Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-334/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-16Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-05-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. T-1150-1001/2022Nutartis · 2022-10-13Panevėžio apylinkės teismas
  7. T-422-1175/2025Nutartis · 2025-04-09Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-16
Bylos Nr.
1A-24-334/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09160-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
R. I., A. N., A. A.
Advokatai
Audrius Leonavičius, Žygimantas Rutkauskas, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-334/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09160-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajam R. I. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,gynėjams advokatams Audriui Leonavičiui, Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N., R. I. ir A. A. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (J. A. 1820 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 3 mėn. (dviejų metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (B. K. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 2 mėn. (dviejų metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (G. O. 900 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 2 mėn. (dviejų metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (O. V. M. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 3 mėn. (dviejų metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (O. I. M. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 3 mėn. (dviejų metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (B. K. 410 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (E. S. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 1 mėn. (dviejų metų vieno mėnesio) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (L. N. 1000 Eur vertės turto užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. 6 mėn. (dviejų metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir A. N. paskirta 4 m. 3 mėn. (ketverių metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė - 9 m. 8 mėn. 7 d. (devynių metų aštuonių mėnesių septynių dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pataisos namuose gavimo dienos, į bausmės laiką įskaitytina visa bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį nuo 2020 m. spalio 21 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal teismo nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

R. I. pripažintas kaltu:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (O. I. M. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 1 m. 9 mėn. (vienerių metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (L. N. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. I. paskirta galutinė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Į R. I. bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, R. I. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir valstybės naudai konfiskuotas R. I. priklausantis mobilusis telefonas APPLE, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose.

Kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos galioti, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

A. A. pripažintas kaltu:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. A. 1820 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 1 m. 9 mėn. (vienerių metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (B. K. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 1 m. 7 mėn. (vienerių metų septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. O. 900 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 1 m. 7 mėn. (vienerių metų septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (O. V. M. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirta 1 m. 7 mėn. (vienerių metų septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (E. S. 1000 Eur vertės turo užvaldymas apgaule) ir paskirt a 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir A. A. paskirta 2 m. 9 mėn. (dviejų metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi subendrinta bausme, ir A. A. paskirta galutinė 7 m. 9 mėn. (septynių metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pataisos namuose gavimo dienos, į bausmės laiką įskaitant visą bausmę, atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį teismo nuosprendį.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai:

- iš A. N. ir A. A. solidariai priteista nukentėjusiajai J. A. 1820 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt eurų) žalos atlyginimo;

- iš A. N., A. A. ir R. T. solidariai priteista nukentėjusiajai B. K. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) žalos atlyginimo;

- iš A. N., A. A. ir R. T. solidariai priteista nukentėjusiajai G. O. 900 Eur (devyni šimtai eurų) žalos atlyginimo;

- iš A. N., A. A. ir R. T. solidariai priteista nukentėjusiajai O. V. M. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) žalos atlyginimo;

- iš A. N. ir R. I. solidariai priteista nukentėjusiajai O. I. M. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) žalos atlyginimo;

- iš A. N. ir R. Z. solidariai priteista nukentėjusiajai B. K. 410 Eur (keturi šimtai dešimt eurų) žalos atlyginimo;

- iš A. N. ir R. I. solidariai priteista nukentėjusiajai L. N. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. T., M. C. bei R. Z., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. ir A. A. nuteisti už tai, kad jie ir nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei R. T., veikdami organizuota grupe, kaltinamajam A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. vasario 24 d. 14 val. 24 min. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai J. A. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsiliepus nukentėjusiosios dukrai A. Ž., melagingai prisistatė daktaru bei melagingai nurodė, kad A. Ž. mama važiuodama padarė avariją ir sužalojo moterį ir bus reikalingi pinigai bei papuošalai, kurie turi būti perduoti taksi automobilio vairuotojui, dėl ko nukentėjusiosios J. A. dukrai apgaulės įtakoje sutikus perduoti rastus pinigus bei papuošalus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nenustatyto telefono iškvietė taksi automobilį adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs taksi vairuotojas iš A. Ž. paėmęs maišelį su pinigais ir papuošalais jį nuvežė A. Ž. nurodyta kryptimi - prie restorano (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį, kol taksi vairuotojas važiavo paimti siuntinį, kaltinamasis A. A. A. N. nurodymu tyrimo metu nenustatytu mobiliuoju telefonu paskambino M. B., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pripažinus, jog ji nėra kalta dėl veikos padarymo, ir nurodė nueiti iki restorano (duomenys neskelbtini), paimti iš taksi vairuotojo siuntinį, po ko M. B. nuėjo nurodytu adresu prie restorano (duomenys neskelbtini), ir privažiavus taksi automobiliui, iš jo paėmė maišelį su pinigais ir papuošalais, taip kaltinamieji A. A., A. N. ir nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, J. A. priklausantį turtą, bendros 1820 eurų vertės.

2. Be to, A. N., A. A., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei R. T., veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. gegužės 25 d. 17 val. 53 min. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai B. K. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje bei melagingai nurodė, kad B. K. sūnus lipdamas laiptais kliudė mažą mergaitę ir kartu griuvo, mergaitei lūžo kaukolė, atliekama operacija ir tam, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, reikalingi pinigai, kurie turėtų būti sumokėti mergaitės tėvams, suklaidintai B. K. dėl apgaulės sutikus sumokėti 1000 eurų, A. A. A. N. nurodymu neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. T., kurio mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti T. B. bei paimti pinigus, po ko R. T. nedelsdamas, vykdydamas A. A. nurodymus, išsikvietė taksi ir juo nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs kitu asmeniu - T. B., paėmė iš nukentėjusiosios B. K. apgaule išviliotus 1000 eurų ir išėjo, taip kaltinamieji A. A., A. N., R. T. bei nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo B. K. priklausiusius 1000 eurų.

3. Be to, A. N., A. A., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei R. T., veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. gegužės 26 d., 12 val. 48 min., neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai G. O. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Santariškių klinikų vyr. chirurgu A. R. ir nurodė, kad G. O. sūnus nukrito nuo laiptų ir krisdamas sužalojo 15 metų mergaitę, kuriai griūnant įlūžo kaukolės pamatas, daroma operacija ir susitaikymui su mergaitės tėvais reikalingi pinigai, suklaidintai G. O. dėl apgaulės sutikus sumokėti 900 eurų, A. A. A. N. nurodymu neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. T. į jo mobilųjį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nurodė nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti R. S. bei paimti pinigus, po ko R. T. nedelsdamas, vykdydamas A. A. nurodymus, taksi automobiliu nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs R. S., paėmė iš nukentėjusiosios G. O. apgaule išviliotus 900 eurų ir išėjo, taip kaltinamieji A. A., A. N., R. T. bei nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo G. O. priklausiusius 900 eurų.

4. Be to, A. N., A. A., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei R. T., veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. gegužės 26 d. 18 val. 54 min., neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai O. V. M. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatė chirurgu D. iš Šiaulių Respublikinės ligoninės ir nurodė, kad O. V. M. sesuo yra susižeidusi ir sužeidusi 12 metų mergaitei galvą, kurios operacijai reikalingi pinigai, suklaidintai O. V. M. dėl apgaulės sutikus sumokėti 1000 eurų perduoti atsiųstam pasiuntiniui - tariamam mergaitės broliui S., A. A. A. N. nurodymu neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. T. į jo mobiliojo telefono numerį, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nurodė nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti R. S. bei paimti pinigus, po ko R. T. nedelsdamas, vykdydamas A. A. nurodymus, taksi automobiliu nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs R. S., paėmė iš nukentėjusiosios O. V. M. apgaule išviliotus 1000 eurų ir išėjo, taip kaltinamieji A. A., A. N., R. T. bei nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo O. V. M. priklausiusius 1000 eurų .

