Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-391-1043/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: e2A-391-1043/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00461-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „East West Agro“

Civilinė byla Nr. e2A-391-1043/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00461-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9840-1107/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovui ūkininkui G. G. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „East West Agro“ (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko G. G. (toliau – atsakovas) 6 050,00 Eur skolą, 827,64 Eur delspinigius, 11,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog tarp šalių 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3KD (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo žemės ūkio technikos aptarnavimą, diagnostiką, remontą ir/arba pateikti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas ir prekes sutartyje numatytais būdais ir tvarka. Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl prekės – automatinio vairavimo sistemos pardavimo. Atsakovui buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita–faktūra 6 050,00 Eur su PVM sumai. Atsakovas prekes priėmė, tačiau su ieškove iki šiol neatsiskaitė, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2022 m. spalio 8 d. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti, tačiau atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą atsiskaityti už prekę ir paslaugas pagal sutartį, todėl ieškovė pagal sutarties nuostatas paskaičiavo delspinigius – 0,08 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Delspinigių suma sudaro 827,64 Eur. Atsakovas prieš sudarydamas sutartį gebėjo ir privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto įvertinti savo finansines ir tolimesnio veiklos tęstinumo galimybes vykdant sutartį. Atsakovo mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 11,5 proc. palūkanų norma (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur sumą, vadovaujantis nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Dublike nurodė, jog nesutinka, kad sutartimi nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai (neprotingai) per didelis ir ieškovė nėra patyrusi jokių nuostolių dėl sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovas laisva valia pasirašė sutartį, matė ir suprato, kad prisiima pareigą mokėti 0,08 procentų dydžio delspinigius jeigu netinkamai vykdys sutartį, t. y. laiku neapmokės už jam pateiktas prekes. Jeigu atsakovui Sutarties sudarymo momentu delspinigių dydis buvo netinkamas, atsakovas galėjo pasirinkti sutarties nesudaryti, ar teikti ieškovei pasiūlymą sumažinti nurodytą delspinigių dydį, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo netesybas mažinti. Atsakovas jokio mokėjimo nėra atlikęs, preke naudojasi nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. ir per visą laikotarpį nesistengia atsiskaityti su ieškove. Jeigu atsakovas buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, tai neturėdamas finansinių galimybių, turėjo nepirkti iš ieškovės prekės. Patenkinus atsakovo prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą net 12 mėnesių laikotarpiui bus nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų ieškovės interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat bus sumenkintas pats sprendimas, kuriuo priteista skola, bei bus nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad ilgam laikotarpiui sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė sumažinti delspinigius nuo 0,08 procentų iki 0,02 procentų, bei teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą atsakovui išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog 6 050,00 Eur sumos nustatytu terminu ieškovei nesumokėjo dėl sunkios finansinės padėties. Delspinigių suma sudaro daugiau kaip 13 proc. skolos sumos. Tokio dydžio delspinigiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pagal suformuotą teismų praktiką, priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 procentų už dieną. Atsakovas skolos negalėjo sumokėti dėl svarbių priežasčių – sunkios finansinės padėties, o ieškovė byloje neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dėl sutarties pažeidimo, todėl įvertinęs įprastai praktikoje taikomus 0,02 procentų dydžio delspinigius, laiko, jog sutartyje įtvirtinti delspinigiai viršija galimų ieškovės nuostolių dydį. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, tai sąlygojo finansiškai nuostolingi 2022 m., kuomet atsakovas patyrė 73 150,00 Eur nuotolių. Nors atsakovas šiuo metu gauna pajamas, tačiau nėra pajėgus iš gaunamų pajamų iš karto įvykdyti visus turimus įsipareigojimus. 2023 m. gegužės 15 d. atsakovo atsiskaitomosios banko sąskaitos likutis sudarė 252,39 Eur. Atsakovas, be ieškovės, turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams: ilgalaikiai įsipareigojimai kredito įstaigoms sudaro 1 272 206,49 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos kitiems kreditoriams – 146 150,71 Eur. Atsakovo turimo ilgalaikio turto vertė siekia 1 013 471,00 Eur sumą. Šį turtą sudaro žemės sklypai, statiniai ir padargai, kurie būtini atsakovo ūkinės veiklos vykdymui ir negali būti parduodami, tačiau tai taip pat patvirtina, kad atsakovas turi visus reikalingus išteklius sėkmingai vykdyti veiklą ir ateityje pagerinti savo finansinę padėtį, tokiu būdu atsiskaitant su kreditoriais, įskaitant ir ieškovą. Teismui neišdėsčius sprendimo vykdymo, ieškovui būtų išduotas vykdomasis raštas, kurio pateikimo vykdymui atveju atsakovo turimas ilgalaikis turtas būtų areštuojamas, dėl ko atsakovas patirtų ženkliai didesnių neigiamų pasekmių nei ieškovas, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 050,00 Eur skolą, 11,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 310,37 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 1 522,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 6,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, jog šalis siejo sutartiniai prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo santykiai, ieškovė pateikė byloje įrodymus, patvirtinančius nesumokėtos skolos pagrindą ir sumą, todėl sprendė, jog ieškovė ieškinio reikalavimus dėl 6 050,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo įrodė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir nurodyto dydžio skolą priteisė iš atsakovo. Teismas taip pat priteisė MVPĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas 11,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 050,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas ar 0,08 proc. dydžio delspinigiai dėl kurių šalys susitarė, pasirašydamos sutartį, laikytini nepagrįstai didelėmis netesybomis. Spręsdamas ar 0,08 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir jis turi būti sumažintas iki 0,02 proc., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovei nuo 2022 m. spalio 8 d., per šį laikotarpį atsakovas nesumokėjo ieškovei jokios įmokos, taip pat atsižvelgė į tai, kad sutarties tekstą rengė ieškovė, sutartis buvo šalių sudaryta 2021 m. birželio 11 d., iki to laiko, kuomet atsakovas įsigijo prekę iš ieškovės pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą 6 050,00 Eur su PVM sumai, tarp šalių nebuvo ginčų dėl sutarties sąlygų ar įsiskolinimų. Teismas įvertinęs tai, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai sudaro 13 procentų visos atsakovo įsigytos prekės vertės, o ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jog ji patyrė konkrečius, sutartyje nurodyto dydžio nuostolius, atsakovui laiku neatsiskaičius už prekę, taip pat nepateikus įrodymų, jog ieškovė sprendė klausimą dėl galimybės sumažinti delspinigių pagal šalių sudarytą sutartį, sprendė, jog 0,08 proc. dydžio delspinigiai yra laikytini per dideliais ir sumažino iki 0,03 proc. Nurodė, jog didesnis delspinigių dydžio mažinimas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, skatintų nesilaikyti sutarties, bei neatitiktų ir būtų mažesnis už MVPĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas 11,5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios buvo nustatytos bylos iškėlimo teisme metu, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 310,37 Eur dydžio delspinigius (6 050,00 Eur × 0,03 × 171 d.).

7. Teismas nurodė, jog atsakovui nuo 2022 m. spalio mėnesio delsiant atsiskaityti su ieškove, iki šiol nesumokėjus net dalies skolos, ir toliau išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą dalimis, ieškovės interesai būtų nepagrįstai neproporcingai pažeisti, išdėsčius sprendimo įvykdymą iš esmės būtų sumenkintas ir paneigtas pats teismo sprendimas ir pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti skolą per įmanomai trumpiausią laiką bei kuo ekonomiškiau. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo atmetė.

8. Teismas, priteisdamas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, darė išvadą, jog šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), tačiau, atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo sprendžiama sudėtingų teisinių klausimų, byloje nebuvo poreikio analizuoti didelio dokumentų, susijusių su skolos priteisimu kiekio, nereikėjo ilgo pasirengimo sudėtingam teisminiam bylos nagrinėjimui, byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, byla buvo nesudėtinga ir ieškovės advokatui sumokėtos bei teismo prašomos priteisti iš atsakovo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Teismas vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais, priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį sumažino iki 1 500,00 Eur. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, patenkino 92 procentus ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteisė 1 522,60 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ((155 + 1500) × 92 proc. = 1522,60).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „East West Agro“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 310,37 Eur delspinigiai ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 827,64 Eur delspinigių sumą. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1 522,60 Eur teisinės išlaidos, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovei nėra aišku, kodėl ji turėjo pateikti įrodymus apie tai, kad sprendė klausimą dėl galimybės sumažinti delspinigių dydį, jeigu atsakovas nei sutarties sudarymo metu nei po jos sudarymo nereiškė ieškovei dėl to jokių prašymų / pastabų – atsakovas sutiko su tokiu delspinigių dydžiu. Tarp šalių, kurios abidvi yra profesionalios verslininkės, yra susiklostę aiškūs komerciniai sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja sutartis, kurią šalys pasirašė laisva valia ir suprasdamos tokio pobūdžio sandorio sudarymo teisines pasekmes. Šalių pasirašyta sutartis buvo sudaryta teisėtai, laisva valia bei bendru šalių susitarimu, o šio dokumento turinys su kiekvienos šalies prisiimtais įsipareigojimais yra aiškus. Atsakovas nei prieš sutarties sudarymą, nei po jos sudarymo neginčijo sutartyje numatyto delspinigių dydžio, ieškovė nėra gavusi nei vieno prašymo keisti sutarties nuostatas, mažinti / didinti delspinigių dydį.

9.2. Atsakovas prieš sudarydamas sutartį gebėjo ir privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto įvertinti savo finansines galimybes vykdant sutartį. Tuo labiau, kad atsakovui ši sutartis su ieškove nėra vienintelė, atsakovas yra sudaręs ir daugiau sutarčių su ieškove ir delspinigių dydis (0,08 proc.) visose sutartyse yra tas pats. Ieškovės nuostolius įrodo ir tai, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį ir sąskaitą, ieškovė ilgą laiką neatgavusi už prekę sumokėtų pinigų, negali panaudoti šių pinigų savo veikloje ir gauti pelno, taip pat negali šių pinigų investuoti į kitų prekių pirkimą, kuriomis galėtų prekiauti.

9.3. Sutartyje nustatytos 0,08 proc. dydžio netesybos visiškai atitiko tikrąją sutartį sudariusių šalių valią bei sudarytos sutarties esmę ir tikslą. Atsakovas neįrodinėjo, kad jis, sudarydamas sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių dydžio), kad sutarties sudarymo metu 0,08 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys tuo metu buvusių rinkos sąlygų. Tai leidžia daryti išvadą, jog sutartis visą jos galiojimo laikotarpį atitiko sutartį pasirašiusių šalių interesus. Delspinigių dydžio mažinimas iš esmės yra sutarties keitimas. Sumažinus sutartimi sutartą netesybų dydį, būtų paneigti šalių sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Be to, teismų praktikoje yra konstatuota, kad 0,08 proc. dydžio delspinigiai nėra neproporcingi ir per dideli (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-370/2022). Taip pat nėra aišku kuo remiantis teismas nusprendė sumažinti delspinigius iki 0,03 proc., kodėl būtent iki tokio dydžio sumažino, kodėl ne iki 0,06 proc. ar 0,05 proc.

9.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą toje dalyje, kur sumažina sutartimi sutartą delspinigių dydį reikšmingai pažeidė CPK įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles ir savo vidinį įsitikinimą, kurio pagrindu realiai ir buvo priimtas sprendimas sumažinti netesybų dydį, suformavo atsiribojęs nuo esminių bylos medžiagoje esančių įrodymų ir atitinkamų ieškovės pateiktų paaiškinimų / argumentų / rašytinių įrodymų vertinimo.

9.5. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas sumažintas bylinėjimosi išlaidas pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus. Ieškovės naudai, teikiant teisines paslaugas, buvo atliktas skolos sudarymą patvirtinančių dokumentų įvertinimas, galimų ieškovės nuostolių bylos pralaimėjimo atveju įvertinimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje, analizavimas ir pan. Tokios teisinės paslaugos turi būti įvertintos. Pagal Rekomendacijos, maksimalus advokatui mokėtinas užmokestis šioje byloje sudarytų 8 800,44 Eur, tuo tarpu ieškovės prašoma 2 359,50 Eur suma nesudaro net dalies maksimalios sumos. Sprendžiant dėl ieškovės iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į advokato darbo ir laiko sąnaudas.

9.6. Ieškovė patyrė 2 359,50 Eur nuostolius, todėl patirti nuostoliai turi būti atlyginami, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, numatyto CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Teismas, sumažindamas priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą, iš esmės net nepateikė savo bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimą grindžiančių teiginių pagrindimo, o vadovavosi bendro pobūdžio teiginiais.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. G. prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Ginčo byloje nėra, kad šalys dėl nuodyto dydžio delspinigių buvo susitarusios sutartyje, tačiau, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas spręsti dėl ieškovės apskaičiuotų netesybų mažinimo (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), nes šios yra neprotingai didelės ir neatitinka proporcingumo principo. Mažindamas netesybas teismas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

10.2. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Atsakovui ginčijant sutartyje nustatytą delspinigių dydį, o ieškovei neįrodinėjant nuostolių, patirtų dėl atsakovo savalaikio prievolės neįvykdymo, teismas pagrįstai sutartyje nustatytą delspinigių dydį sumažino.

10.3. Nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės nei Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai, tačiau įvertinus ginčo turinį, bylos apimtį, nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, kad civilinė byla nėra sudėtinga tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu. Ieškovas ruošė du procesinius dokumentus: ieškinį ir dubliką bei dalyvavo viename teismo posėdyje, per kurį byla buvo išnagrinėta. Ieškinio paruošimas nereikalavo didesnių laiko sąnaudų ar teismų praktikos analizės, kadangi skolos dokumentų apimtis nebuvo didelė (Sutartis ir PVM sąskaita faktūra), o ginčas kilęs dėl skolos priteisimo. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė sumažinti netesybų dydį ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti, tačiau tai nebuvo nauji teisės požiūriu klausimai, kuriems reikalinga išskirtinė analizė. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje taip pat nereikalavo ilgo pasirengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. 2021 m. birželio 11 d. tarp ieškovės AB „East West Agro“ ir atsakovo ūkininko G. G. buvo sudaryta prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3KD, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo žemės ūkio technikos aptarnavimą, diagnostiką, remontą ir/arba pateikti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas ir prekes sutartyje numatytais būdais ir tvarka (toliau — Sutartis) (el. b., 1 t., b. l. 4-5). Sutarties 11 punkte nustatyta atsiskaitymo už prekes ir/ar paslaugas tvarka: „Pirkėjas pilnai atsiskaito su Pardavėju ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų po sąskaitos – faktūros išrašymo Pirkėjui, jei šalys raštu nesutaria kitaip. Jeigu Pirkėjas neatsiskaito laiku, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,08 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną”. Ieškovė atsakovui pardavė automatinio vairavimo sistemą. Atsakovui pateikta 2022-09-23 PVM sąskaita – faktūra Serija EWA Nr. 143101, 6 050,00 Eur su PVM sumai (toliau – Sąskaita). Atsakovas sąskaitos nustatytu terminu neapmokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 6 050,00 Eur skolą, 827,64 Eur delspinigius, 11,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas skolos fakto ir dydžio neginčijo, prašė teismo mažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų bei išdėstyti mokėjimus 12 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 050,00 Eur skolą, 11,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 310,37 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 1 522,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis sumažintas delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dydis.

Dėl netesybų (delspinigių) dydžio

13. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo prašė delspinigius sumažinti iki protingo dydžio, kuris, atsakovo nuomone, turėtų būti 0,02 procentų už dieną, kadangi ieškovės paskaičiuota delspinigių suma sudaro daugiau kaip 13 procentų skolos sumos. Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,03 procento. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių bendru sutarimu sulygtas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais.

14. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: 1) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; 2) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; 3) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. Atsakovui pažeidus sutartines prievoles, t. y. nesumokėjus už nusipirktą prekę, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų netesybas.

15. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

16. Įvertinus tai, kas pirmiau pasakyta, darytina išvada, kad, viena vertus, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudžiama sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), jog tokiu būdu nebūtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kita vertus, aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą (kaip ir nagrinėjamu atveju). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Be to, kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.), o kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.

17. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad jai iš atsakovo turėtų būti priteistos 0,08 procentų (kas sudaro 827,64 Eur) dydžio netesybos (delspinigiai), nes šalys dėl jų susitarė sutarties 11 punkte ir šios pripažintinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jai nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ieškovė pagrįstai teigia, kad ji neturėjo įrodyti, jog jos tikėtini nuostoliai būtent ir sudaro 827,64 Eur, nes dėl tokio netesybų dydžio šalys susitarė ir tai yra sutarties šalių laisvės principo išraiška. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl to, kad neegzistuoja antroji delspinigių mažinimo sąlyga (dalinis prievolės įvykdymas), byloje ginčo nėra. Atsakovas reikalavimą dėl delspinigių mažinimo grindė tuo, kad laiku neatsiskaitė dėl sunkios finansinės padėties ir, kad prašoma delspinigių suma sudaro 13 procentų visos skolos sumos, o teismų praktikoje įprastai taikomas 0,02 procentų dydis. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris būtų laikomas tinkamu ir pagrįstu kiekvienu atveju, kuomet sprendžiama dėl netesybų priteisimo. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. O tai, kad delspinigių suma sudaro 13 procentų skolos sumos, nėra toks dydis, kuris pats savaime leistų pripažinti jį aiškiai per dideliu.

18. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

19. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos neįvykdė. Netesybos kilo iš sutartinių santykių, kurių abi šalys yra profesionalūs verslininkai ir gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Atsakovas, teigdamas, kad sutartimi sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės, šių savo teiginių niekaip nepagrindė, vietoj to nepagrįstai teigė teismų praktikoje egzistuojant konkretų delspinigių dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė dėl sunkios finansinės padėties, įvertinęs bylos iškėlimo metu MVPĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas metinių palūkanų dydį, kaip kriterijų spręsdamas dėl galimų nuostolių dydžio dėl pavėluotų įmokų sumokėjimo, netesybas sumažino iki 0,03 procentų. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog MVPĮ nustatytas palūkanų dydis gali būti naudojamas kaip kriterijus vertinant netesybų dydį, tačiau nepritaria, kad šiuo atveju šalių sutartas netesybų dydis gali būti laikomas akivaizdžiai neprotingu / per dideliu vien dėl to, kad viršija pagal minėto įstatymo nuostatas apskaičiuotą palūkanų dydį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje duomenų, leidžiančių spręsti, jog netesybų dydis 0,08 procento už kiekvieną uždelstą dieną yra akivaizdžiai neprotingas nėra ir dėl to pripažįsta, jog neegzistuoja nei vienas iš įstatyme įtvirtintų pagrindų šalių sulygtų netesybų mažinimui. Pripažinus, kad šaliai, nesutinkančiai su netesybų dydžiu, pakanka nurodyti, kad sutartinis netesybų dydis viršija 0,02 procento ir, kad jos yra neprotingai didelės, ir šių teiginių pagrindu egzistuojant teismo pareigą / teisę mažinti šalių sutartas netesybas būtų iškreipta sutartinių netesybų esmė. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie šiuo metu realiai (skaitmenine išraiška) esančius nuostolius, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes šiuo atveju neegzistuoja nei vienas įstatyminis netesybų sumažinimo pagrindas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeičiamas ieškovei priteisiant visą šalių sudarytoje sutartyje numatyta tvarka apskaičiuotą delspinigių sumą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio

20. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 155,00 Eur žyminio mokesčio, 2 359,50 Eur išlaidų priteisimo už procesinių dokumentų rengimą, bei atstovavimą teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog byloje nebuvo sprendžiamų sudėtingų teisinių klausimų, byloje nebuvo poreikio analizuoti didelio dokumentų, susijusių su skolos priteisimu kiekio, nereikėjo ilgo pasirengimo sudėtingam teisminiam bylos nagrinėjimui, byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, darė išvadą, jog byla buvo nesudėtinga ir ieškovės advokatui sumokėtos bei teismo prašomos priteisti iš atsakovo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Dėl ko priteistiną išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį sumažino iki 1 500,00 Eur ir įvertinęs ieškinio patenkinimo proporciją (92 procentai) iš atsakovo ieškovei priteisė 1 522,60 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ((155 + 1500) × 92 proc. = 1522,60). Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovė patyrė 2 359,50 Eur nuostolius, todėl patirti nuostoliai turi būti atlyginami, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, numatyto CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

21. Nagrinėjant ir vertinant apeliantės (ieškovės) argumentus, susijusius su advokatų pagalbai apmokėti išlaidų priteisimu, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

22. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir jog jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Akcentuotina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nagrinėjamu atveju pagrįstomis išlaidomis advokato / padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro tik 1 500 Eur vietoje 2 359,50 Eur, nes, kaip minėta, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovei suteiktos teisinės paslaugos, vertinant jas pagal advokato / advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, neatitinka pagrįstumo kriterijaus, nes, kaip visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo sprendžiamų sudėtingų teisinių klausimų, byloje nebuvo poreikio analizuoti didelio dokumentų, susijusių su skolos priteisimu kiekio, nereikėjo ilgo pasirengimo sudėtingam teisminiam bylos nagrinėjimui. Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl skolos už vieną parduotą prekę priteisimo, atsakovas neginčijo nei skolos dydžio nei fakto, tik prašė sumažinti netesybas ir išdėstyti teismo sprendimą. Pripažintina, kad byla išskirtinai nesudėtinga, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo jokio poreikio analizuoti didelės apimties dokumentų (atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė priedus, kurių apimtis viso 6 lapai, pati ieškovė ieškinio materialiniams reikalavimams pagrįsti pateikė sutartį ir vieną sąskaitą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1 500 Eur sumą ir pripažino realia bei pagrįsta, tokio dydžio suma atitinka suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti kitaip nei, kad išlaidos už teisines paslaugas yra nepagrįstai išdidintos, nepagrįstos objektyvia būtinybe kas paneigia poreikį priteisti visas prašomas išlaidas.

24. Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai pakeičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), laikant, kad ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi ir dėl to ieškovei atlygintina 155 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovo valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, turėtų būti padidinamos iki 6,64 Eur (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos procesinio sprendimo priėmimo metu nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, netesybų mažinimą, todėl nepagrįstai sumažino prašomus priteisti delspinigius. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovo priteisti delspinigiai, juos padidinant nuo 310,37 Eur iki 827,64 Eur, taip pat padidinant priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 522,60 Eur iki 1 655 Eur (1 500 + 155) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis).

26. Ieškovė (apeliantė) teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis buvo sumokėtas teikiant skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo sumažintas delspinigių dydis, šioje dalyje apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

27. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 663,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias, pagal ieškovės pateiktą darbo detalizacijos lentelę sudaro apeliacinio skundo parengimas ir su tuo susijusių konsultacijų teikimas. Rekomendacijų 8.9 punkte už apeliacinį skundą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra –5 045,50 Eur 2,5 (2,5 x 2 018,20 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijos nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu buvo keliami klausimai tik dėl delspinigių ir išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio, į pateikto procesinio dokumento ne tik apimtį bet ir turinį, į tai, kad procesinį dokumentą pateikė ta pati advokatų kontora, kuri ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, ieškovės prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį vertina kaip esantį pernelyg didelį, neatitinkantį byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio ir apimties, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atlygintinų išlaidų dydį mažina iki 1 000 Eur. Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama suma pinigine išraiška sudaro 1 354,17 Eur (517,27 Eur dalis delspinigių dydžio, 836,90 Eur dalis bylinėjimosi išlaidų). Apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu dalyje dėl 517,27 Eur sumos delspinigių priteisimo. Apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl atstovavimo išlaidų dydžio nepripažinti pagrįstais, priteistinų atstovavimo išlaidų dydis padidintas tik pasikeitus proporcijai dėl delspinigių priteisimo. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu laikytina, kad patenkinta 38 procentai (517,27 x 100 / 1 354,17) apeliacinio skundo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 380 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 786,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, atsakovo patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi, todėl pagal atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporciją (62 procentai) iš ieškovės atsakovui priteisiama 488 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą (CK 6.130 straipsnis) atsakovui iš ieškovės priteisiama 86 Eur (488 Eur – 402 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, iš atsakovo ūkininko G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 050,00 Eur (šešių tūkstančių penkiasdešimties eurų 00 ct) skolą, 11,5 (vienuolikos ir penkių dešimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023-03-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 827,64 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt septynių eurų 64 ct) delspinigius, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 1 655 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo G. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.“

Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė