nebuvo užtikrinta teisė gauti vertimą į jam suprantamą kalbą ar naudotis vertėjo paslaugomis, kaip tai garantuoja ANK 580 straipsnio 1 dalis. Siekdamas suprasti dokumento turinį, jis pasinaudojo automatiniu vertėju („Google Translate“), tačiau dėl ribotos vertimo kokybės, susidarė klaidingą įspūdį, kad baudos sumokėjimas leis išvengti bet kokių kitų sankcijų ir išsaugoti teisę vairuoti. Nei protokole, nei jokiu kitu būdu nebuvo aiškiai ir jam suprantama kalba nurodyta, kad sumokėjus baudą automatiškai įsigalios specialiosios teisės vairuoti atėmimas. Tik 2025 m. kovo 28 d., kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis pirmą kartą anglų kalba buvo informuotas, kad jam atimta teisė vairuoti. Supratęs situaciją, jis nedelsdamas nustojo vairuoti ir nuo 2025 m. kovo 28 d. laikosi jam taikomos poveikio priemonės, laukdamas galutinio sprendimo. Tai patvirtina, kad tik gavęs informaciją jam suprantama kalba, jis suvokė padaryto nusižengimo esmę, rimtumą ir poreikį laikytis visų jam taikomų ribojimų.

4.3. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš jo susirašinėjimo su policijos pareigūne galima daryti išvadą, jog jis jau buvo supratęs, kad jam yra atimta teisė vairuoti, todėl jo paaiškinimai apie kalbos barjerą ir nesusipratimą laikytini tik gynybine pozicija. Atkreipia dėmesį, jog susirašinėjimas vyko lietuvių kalba, kurios jis nemoka, be to, tiek gautus dokumentus, tiek savo rašytus atsakymus jis vertė naudodamasis automatiniu vertėju („Google Translate“). Tai, kad klausimai buvo suformuluoti taisyklinga lietuvių kalba, negali būti laikoma įrodymu, jog jis suprato jų turinį ar kad jis moka lietuvių kalbą – automatiniai vertimo įrankiai leidžia parašyti gramatiškai taisyklingus sakinius, nesuprantant jų kalbine ar teisine prasme.

4.4. Mano, kad iš jo pateikto klausimo apie tai, nuo kada bus skaičiuojamas teisės vairuoti atėmimo terminas, negalima daryti išvados, kad jis žinojo, jog ši teisė jau yra atimta. Toks klausimas jam kilo būtent dėl to, kad jis buvo suklaidintas netikslaus vertimo ir manė, jog teisė vairuoti bus atimta tik ateityje, jeigu jis nesumokės baudos. Jis buvo įsitikinęs, kad baudos sumokėjimas leis išsaugoti teisę vairuoti, todėl ir siekė išsiaiškinti, nuo kada galėtų būti skaičiuojamas teisės vairuoti atėmimo terminas, jei vis dėlto tokia sankcija būtų taikoma. Tai rodo, kad jis bandė suprasti situaciją, o ne tai, kad ją buvo supratęs teisingai.

4.5. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnės atsakymas jam buvo pateiktas lietuvių kalba, be jokio vertimo. Nors formaliai atsakyme buvo nurodyta, nuo kada skaičiuojamas teisės atėmimo terminas, iš tikrųjų jis dėl kalbos barjero nesuprato, kad kalbama apie jau įsigaliojusį teisės atėmimą, o ne apie galimą būsimą sankciją. Šio nesusipratimo priežastis yra ne jo aplaidumas, o tai, kad nei protokolas, nei vėlesni pareigūnų atsakymai nebuvo pateikti jam suprantama kalba, kaip tai numato ANK 577 straipsnio 2 dalis.

4.6. Teismo išvada, kad jau 2025 m. kovo 14 d. jis žinojo apie atimtą teisę vairuoti, yra nepagrįsta, nes jis negalėjo suvokti, jog gali padaryti administracinį nusižengimą, ir tik vėliau, gavus dokumentų vertimus į jam suprantamą kalbą, paaiškėjo tikroji jų teisinė reikšmė. Tai patvirtina, jog sustabdymo momentu jis objektyviai nežinojo neturintis teisės vairuoti, o tai paneigia tyčios buvimą, kartu ir teismo išvadą, kad jis elgėsi sąmoningai, suprasdamas, jog neturi specialiosios teisės. Tvirtina, kad nusižengimas buvo padarytas ne tyčia ar dėl sąmoningo taisyklių nepaisymo, o dėl objektyviai susiklosčiusio kalbos barjero, netikslaus automatinio vertimo ir to, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta jo teisė būti informuotam jam suprantama kalba apie jam taikomas sankcijas. Jis vairavo dėl to, kad neturėjo realių galimybių suprasti, jog tuo metu neturi teisės vairuoti ir kad vairuodamas daro teisės pažeidimą, t. y. veiksmai buvo atlikti be kaltės. Nežinojimas kilo ne dėl aplaidumo ar sąmoningo taisyklių nepaisymo, o dėl to, kad nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės suprasti priimto sprendimo esmę, t. y. dėl to, kad pirmojo pažeidimo nagrinėjimo metu buvo pažeistos ANK 577 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba kita jam suprantama kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis.

4.7. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog jis padarė pažeidimą, apeliantas prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, kuri numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

4.8. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo padaryti du administraciniai nusižengimai per trumpą laikotarpį, nes asmens nesupratimas, kad jis jau yra netekęs teisės vairuoti, negali būti vertinamas kaip sistemingas ar tyčinis teisės pažeidinėjimas. Apelianto teigimu, teismas taip pat padarė klaidą, teigdamas, jog jis (M. E.) nurodė dirbantis gamykloje “O”, o “O” darbuotojams yra užtikrinamas nuvykimas į gamyklą ir grįžimas iš jos specialiu transportu. Pažymi, kad jo darbdavys nesuteikia jokio specialaus transporto nuvykti į darbo vietą. Be to, jo darbo pobūdis reikalauja nuolatinio mobilumo – kadangi jis yra statybos vadovas “O” naftos perdirbimo gamyklos vykdomame projekte, jo kasdienės funkcijos apima nuolatinį judėjimą tarp biuro, statomo objekto, esamos gamyklos teritorijos, subrangovų biurų ir kitų susitikimų vietų. Negalėjimas vairuoti šiuo metu reikšmingai trikdo jo galimybes tinkamai vykdyti darbo funkcijas. Nurodo, kad jam dažnai tenka likti darbe ir po darbo valandų, dalyvauti skubiuose susitikimuose įvairiose vietose ir skirtingu laiku. Viešojo transporto ir taksi paslaugų prieinamumas yra itin ribotas, nes projektas vykdomas maždaug 25 kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) miesto. Esant tokiai situacijai, galimybė pasikliauti kolegų pagalba taip pat nėra nei praktiška, nei užtikrinanti darbo efektyvumą, ir tai tiesiogiai daro neigiamą įtaką jo profesinių pareigų vykdymui.

4.9. Apelianto teigimu, jis iki šiol nėra padaręs kitų KET pažeidimų, išskyrus ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį buvo atimta teisė vairuoti, ir vieną kartą yra gavęs 15 Eur baudą už automobilio parkavimą prie namų. Tai patvirtina, kad jis yra drausmingas vairuotojas, o šio administracinio nusižengimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju jam paskirtu administraciniu nusižengimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) – jeigu jis būtų supratęs paskirtą nuobaudą, šio antrojo nusižengimo nebūtų buvę. Be to, nors jis padarė KET pažeidimą, kuris formaliai laikytinas reikšmingu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad anksčiau jis nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio pažeidimus, kas leidžia pagrįstai vertinti šį atvejį kaip atsitiktinį.

4.10. Kartu apeliantas pažymi, kad jis nuo pat pradžių bendradarbiavo su atsakingomis institucijomis, teikė visus prašomus paaiškinimus ir aktyviai siekė nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Dėl to mano, kad yra pagrindas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol jo elgesys pasižymėjo nepriekaištingu teisės aktų laikymusi, šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir mažo pavojingumo, egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuoširdus apgailestavimas, aktyvus bendradarbiavimas su institucijomis bei akivaizdi paskirtos sankcijos neproporcinga įtaka jo profesinei veiklai, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ar jos visai neskirti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

4.11. M. E. manymu, ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai yra įgyvendinti pirmąja jam paskirta administracine nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Šiuo atveju sprendimas skirti papildomą nuobaudą dėl to, jog asmuo nesuprato jam anksčiau paskirtos nuobaudos dėl netinkamo vertimo, būtų perteklinis ir neproporcingas šiai situacijai. Pažymi, kad jis aktyviai dalyvavo procese ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, supratęs, jog padarė nusižengimą, nutraukė vairavimą, savo veiksmais žalos niekam nepadarė. Dėl to mano, kad jam paskirtos papildomos sankcijos taikymas ne tik neatitiktų ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų, bet ir prieštarautų proporcingumo principui, kai pirminė sankcija jau pasiekė prevencinį ir auklėjamąjį efektą. Šiuo atveju papildomos nuobaudos skyrimas būtų perteklinis, nesant objektyvių duomenų, kad tai būtina, siekiant apsaugoti viešąjį interesą ar užtikrinti jo elgesio korekciją ateityje. Apelianto teigimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis – 6 mėnesiai – taip pat yra netinkamas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į M. E. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK ANBNS prašo skundo netenkinti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, nagrinėdami M. E. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas M. E. nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, neginčijamai įrodyta M. E. kaltė pažeidus KET 14 punkto reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju nėra taip pat faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir keisti skundžiamą nutarimą, neskiriant M. E. baudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. E. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, o jeigu teismas manytų priešingai, prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir neskirti jam administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės.

Dėl ANK 424 straipsnio 4 dalies taikymo

8. ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Bylos duomenimis, M. E. 2025 m. kovo 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 7 d. 7.05 val. (duomenys neskelbtini) rajono sav., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiuojančią transporto priemonę, kirsdamas ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją. M. E. už šio administracinio nusižengimo padarymą 2025 m. kovo 13 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. P. surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo paskirta 85 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. birželio 13 d.). Šiame 2025 m. kovo 13 d. administracinio nusižengimo protokole, į kurį buvo įrašytas administracinis nurodymas, be kita ko, buvo nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda, specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka. Minėtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu M. E. 2025 m. kovo 13 d. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. E. jam paskirtą 85 Eur baudą sumokėjo tą pačią dieną, t. y. 2025 m. kovo 13 d., ir tą pačią dieną parašė elektroninį laišką 2025 m. kovo 13 d. administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai vyresniajai tyrėjai, kuriame nurodė: „Prisegu mokėjimo patvirtinimą. Patikslinkite, ar reikia grąžinti vairuotojo pažymėjimą, ir jei taip, tai kur? Taip pat nuo kada pradės skaičiuotis teisės vairuoti atėmimo data?“. Taigi, iš šio elektroninio laiško turinio matyti, kad M. E. aiškiai suprato, jog jam administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra paskirta ne tik piniginė bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Neabejotina, kad tuo atveju, jeigu M. E. būtų netinkamai supratęs situaciją ir manęs, jog teisė vairuoti jam bus atimta tik ateityje, jeigu jis nesumokės baudos, tuomet jis nebūtų policijos pareigūnei uždavęs konkretaus klausimo, nuo kada jam bus pradėtas skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nors, kaip nurodo apeliantas, susirašinėjimas su policijos pareigūne vyko lietuvių kalba, tiek gautus dokumentus, tiek savo rašytus atsakymus jis vertė naudodamasis automatiniu vertėju („Google Translate“), tai nepatvirtina jo teiginio, kad klausimus pareigūnei jis pateikė, nesuprasdamas jų prasmės. Tokiu atveju, jei M. E. būtų kilęs klausimas, ar teisė vairuoti jam bus atimta tik tada, jeigu jis nesumokės baudos, pastarasis tokį klausimą ir būtų uždavęs, o ne konkrečiai klausęs: „<...> nuo kada pradės skaičiuotis teisės vairuoti atėmimo data?“. Be to, M. E. uždavė pareigūnei ir dar vieną konkretų klausimą, patvirtinantį, kad jis aiškiai suprato, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. klausė, ar reikia grąžinti vairuotojo pažymėjimą, o jei reikia, tai kam.

12. Iš vyresniosios tyrėjos L. P. atsakymo, 2025 m. kovo 14 d. pateikto M. E., matyti, kad pareigūnė pastarajam labai aiškiai atsakė, jog vairuotojo pažymėjimo grąžinti nereikia ir paaiškino, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po baudos sumokėjimo (pareigūnė nenurodė, kad teisė vairuoti pažeidėjui bus atimta tik tuo atveju, jeigu jis nesumokės baudos), taip pat paaiškino, kad pasibaigus atėmimo terminui, M. E. turės kreiptis į vairavimo mokyklą, išklausyti kursą ir tada kreiptis į „Regitrą“ dėl teisės vairuoti grąžinimo. Paaiškino ir tai, kad išklausyti kursą vairavimo mokykloje M. E. gali dar nepasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Be to, kaip jau minėta, 2025 m. kovo 13 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, taip pat buvo pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda, specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, visiškai sutiktina su skundžiamoje nutartyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. E. 2025 m. kovo 14 d. žinojo ir suprato, kad jam yra atimta teisė vairuoti, taip pat žinojo, nuo kada skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo paaiškinimai apie kalbos barjerą ir įvykusį nesusipratimą laikytini tik pastarojo pasirinkta gynybine pozicija. Nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, atsakymas M. E. paklausimą buvo pateiktas lietuvių kalba, kai ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, tačiau, bylos duomenimis, M. E., gavęs policijos pareigūnės atsakymą į jo pateiktus klausimus, šiai pareigūnei nenurodė, kad jis atsakymo nesuprato ir neprašė atsakymo išversti į jam suprantamą kalbą. Dėl to kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog M. E. sąmoningai pažeidė teisės aktus, nes 2025 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę suprasdamas, kad neturi teisės ją vairuoti. Įvertinus bylos duomenų visumą, apelianto teiginiai, kad administracinį nusižengimą 2025 m. kovo 28 d. jis padarė dėl objektyvaus nesusipratimo, kilusio dėl kalbos barjero, taip pat to, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pirmojo nusižengimo padarinius, todėl negalėjo suprasti, jog tuo metu neturi teisės vairuoti ir kad vairuodamas daro teisės pažeidimą, t. y. veiksmai buvo atlikti be kaltės, vertinami kaip apelianto siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog 2025 m. kovo 28 d. M. E. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, konstatuotina, kad Institucijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

14. Minėta, kad Institucijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu M. E. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, t. y. jam paskirta minėto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

15. Pažymėtina, kad pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis, įskaitant ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-697/2025).

16. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

17. M. E. apeliaciniame skunde, prašydamas pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį, neskiriant jam administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės, be kita ko, nurodė, kad jis nuo pat pradžių bendradarbiavo su atsakingomis institucijomis, teikė visus prašomus paaiškinimus ir aktyviai siekė nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, todėl yra pagrindas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

18. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi, nustatant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyti šią aplinkybę sudarantys elementai – prisipažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas jį išaiškinti. Prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju M. E. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, priešingai, teigė 2025 m. kovo 28 d. nežinojęs, jog vairuoja transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tai nurodė ir jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, o tai, be kita ko, patvirtina, jog M. E. nusižengimo išaiškinti nepadėjo, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. E. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už penkerius metus matyti, kad 2024 m. gegužės 28 d. M. E. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo M. E. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda už tai, kad jis automobiliu užvažiavo ant žalios vejos ir paliko jį ten stovėti, 2025 m. kovo 13 d. M. E. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už administracinį nusižengimą, padarytą 2025 m. kovo 7 d., kuriuo jam buvo paskirta 85 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. birželio 13 d.), tačiau M. E., žinodamas, kad jam yra atimta specialioji teisė, šio draudimo nepaisė ir tą patį mėnesį, t. y. 2025 m. kovo 28 d., padarė naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su M. E. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis per trumpą laikotarpį padarė du administracinius nusižengimus. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad 2025 m. kovo 28 d. jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, iki to laiko jo elgesys pasižymėjo nepriekaištingu teisės aktų laikymusi, ir tai patvirtina, kad jis yra drausmingas vairuotojas. M. E. akcentuojama aplinkybė, kad anksčiau jis nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, irgi nesudaro pagrindo pastarojo 2025 m. kovo 28 d. padarytą nusižengimą vertinti kaip atsitiktinį. Apelianto atsakomybės nešalina ir pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro ir tai, kad savo veiksmais žalos jis niekam nepadarė. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį kyla nepriklausomai nuo paminėtos aplinkybės, be to, į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobaudą pagal sankcijos ribas, o ne sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.

22. Apygardos teismo vertinimu, pagrindo neskirti pažeidėjui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti jį trumpesniam terminui, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus 6 mėnesių terminas, nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo darbdavys nesuteikia jokio specialaus transporto nuvykti į darbo vietą, be to, jo darbo pobūdis reikalauja nuolatinio mobilumo – kadangi jis yra statybos vadovas “O” naftos perdirbimo gamyklos vykdomame projekte, jo kasdienės funkcijos apima nuolatinį judėjimą tarp biuro, statomo objekto, esamos gamyklos teritorijos, subrangovų biurų ir kitų susitikimų vietų, jam dažnai tenka likti darbe ir po darbo valandų, dalyvauti skubiuose susitikimuose įvairiose vietose ir skirtingu laiku, todėl negalėjimas vairuoti šiuo metu reikšmingai trikdo jo galimybes tinkamai vykdyti darbo funkcijas. Nekyla abejonių, kad minėtos aplinkybės, susijusios su darbine veikla ir poreikiu naudotis transporto priemone, apeliantui buvo žinomos jau prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo funkcijų įgyvendinimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad M. E., šiuo metu neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir jų nevairuodamas, nebegali vykdyti ir nebevykdo savo darbinių pareigų, taip pat nėra duomenų, kad pastarasis neturi galimybės pasinaudoti kitų asmenų, pavyzdžiui, kolegų ar samdomo vairuotojo pagalba.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. E. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, paskirta nuobauda (minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui) individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda M. E. paskirta tinkamai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį M. E. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai yra įgyvendinti pirmąja jam paskirta administracine nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – todėl šiuo atveju sprendimas skirti papildomą nuobaudą būtų perteklinis ir neproporcingas nagrinėjamai situacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, jam yra skiriama nuobauda būtent už šį konkretų pažeidimą. Be to, akivaizdu, jog M. E. 2025 m. kovo 13 d. paskirta administracine nuobauda – 85 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, nes po minėtos nuobaudos paskyrimo praėjus vos dviem savaitėms, M. E. padarė naują administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Gintarė Bunikienė