5. Be to, A. N., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei kaltinamasis R. I., veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. gegužės 27 d. 11 val. 21 min. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai O. I. M. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatė Vilniaus Santariškių ligoninės greitosios pagalbos gydytoju R. ir nurodė, kad O. I. M. dukra Vilniuje lipdama stačiais laiptais griuvo ir griūdama sužalojo mergaitę, kuriai skilo kaukolė ir mergaitės operacijai reikalingi pinigai, suklaidintai O. I. M. dėl apgaulės sutikus sumokėti 1000 eurų perduoti atsiųstam pasiuntiniui - tariamam mergaitės broliui S., A. N. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. I. į jo mobilųjį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nurodė nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistačius S. paimti pinigus, po ko R. I., vykdydamas A. N. nurodymus, išsikvietė taksi ir nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs R. S., paėmė iš nukentėjusiosios O. I. M. apgaule išviliotus 1000 eurų ir išėjo, taip kaltinamieji A. N., R. I. bei nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo O. I. M. priklausiusius 1000 eurų.

6. Be to, A. N., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei kaltinamoji R. Z., veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. gegužės 28 d. 10 val. 40 min. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai B. K. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsiliepus nukentėjusiosios anūkui J. K., melagingai prisistatė gydytoju H. bei nurodė, kad J. K. močiutė yra ligoninėje, nes bažnyčioje nugriuvo nuo laiptų ir susilaužė ranką, prasiskėlė lūpą, bei griūdama nustūmė mergaitę, kuriai skilo kaukolė ir yra reikalinga operacija, yra pareiškimas policijoje ir yra reikalingi pinigai, kurie turi būti perduoti taksi automobilio vairuotojui, dėl ko suklaidintam nukentėjusiosios B. K. anūkui dėl apgaulės sutikus perduoti rastus papuošalus bei kitus vertingus daiktus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nenustatytu telefono numeriu iškvietė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ taksi automobilį ir nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykęs taksi vairuotojas iš J. K. paėmęs moterišką rankinę su papuošalais ir kitais vertingais daiktais, ją nuvežė J. K. nurodyta kryptimi - į (duomenys neskelbtini) stotį, per tą laikotarpį, kol taksi vairuotojas važiavo paimti siuntinį, A. N. neteisėtai turėtu nenustatytu mobiliuoju telefonu paskambino R. Z. ir nurodė nueiti iki (duomenys neskelbtini) stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistačius svetimu vardu, paimti iš taksi vairuotojo siuntinį, po ko R. Z., vykdydama A. N. nurodymus, nuėjo nurodytu adresu prie (duomenys neskelbtini) stoties, privažiavus taksi automobiliui, vairuotojui prisistačiusi svetimu vardu, paėmė iš vairuotojo moterišką rankinę, kurią, vykdydama A. N. nurodymus, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kaltinamieji A. N., R. Z. bei nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo B. K. priklausiusį 410 Eur vertės turtą.

7. Be to, A. N., A. A., M. C., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir jos nagrinėjimas atidėtas, veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. birželio 3 d. 18 val. 10 min. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai E. S. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatė Panevėžio ligoninės vyr. chirurgu R. Ž. ir nurodė, kad E. S. sūnus griūdamas nuo laiptų pats susižeidė ir sužeidė 12 metų mergaitę, ir, kad nebūtų apie tai pranešta policijai, reikalingi pinigai, kurie turėtų būti sumokėti mergaitės tėvams, suklaidintai E. S. dėl apgaulės sutikus sumokėti 1000 eurų perduoti atsiųstam pasiuntiniui - tariamam mergaitės broliui, M. C., A. N. nurodymu A. A. nepavykus susisiekti su savo koordinuojamu organizuotos grupės nariu, neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir jos nagrinėjimas atidėtas, į mobilųjį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei nurodė nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti T. K. bei paėmus pinigus juos perduoti M. C. motinai, po ko, A. N. nurodymu, A. A. telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iškvietė taksi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu telefonu M. C. vėl susisiekė su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, jam nurodė važiuoti taksi automobiliu, po ko asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, taksi nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs T. K., paėmė iš E. S. apgaule išviliotus 1000 eurų ir išėjo, taip kaltinamieji A. A., A. N., M. C., nenustatytas grupės narys bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, savo ir bendrininkų naudai įgijo E. S. priklausiusius 1000 Eur.

8. Be to, A. N., nenustatytas grupės narys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys (duomenys neskelbtini), bei kaltinamasis R. I., veikdami organizuota grupe, A. N. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys 2017 m. birželio 4 d. 15 val. 36 min. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai L. N. į laidinį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė daktaru Ž. ir nurodė, kad L. N. dukra namuose eidama laiptine pargriuvo ir griūdama sužalojo mažą mergaitę, kuriai sumušta galva ir mergaitės operacijai reikalingi pinigai, suklaidintai L. N. dėl apgaulės sutikus sumokėti 1000 eurų perduoti tariamam mergaitės broliui R. K., A. N. neteisėtai turėtu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. I. į jo mobilųjį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nurodė nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistačius T. K. paimti pinigus, po ko R. I., vykdydamas A. N. nurodymus, išsikvietė taksi ir juo nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs T. K., paėmė iš nukentėjusiosios L. N. apgaule išviliotus 1000 eurų ir išėjo, taip A. N., R. I., nenustatytas grupės narys savo ir bendrininkų naudai įgijo L. N. priklausiusius 1000 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto manymu, skunde dėstomos aplinkybės, o būtent tai, kad nebuvo atlikta telefonu kalbėjusių žmonių ekspertizė; kiti įtariamieji ir liudytojai patvirtino, kad jis jų nieko neprašė; jokio pelno iš nusikalstamų veikų negavo; kiti kaltinamieji A. A. ir M. C. teisme taip pat patvirtino jo nekaltumą, turėjo būti vertinamos kaip jo teisinę padėtį švelninančios aplinkybės ir tuo pagrindu švelninama bausmė.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti, R. I. veiką perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

11. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, susijusius su R. I. veiksmais veikiant organizuotoje grupėje, nes šiuo atveju jokie išskirtiniai, daugiau pastangų reikalaujantys veiksmai R. I. įvykdytose veikose nėra atskleisti, kas rodytų jo įvykdytų veikų didesnį pavojingumą, didesnių pastangų sutelkimą, didesnės žalos padarymą ir pan. Apelianto vertinimu, vien tai, kad vienas asmuo sukuria organizuotą grupę, jai vadovauja ir paskirsto funkcijas bei užduotis kitiems asmenims, dar nereiškia, jog kitas asmuo (R. I.), vykdantis nusikalstamus pavedimus, supranta ir suvokia, jog dalyvauja būtent organizuotos grupės veikloje.

12. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jo padarytų veikų (2 epizodai) nevertino kaip tęstinės veikos, kadangi abi veikos padarytos per pakankamai trumpą laiko tarpą, o tai akivaizdžiai rodo vieningą tikslą ir vieną veiką apimančią tyčią, realizuojant dviem nusikalstamais kėsinimais.

13. Apeliantas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai, tyrėjai, prokuroras turėdami pakankamai informacijos apie anksčiau padarytas, vykdomas ar rengiamas realizuoti nusikalstamas veikas, turėjo imtis veiksmų ir jas užkardyti, o to nepadarius, teismas turėjo pripažinti, kad šios veikos buvo įvykdytos su teisėsaugos institucijų žinia ir priteista turtinė žala turėjo būti nustatyta solidariai su valstybe.

14. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir bausmės skyrimo bei bendrinimo klausimus. Apelianto manymu, teismas skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį netinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendžiu paskirtą 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę jis atliko, niekada nebuvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje, kas rodo, jog šios veikos, už kurias jis pripažintas kaltu ir nuteistas, nėra jo pragyvenimo šaltinis, priešingai, toks epizodinis veikimas, rodo tik atsitiktinį jos pobūdį. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju, teismas taip pat turėjo atkreipti dėmesį, kad jis, vertinant kitų bendrininkų kriminalinę apimtį, patirtį ir amžiaus skirtumą, nebuvo tolygus bendrininkas nusikalstamų veikų planavime bei realizavime.

15. Dėl netinkamo bausmių bendrinimo, apeliantas nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, o 2018-03-26 nutartimi jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šioje baudžiamojoje byloje nuosprendis priimtas 2020-10-21 dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų apimantį laikotarpį 2017-05-27, 2017-06-04, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisykle, pirmosios instancijos teismas turėjo į nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, visiškai ar iš dalies, įskaityti R. I. atliktą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, taip pat įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-06-14 iki 2017-11-14 ir nuo 2020-08-05 iki 2020-09-08, ir laikyti, jog jis yra visiškai atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti ir išteisinti A. A. iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (E. S. 1000 Eur vertės turto užvaldymas apgaule) bei perkvalifikuoti A. A. veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų J. A., B. K., G. O., O. V. M. atžvilgiu ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

17. Skunde nurodo, kad A. A. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų J. A., B. K., G. O. bei O. V. M. atžvilgiu pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti įrodymai, todėl apelianto manymu, tai turėjo būti vertinama kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vien tai, kad jis nedavė parodymų, kaltinančių kitą asmenį (A. N.), negali šalinti galimybės lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Ir nors A. A. savo kaltę dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarytos E. S. atžvilgiu neigė ir jo teigimu, vien keli kontaktiniai skambučiai, A. A. kaltės apgaule užvaldžius E. S. turtą neįrodo. Teismo nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvuotų išvadų dėl A. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu. Apelianto teigimu, A. A. neigė ką nors žinojęs apie kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką ir tyčia kaip nors prie jos prisidėjęs, t. y. A. A. neigė kam nors skambinęs, jo balsas ar kalba nebuvo identifikuota, o jei iš pokalbio ir seka, kad kalbantysis ketino prisidėti prie nusikalstamos veikos, tai jos atsisakė sakydamas, kad „nereikia ruoštis“. Kiti nuteistieji taip pat nėra davę parodymų apie tyčinį A. A. veikimą siekiant nusikalstamo rezultato.

18. Apeliantas pažymi, kad A. A. pripažįsta, jog nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų J. A., B. K., G. O. bei O. V. M. atžvilgiu padarė bendrininkų grupėje su R. T. bei kitu asmeniu (kitais asmenimis), tačiau neigė tas veikas daręs su nuteistuoju A. N. ir veikęs organizuotoje grupėje. Nors apylinkės teismas padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų A. A., M. C. bei R. Z. parodymai pakankami išvadai apie A. N. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nes tuos parodymus patvirtina kai kurie kiti bylos duomenys, tačiau apelianto įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti vertinami patikimais įrodymais, nes teismo posėdyje apklausti nuteistieji juos paneigė nurodydami ir konkrečius to paneigimo motyvus. A. A. nurodė, kad įtakotas tuo metu susidariusios liguistos būsenos dėl vartojamų psichotropinių medžiagų, alkoholio ir priklausomybės nuo tokių medžiagų, taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo grasinant patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo vaiko motiną liudytoją M. B., jis apkalbėjo A. N., todėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas neturėjo vertinti kaip patikimų.

19. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad nusikalstamas veikas A. A. vykdė veikdamas organizuotoje grupėje, nėra pakankamai pagrįsta. Pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus. Pats A. A. neigė supratęs, jog dalyvauja būtent tokio organizuotumo nusikalstamoje veikoje, nes jo funkcijos tebuvo padėti kitam asmeniui surandant žmogų (R. T.), galintį paimti iš nukentėjusių asmenų pinigus. Apie jokius susitarimus dėl nusikaltimo pėdsakų slėpimo, gautų pinigų paskirstymo, kokios nors užvaldytų pinigų gavimo aplinkybės, jam nebuvo žinomos. Mano, kad A. A. nusikalstamos veikos galėjo būti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

20. Net ir pripažinus A. A. kaltu pagal visus jam inkriminuojamus veikos epizodus ir pripažinus jam inkriminuotas veikas esant padarytas organizuotoje grupėje, apelianto manymu, A. A. buvo paskirta neteisinga ir aiškiai per griežta galutinė bausmė. Nurodo, kad skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau bendrinant paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir vis dar atliekama bausme, teismas be jokių motyvų nuteistajam taikė patį griežčiausią bausmių sudėjimo būdą – bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu ir tokiu būdu paskyrė žymiai griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, siūlydamas A. A. taikyti dalinį bausmių subendrinimo būdą bei skirti jam galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo nuosprendžio nustatomoji dalis išdėstyta prieštaringai bei neaiškiai, nurodant skirtingus nukentėjusius asmenis bei užvaldyto svetimo turto sumas, todėl toks teismo nuosprendis darosi nesuprantamas.

22. Teismo posėdyje nuteistojo A. N. gynėjas advokatas A. Leonavičius prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. I. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašė R. I. apeliacinį skundą tenkinti, A. A. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašė A. A. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo A. N. ir kitų nuteistųjų R. I. bei A. A. gynėjų advokatų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. N., R. I. ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliaciniai skundai atmetami

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. iš esmės prašo iš naujo įvertinti bylos duomenis ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis R. I. apeliaciniu skundu prašo nuteistojo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo A. A. iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (E. S. 1000 Eur vertės turto užvaldymas apgaule) išteisinti, o kitas nuteistojo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

24. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. N., R. I. ir A. A. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Pripažindamas šiuos nuteistuosius kaltais, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, apygardos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu nuteistųjų A. N., R. I. ir A. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka nusikaltimo sudėtį, o paskirtos bausmės atitinka bausmės skyrimo nuostatas, vertinant nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistųjų asmenybių kontekste, nelaikytinos per griežtomis. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės.

Dėl nuteistojo A. N.apeliacinio skundo

26. Nuteistasis A. N.apeliaciniu skundu prašo iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir įvertinti aplinkybes, rodančias jo nekaltumą bei paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis A. N. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, jis nieko neprašė ir jokio pelno iš nusikalstamų veikų negavo, be to, kiti kaltinamieji A. A. ir M. C. jo nekaltumą patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Tačiau teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apelianto nepagrįstus teiginius, pažymi, jog, jo kaltė skundžiamu nuosprendžiu buvo grindžiama ne tik kaltinamųjų A. A. ir M. C. parodymais, tačiau ir kita bylos medžiaga. Kolegijos vertinimu, nors kaltinamieji A. A. ir M. C., apklausiami pirmosios instancijos teisme, neigė A. N. dalyvavimą nusikalstamose veikose, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie A. N. daromas nusikalstamas veikas, jo vaidmenį, sudarytą nusikalstamą veikimo mechanizmą, t. y. asmenims, dažniausiai senyvo amžiaus ar vaikams, buvo skambinta prisistačius jų artimais giminaičiais, gydytojais, ambasadoriais ir klaidingai pranešama, kad jiems artimi asmenys sužalojo kitus asmenis ir yra reikalingi pinigai, kitas materialus turtas, jų gydymui ir, kuriuos būtina perduoti; taip pat nurodė, kad būtent A. N. organizuodavo nusikalstamas veikas ir viskam vadovaudavo, kad gavęs informaciją apie suklaidintą asmenį, nurodydavo A. A. skambinti „kojoms“, asmeniui esančiam laisvėje ir galinčiam nuvykti pas nukentėjusįjį į namus (12 t., b. l. 61-64; 162-166). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas kaltinamųjų A. A. ir M. C. nurodytas versijas, dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir psichinės būklės duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai rėmėsi šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juolab, kad jų parodymai patvirtino ir kitas faktines bylos aplinkybes.

27. Nuteistojo A. N. kaltę subūrus organizuotą nusikalstamą grupę ir padarius jam inkriminuojamas veikas, pagrindžia ne tik minėti kaltinamųjų A. A. ir M. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo R. I. parodymai, kad abiem kartais jam skambino vienas ir tas pats asmuo; kaltinamosios R. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog A. N. prašė jos, prisistačius svetimu vardu, paimti siuntinį iš taksi, kad vėliau jai buvo daromas poveikis, ji buvo įžeidinėjama „stukačka“, „pridavike“ (10 t., b. l. 24-25, 43-44); liudytojos R. K. parodymai, jog tiek A. A., tiek M. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjami po kelis kartus dalyvaujant gynėjams advokatams ir nei vienas, nei kitas nebuvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, jie davė parodymus savo iniciatyva; liudytojo D. I. parodymai, jog vykdant telefoninių pokalbių kontrolę, iš balsų buvo nustatyta, kad telefoninius sukčiavimus (duomenys neskelbtini) apskrityje vykdo pataisos namuose bausmę atliekantys kaltinamieji – A. N., M. C., A. A., taip pat buvo identifikuoti ir taip vadinamos „kojos“, kurie padėdavo bausmę atliekantiems kaltinamiesiems paimti apgaule užvaldytą turtą (A. A. kontaktas buvo R. T., M. C. – asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, A. N. – R. I.), kad pagrindinis organizatorius buvo A. N., jis koordinuodavo kitų kaltinamųjų veiksmus, kartais ieškodavo ir pats asmenų, kurie galėtų paimti apgaule išviliotus pinigus; liudytojo A. Ž. (Ž.) parodymai, jog jam skambino N. ir siūlė užsidirbti pinigų nueinant pagal nurodytą adresą, tačiau jis atsisakė; liudytojos L. J. parodymai, jog A. N. siūlė užsidirbti pinigų, kuriuos reikėtų tik nueiti ir paimti, ir nuo kurių būtų atlygis; liudytojos L. Ž. parodymai, jog A. N. jos neprašė nueiti paimti pinigų, tačiau ji A. N. prašymu, pinigus kažkam perduodavo; liudytojo J. S. parodymai, jog A. A. prašymu, jis paėmė siuntinį iš M. B. ir nuvežęs į autobusų stotį, kažkam išsiuntė; liudytojo R. Ž. parodymai, jog jis pristatė siuntinį į (duomenys neskelbtini) stotį neva tetai Z., kurią jis atpažino kaip R. Z.; liudytojo M. T. parodymai, jog M. C. prašė paklausti R. Z., ką ji policijoje yra pasakojusi apie A. N.; nukentėjusiųjų - J. A., B. K., G. O., O. I. M., B. K. parodymai, taip pat nukentėjusių O. V. M., O. I. M., E. S., L. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (5 t., b. l. 100-101), (6 t., b. l. 7-8, 117-119, 184-186) bei rašytiniai pareiškimai, mažametės A. Ž. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai (1 t., b. l. 113-116); elektroninių ryšių priemonių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei garso įrašai, jog abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojosi visi kaltinamieji – A. N., A. A., M. C.,- kad A. N. davė nurodymus R. Z., R. I., kad A. N. pats skambindavo kitiems asmenims ir ieškodavo ne tik asmenų, galinčių nuvykti paimti apgaule išviliotas vertybes, bet ir asmenų, kuriuos galėtų apgauti, kad A. N. nurodymu, A. A. skambindavo R. T., jog šis nueitų paimti apgaule išviliotus pinigus, o sau pasilikęs nurodytą pinigų sumą, likusius perduotų A. N. nurodytiems asmenims, kad A. A. skambino M. B. su prašymu (A. N. nurodytiems asmenims perduoti telefonus, išsiųsti siuntinius, pervesti pinigus), kad M. C. skambino savo mamai ir prašė perduoti telefoną A. N. nurodytam asmeniui (R. I.), A. N. nurodymu M. C. skambino asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir prašė nueiti paimti apgaule išviliotus pinigus; asmens parodymo atpažinti protokolai; įvykio vietos apžiūros protokolai; daiktų pateikimo protokolai; tarnybiniai pranešimai; kratos protokolai; daiktų apžiūros protokolai bei kita bylos medžiaga.

28. Nors apeliantas kelia klausimą dėl fonoskopinės ekspertizės atlikimo, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad šie klausimai buvo keliami ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėjas prašymo atlikti telefoninių pokalbių įrašų ir nuteistojo A. N. balso pavyzdžių, lyginamojo tyrimo nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors fonoskopinė ekspertizė ir nebuvo atlikta, tačiau atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, A. N. balsas buvo tinkamai identifikuotas ir jis abejonių nekelia. Kaip matyti, liudytojas D. I. parodė, kad jis 23 metus dirba (duomenys neskelbtini), apie 20 metų dirba (duomenys neskelbtini) ir apie 20 metų (duomenys neskelbtini), todėl yra puikus savo srities specialistas ir išmano savo darbo specifiką bei šio darbo subtilybes - būtent susijusias su telefoniniais sukčiavimais. Dar liudytojas D. I. parodė, kad identifikuoti A. N., M. C. ir A. A. buvo labai paprasta, nes A. A. bendraudavo su M. B., M. C. dažniausiai bendraudavo su E. K., savo motina, broliu ir šnekėdavo buitinėmis temomis taip pat, kaip ir A. A. su M. B.. Tuo tarpu A. N., dažniausiai bendraudavo su R. I., E. K., jie nesivadindavo vardais, šnekėdavo užšifruotai – A. N. vadindavo T., (duomenys neskelbtini), būdavo kaip tokios pravardės. Tiek A. A., tiek ir A. N. balsai išskirtiniai, todėl kiekvieną gali identifikuoti iš balso tembro, braižo, žino juos iš seniau (ankstesnių tyrimų) ir gali atpažinti kas su kuo kalba. Abejoti liudytojo D. I. parodymais, jog jis identifikavo nuteistuosius pagal jų balso tembrą, bendravimo subtilybės, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, nėra jokio pagrindo, juolab, kad šiuos parodymus patvirtina ir kaltinamųjų R. Z., A. A., M. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad bendravo su A. N., taip pat aplinkybės, jog A. N. pakeitus telefono numerį, jis apie tai SMS žinute informuodavo tuo metu buvusią sutuoktinę L. Ž., pranešdavo R. I., E. K. prisistatymas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija, konstatuota, jog nagrinėjamu atveju telefonu kalbėjusių asmenų balsai identifikuoti tinkamai.

29. A. N. apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kur jis buvo tuo metu, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, kurių padarymų jis kaltinamas, tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami. Bylos duomenimis, A. N., tiek ir A. A. bei M. C. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir nėra jokių duomenų, kad buvo priešingai. Maža to, A. A. ir M. C. patvirtino, kad nusikaltimų padarymo metu buvo kartu su A. N., atlikinėjo bausmę toje pačioje kameroje. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2018-12-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog nuteistieji A. N., A. A., M. C. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) galėjo susitikti ir bendrauti, nes atlikinėjo bausmę tame pačiame (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje (8 t., b. l. 198).

30. Nors nuteistasis taip pat nurodė, kad jokios turtinės naudos nėra gavęs, tačiau tokie teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi iš liudytojų L. Ž., J. S. parodymų, kratos metu VIBER programėlėje rastų nuotraukų (9 t., 69-71, 92-101), PayPost kvitų (9 t., b. l. 76), daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotų nuotraukų (9 t., 85-86), matyti, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas - pinigai, tiek materialinės vertybės (monetos, grandinėlės, žiedai, auskarai) buvo persiunčiami kaltinamųjų, įskaitant ir paties A. N., nurodytiems asmenims, o tai rodo, kad nors ir netiesiogiai, tačiau turtinę naudą A. N. gavo, kadangi akivaizdu, kad taip buvo daroma pastarojo interesais.

31. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. pagrįstai nuteistas dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų, surinkus pakankamai jo kaltę ir dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme pagrindžiančių įrodymų, o vien tai, kad apkaltinamasis nuosprendis nebuvo palankus nuteistajam A. N.ir neatitiko jo subjektyvių lūkesčių, negali būti vertinamas kaip keliantis abejones ar nepagrįstas.

32. Apeliaciniu skunde A. N. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau čia reikia pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. N., apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė 8 nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), teistas 10 kartų, paskutinį kartą (Panevėžio apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžiu) pripažintas kaltu padaręs 12 veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius teismo nuosprendžius atlieka nuo 2008 m. kovo 28 d., administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, nuteistojo vaidmenį, jo charakteristiką įkalinimo įstaigoje ir A. N. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmes nuo 2 m. iki 2 m. 6 mėn. (B. K. epizode – 2 m., E. S. – 2 m. 1 mėn., B. K. ir G. O. – po 2 m. 2 mėn., J. A., O. V. M., O. I. M. – po 2 m. 3 mėn., L. N. epizode – 2 m., 6 mėn.). Iš šių aplinkybių matyti, kad A. N.už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, apylinkės teismas skyrė mažesnes bausmes, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, nustatydamas galutinę bausmę, teismas atskiras bausmes bendrino jam palankesniu - dalinio sudėjimo, būdu ir paskyrė galutinę subendrintą - 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu yra teisinga ir tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Dėl R. I. apeliacinio skundo

34. Apeliaciniu skundu R. I. neginčija kaltės klausimo, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, prašant R. I. nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir vertinti kaip vieną tęstinę veiką, taip pat skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

35. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, svetimo turto įgijimu. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018).

36. Nagrinėjamu atveju R. I. veiksmai vertintini kaip kvalifikuotas sukčiavimas, kadangi įvykdytas organizuotoje grupėje. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad R. I. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiems priklausantį turtą. Kaip matyti, šių aplinkybių R. I. neginčija, tačiau nesutinka su aplinkybe, kad jis veikė bendrininkų grupėje su A. N. ir, kad nusikalstamas veikas įvykdė veikiant organizuotoje grupėje. Nurodo, kad šiuo atveju nėra atskleisti požymiai, rodantys didesnį veikos pavojingumą, didesnių pastangų sutelkimą ar didesnės žalos atsiradimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, R. I.nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai, esant kvalifikuotai sukčiavimo sudėčiai, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir paneigti bylos medžiaga.

37. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus).

38. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad R. I. teiginiai dėl A. N. nedalyvavimo nusikalstamose veikose yra atmestini kaip nepagrįsti, nes dėl to jau yra pasisakyta nagrinėjant paties A. N. apeliacinį skundą, nurodyti motyvai, kodėl jis pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl dar kartą teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako. Kita vertus, byloje esantys įrodymai - 2017-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, telefoninių skambučių analizė, byloje užfiksuotų pokalbių turinys, trukmė, liudytojo D. I. parodymai, liudytojos R. K. parodymai, A. A. bei M. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina aplinkybę, kad R. I. gerai pažinojo A. N., su juo pastoviai bendravo, palaikė tarpusavio ryšius ir tuo pačiu paneigia R. I. parodymus, jog paimti iš nukentėjusiųjų pinigus jo prašė nepažįstamas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

39. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, konstatuodamas, jog R. I. veikas padarė organizuotoje grupėje, savo sprendimą motyvavo, įvertino formalųjį organizuotos grupės sąlygų buvimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. N., A. A., M. C., R. I. ir R. T.suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis ir apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiuosius, neteisėtai užvaldo jų turtą. Pažymėtina, kad nuteistųjų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį daromuose nusikaltimuose – nuo kiekvieno grupės nario užduoties, vaidmens tinkamo įgyvendinimo priklausė, kad nusikalstamu būdu būtų įgytas svetimas turtas. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, tą patį nusikaltimo dalyką, veikos epizodų skaičių ir nenutolimą laiko požiūriu vienas nuo kito, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ryšių palaikymą, bendravimo intensyvumą, tokia grupė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas R. I.vykdė ne vienas, o susitaręs su kitais nuteistaisiais, pasidalinęs konkrečiomis užduotimis, kadangi būtent jo veiksmai pasireiškė, gavus nurodymus iš nuteistojo A. N., nuvykti pas nukentėjusiuosius ir paimti nusikalstamu būdu užvaldytus pinigus bei juos perduoti nurodytam asmeniui, o už tai R. I. gaudavo atlygį. R. I. dalyvavo nusikalstamose veikose, įtvirtintose BK 182 straipsnio 2 dalyje ir, kurios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir akivaizdu, kad jis su nuteistaisiais turėjo išankstinį susitarimą daryti sunkius nusikaltimus, o tai yra būtina nustatyti konstatuojant BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį – organizuotą grupę.

41. Dar pažymėtina, jog organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti paminėtus nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju nuteistasis R. I.palaikė nuolatinius ryšius su nuteistuoju A. N., kuris koordinavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Ši aplinkybė yra patvirtinta bylos medžiaga (telekomunikacijų tinklais užfiksuoti duomenys) bei liudytojų parodymais (D. I., R. K., A. A., M. C.). Nors apeliantas, kaip jau minėta, viso proceso metu neigė, jog A. N.dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau tai vertintina kaip siekis padėti A. N.išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad A. N. visada informuodavo R. I. apie jo telefono numerio pasikeitimą prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“, kad pats A. N. nurodė R. I., jog jis veikia per kartu su juo kalintį asmenį, kurio sugyventinė dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)?“ – M. B. ir, kuri perdavė R. I. telefoną. Vėliau R. I. šį telefoną panaudojo vykdant A. N. nurodymus sukčiaujant prieš N.. Taipogi, A. N. nurodymu, R. I. paėmė telefoną iš M. C. mamos, ieškojo informacijos ir siuntė SMS žinutę su potencialios nukentėjusiosios duomenimis. Tai, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo pastoviai, patvirtina ir telekomunikacijų priemonėmis užfiksuotas jų tarpusavio telefoninių skambučių kiekis. Taipogi akcentuotina, kad R. I.nusikalstama veika su nuteistaisiais nebuvo atsitiktinė, laikina ir vienkartinio pobūdžio, t. y. jis įgyvendino konkrečias jam pavestas užduotis ne vieną kartą – vyko pas nukentėjusiąsias į namus, paėmė pinigus, perdavė nurodytiems asmenims. Tai, kad R. I. puikiai suprato, jog eina paimti apgaule užvaldytų pinigų, patvirtina ne tik tai, kad R. I. nusikaltimo (L. N. epizode) vykdymo metu visą laiką šnekėjosi su A. N. ir vykdė jo nurodymus, bet ir tai, kad pats R. I. nukentėjusiąją vadino „žąsimi“, „laikykite žąsį ilgiau“, taip duodamas suprasti, kad užkalbintų nukentėjusiąją kol ji nesuprato buvus apgauta, o R. I. turėtų laiko pasišalinti, taip pat liudytojos O. I. M. parodymai apie tai, kad atėjęs R. I. pats prisistatė sužalotos mergaitės broliu „S.“ bei R. I. pokalbio įrašas, kurio fone girdisi nukentėjusiosios L. N. ir nenustatyto asmens pokalbis apie nukentėjusios gyvenamąją vietą, kai tuo pat metu A. N. nurodo R. I. kur tiksliai važiuoti, kaip prisistatyti ir ką pasakyti nukentėjusiajai (įrašai Nr. 434, 461, 472, 473). Nors R. I. neigia supratęs dalyvaujant organizuotos grupės veikloje, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. I. vykdė A. N. nurodymus, kad R. I., nors ir nepažinojo kitų organizuotos grupės narių, tačiau žinojo ir suprato kitų asmenų dalyvavimą nusikalstamose veikose, jų vaidmenų pasiskirstymą, derino nusikalstamos veikos priemonių perdavimus, nėra pagrindo abejoti, kad R. I. suprato, jog veikia organizuotoje grupėje ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje R. I.veikos atitinka 182 straipsnio 2 dalies sudėtį. Priešingai nei teigia R. I. apeliaciniame skunde, šiuo atveju nusikalstamų veikų darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas tarp nuteistųjų, t. y. skirtingų užduočių atlikimas, veikų darymo trukmė ir veikų sunkumas, leidžia vertinti, jog R. I. įvykdytų nusikaltimų organizacinis lygis akivaizdžiai aukštesnis nei paprasto bendrininkavimo atveju, todėl R. I. veikas perkvalifikuoti į sukčiavimą, įvykdytą bendrininkų grupėje nėra jokio pagrindo.

42. Taip pat nėra jokio pagrindo R. I. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti ir kaip vieną tęstinę veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra apibrėžiamas kaip sumanymas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kai jis įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau baudžiamojoje byloje nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama tik tada, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. I., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikė vieninga tyčia, turėdamas vieną sumanymą. Kaip matyti, sukčiavimai buvo vykdomi skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, jokių duomenų, kad nuteistasis, veikdamas organizuotoje grupe su kitais nuteistaisiais, buvo iš anksto suplanavęs apgauti konkretų kiekį asmenų arba įgyti tikslų kiekį materialinių vertybių (pinigų), nėra. Priešingai, nusikalstamos veikos buvo vykdomos tiek, kiek leido aplinkybės - sėkmingai apgavus vieną nukentėjusiąją, buvo vykdoma nusikalstama veika kitos nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. kiekvieno sukčiavimo atveju buvo ieškoma naujų nukentėjusiųjų, buvo atliekami vis nauji parengiamieji nusikalstamos veikos įvykdymo veiksmai. Todėl darytina išvada, kad nors nuteistieji ir turėjo susiformavusį sumanymą dėl tolimesnių nusikalstamų veiksmų kartojant savo nusikalstamo elgesio modelį, tačiau kaskart susiformuodavo nauja jų tyčia įvykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimą. Nenustačius vieningo nuteistojo sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas, nors ir artimu, tačiau skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, konstatuojama, kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

Žemesnės instancijos teismas

44. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį netinkamai įvertino jo asmenybę, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju R. I.buvo nuteistas subendrinta galutine - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. I. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė 2 sunkius tyčinius nusikaltimus, teistas 5 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus ir 3 mėn. po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir bausmės vykdymas buvo atidėtas (2017-03-23), kuris 2018-03-26 nutartimi buvo panaikintas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į pačias padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį (veikos nukreiptos prieš nuosavybę, padarytos prieš senyvo amžiaus žmones – (duomenys neskelbtini)), padarytą žalą (iš abiejų nukentėjusiųjų užvaldyta po 1000 Eur), nuteistojo vaidmenį (turto paėmimu ir jo perdavimu nenustatytam asmeniui) ir pagrįstai skyrė bausmes, artimas sankcijoje numatytam bausmės minimui. Be to, apylinkės teismas bendrindamas bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinio sudėjimo, ir prie griežtesnės bausmės (2 metai) pridėjo tik nedidelę dalį švelnesnės bausmės (3 mėn.).

45. Apeliantas, manydamas, kad paskirta bausmė yra per griežta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis niekada nebuvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje ir, kad jis nebuvo tolygus bendrininkas nusikalstamų veikų planavime bei realizavime. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino aplinkybę, jog nuteistasis R. I. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 5 kartus, o įvertinus tai, kad R. I. ankstesniais nuosprendžiais buvo teistas ne tik už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikaltimus pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat kitus nei BK 182 straipsnyje numatytus nusikaltimus, o būtent vagystes (BK 178 str.), kurie taip pat priskiriami nusikaltimams nuosavybei, jo atžvilgiu buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios nuostatos (BK 75 str.), tačiau nepraėjus nei 3 mėn. vėl nusikalto, nėra pagrindo daryti išvados, kad R. I. nusikalstami veiksmai buvo atsitiktiniai. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrininkai organizuotoje grupėje veikia suderintai, planuotai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, todėl vien tai, kad R. I. yra jaunesnis, o kitų bendrininkų patirtis ir teistumų skaičius ženkliai viršija jo kriminalinę apimtį, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu švelninti bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik padarytų nusikaltimų pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės, jos vykdymo atidėjimo netaikymo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

46. Be to, atsakant ir tuo pačiu atmetant nuteistojo R. I. argumentus dėl paskirtos bausmės subendrinimo su Panevėžio apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendžiu, kuriuo R. I. buvo nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, o 2018-03-26 nutartimi pasiunčiant atlikti nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurias R. I. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos po Panevėžio apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendžio priėmimo, todėl tokiu atveju bausmės turėtų būti bendrinamos pagal BK 64 straipsnio taisyklę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, R. I. buvo atlikęs minėtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

47. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, jog teisėsaugos institucijos turėdamos informacijos apie rengiamas ar vykdomas nusikalstamas veikas, turėjo imtis prevencinių priemonių joms užkardyti, o jų nesiėmus, turėjo būti sprendžiama solidari atsakomybė su valstybe dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš liudytojo D. I. parodymų matyti, kad telefoniniai pokalbiai savaitgalį nebuvo kontroliuojami, todėl jie neturėjo galimybių imtis priemonių ir užkardyti tuo metu R. I. daromai nusikalstamai veikai (O. I. M. epizode). Kita vertus, iškart po to, buvo nutarta imtis prevencinių priemonių ir jei ne R. T. klaida, kuomet jis sumaišė nukentėjusiosios adresą (vietoj (duomenys neskelbtini), jis nuėjo į (duomenys neskelbtini)), nusikalstama veika būtų buvusi užkardyta, o R. T. sulaikytas, kaip, kad vėliau buvo padaryta su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (E. S. epizodas). Taigi, akivaizdu, kad teisėsaugos institucijos pagal galimybes ėmėsi visų priemonių, siekiant užkardyti rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, todėl spręsti klausimą dėl solidarios atsakomybės nėra jokio pagrindo.

Dėl A. A. apeliacinio skundo

48. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas nesutinka su A. A. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (E. S. epizode), taip pat prašo A. A. veiksmus dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų J. A., B. K., G. O., O. V. M. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (E. S. epizode). Gynėjo teigimu, A. A. apie daromą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją E. S. nieko nežinojo, jis niekam neskambino, jo balsas neidentifikuotas. Kita vertus, jei ir ketino prisidėti prie nusikalstamos veikos, tai šito ketinimo vėliau atsisakė.

50. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su šioje nuosprendžio dalyje padarytomis išvadomis bei patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų pakankamumo, jų vertinimo, pagrindžiant nuteistojo A. A.kaltę dėl nusikalstamos veikos E. S. atžvilgiu, aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. A.kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, esant pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

51. Nors A. A. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Nuteistasis M. C. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pataisos namuose yra sukurta schema, kaip apgaule išvilioti pinigus iš laisvėje gyvenančių žmonių ir, kad pagrindiniai šios grupės organizatoriai yra A. N., A. A., bei S.. Nuteistasis M. C. parodė, kad S. pranešdavo A. N. apie surastus asmenis, pasiruošusius perduoti pinigus ir nurodydavo tų asmenų gyvenamosios vietos adresus, o A. N. organizuodavo asmenų, galinčių paimti pinigus, ieškojimą, tuo tarpu A. A. buvo atsakingas už tokių asmenų nuvykimą pas nukentėjusiuosius ir pinigų paėmimą iš jų. Jis taip pat parodė, kad kiek jis suprato, A. A. paimti pinigų (duomenys neskelbtini) siuntinėjo savo giminaitį (R. T.), o A. N. taip pat turėjo kažkokį žmogų ir žinojo moterį „Z“, kiek vėliau iš A. N. jis sužinojo, kad tai R. Z.. Kalbant apie nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, nuteistasis M. C. parodė, kad A. A. giminaitis tuo metu negalėjo nueiti paimti pinigų, todėl jis (M. C.) paskambino asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir paprašė, kad jis nueitų į vieną vietą paimti pinigų. Tai, kad tą dieną A. A. skambino savo giminaičiui (R. T.) ir prašė būti „ant ryšio“, tokiu būdu leisdamas suprasti, kad R. T. turi laukti jo skambučio, nes bet kuriuo metu reikės nuvykti į A. A. nurodytą adresą paimti pinigų, patvirtina 2017-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (3 t., b. l. 42-50). Be to, iš SMS kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių bei SMS išklotinės analizės matyti ir tai, kad nuo 18.38 val. A. A. aktyviai bandė susisiekti su R. T., o to nepavykus padaryti, 19.12 val. M. C. susisiekė su aukščiau minėtu asmeniu. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės, neleidžia vertinti, jog A. A. nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką E. S. atžvilgiu. Kita vertus, nors A. A. tuo metu ir nepavyko susisiekti su R. T., tačiau jo tyčia prisidėjus prie šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis M. C. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, nuvykti pas nukentėjusiąją E. S., taksi iškvietė būtent A. A.. Šią aplinkybę patvirtina ir aukščiau minėtas 2017-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei jį surašęs policijos pareigūnas D. I., kuris A. A., kaip asmenį kvietusį taksi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, identifikavo pagal jo balsą. Netikėti šio pareigūno D. I. parodymais, jog jis atpažino A. A., kaip ir kitų nuteistųjų balsus, nėra jokio pagrindo – kaip jau minėta anksčiau jis yra šios srities (telefoninių sukčiavimų) specialistas, jo patirtis siekia keletą dešimtmečių, nuteistuosius jis pažįsta iš anksčiau vykdytų tyrimų, be to, jo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tai, kad galėjo būti toks atvejis, kad 2017-06-03 prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jam (A. A.) teko kviesti taksi, nepaneigė ir pats A. A.. Be to, iš garso įrašų protokolų Nr. 228-229 matyti ir tai, kad A. A. skambutis taksi firmai buvo padarytas iš to paties telefono numerio vos minutės intervale (19.26 val.), po to, kai M. C. bendravo su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir šis nurodė lauksiantis taksi prie „(duomenys neskelbtini)“ (19.25 val.), o tai rodo, kad A. A. buvo šalia M. C., girdėjo M. C. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, pokalbį, suprato, kam yra reikalingas taksi ir pats jį iškvietė.

52. Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nepaisant to, jog A. A. ketino prisidėti, bet vėliau šio ketinimo atsisakė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad A. A. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, kuomet kiekvienas organizuotos grupės narys vykdo jam pavestas užduotis, funkcijas, yra pasiskirstę vaidmenimis, todėl vien tai, kad A. A. buvo duotas nurodymas nebesiruošti ir jis šį nurodymą perdavė R. T., nes pasak nuteistojo M. C., būdavo, kad pasikeičia aplinkybės (nukentėjusiosios anksčiau laiko supranta buvusios apgautos ir nebesutinka perduoti pinigų), neleidžia daryti išvados, kad jis pats (A. A.) savo noru atsisakė ketinimo daryti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu, A. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos E. S. atžvilgiu padarymo, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

53. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma A. A. nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų J. A., B. K., G. O., O. V. M. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jo funkcija buvo padėti surasti žmogų, kuris galėtų paimti pinigus, tačiau apie jokius susitarimus dėl nusikalstamų pėdsakų slėpimo, gautų pinigų paskirstymo ar užvaldytų pinigų gavimo aplinkybės jam nebuvo žinomos. Taip pat nurodo, kad tikėti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negalima, nes dėl tuometinės liguistos būsenos, o būtent, nuolatinių psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo jo atžvilgiu, jis neteisingai apkalbėjo A. N..

54. Visų pirma, vertinant A. A. teiginius dėl jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumo ir teisingumo, pažymėtina, kad A. A. buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui J. G., pats A. A. apklausos pradžioje nurodė, jog nėra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, protokolo pabaigoje nurodė, kad perskaitė, kad surašyta teisingai, be to, pats A. A. savo ranka prirašė, kad labai gailisi. Tai, kad A. A. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, taip pat, kad A. A. atžvilgiu nebuvo naudojamas spaudimas (visos apklausos metu dalyvavo gynėjas advokatas, jokių pastabų nebuvo pateikta) patvirtino ir teisme apklausta liudytoja R. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo A. A.. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog A. A. negalėjo suvokti savo parodymų ar, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas nėra pateikta. Priešingai, tai, kad A. A. parodymuose pateikta informacija yra teisinga, patvirtina ir tai, kad kaip vieną iš organizatorių jis nurodė asmenį vardu S. ir, kurį jis parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, atpažino kaip S. G. (13 t., b. l. 65-67) Analogiškas aplinkybes apie asmenį vardu S., kuris skambindavo ir klaidindavo nukentėjusiuosius, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis M. C.. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikė įrodymais, o teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, dalyje dėl A. N. apkalbėjimo, vertino kaip jo siekį padėti A. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad dėl A. N. kaltumo/nekaltumo jau pasisakyta nagrinėjant paties A. N. apeliacinį skundą, nurodyti motyvai, kodėl jis pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl dar kartą šiuo klausimu nebepasisakoma.

55. Sutinkamai su BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju A. A. veiksmai vertintini kaip kvalifikuotas sukčiavimas, kadangi įvykdytas organizuotoje grupėje. Apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A.kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau skunde nesutinkama su aplinkybe, jog nusikalstama veika įvykdyta dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nurodo, kad jis tik padėdavo surasti žmogų, kuris galėtų paimti pinigus, tačiau kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jam nebuvo žinomos. Kolegijos vertinimu, A. A. nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai, esant kvalifikuotai sukčiavimo sudėčiai, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir paneigtas bylos medžiaga.

56. Kaip jau minėta, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus).

57. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, konstatuodamas, jog A. A. veikas padarė organizuotoje grupėje, savo sprendimą motyvavo, įvertino formalųjį organizuotos grupės sąlygų buvimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. N., A. A., M. C., R. I. ir R. T.suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis ir apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiuosius, neteisėtai užvaldo jų turtą. Pažymėtina, kad nuteistųjų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį daromuose nusikaltimuose – nuo kiekvieno grupės nario užduoties, vaidmens tinkamo įgyvendinimo priklausė, kad nusikalstamu būdu būtų įgytas svetimas turtas. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, tą patį nusikaltimo dalyką, veikos epizodų skaičių ir nenutolimą laiko požiūriu vienas nuo kito, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ryšių palaikymą, bendravimo intensyvumą, tokia grupė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius.

58. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kurių neginčija ir A. A., jog jis davė nurodymus laisvėje esančiam organizuotos grupės nariui R. T. ir prašė M. B., kuri nežinojo, apie nusikalstamų veikų darymą, paimti materialines vertybes iš nukentėjusiųjų. R. T., M. B. paimdavo materialines vertybes ir perduodavo nurodytiems asmenims. R. T. atitekdavo apgaule užvaldytų pinigų dalis. A. A. dalyvavo nusikalstamose veikose, įtvirtintose BK 182 straipsnio 2 dalyje ir kurios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Konstatuojant BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį – organizuotą grupę, būtina nustatyti ir tai, kad nuteistaisiais turėjo išankstinį susitarimą daryti sunkius nusikaltimus. Akivaizdu, kad A. A. turėjo išankstinį susitarimą daryti sunkius nusikaltimus.

59. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina nuteistojo M. C.parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog A. A. buvo atsakingas už laisvėje esančių asmenų nuvykimą pas nukentėjusiuosius ir pinigų paėmimą iš jų. Pats nuteistasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat pripažino, jog dalyvavo apgaule užvaldant nukentėjusiųjų turtą paprašytas pataisos namuose kalėjusių asmenų ir, kad jis skambino R. T. bei M. B. ir prašė jų paimti materialines vertybes bei nurodė perduoti kitiems asmenims. Nuteistasis R. T. patvirtino aplinkybę, kad A. A. skambindavo jam ir prašydavo nuvažiuoti nurodytu adresu paimti pinigų, kuriuos vėliau nurodydavo perduoti M. B.. Nors nuteistasis A. A. neigia žinojęs apie gautų pinigų paskirstymą, pėdsakų slėpimą, tačiau nuteistasis R. T. parodė, kad visus nurodymus, t. y. ką jam daryti, kur nuvažiuoti, kokiu vardu prisistatyti, taip pat kam apgaule užvaldytus pinigus perduoti, kokią pinigų sumą pasilikti sau, duodavo A. A.. Liudytojas D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad telefonu kalbėjusių asmenų, įskaitant ir A. A., balsai buvo identifikuoti pagal balso tembrą, bendravimo ypatumus ir buvo labai paprasta nustatyti kas su kuo šnekasi – A. A. dažniausiai bendraudavo su M. B. buitinėmis temomis, kalbėdavo ir su pusbroliu R. T.. Tai, kad A. A. veikė ne vienas, patvirtina ir byloje esantis 2017-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, iš kurio matyti, jog nuteistasis A. N. nurodė nuteistajam R. I., jog jis veikia per kartu su juo kalintį asmenį, kurio sugyventinė dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (M. B.). Iš elektroninių ryšių priemonėmis užfiksuotų pokalbių ir SMS turinio taip pat matyti, kad A. A. prašė nenustatyto asmens įvardijamu „(duomenys neskelbtini)“ surasti veikiantį telefoną ir perduoti M., po ko, A. A. susisiekęs su M. B. nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ paduos jai telefoną, o ji turėsianti nuvežti iki „(duomenys neskelbtini)“ draugo ir jam perduoti (R. I.). Tai, kad materialinės vertybės buvo perduodamos nurodytiems asmenims, patvirtina ir kratos metu VIBER programėlėje rastos nuotraukos (9 t., 69-71, 92-101), PayPost kvitai (9 t., b. l. 76), daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotos nuotraukos (9 t., 85-86). Taigi iš aukščiau išdėstytų paties nuteistojo A. A. parodymų, nuteistųjų M. C., R. T., liudytojo parodymų bei bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką A. A.vykdė ne vienas, o susitaręs su kitais nuteistaisiais, pasidalinęs konkrečiomis užduotimis, kadangi būtent jo veiksmai pasireiškė asmenų, galinčių nuvykti pas nukentėjusiuosius paimti pinigų suradimu, jo veiksmų koordinavimu ir apgaule užvaldyto turto perdavimu nenustatytiems asmenims. Nors A. A. tiesiogiai atlygio ir negavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. B. perduoti pinigai (materialinės vertybės), A. A. prašymu buvo pervedami nurodytiems asmenims, dalis jų buvo perduodama A. N. tuometinei sutuoktinei L. Ž., kitiems asmenims, spręstina, kad A. A. turtinę naudą gavo, nes taip buvo veikiama jo interesais.

60. Pažymėtina ir tai, jog organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti paminėtus nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. A. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę tame pačiame (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, kaip ir nuteistieji M. C. bei A. N., jie nuolatos tarpusavyje bendravo, A. A. palaikė nuolatinius ryšius su nuteistuoju R. T., koordinavo jo veiksmus nusikalstamos veikos darymo metu. Ši aplinkybė yra patvirtinta bylos medžiaga, aukščiau išdėstytais nuteistųjų, liudytojo parodymais, o be to, jos neginčijo ir pats A. A.. Nors A. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme neigė, jog A. N. dalyvavo nusikalstamų veikų daryme tačiau tai vertintina kaip siekis padėti A. N.išvengti baudžiamosios atsakomybės, pakeičiant savo ankstesnius duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė visas esmines bylos aplinkybes, susijusias su A. N. dalyvavimu organizuotoje grupėje, apibūdino nusikalstamą veikimo būdą, planą ir šiais parodymais abejoti nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai - nuteistojo M. C., iš dalies nuteistojo R. I. parodymai, liudytojų D. I., R. K. parodymai, telekomunikacijų tinklais surinktais duomenimis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. A. A. nusikalstama veika su nuteistaisiais nebuvo atsitiktinė, laikina ir vienkartinio pobūdžio, t. y. jis įgyvendino konkrečias jam pavestas užduotis ne vieną kartą – ieškojo asmenų, galinčių nuvykti pas nukentėjusiuosius paimti pinigų, koordinavo vykstančio asmens veiksmus, davė nurodymus dėl pinigų perdavimo kitiems asmenims. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. A.veikos atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį.

61. Apeliantas taip pat nurodo, kad A. A. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų J. A., B. K., G. O. bei O. V. M. atžvilgiu pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl apelianto teigimu, tai turėjo būti vertinama kaip A. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

62. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-345-511/2018 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad A. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

63. Iš bylos duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. A. paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo apie esmines bylos aplinkybes, t. y. kad būtent A. N. duodavo jam nurodymus, kad jie veikė organizuotoje grupėje, kad jis nieko nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. A. nenurodė visų jam žinomų įvykio aplinkybių, savo kaltę pripažino iš dalies, negalima pripažinti, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kaip matyti, A. A. ne tik neprisidėjo prie išsamaus bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, bet ir akivaizdu, kad savo parodymais bandė suklaidinti teismą. Paneigdamas esmines aplinkybes apie organizuotos grupės narius, jų vaidmenį, nuteistasis siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikaltimo bendrininkams, tuo pačiu sušvelninti ir savo atsakomybę, todėl toks prisipažinimas nelaikomas visišku prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiu gailėjimusi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Remiantis aptartu pripažįstama, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

64. Be to, A. A. gynėjas taip pat kelia galutinės bausmės individualizavimo klausimą, nurodant, kad skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau bendrinant paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir vis dar atliekama bausme, teismas be jokių motyvų nuteistajam taikė patį griežčiausią bausmių sudėjimo būdą – bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu ir tokiu būdu paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

65. Nagrinėjamu atveju, priimant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį, juo paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalies nuostatomis, buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė – 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

66. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes, teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

67. Kaip matyti, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimo, bendrinti A. A. bausmes visiško sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu, nemotyvavo, tačiau iš aukščiau pateikto išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios yra svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

68. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad A. A. prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį buvo teistas keturis kartus – už nusikaltimus nuosavybei, valdymo tvarkai, taip pat ir už nusikaltimą valstybės tarnautojo veiklai, viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimą teisingumui. Taipogi A. A. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo, susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas. Pažymėtina ir tai, kad naujas 5 nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkiems nusikaltimams, įvykdytas prieš senyvo amžiaus žmones, vaikus, A. A. padarė būdamas recidyvistu bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriuose 19 kartų yra pažeidęs vidaus tvarkos bei režimo reikalavimus ir 16 kartų baustas drausmine tvarka (13 t., b. l. 127-128), pataisos įstaigos administracijos A. A. charakterizuojamas patenkinamai, kaip dalyvaujantis tiek privalomuose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos priemonėse. Taigi aptartų duomenų visuma, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas. Teisėjų kolegija darydama išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė subendrinti A. A. paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, atsižvelgia ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, nors teismas skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teismas laikė juos įrodymais, tačiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, A. A. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės vis tik patvirtina, kad apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingą galutinę bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecija, ir prokuroro pozicija galutinį procesinį sprendimą priimančio teismo nesaisto.

69. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje dėl nusikalstamos veikos padarytos O. V. M. atžvilgiu, yra neteisingai nurodyti nukentėję asmenys ir užvaldyto svetimo turto suma, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo padaryta akivaizdi techninė klaida – vietoj O. V. M. buvo nurodyta G. O., o vietoj 1000 Eur – 900 Eur. Visgi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje savo išvadas dėl nusikalstamų veikų, be kita ko, O. V. M., G. O. atžvilgiu ir užvaldyto turto vertės pagrindė bylos įrodymų visetu, jis pagrįstas, teisėtas ir nėra pagrindo juo abejoti, juo labiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti vertinamas kaip nesuprantamas.

70. Panevėžio apygardos teisme 2021 m. vasario 8 d. buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos baudžiamojoje byloje, išlaidų - 468 Eur, susidariusių dėl būtino A. N. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad A. N. nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis A. N. turi atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, kad duomenų apie jo turimą nekilnojamą turtą ar gaunamas pajamas nėra, kad pats nuteistasis surašė apeliacinį skundą, kuris yra atmestas, taip pat įvertinusi apeliacinio proceso trukmę (1 posėdis) sprendžia, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

71. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

nuteistųjų A. N., R. I. ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. N. nepriteisti.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė