Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. N. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, tai turėjo reikšmės skiriant bausmę. Kasatoriaus teigimu, teismai vadovavosi melagingais A. A. ir M. C. parodymais, kad jis buvo pagrindinis nusikalstamų veikų organizatorius; neatsižvelgė į liudytojų parodymus, duotus teisme, kad jis su jais nieko bendra neturėjo ir nieko jų neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kaip matyti iš lakoniško kasacinio skundo turinio, jame pateikti vien deklaratyvūs teiginiai dėl A. N. neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kad kasatorius buvo nusikalstamų veikų organizatorius), nesutinkama su byloje nuteistų A. A. ir M. C., taip pat liudytojų (kurie neįvardyti) parodymų vertinimu ir teigiama, kad kasatorius negalėjo dalyvauti darant nusikaltimus, nes 2017 m. gegužės 26 d. buvo ilgalaikiame pasimatyme ir baudos izoliatoriuje. Tokiais teiginiais nepagrindžiamas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimas. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų, jų nevertina ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Kasacijos paskirtis lemia tai, kad kasacinės instancijos teismas tik teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Be kita ko, kasatorius netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. N. apeliacinį skundą, kuriuo buvo skundžiamasi dėl jo nuteisimo pagrįstumo ir bausmės švelninimo, išnagrinėjo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl esminės apeliacinio skundo dalies neišdėstė tokių išvadų, kokias nustato BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių normos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.